Partizanai: Istorija ir dabartis

Karinė spauda

DĖMESIO VERTOS REPLIKOS

“The A. C. F. Journal” p. m. spalių mėn. numeryje koks tai Frederic L. Wells, komentuodamas Mr. D. Murray’s “Virtue of Insanity” ir Col. Wi'eners “Lament for Skulkers” straipsnius šiaip užbaigia savo laišką:

Mūsų krašto laisvės užsitarnauja pasididžiavimo dėl to, kad dėka jos yra sukurtas aukščiausias pragyvenimo lygis, koks iki šiol dar nebuvo žinomas.

Bet ką toks pragyvenimo lygis yra padaręs gero: ką jis išviso yra davęs tautoms? Gi fizinį ir moralinį ištižimą, kuriuos vėliau sekė stipresnių tautų įsibrovimas ir pergalė.

Primenu Sir Arthur Conan Doyle’s pasisakymą iš “The last Galley”, kur šiaip nurodoma kartaginiečiams jų paskutinio susikirtimo su Roma metu: “Ir jie suprato, tačiau pervėlai, kas yra įstatymas iš viršaus, kad pasaulis duodamas stipriesiems, save aukojantiems bendram labui, o kai tik pradedama vengti pareigų naštos, greit prarandamas pasididžiavimas, jėga ir gėris, atseit, viskas kas sudaro žmogaus pasiektus laimėjimus”.

Sir Arthur čia turėjo omenyje įspėjimą Britanijai. Ji kaip tiktai buvo permažai kreipusi dėmesį į tas aplinkybes ir to pasėkas mes jau žinome. Panaši paralelė pasireikš ir mumyse šio šimtmečio jau netolimoje antroje pusėje.

Į šią pastraipą atsiliepė britas F. H. Me Guffie tokiu laišku:

Aš visada skaičiau jūsų žurnalą dėl jo puikių straipsnių ir bendro įnašo kariniams mokslams, bet spalio mėn. (5) numeryje esu radęs pastraipą labai užgaulingą ir neteisingą. Kreipiu dėmesį į laiško pabaigą, rašytą Mr. Frederic L. Wells, pusl. 12 (laiškų skvrius). Ta pastraipa pasakoma, kad Britanijai buvo atplėšti jos laimėjimai, nes ji neteko savo vyrų ir liko jau neatspari ir nesiaukojanti.

Aš tikiu, jūsų skaitytojai yra tiek inteligentingi, kad nepatikės šiam visiškai neteisingam tvirtinimui.

Kaip leidėjas, mano nuomone, Jūs neturėjote tokio laiško talpinti.

Didžioji Britanija turėjo daugybę nuostolių 1914—18 metų bėgyje, nepalyginti daugiau negu Jungtinės Valstybės. Net paskutiniam kare mes netekome daugiau kaip trigubai už jas žmonių. Jeigu mes netekome savo vyrų, tai todėl, kad jie žuvo kovos laukuose dėl laisvės visame pasaulyje.

Į šį laišką leidėjas šitaip atsakė:

Leidėjui yra žinomas didžiulis britų tautos įnašas aukojantis kovoti už laisvę visur ir mes tai priimame su didele pagarba ir giliausiu skausmu. Ką mūsų žurnalas nedarytų sąmoningai ar nesąmoningai, jo blogiausias darbas būtų įžeisti tokį narsų sąjungininką ir artimą Jungtinių Valstybių draugą.

Mes esame įsitikinę, kad Mr. Wells neturėjo noro įžeisti Britų tautą. Esame pasiuntę jam Mr. Mc Guffie laiško nuorašą ir jis mums štai ką atsakė:

Aš apgailestauju, kad mano pastabos galėjo sudaryti tokį įspūdį vienam iš anglų patriotų.

Kad Britanija skaudžiai nukentėjo, mes tikrai žinome, bet yra pažiūros reikalas manyti, kad tragiškieji įvykiai susidėjo daugiausia todėl, kad nebuvo imtasi priemonių, kurių imtis skatino savo veikaluose tokie žmonės kaip Conan Doyle ar Rudyard Kipling (žymėtina “The Lesson,” “The Islanders”, “The Dykes” ir “Lord Roberts”).

