Partizanai: Istorija ir dabartis

AMERIKOS RAUDONASIS KRYŽIUS LIETUVOJE 1919 - 1922 METAIS

Ats. brig. gen. gyd. NAGIUS - NAGEVIČIUS

Lietuvos R. Kryžiaus Draugija į-steigta 1919 m. sausio 12 d. Nariais steigėjais buvo: Dr. Rokas Šliūpas, dr. Alekna, prov. Makauskas ir dr. Ingelevičius. Valdybon. be šių asmenų, įėjo dar J. Damijonaitienė, kan. Šaulys. dr. Balčikonis ir L. Raupienė. Tarptautinis R. Kryžius Lietuvos R. Kryžiaus tuomet nepripažino, nes dar nepripažinta buvo ir Lietuvos Nepriklausomybė

Tuometinės L. R. Kryžiaus Valdybos narys plk. gyd. dr. Ingelevičius (dabar gyvena New Yorke) apie veikimo pačią pradžia pateikė šiuos atsiminimus: “Praktiškai visus reikalus tvarkė pirmininkas Dr. Rokas Šliūpas. Pradžia buvo sunki, nes krašte viešpatavo skurdas.

Pirmą ligoninę L. R. Kryžius įsteigė Kaune. Laisvės al. Nr. 7, 1919 m. sausio mėn. 31 d. Pirmu vyr. gydytoju buvo dr. Jonas Brundza. Lovų pradžioje buvo 60, vėliau padidėjo iki 120. Lovų ir antklodžių davė Karo Sanitarijos Skyrius. Rinkliavas vykdant, ypatingai pasidarbavo Damijonaitienė ir Raupienė.

Ligoninėje dirbo dr. Mickus, Ingelevičius ir Petrovas.

Antroji L. R. Kryžiaus ligoninė buvo irgi tų pačių metų pradžioje įsteigta Kaune, Karmelitų rūmuose. Ji buvo skirta užkrečiamiems ligoniams, bolševikams ir tremtiniams. Jai aprūpinti irgi teko daryti rinkliavas mieste ir pas ūkininkus. Jos pirmuoju vyr. gydytoju buvo dr. E. Draugelis.

Trečioji L. R. Kryžiaus ligoninė buvo įsteigta 1919 m. rugp. 8 d. Panevėžyje. Ji buvo skirta karo belaisviams, tremtiniams, grįžtantiems iš Rytų į Vakarus (vokiečiams) ir iš Vakarų j Rytus (rusams) ir mūsų sergantiems bei sužeistiems kariams. Ligoninės vyr. gydytoju buvo dr. Mažylis.

Be Amerikos R. Kryžiaus — negalima įsivaizduoti tų trijų ligoninių darbo. A. R. Kryžius 1919 m. gegužės mėn. 13 d. iš savo skyriaus Berlyne atgabeno Kaunan 116 dėžių visokio turto. Vieną šeštąją dalį L. R. Kryžius pasiliko sau. o penkias šeštąsias padalino tarp Sveikatos departamento. Karo San. Skyriaus ir kitų įstaigų. Ta dalis, kuri teko L. R. Kryžiui, tų laikų kainomis buvo įvertinta 90.000 auksinų. Amerikos R. Kryžius buvo susirūpinęs motinos bei vaikų globa. Jo parama įgalino Lietuvoj įsteigti pirmus motinos bei vaikų centrus.’’

