GINKLO IR DARBO KARIAI

RAPOLAS KRUČAS

Amerikos lietuvis, JAV armijos karys abiejuose pasauliniuose karuose

JAV AVIACIJOS PIRMŪNAS LIETUVIS

Rapolas Kručas Pirmajam pasauliniam kare tarnavo JAV Karo Aviacijos Foto skyriuje, kuriame buvo dalinio viršininku. Atrodo, kad tai buvo vienintelis lietuvis fotografas-lakūnas. Tais laikais būti lakūnu buvo retenybe. Lietuvių priaugusio jaunimo tuomet labai mažai tebuvo, o ateiviui patekti į tuolaikinę aviaciją buvo labai maža galimybių.

Po karo, 1920 metų pradžioje R. Kručas buvo nuvykęs į Lietuva biznio reikalais. Tais laikais esant Lietuvai pavojuje iš lenkų pusės, jam teko su Lietuvos šauliais dalyvauti lietuvių-lenkų susirėmimuose ir buvo pakliuvęs lenkams į nelaisvę. Kaip Amerikos pilietis, iš nelaisvės netrukus buvo paleistas. Už nuopelnus buvo apdovanotas Saulių žvaigžde.

Antrame pasauliniame kare įstojo į JAV Pakrančių Sargybą kaip rezervistas, atlikdamas karinę prievole vidaus vandenyse iki karo pabaigos. Dabar gyvena Maspeth, L. L, N. Y. Dirba nuosavoj Foto studijoje.

KAIP AŠ GYVENU JAV ARMIJOJE

Mes čia keliamės 15 min. prieš šešias. Visa darome greičiausiu tempu, vos spėji apsirengti ir lovą pasikloti.

Tai būna lyg ir patikrinimas. Prausiamės vėliau. Pusryčiai apie 7 val. Drausmė čia griežta. Drabužių davė nemažai ir dar duos. Smulkias reikmenis: muilą, pastą, skutimosi įrankius perkamės patys, tik čia viskas pigiau.

Stengiuosi būti geru kareiviu ir man neblogai sekasi. Dėl anglų kalbos daug sunkumų neturiu, o vėliau— bus dar lengviau. Šiaip, iš karto patekus i armiją — nelengva. Laisvo laiko labai maža. Visuomet atsiranda kuriu nors darbų, kaip pvz. rajone popiergaliu rankiojimas, ar laukimas rikiuotėje parėdymų, stovint kokį pusvalandi “laisvai", tačiau pajudinti galima tik vieną koją, o kalbėtis uždrausta.

Klimatas pas mus švelnus, tačiau ne visada: dieną, kada kaitina saulė. Naktimis kartais taip pašala, jog nubudęs ritiesi į kamuolį po savo antklode. Paskutiniu metu oras apvėsėjo. Naktys nebešaltos, o dieną, kada esame laisvi, vaikščiojam pusplikiai. Gamta čia graži: dangus visada mėlynas, naktys žvaigždėtos; tik nėra kada visa tuo gėrėtis. Jaučiuosi labai vienišas. Pasiilgstu namų ir savųjų. Tas pat ir su amerikiečiais. Jie taip pat, kaip ir aš, gyvena mintimi, kada galės pasimatyti su namiškiais, su savo būsimosiomis... Yra nemaža vyru, kurie gauna į dieną po 14 laiškų, dažnai nuo to pačio asmens.

Maistas neblogas ir gauname pakankamai, žiūrint, kiek esi išalkęs po visokių rikiuočių. Kol kas iš stovyklos dar neišleidžia, bet po savaitės jau gausime leidimus išeiti į miestą. Šiaip stovykloje yra visokie patogumai: paštas, telefonas, telegrafas, kariu lankytojams klubas, krautuvės, daug įvairių sporto ir švaros palaikymo įrankių. Visais tais malonumais galime pasinaudoti tam tikru laiku ir tam tikroj uniformoje.

Aš esu viename inžinerijos batalione. Čia per 6 savaites turėsime baigti pagrindinį mokymą. Vėliau 3 savaičių kursuose mokysimės spcialybės: radisto, šaltkalvio ir kt. amatų.