Mano menku supratimu, mano tauta galėtų tik mokytis iš Britanijos patyrimo ir tik Britanijos naudai išeis, jei mes pasimokysim.

A. Sp.

KAIP ATOMINIS KARAS GALĖTŲ BŪTI VEDAMAS

Tokio pavadinimo straipsnis patalpintas U. S. News & World Report 1955 m. sausio 28 d. Jo autorius yra Plk. Richard S. Leghorn, dabar JAV-bių aviacijos rezerve. Jis buvo aktyvioj tyrimų-planavimo tarnyboje JAV-bių aviacijoje iki 1953 metų. Antrojo Pasaulinio karo metu jis buvo av^;acijos grupės vadas ir foto-žvalgybos pilotas Vakarų Europoje per visą karo eigą. Jis dalyvavo Bikini atominių bombų bandymuose su uždaviniu surinkti reikalingus svarbius duomenis, sekant sprogimus iš lėktuvo. Autorius, matyt, yra prityręs karinis planuotojas, gerai pažįstąs reikalą, apie kurį savo straipsnyje kalba. Jis analizuoja JAV-bių gynybos problemas ir siūlo naują strategiją atominei erai.

“Masinis atkeršijimas”, autoriaus nuomone, neturėtų grąsinti priešo miestams. Didieji bombonešiai ir lėktuvnešiai daugumoj atvejų laikytini savo reikšmės nustoję. Totalinio karo teorija atominiame amžiuje tampa visu 100% naikintina. Laikytina, kad būsimas karas gali trukti tik keletą savaičių. Šios strategijos pagrinde glūdi taktinis atominių ginklų panaudojimas grynai prieš karinius taikinius. Priešo industrijai nebūtų grąsoma. Taip pat priešo tirštai apgyventi centrai nebūtų atominių ginklų liečiami, nebent priešas pirmas smogtų į JAV-bių tokius pat centrus. “Atominio nubaudimo” susilauktų kiekvienas agresorius. Jo armijos būtų smogiamos atominiais ginklais, kai jos pajudėtų puolimui, jo aviacijos bazės būtų tų pačių ginklų sunaikintos, kai jo aviacija pradėtų oro puolimus. Atominiai ginklai būtų taip pat panaudoti priešo teritorijoje, kai jis remtų agresiją, nukreiptą prieš JAV-biu kaimynus (sąjungininkus). Karui prasidėjus, didesnieji ir svarbesnieji miestai turėtų būti evakuoti. Į “ištuštintus” miestus būtų siunčiamos nedidelės priežiūros pajėgos “Sprendžiamos Karo fazės” laikotarpiui, kuris, spėjama, truks tik keletą savaičių.

Karo vedimui ši strategija numato panaudoti tik tas jėgas ir išteklius, kurie yra “Kovos pozicijose” karo pradžioje. Karo pramonės vystymas karo metu ne tiek svarbus, turint galvoje, kad karo sprendimas bus tik dienų ar savaičių reikalas.

“Mažuosius karus” autorius taip pat aptaria. Taktinis atominių ginklų puolimas priversiąs agresorius arba atsisakyti nuo agresijos, arba būti jo jėgos sunaikintam. Autorius tvirtina, kad atominius ginklus pavartojus. Korėja ir Indo-Kiniia galėjo būti laimėtos vakarams. o Formoza gali būti išlaikyta.

Ryšyje su atominio amžiaus strategija, autoriaus nuomone, turi būti pertvarkyta visų dabartinių ginklų rūšių organizacija ir vadovybė. Nėra abejonės, kad šie paskelbti samprotavimai ir siūlymai yra “virškinami” atatinkamose Kongreso komisijose bei Pentagono kabinetuose. A. Reklaitis

A. Galland, The First and the ast, The Rise and Fal of the German Fighter Forces, 1938—1945.

Kariniai memuarai, bendrai paėmus, galima skirstyti į dvi kategorijas: fronto linijų pasakojimus, nenutrūkstančius nuotykius ir vyriausių būstinių istorijas.