KARO LAUKO LIGONINĖ

1919 m. birželio mėn. gyd. K. Oželis gavo įsakymą skubiai organizuoti karo lauko ligoninę ir vykti į frontą, kur mūsų kariuomenė kovoja prieš besiveržiančius rusus-bolševikus. Štai ką dabar pasakoja pulk. gyd. Oželis (gyvena Chicagoje):

"Iš mūsų kariuomenės intendantūros tuo laiku neturėjome vilties ką nors gauti organizuojamai lauko ligoninei. Beieškant šaltinių, buvau nukreiptas i Kaunan atvykusį tada Amerikos R. Kryžiaus atstovą. Nurodžiau jam savo reikalą ir beviltišką būklę ir po savaitės iš naujos siuntos, gautos iš Berlyno, mano ligoninė buvo aprūpinta... Gavau 100 lovų, geriausios rūšies visus baltinius, tiek ligoniams aprengti. tiek ir lovoms pakloti. Ligoninė išvyko skirtu laiku, skirton vieton ir pradėjo teikti pagalbą sužeistiems ir sergantiems kariams.”

KARO LIGONINĖ

Karo Ligoninė įsisteigė 1919 m. pradžioje Tolstojaus gatvėje, Kaune. Vyr. jos gydytojas buvo dr. Sližys. Jis iš karto susidūrė su baltinių ir antklodžių trūkumu, bet jam pavyko iš Amerikos R. Kryžiaus, atsilankiusio Kaune, gauti nemažai turto.

Persikėlus Karo Ligoninei į didžiuosius rūmus Vytauto prosp., 1920 m. pradžioje Karo Ligoninės viršininku buvo paskirtas dr. Oželis. Jis savo atsiminimuose štai ką rašo: “Man atvykus Karo Ligoninėn, ji turėjo apie 300 lovų, bet buvo mažai panaši į tikrą gydymo įstaigą. Joje buvo jaučiamas didžiausias nepriteklius, viso ko buvo stoka. Sužeistų ir susirgusių karių skaičius diena iš dienos sparčiai augo. Per trumpą laiką ligoninė turėjo sutalpinti apie 800 karių, kadangi tuo laiku siautė gripo epidemija visoje Europoje. Epidemija skaudžiai palietė mūsų išvargintą ir nepakakanmai įrengtą kariuomenę. Epidemija žiemos metu buvo lydima pneumonijų ir empyemų komplikacijų, kurios davė labai aukštą mirtingumo nuošimtį. Ligoninė buvo tragiškoje padėtyje, negalėdama suteikti kovojantiems pakankamos [pagalbos ir medžiaginio aprūpinimo. Tada Am. R. Kryžius atėjo pagalbon savo gausiu turtu. Po trumpo laiko ligoninė buvo aprūpinta lovomis. matracais, antklodėmis, baltiniais lovai pakloti, apsiaustais ir kt. daiktais. Tas įgalino Karo Ligoninę atsistoti savo vagon ir tinkamai priimti Tėvynės gynėjus.’’

Šioje vietoje, kaipo buv. Karo Sanitorijos viršininkas, norėčiau pastebėti, kad Karo Ligoninė atsistojo “savo vagon" ne vien tik dėl A. R. Kryžiaus suteiktos pagalbos, bet ir dėl nepaprastos energijos ir organizaciniu sugebėjimų jos viršininko, kuriam ir mūsų universiteto medicinos fakultetas patikėjo vėliau suorganizuoti savo klinikas. Karo Ligoninėje dr. Oželiui jo atsakingame darbe ir sunkiausiu momentu padėjo tokie žymūs medikai, kaip profesoriai: Parčiauskas, Radžvickas. Hagentornas, Avižonis ir ištisa eilė jaunesniosios kartos gabių gydytojų, kaip, dr. Atkočiūnas, M. Nasvytis, Matulionis, Bermanas, Žemgulys ir kt.

PIRMAS ATSKIRAS LAZARETAS

Jo tuometinis viršininkas pulk. gyd.

