Dokumentai kalba...
Pirmųjų Nepriklausomybės Kovų išvakarės
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai Vilniuje paskelbus Nepriklausomybes Aktą, tamsūs debesys niaukėsi mūsų žemės padangėje. Dar nebuvo realios jėgos laisvės idealui įgyvendinti.
Tų pačių metų lapkričio 23 d., pirmuoju įsakymu atkuriamai Lietuvos kariuomenei, buvo pradėta organizuoti ginkluotosios mūsų pajėgos.
1919 m. sausio 1 d. ginkluoti lenkų legionininkai užėmė Vilnių. Tuometinis Lietuvos Ministerių Kabinetas išleido šį atsišaukimą:
“Išeidamas iš faktinio padėjimo, jog mūsų sostinė miestas Vilnius susisiekimo žvilgsniu liko atskirtas nuo Lietuvos ir jog šiuo karo metu yra būtinas reikalas ankštame sąryšyje su visu kraštu organizuoti krašto pajėgas, Ministerin Kabinetas posėdyje sausio 1 dieną yra nutaręs:
1) visą valdžią mieste Vilniuje pavesti Vilniaus karo komendantūrai, palikus prie jos atskirų ministerijų įgaliotinius;
2) generaliu Laikinosios Vyriausybės Įgaliotiniu Vilniuje palikti Švietimo Minister! Mykolą Biržišką; 3) visas ministerijų įstaigas laikinai perkelti Kaunan.
Ministeris Pirmininkas M. ŠLEŽEVIČIUS.
Ministerių kabineto reikalų vedėjas
TADAS PETKEVIČIUS.
Vilnius, 1919 m. sausio 2 d.”
VILNIAUS KARININKŲ KOMENDANTŪROS ATSIŠAUKIMAS
“Vilniaus piliečiai!
Su visa Lietuva, su jos liaudimi jungia mus nesutraukomi ryšiai. Ta pati žemelė mus maitina, drauge per šimtus metų tempėme vergijos jungą, drauge kovojome dėl laisvės.
Piliečiai! Šiandien sušvito mums Laisvės spindulys! Mūsų tėvynė Lietuva tampa nepriklausoma demokratinga valstybė, kurioje visi piliečiai be tautų skirtumo turės laisvę ir lygybę. Lietuvos nepriklausomybė neša mums visiems, ligi šiol pavergtiems, laisvę ir laimingesnę būtį. Vienybėje, kaip broliai padavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi kaip vienas stokime už tėvynę.
LIETUVA PAVOJUJE! Į rytinę mūsų krašto sritį jau įsibrovė svetimoji Rusijos kariuomenė. Maskoliai ateina išsiurbti iš Lietuvos paskutinių syvų, o mums su gaisrų pašvaiste neša badą, kankynes ir griuvėsius.
Stokime visi Lietuvos ginti! Nelaukime toliau nė valandos. Kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime į Lietuvos krašto apsaugą.
Drąsiai stokime pirmieji į kovą, užstokime kelią priešininkui, kuris veržiasi varu į mūsų kraštą, smelkiasi į mūsų sostinę, Vilnių. Savo ginklų nesutepsime mūsų brolių darbininkų krauju, ginsime tik mūsų Motiną Tėvynę, mūsų Lietuvos nepriklausomybę. Visi, kaip vienas stosime krašto apsaugos eilėse ir atremsime besiskverbiantį priešininką!
Vilniečiai!
Vilniaus komendantūra šaukia į apsaugos savanorių pulkus visus piliečius be tautų skirtumo. Bus sudaryti atskiri būriai, komanduojami lenkų, baltarusių, lietuvių ir kit. kalbomis. įstojimo sąlygos yra tam tikram atsišaukime nurodytos. Užsirašyti galima kasdien nuo 9 ryto ligi 1 p.p. Vilniaus Komendantūroje, šv. Jurgio g. 36, buvus. Verwaltungo namai prieš Lukiškių aikštę. Mūsų kraštui ir mūsų laisvei gresia pavojus—prie ginklo!
VILNIAUS KARININKŲ
KOMENDANTŪRA”.
1918 m. gruodžio gale Lietuvos vyriausybė, šaukdama visą kraštą kovon prieš rusus - bolševikus, išleido šį atsišaukimą:
“LIETUVOS PILIEČIAI!
Vyrai! nekartą Lietuvos priešainorėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva.
Šiandien visi išvydome Laisvės rytojų švintant; Lietuvos nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tat ginkime Nepriklausomą Lietuvos Valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi kaip vienas, stokime už tėvynę!
Lietuva pavojuje!
Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūs gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai — badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai.
Tat ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės; šiandieną Lietuvos likimas mūsų pačių rankose.
Nelaukdami toliau nei valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą!
Drąsiai, be baimės, kaip mūs tėvai ir sentėviai, užstokime priešams kelią, pakelkim žygį už Mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę!
Ministeris Pirmininkas
M. ŠLEŽEVIČIUS.
Krašto Apsaugos Ministeris
Karininkas VELYKIS.”
Gausūs savanorių pulkai pradėjo rinktis iš visų Lietuvos vietų. Sausio 15 d. buvo paskelbta karininkų, puskarininkių ir karo valdininkų mobilizacija ligi 45 m. amžiaus. Jie ligi vasario 1 d. turėjo atvykti į atitinkamas komendantūras.
Pagaliau 1919 m. vasario men. pradžioje sugriaudė pirmieji Nepriklausomybės Karo šūviai, pasiliejo pirmųjų aukų kraujas...
Mūsų artilerija parade
BOMBONEŠIAI PRIEŠ BAZES
Jeigu sovietai savo oro jėgą mestų prieš amerikiečius, jie naudotųsi sibiriniais pajūrio sparnais. Jie yra baisūs, bet ne viršijantieji. Chabarovsko-Vladivostoko srityje rusai laiko apie 1,-000 naikintuvų ir apie 200 senstelėjusių bombonešių. Tačiau šios jėgos gali būti greit žymiai padidintos.
Nors šioje karo stadijoie JAV aviacija sovietiškosios puolimo ir nebelaukia, tačiau visuomet yra buvusi parengties stovyje, o japonų aerodromai buvę perpildyti. Atitinkamas radaro tinklas, kuri papildo Jungtinių Tautų laivyno vienetai Korėjos vandenyse, suteikia atitinkamą saugumą.
Pirmiausia priešo bombonešius sutiks ir pasveikins sprausminiai lėktuvai. Viena iš penkių Tol. Rytų naikintvų grupių (apie 100 F-80), po to, kaiprasidėjo karas Korėjoje, buvo laikoma Japonijoje, o kita Filipinuose. Jeigu Japonija būtų puolama, tada Korėjoje esantieji F-80, F-84 ir F-86 greit būtų į ten permesti. Su visais JT propeleriniais, kaip lėktuvnešiuose ir kitur esančiais lėktuvais, gen. MacArthuro žinioje šiuo metu yra apie 1,000 naikintuvų. (“Newsweek”)
