JIS YRA MŪSŲ TARPE
A. MERKELIS
Balandžio 29 d. sukanka aštuoniolika metų, kai mirė kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, žymiausias mūsų rašytojas, PRAGIEDRULIŲ autorius, vienas pačių veikliausių tautinio atgijimo ir nepriklausomos Lietuvos veikėjų. Vaižganto mirtį lietuvių tauta labai jautriai išgyveno. “Be Vaižganto — 1933 m. “Vaire” rašė prof. V. Mykolaitis — mūsų gyvenimas pasidarė tamsesnis, liūdnesnis ir, tarsi, net blogesnis, nes nėra to, kuris, taip jautriai reaguodamas į kiekviena gėrio pasireiškimą, skleidė aplink mus optimizmą, pasitikėjimą ir šviesą”, šiais žodžiais teisingiausiai nusakyta taurioji Vaižganto asmenybė ir šviesioji jo kūryba.
Vaižgantas išėjo į gyvenimą sunkiais ir tamsiais mūsų tautai laikais. Su “AUŠRA” atbudęs, jis stojo į tautos darbą ir per keturiasdešimt metų plačiai ir turiningai reiškės savo kūryba ir visuomenine veikla. Niauriais slogiosios caristinės Rusijos priespaudos laikais Vaižgantas mūsų tautos gyvenime buvo šviesusis pragiedrulis.
Aušrininkai daugiausia žavėjos mūsų tautos praeitimi, varpininkai, iš praeities nukreipę savo žvilgsnį į dabartį, kėlė aikštėn jos negeroves. Vaižgantas savo kūryba kėlė tai, kas jo gyvenamuoju metu mūsų tautoje buvo gražu ir didinga. Jis mūsų tautoje, žengiančioje iš vergijos į laisvę, ugdė pasitikėjimą savo jėgomis, giedrią nuotaiką, šviesią viltį, kad Lietuva susilauks geresnių ir laimingesnių laikų.
Didysis Vaižganto kūrybos ir visuomeninės veiklos šaltinis buvo savo Tėvynės ir savo tautos meilė. “Kone nuo pat kūdikio lopšio ir iki pat pasenusio lazdos aš — rašė Vaižgantas — nieko tiek konkrečiai nemylėjau, deja, nei paties Pono Dievo, prisipažįstu, nors ir be to prisipažinimo visiems tai aišku, kiek slieko širdžia tą velėną, po kurią aš, štai jau septintą dešimtį metų landžioju.” Didžiulė, gaivališka savo Tėvynės ir tautos meilė giliai ir plačiai įugdė jį į savo tėvų žemę, iš kurios jokios jėgos nebūtų galėjusios išplėšti. Vaižgantas, pasak Balio Sruogos, buvo šviesus žmogus, visomis gyslomis, lyg šaknimis, įaugęs į Tėviškės žemelę, kaip ąžuolas plačiomis šakomis, mosuojąs prieš audrą, ir pavėjui, ir taikiam pakeleiviui, ir pasaulio valkatai, ir visiems lygiai, visiems vienodai, visus šios žemės brolius vienodai mylėjo, visais vienodai džiaugėsi.
Didi savo tautos meilė, nepalaužiamas tikėjimas į jos šviesesnę ateitį, Vaižgantą darė kovos žmogų, nors anais laikais toji kova atrodė beviltiška, tačiau Vaižgantas joje dalyvavo ryžtingai, aukodamas jai viską.
Šiandien mes pasigendame didingų asmenybių, ir šiais sunkiais laikais mūsų žvilgsnis krypsta į PRAGIEDRULIŲ autorių.. Jo tauri kovinga asmenybė, jo šviesioji kūryba mums teikia jėgų. mūsų tremties kelyje į Tėvynę.
Tumas-Vaižgantas savo kūryba, savo tautine veikla, ir šiandien yra gyvas mūsų tarpe.
Padėka
“KARIO” redakcija stengiasi naudotis geriausiais Amerikos informacijos šaltiniais, siųsdama “K” JAV karinių pajėgų perijodikai, ir prašydama mainais ne tik karinės spaudos, bet ir leidimo ten telpančia medžiaga, štai yra vienas laiškas, kurį čia taip. -name.
AIR FORCE ASSOCIATION 1424 K Street, Northwest Washington 5, D. C.
20 March 1951
Gerb. p. Aušrotai,
Mes nerime Jums padėkoti už siunčiamą KARYS žurnalą, ir atsilygindami įrašėme Jus į mūsų prenumeratorių sąrašus, gaunančius AIR FORCE žurnalą.
Mes pageidaujame su Jumis bendradarbiauti, tikėdami, kad mūsų leidinio KARYJE panaudota medžiaga bus įdomi ir supa-žindinanti su aviacija jūsų skaitytojus.
Jums nuoširdus,
JIM O’BRIEN Circulation Director
Esame giliai dėkingi AIR FORCE ASSOCIATION už malonų bendradarbiavimą ir sutikimą naudotis jų leidžiamo žurnalo ver tinga medžiaga. “KARIO” redakcija.