A. Matukas (gyvena Kanadoje) savo atsiminimuose tarp kitko rašo:

“1921 m. žymiai padidėjus Lietuvos kariuomenei ir padažnėjus per žiemą apkrečiamoms ligoms kareivių tarpe, buvo Kaune, Šančiuose, įsteigtas I-mas Atskiras Lazaretas, apkrečiamoms ligoms gydyti. Buvo numatyta 650 lovų. Pasitaikydavo visų rūšių apkrečiamų ligų: visų rūšių tifai, skarlatina, tymai, vėjaraupiai, paratitas ir net raupai. Lazareto gyvenimo pradžioje buvo didelių sunkumų su aprūpinimu ligonio guolio reikmenimis: labai trūko paklodžių, užvalkalų, antklodžių, nosinių, apatinių skalbinių. Am. R. Kryžiaus atstovas pulk. gyd. Ryanas labai sušelpė Lazaretą trūkstančiais daiktais ir medžiagomis ir toliau baltinių pakeitimas ligoniams, kas ypač svarbu apkrečiamiems, buvo vykdomas tvarkingai. Lazaretas veikė iki 1923 m., kada, apkrečiamoms ligoms sumažėjus, ligoniams užteko vietos Karo Ligoninėje.”

APIE MISIJAS Iš AMERIKOS

Pirmi svečiai buvo keturių žmonių “Amerikos Maisto Komisija", atvykusi 1919 m. kovo 15 d., su pirmininku majoru Rossu priešaky ir sustojusi Metropolio viešbutyje.

Svečiai stebėjosi, kad Lietuva, vos tik prieš 3 menesius pradėjusi kurti savo kariuomenę, jau ėmė vyti priešus iš savo krašto, ir pavyzdingai tvarkėsi. Jie aplankė ir frontą, bet, sugrįžę Kaunan, sužinojo, kad vokiečių kareivių įtūžęs būrys buvo užpuolęs jų buveine, ir rado dar šiltą kūną vokiečių nukauto, jų buveinę gynusio sargybinio Pr. Eimučio. Karžygiška Eimučio mirtis padarė svečiams didelį įspūdį, o Lietuvai tai buvo reikšminga tarptautiniuose santykiuose.

Tų pačių 1919 m. atvyko plk. Wor-wicko Greeno vadovaujama 12 žmonių misija. Jis spaudai pareiškė, kad misija nėra įgaliota nei tartis, nei veikti, bet vien tik parinkti žinių ii pasiųsti į Paryžių drauge su patarimais, kas, jos nuomone, turėtų būti daroma.

Dabar, norėdamas gauti papildomų žinių iš A. R. Kryžiaus Centro Washing-tone, kreipiausi į jį per mūsų atstovybę (P. Kajecką). šiek tiek medžiagos ir pulk. Ryano fotografiją gavau, be to, dar man buvo pasiūlyta pasinaudoti 1938 m. Washingtone paskelbtu pulk. Ernesto P. Bicknellio leidiniu: “With the Red Cross in Europe-1917-1922."

Suglaustos žinios atrodo šitaip. Am. Rd. Kryžiaus misija buvo iš Vokietijos į Baltijos kraštus atsiųsta 1919 m. spalio 6 d. ir čia išbuvo iki 1922 m. birželio 30 d.

Misijos priešaky buvo gyd. pulk, Ryanas., kurio centrinė buveinė buvo Rygoje. Am. R. Kryžius turėjo Pabaltyjy 75 žmones, turto už 7-8,000,000,— dolerių ir 120 visokių rūšių automobilių. Lietuvoje Ryano atstovais buvo kpt. Charles S. Paine ir Mr. Luther Bridges, o vėliau Hendersonas. Dar prieš persikėlimą į Baltijos kraštus, 1919 m. pavasarį ir vasarą Kaunan iš Berlyno atvykdavo dr. Valdes, atgabendamas turto mums gelbėti iš tragiškos padėties.

Kiek duota Lietuvai, aiškiai pasakyta tik apie laikotarpį nuo 1919 m. liepos 1 d. iki 1920 m. birželio 30 d., būtent, 156.190,88 dol., o kitiems metams nuo 1920 m. birželio 30 d. iki 1921 m. birželio parodyta bendra suma visoms Pabaltijo valstybėms kartu, būtent, 287.873,81 dol. Apie trečiuosius metus žinių trūksta. Tarp kitko pasakyta, kad Pabaltijos kraštuose įsteigti 141 vaikų sveikatos centrai, kurių dalis teko Lietuvai.