Šita knyga parašyta vieno iš tų taip greitai iškilusių aviacijos generolų, apima vieno žmogaus, gen. A.

Galland abiejų rūšių atsiminimus — kautynių nuotaikas ir aistras ir taip pat vadovybės perspektyvas. Adolf Galland buvo pakeltas vokiečių aviacijos generolu būdamas 29 metų amžiaus, kai numušė 94 sąjungininkų lėktuvus Vakarų fronte.

Kai kurie jo oro kautynių aprašymai skaitomi beveik tokiu pat greičiu kaip Messerschmittų, kuriais jis skraidė, tačiau jo kautynių štabinės apyskaitos duoda aiškų vaizdą kaip vokiečiai pralaimėjo karą ore.

Laisva medžioklė virš Anglijos pietryčių buvo minima kiekviename dieniniame Luftwaffe įsakyme po Prancūzijos kritimo 1940 metais. Tris kartus nėr dieną vokiečių kovos lėktuvai puldavo ir vydavosi britų Hurricanes. Apie tai Galland taip sako: “Mes paprasčiausiai ginėme juos su plačiai atidarytomis gerklėmis ir iš akių duobučių išsivertusiomis akimis . ..”

Gen. A. Galland spėja, kad naciams savo aukščiausių laimėjimų ir sėkmės laikotarpiuose trūko tinkamo sprendimo, protingo įvertinimo, noro ir planų invazijai į Angliją. o vyravo neprotingas ir lengvabūdiškas tikėjimas, kad drąsūs, pastovūs ir dažni vokiečių oro puolimai įbaugins ir privers britus jieškoti taikos. Tačiau tos svajonės neišsipildė, nes galingoji Luftwaffe pasirodė esanti per silpna kaip sprendžiantis ginklas. Vokiečių lėktuvai pasirodė nesugebą atlikti tolimų skridimų, esą permažo greičio ir talpina permažą bombų krūvį, kad sunaikintų Britanijos lėktuvų fabrikus. “Likimo ironija yra ta”, sako generolas, “kad ne Vokietija, bet jos priešai pasimokė iš Luftwaffe klaidų ir pradėjo masiniai gaminti keturmotorius bombonešius ir tolimo skridimo kovos lėktuvus.

Vadovybės iškviestas į Berlyną, kaip maršalo Goeringo patarėjas, Galland pamatė vokiečių aviaciją atsilikusią palyginus su sąjungininkų ir jau nebesugebančia įvykdyti visų jai statomų uždavinių tuo pat metų, kai Hitlerio karas plėtėsi visomis kryptimis. Tuoj po to, kai amerikiečiai įvedė tolimo skridimo kovos lėktuvus savo bombonešių lydėjimui, Galland įspėjo Goeringą, kad Vokietija pasidarysianti “namu be stogo”.

Vizituodamas Augsburgą Galland buvo skridęs nauju revoliuciniu sprausminiu kovos lėktuvu ME 262. Tuoj po to jis pareiškė Goeringui, kad naujas 590 mylių per valanda greičio lėktuvas galėtų sustabdyti priešo puolimus į Vokietijos širdies sritį. Tačiau Hitlerio atsakymas buvo neigiamas. Daugelis vakariečių lakūnų ir aviacijos ekspertų jo atsakymą dabar vadina vienu iš kritiškiausių Antrojo Pasaulinio karo sprendimų. Jis atsisakė leisti vykdyti neatidėliojamą tokio tipo lėktuvų vystymą ir gamybą, nes Luftwaffe praeityje perdažnai buvo jį apvylusi savo pažadais. Vėliau, vykdydamas klaidą po klaidos ir nepasisekimų paskatintas, Hitleris įsakė gaminti naują kovos lėktuvą “blitz bomber”, skiriamą specialiai laukiamai vakariečių invazijai. Tačiau techniškai uždavinys buvo neįvykdomas ir tas projektuojamas “blitz bomber” neišmetė nė vienos bombos, kai vakariečiai vykdė savo išsikėlimą Normandijoj.

