SMURTAS, KLASTA IR MELAS...
Liepos 15 d. antrojoj AMERIKOS BALSO programoje
girdėjome šią PLK. K. GRINIAUS duotą apžvalgą.
Jei birželis Lietuvos istorijon liks įrašytas kaip smurto mėnuo, tai liepos mėnuo žmonių atminime liks įamžintas kaip klastos ir melo mėnuo. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai rinko kandidatus Liaudies Seimui užpildyti. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai pravedė rinkimus. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai Lietuvą paskelbė tarybine respublika. Smurtu, klasta ir melu maskviniai okupantai primetė rezoliuciją, prašant Lietuvą priimti Sovietų Sąjungos sudėtin.
Kandidatams nominuoti tinkamos organizacijos po ranka neturėdami, okupantai sugalvojo panaudoti apylinkių rinkimines komisijas, kurių įsakymu kandidatams nominuoti mitingai ir buvo šaukiami.
Sovietų Sąjungoje tokius mitingus, paprastai, šaukia vadinamos “nepartinės organizacijos”. Tai gali būti profesinės sąjungos, kooperatyvai, komjaunimo organizacijos ar šiaip garsiu vardu pasivadinusios kokios neva kultūrinės organizacijos. Bet dažniausiai toji pareiga uždedama profesinėms sąjungoms. Bet dar tik vakar okupuotoje Lietuvoje tokių organizacijų Maskva surasti negalėjo.
Kaip žinoma, nominavimo procedūra, Maskvos pavyzdžiu, atliekama viešai, paprastu rankų pakėlimu. Kandidatus, savaime aišku, siūlė mitinge dalyvavę komunistai. Jų buvo pasiūlyta tiek, kiek atstovų turėjo būti į Liaudies Seimą išrinkta. Nei vienu daugiau, nei vienu mažiau.
Esmėje, Liaudies Seimo sąstatas galutinai buvo nustatytas per nominacijas ir rinkikams net ir mažiausio pasirinkimo balsavimo vietose palikta nebuvo.
Komunistinio teroro nepaisant, ir priešingai Vyriausios Rinkimų Komisijos melagingiems pareiškimams, per aštuoniasdešimt nuošimčių į urnas sumestų balsų buvo pripažinta netinkamais. Dauguma lapelių buvo sumesta sąmoningai sužalotų, ar su pašiepiančiais užrašais... Buvo tai vienintelis, tais laikais galimas, savo patriotiniams jausmams pareikšti Lietuvos liaudies protestas.
Visai suprantama, kad, piktadarystės pėdsakams paslėpti, Maskvos komisarai balsavimo lapelius pasiskubino tuojaus sunaikinti.
Vyriausioji Rinkimų Komisija triukšmingai paskelbė, kad už liaudies atstovų sąrašą balsavęs 95,51 rinkikų nuošimtis. Bet Maskvos spaudos agentūra TASS Londone tą žinią paskelbė visom 24 valandom anksčiau, nei balsavimo vietos buvo uždarytos, visai neapsižiūrėjusi, kad rinkimai tęsėsi ne vieną, o dvi dienas. Mažas Maskvos neapsižiūrėjimas, už kurį keli iešmininkai tikriausiai skaudžiai nukentėjo!
Šiaip ar taip, “rinktieji” seimo delegatai liepos 21 d. susirinko ir, 3 dienas paposėdžiavę, priėmė iš rusų kalbos išverstas 2 rezoliucijas, kurių viena skelbė Lietuvą esant tarybine respublika, o kita prašė Sovietų Sąjungos neatsisakyti Lietuvą prisijungti.
Uždavinį atlikęs, Stalino komisaras Dekanozovas neužilgo grįžo atgal Maskvon, kad iš ten vyktų Berlynan, sovietų pasiuntinio pareigoms eiti. Su panašiu uždaviniu Latvijon buvo pasiųstas dabartinis sovietų užsienio ministras Višinsky, o Estijon — negyvų tarpe jau esantis Ždanov.
Vienok tai yra daugiau techniškoji melo ir apgaulės pusė. Pagrindinis faktas lieka, kad, birželio 15-ja pradedant, visa Lietuva pateko į Maskvos nelaisvę, kai jos žmonės virto bejėgiais Kremliaus įkaitais. Valia Maskvai su nelaimingais įkaitais daryti, kas jai patinka... Pirmpradis smurto veiksnys atsirado tą dieną, kai lietuvių žemėje pasirodė rudom palaidinėm apsitaisę raudonarmiečiai, o ne Narkomindielo uniforma pasipuošęs Dekanozovas.