Savo raportuose Ryanas apibūdina Lietuvos padėtį normaliais laikais, kaip geriausią iš visų Rytų Europos kraštų. Lietuva esanti agrarinis kraštas. turėjęs užtenkamai maisto ir eksportavusi jį užsienin. Bet 1919 ir 1920 m. jos būklė pasidariusi ypatingai sunki, kovojant prieš bolševikus ir bermontininkus. Ryanas susirūpinęs kalba apie pavojų Lietuvai būti rusų okupuotai. Jis skundžiasi savo raštuose viršininkams dėl nesantaikos tari estų ir latvių, latvių ir lietuvių, lietuvių ir lenkų, dėl ko sunku buvę

Plk.gyd. Edward Ryan. JAV Raudono.io Kryžiaus Misijos Pirmininkas Pabaltijo kraštams.

sudaryti bendrą frontą prieš bolševikus.

Konferencija Rygoje

1921 m. liepos men. 21-22 d. Rygoje, Am. R. Kryžiaus būstinėje įvyko Rya-no sušauktoji Baltijos kraštų Sanitarijos Konferencija aptarti priemonėms kovai su gresiančia iš Rusijos choleros epidemija.

Iš Lietuvos buvome 5 atstovai (aš, kariuomenės epidemiologas dr. M. Nasvytis, kiti Sveikatos departamento), 11 latvių ir 3 estai (taip pat nuo kariuomenės ir civilių įstaigų).

Buvo nutarta prie Rusijos sienos steigti karantino stotis, priverstinai registruoti bei izoliuoti įtartinus objektus, varyti propagandą per sanitarinį personalą ir spaudą. Nusižengusius taisyklėms numatyta bausti iki pusės metų kalėjimo. Nutarta įsteigti Baltijos kraštams bendrą informacinį centrą ir laikytis Paryžiaus sanitarinės konferencijos nutarimų.

Rygos konferencijoje dalyvavęs mūsų kariuomenės epidemiologas ir Lietuvos Higienos bei Bakteriologijos Instituto direktorius dr. M. Nasvytis (dabar gyvena Amerikoje) savo atsiminimuose tarp kitko rašo:

"Kaune Azijos choleros susirgimų diagnozes teko man nustatinėti bakteriologiškai ir serologiškai. Choleros atsitikimų Kaune ir Lietuvoje buvo, rodos, tik keliolika. Dr. Ryanas, šaukiamas konferencijų energingai kovai su ta epidemija ir aprūpindamas medikamentais, dezinfekcijos priemonėmis. medžiaga ir profilaktiniais skiepais (vakcinomis), — labai padėjo pavojų nugalėti. Cholera Lietuvoje pranyko. Dr. Ryanas padėjo kariauti ir su kitomis po Pirmojo Pasaulinio karo išsiplėtusiomis užkrečiamomis ligomis ir infekcijomis.”

Dr. Ryano veiklumas

Dr. Ryanas buvo nevedęs. Savo asmeniškais reikalais, kaip mums tada atrodė, visai nesirūpino. Jis visas buvo atsidavęs savo organizacijai, buvo jos “spiritus movens” pilna to žodžio prasme. Jo buvo visur pilna: ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lietuvoje: jo personalas, gal be išimčių, viską matė, viską žinojo, visur veikė.

1920 m. rudens metu man teko tarnybiškai aplankyti mūsų dalinį Vilniuje, Antakalny. Buvo šalta, drėgna. Dalinys rengėsi žygiui į frontą. Kareiviai buvo menkai aprūpinti skalbiniais ir avalyne, o šiltų apatinių visai neturėjo. Kareivių tarpe buvo matyti išbalusių, sirguliuojančių.