1944 m. Goeringas atleido Gallandą iš einamų pareigų ir jis pasidarė elitinio ME 262 dalinio vadu dalinio, žinomo kaip ekspertų eskadrilė, kurioje buvo sutelktas nemažas skaičius vokiečių karo aviacijos tūzų. Šitas gražus rinkinys tuoj buvo išbandytas kautynėse. Su senesnių laikų patyrimu ir dideliu džiaugsmu Galland numušė du amerikiečių Marauders: “Ku-lipkų kruša užliejo mano lėktuvą. Vienas Mustangas nučiupo mane snaudžiantį. Aštrus smūgis palietė mano dešinį kelią. Vairavimo instrumentų lenta buvo sudaužyta. Dešinysis motoras kliudytas, jo metalinis apdengimas atsiliuosavo, nes iš dalies buvo nukirstas. Jutau, kad ir kairysis motoras buvo taip pat kliudytas. Aš vos sugebėjau išsilaikyti ore...”

Galland nusileido žemyn ir atsidūrė Muencheno ligoninėje. Pradėjęs karą aviacijos leitenantu ir eskadrilės vadu baigė kara generolu leitenantu, bet taip pat tik eskadrilės vadu. Kiti garsieji Luftwaffe tūzai: Werner Moelders su 100 numuštų priešo lėktuvų. Hans Joachim Marseille su 158 numuštais lėktuvais, Walter Novotny su 250 numušimų — visi žuvo, tik vienas Galland išliko gyvas. Pirmas ir paskutinis.

Šiuo metu buvęs generolas Galland pabaigė savo penkerių metų kontraktą kaip Argentinos Oro ministerijos patarėjas Buenos Aires. Kadangi jam tik 43 metai, tai kai kurie jo draugai tvirtina, kad jis ir yra kaip tik tas vyras, kuris padės atstatyti Vakarų Vokietijos oro pajėgas. Tačiau Bonnos vyriausybė yra pareiškusi, kad, savo laiku buvęs entuziastiškas nacis, Galland jiems nereikalingas.

J. Skaržinskas

Mjr. Gen. J. F. C. Fuller,A Military History of the Western World.

I tomas, išleido Funk & Wagnalls Company, New York. 602 psl. Kaina $6.00. ,

Autorius, tankų karo žinovas. Jo taktika pasinaudojo Hitlerio šarvuotos armijos, sumušdamos Prancūziją II Pasauliniame Kare. Išviso jis yra parašęs apie 30 veikalų, daugiausia karinio ir istorinio turinio.

Šitas naujausias jo veikalas, kurio tik I tomas pasirodė Amerikoj ir jau II tomas Anglijoj, yra didelio masto karų ir karo meno istorija. Galimas dalykas šita istorija anglams turės tokios pat reikšmės kaip Hans Delbrueck “Geschichte der Kriegskunst” turi vokiečiams.

I tomas pradeda istoriją “from the earliest times” ir baigia Lepan-to mūšiu 1571 m. Nauji archeologiniai atkasimai, senųjų autorių raštų ir antikinių tautų rašmenų išskaitymai duoda apščiai naujos medžiagos Egipto, Asirijos, Babilonijos ir Persijos karinei istorijai. Jei Delbrueckas savo Kriegsgeschichte pradeda Persų Karais, nes neturi pakankamai rimtos medžiagos tų senųjų tautų karo menui aprašyti, tai Fulleris skiria bent 25 puslapius savo knygos seniausių tautų karams. Egiptas karo menui, atrodo, daug nebus davęs, tačiau ta karių imperija Asirija sukūrė pagrindinius karo dėsnius ir kariavimo techniką, kurią persai ir graikai iš jų perėmę patobulino, o romėnai iškėlė į aukštybes. Todėl ńenuostabu, kad naujausi karinės istorijos veikalai vis daugiau ir daugiau skiria vietos tos senosios karinės valstybės istorijai.

Savo istoriją Fulleris pradeda pirmu žymesniu mūšiu ties Megidu, ivykusiu 1479 m. pr. Kr., pamini Kadešo mūšį ir bent trumpai apžvelgia pagrindinius antikinės senovės karinius žygius. Pagrindiniai kariniai įvykiai pradedami Salamio mūšiu — 480 m. pr. Kr. ir seka vienas po kito, surišami politinių įvykių kronikų iki 1571 m. Šio veikalo bus dar du tomai, kurie žada netrukus pasirodyti.    Z. R.