Taip nepastebimai slenka dienos, panašios viena į kitą. O mes—marširuojame ir prakaituojame Kalifornijos saulėje. Aš nė nesvajojau kad būsiu JAV armijos kareivis.    

Algis

Camp Roberts.

RAŠO LIETUVIS LEGIONIERIUS IŠ MAROCO

Gerb. p. Kapitone,

Mane domina kario gyvenimas, o dar labiau — KARIO žurnalas. Daug džiaugsmo turėjau, skaitydamas vėl pasirodžiusį lietuvių karių organą KARI. Aš jį jau mėgdavau skaityti dar vaiku būdamas. Linkiu mielam KARIUI ir jo štabui sėkmingai žengti užsibrėžtu keliu, bei pasiekti visuose pasaulio kampuose prisiglaudusius lietuvius karius. Džiugu, kad KARYJE bendradarbiauja bent vienas kitas lietuvis, buvę legionieriai svetimšalių legiono eilėse...

Seržantas Longinas P—ka.
Oujda, Maroe,

1951 m. kovo 12 d.

SVEIKINIMAS Iš BRAZILIJOS

Esantieji Brazilijoj, Sao Paulo, lietuviai buvusieji 1918-1920 melų savanoriai - kūrėjai ir Nepriklausomos Lietuyos kariai sveikina atgijusį savo žurnalą KARI, kuris visus sujungs ir ves į kovą ligi pergalės laisvoje Tėvynėje.

Meldutis Laupinaitis

GEN. NAGIUS-NAGEVIČIUS ATSTOVAUJA KARO INVALIDŲ REIKALUS

Gen. Nagius-Nagevičius, kaip buvęs Lietuvoje Karo Invalidams šelpti Komiteto Pirmininkas, iš Karo Invalidų Draugijos Philadelphijoje gavo įgaliojimus padėti laisvės kovų invalidais ir betkur, betkada atstovauti visus L.N.K.I. Draugijos reikalus.

Remdamasis šiuo įgaliojimu, gen. Nagius kreipėsi į BALFą (žiūr. DRAUGAS, 78 nr.), prašydamas priimti savo globon K. Inv. Draugiją Philadelphijoje ir visur kitur esančius karo invalidus, kur tik juos BALFAS gali pasiekti.

Lietuviai legionieriai poilsio metu Indokinijoje

NUOŠIRDŪS KARIO RĖMĖJAI

Lietuvių Spaudos Centras Amerikoje “GABIJA” (340 Union Ave., Brooklyn 11, N. Y.) KARIO redakcijos reikalams paskyrė šiuos savo leidinius:

J. Kruminas, “NAKTIS VIRŠUM ŠIRDIES”, apysaka — 3 egz.

V. Pietaris, “LAPĖS PASAKA”, knyga jaunimui — 3 egz.

G. A. Buerger, “BARONO MIUN-CHHAUZENO NUOTYKIAI” — 3 egz.

Be to, paskirta viena metinė Knygos Bičiulių Klubo prenumerata — 5 knygos (J. Kruminas, "Naktis viršum širdies", J. Savickis, “Raudoni batukai”, N. Mazalaitė, “Mėnuo, vadinamas medaus”, J. Jankus, “Apysaka", L. Dovydėnas, “Per Klausučių ūlytė-lę”).

Kaip žinoma, Knygos Bičiuliu Klubą suorganizavo "Gabija.” Klubo nariai, įmokėję $5,000 mokestį, gauna knygų daugiau kaip už $8.00. Nario mokestis siunčiamas šiuo adresu: “GABIJA”, 340 Union Ave., Brooklyn 11, N. Y.

Šios knygos bus padovanotos mūsų. galvosūkiu sprendėjams ir rūpestingiems KARIO talkininkams platintojams.

Be to, gauta kukli piniginė parama iš:

P. Plechavičiaus,  R. Židžiūno, V. Žuko,   B. Svilo,

Visiems mūsų maloniesiems rėmėjams ir bičiuliams tariame nuoširdų ačių už gražų pavyzdį.

Redakcija

KUOPŲ VYRAI ISTORINĖJE BERLYNO ORO TILTO TARNYBOJE

4060 Darbo Kuopos lietuviai išdirbo apie pusę milijono valandų ir pastatė-rekordą: 10 vyrų per 9 minutes pakraudami didžiulį transporto lėktuvą.