Žinodamas mūsų intendantūros išteklius, jaučiausi bejėgis padėti, susirūpinęs išvykau iš kareivinių. Staiga vienoje Vilniaus gatvėje sutikau... A. R. Kryžiaus karininką kpt. Samsko-ją. žinoma, kreipiaus i jį, ir po valandos sunkvežimiai, pilni reikalingo aprūpinimo, jau buvo kareivinių kieme. Dalinys išvyko gerai nusiteikęs ir vėliau, rodos, dalyvavo Giedraičių mūšy, nulėmusiame įvykius mūsų naudai.

Ryanas visados buvo ramus, nors reikale veikė dinamiškai, šiaip—labai taupė žodžius, retai juokėsi, bet mėgo ir sąmojų. Man teko nugirsti, kaip jis viena kartą draugiškai juokavo, siūlydamas labai suliesėjusiam atkakliam vegetarui dr. Ingelevičiui nešioti kisenėse po akmenį, kad jo vėjas kur nenuneštų....

Ryano akys buvo giedrios, ramios, o savo korektišku, džentelmenišku elgesiu visur užkariaudavo simpatijas.

Misija Lietuvoje baigus

1922 m. birželio 30 d. Am. R. Kryžiaus veikimas Baltijos kraštuose buvo likviduotas. Ryanas grįžo į Ameriką, į Scrantoną, Pennsylvanijoje, kur gyveno jo sesuo su trimis vaikais.

1923 m. pradžioje jis gavo naują labai rimtą uždavinį — vykti su misija Persijon, kur jį paskyrė patarėju socialinės globos ir sveikatos reikalams. Ten jis susirgo "dread disease" ir mirė tų pačių metų rugsėjo mėn. 21 d., tesulaukęs 37 metu amžiaus. Jo kūnas buvo pargabentas į Scrantoną.

Iš Lietuvos išvykdamas, jis savo ranka Karo Muzėjaus sode prie žuvusiems paminklo pasodino kelius rožių kerus, o garbės svečių knygoje įrašė gana ilgą ir nuoširdų atsisveikinimo žodį, linkėdamas, kad su pirmais pražydusiais krūmų žiedais išsipildytų mūsų teisėti teritoriniai pageidavimai.

Ryanas mūsų valdžios buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi, jo garbei viena Kauno ligoninė buvo pavadinta jo vardu, jo paveikslas Karo Muzėjuj buvo iškilmingai papuoštas kryžmiškai sustatytomis Lietuvos ir JAV vėliavomis, o gavus žinią apie jo mirtį, Kauno įgulos bažnyčioje buvo atlaikytos iškilmingos gedulingos pamaldos už jo vėlę (jis buvo katalikas), gausiai dalyvaujant kariuomenės ir visuomenės atstovams.

Su meile tenka minėti jo vardą! Taip pat su didele pagarba ir amžinu dėkingumu tenka minėti ir Jungtines Amerikos Valstybes, kurios prieš 30 metų atsiuntė į mūsų kraštą ši kilnų Am. R. Kryžiaus samaritietį ir kurios, jam darbą Lietuvoj baigus, pirmosios iš Didžiųjų Santarvės valstybių pripažino Lietuvą de jure. o ir šiandien užtaria jos teisę būti nepriklausomai.

Dabar Lietuva. Latvija ir Estija vėl atsidūrė dar žiauresnėje okupacijoje, o jų žmonės masiškai deportuojami ir žudomi. Kas galėjo, išsisklaidė po visą pasaulį, jų tarpe—kariai gydytojai ir jų personalas.

Sekdami politinius įvykius, daugelis jų, pirmai galimybei esant, yra pasiryžę skubiai grįžti savo tėvynėn, į pagalbą kariuomenei ir civiliams gyventojams. Šviesių plk. gyd. Ryan tradicijų raginami, jie savo viltimis skrenda į Amerikos Raudonąjį Kryžių, reikiamu momentu laukdami iš jo organizuotos medžiaginės ir moralinės pagalbos.