THE AMERICAN LEGIONMAGAZINE,

1954 m. gruodžio ir1955 m. sausio mėn. numeriai

Kaip Mes Padėjom Rusams,

J. Epstein. 1946 m. vasario 24 d. amerikiečiai perdavė rusus karo belaisvius laikomus Plattlingo stovykloj sovietams. Autorius matė kaip gen. Vlasovo “Rusijos Išlaisvinimo Armijos” 4000 karių buvo prievarta susodinti į sunkvežimius ir išvežti tikrai mirčiai į Sovietų Rusiją. Daug iš jų mėgino nusižudyti ir daugeliui pavyko. Vėliau daug kitų šoko iš einančių traukinių ir žuvo šimtais. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių kaip pagal slaptą susitarimą Jaltoje buvo vykdomas prievartingas žmonių gražinimas į sovietų rankas. “... Šimtus tūkstančių estų, latvių, lietuvių ir net lenkų mes perdavėm sovietams!”

‘ Tūkstančiai rusų belaisvių, kuriuos britai paėmė, buvo prievarta įsodinti Į laivus ir pasiųsti į Odesą. Daugybė nusižudė. Daug šoko jūron ir prigėrė. Vienu atveju sovietų policijai Odesoje truko 3 dienas, kol išvilko belaisvius į krantą”.

“UNRROS vaidmuo Herberto Lehmano ir Fiorello La Guardios vadovybėje, suvarant Stalino priešus, nėra toks, kad amerikiečiai galėtų didžiuotis savo valstybės vyrais. Ypač La Guardia pasirodė nejautrus Kremliaus pabėgėlių baimei ir skundams. Kadangi UNRRO-JE buvo daug komunistų ir komunistuojančių, tai nenorinčių grįžti į savo kraštus žmonių padėtis buvo toli gražu nepavydėtina.”

Mūsų Priekinis Filipinų Postas,R. A. Smith. Filipinų strateginė padėtis Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje turi lemiamos reikšmės J. A. Valstybėms. Tuo tarpu per maža dėmesio kreipiama į jų kariuomenės tinkamą organizavimą. 20 mil. gyventojų turi tik 75,000 kariuomenės, kurios neužtenka jų pačių saugumui, nekalbant apie paramą, reikalui kilus J. A. Valstybėms. šiuo metu J. A. V. stato Luzono saloje milžinišką oro bazę Cubi Paint.

ORDNANCE, SAUSIO-VASARIO MĖNESIAIS 1955 M.

Orinių Jėgų Progresas,gen. N. F. Twining, JAV orinių jėgų štabo v-kas. 36-tame metiniam American Ordnance Association susirinkime įvykusiame New Yorke 1954 m.gruodžio 1 d., gen. Twining pasakė pagrindinę kalbą.

JAValstybėse 90% visos lėktuvų gamybos skiriama oro jėgoms; lėktuvų industrija yra viena didžiausių Amerikos industrijų, kurioje dirba 800.000 žmonių, o tik 1909 m. amerikiečiai pagamino vieną ir pirmą lėktuvą savo karo aviacijai. Vien tik Los Angeles aviacijos industrijoj dirba 170.000 žmonių.

Taiką išsaugoti gali padėti geresni lėktuvai ir atominiai ginklai, kurie gali sukliudyti kilti naujam karui. Šiandien JAV orinės jėgos turi 119 sparnų (eskadrų), o 1957 m. jų bus 137. Visi lėktuvai yra moderniški ir visi naikintuvai yra sprausminiai, kurių veikimo augštis iš 35.000 pėdų pakilo virš 50.000 pėdų ir greitis iš 400 mylių per val. iki 700 mylių. Mjr. Yeager su bandomuoju lėktuvu jau yra pasiekęs 1600 mylių greitį, t. y. 2 ¹/₂ kart didesnį už garso greitį. Praėjusio karo metu lėktuvų motorai buvo 2000 arklio jėgų, dabar 12.000 jėgų motoras nėra nepaprastas. Tada mūsų pagrindinis bombonešis B-17 nešė 5 tonas bombų, dabartinis B-36, neša 40 tonų. Už tai šiandien pastatyti lėktuvą trunka 4 kart ilgiau ir daug brangiau, pav. F-84F kai-kainoja $750.000, kai 1944 m. P-47 kainojo tik $100.000.

Strateginės oro jėgos savo bombonešį B-36 jau pradeda keisti moderniu B-52 su 8 sprausminiais motorais — džetais. Jau galvojama apie lėktuvą varomą atominės energijos.

Parengti Rezervai,mjr. G. F. Eliot. Diskusinis straipsnis apie reikalą įvesti JAV visuotinę karo tarnybą, kad parengtų apmokytų kariuomenės rezervų.

Naujasis Tankų Naikintojas, Dr. L. B. Hedge. Jau 1945 m. amerikiečiai įvedė 57 mm ir 75 mm beatatrankinius pabūklus, šaudančius kūginio užtaiso prieštankinius sviedinius. Karui baigiantis buvo įvestas M-27, 105mm beatatrankinis pabūklas. Tačiau jis nebuvo tobulas. Pagaliau buvo pagamintas visai geras, judrus, galingas ir nepaprastai taiklus 106mm pabūklas, kuris dabar įvedamas kaip batalioninis prieštankinis ginklas (jo paveikslas tilpo KARYJE Nr. 1, 24 psl. 1955 m.)

Judrumas, Raktas į Pergalę, mjr. W. G. Bell. Nors technika ir kuria vis naujus ginklus, tačiau visi karai pradedami ir dažnai baigiami lemiant seniesiems ginklams, tiems, kurie buvo išbandyti buvusiame kare. Atominio karo galimumas labai iškelia kariuomenės judrumo reikalą. Moderni kavalerija, tankai yra ateities karo judrusis elementas. II Pas. Kare tik šeštadalis amerikiečių visų divizijų buvo šarvuotos ir kariuomenės pagrindas buvo nejudrus pėstininkas. Ateina laikas keisti seną formą ir padaryti kariuomenę judresnę ir šarvuotą, kad ji išlaikytų atominio karo smūgius. Sovietai tuo keliu jau sparčiai eina.

Parašiutininkų Paruošimas, mjr. J. H. Tate. Žinovų nuomone atominio puolimo parblokštą priešą pribaigti bus parašiutininkų uždavinys. Šiuo metu Amerikos kariuomenėje visi naujai pakelti leitenantai turi išeiti specialius parašiutininkų ar rendžerių (pėstininkų-žvalgų-diversantų) kursus. Jau 1938 m. JAV Vadovybės ir Gen. štabo mokykla įvedė parašiutinio (desantinio) karo teoriją taktikos mokyme. II Pas. Karo metu vokiečiai ypač plačiai vartojo parašiutininkus ir sklandytuvus. Nuo 1942 m. čia veikia Parašiutininku mokykla. Praėjusio karo metu ji kas mėnesį išleisdavo 4000 apmokytų parašiutininkų, kurie buvo taip pat dažnai vartojami.

Industrija ir Gamyba, Ch. A. Dana. Tik išanksto paruoštas planavimas, atliktas tarp karinių ir industrijos centrų ir nuolatinis pasirengimas bei bendradarbiavimas tarp jų išvystytas įgalino nepaprastą karinę gamybą II Pas. Karo ir Korėjos Karo melu.

Raktas į Perėjimą Karinėn Gamybon,plk. ltn. G. S. Quick. Pasiruošimas karui šiandien yra neišskiriamas nuo industrijos sugebėjimo pereiti į municijos didelių kiekių gamybą. Pereito karo metu industrijos perėjimą į karinę gamybą derino “Industry Integration Committees’', kurių gali tekti griebtis ir ateities kare.

Ginklavimo Technologijos skyriuje:Nemagnetinių minų gaudytojas. Geresnės sunkvežimių padangos, Fungus kontrolė elektroniniuose įrankiuose, Ginklavimo tarnybos “salesmenai”.    Z. R.