DIDŽIŲJŲ DIPLOMATIJA IR MAŽŲJŲ KOVA
DR. KAZYS SRUOGA-VERŽIKAS
* Kada traukia ir kada atstumia mažuosius
* Mažųjų tautų nauji metodai
* Problema didiesiems
Cicero, Illinois. — Artėja du sprendimai. Pirmas. Didž. tautų tarpusavio santykių sutvarkymas. Tie santykiai dabar yra labai įtempti. Ir įtempimas vis didėja. Ir apsiginklavimas taip pat. Taigi, išsiaiškinimas turi ateiti. Tas išsiaiškinimas gali būti atliktas ir taikos būdu. Sovietai gali pamėginti padaryti “dideles nuolaidas”, kurios reikštų pavergtųjų tautų vergijos prailginimą, bet didžiųjų — santykių atslūgimas. Gali būti ir karas.
Vienu ir kitu atveju mažųjų tautų laisvės ir nepriklausomybės reikalas bus sprendžiamas ilgesniam laikui. Taigi, ir šitas sprendimas artėja. Mums įdomiausias klausimas, kas gi turėtų būti padaryta, kad neatsitiktų taip, kaip per Antrąjį pasaulinį karą atsitiko?
Kada traukia?
Per Pirmąjį pasaulinį karą Vakarams buvo užėjęs lemiančiai kritiškas momentas. Tada Wilsonas paskelbė savo 14 tautų laisvės punktą. Tai buvo it anų laikų atominė bomba. Priešas nebeišlaikė. Krito. Ir mažosioms tautoms buvo daug gero padaryta.
Dar pavojingesnių Antrojo pasaulinio karo momentu Churchill ir Roosevelt vėl sugalvojo ir metė ant priešo galvų antrą moralinę atominę bombą — Atlanto Charterį. Pasėkos nepaprastos. Pasaulis iš paskutiniųjų sukilo prieš siautėjančius pavergėjus. Bet kas gi buvo toliau? Slapčiausieji didžiųjų suvažiavimai ir nutarimai. Ką jie ten nutardavo — ir šiandien nedaug kas tikrai težino. Bet vieną dalyką visi puikiai žino: tų nutarimų pasėkos tiek tesiderina su Atlanto Charteriu, kiek ugnis su vandeniu.
Mažųjų tautų išvados
Liūdnos. Punktai sau, Charteris sau, o Sovietai skerdžia į jų vergiją sumestas tautas, ir tiek. O bendrai, tuoj karui pasibaigus, nugalėtojai buvo nustatę maždaug tokią “liniją”. Kas kritikuoja Sovietus, kas peikia su jais slaptai sudarytas sutartis — tas ardo sąjungininkų, fašizmo nugalėtojų vienybę, tas yra, trumpai sakant, pats fašistas.
Naujieji metodai Irane
Anglai su rusais (dar iš carų laikų) tvarkėsi Irano žemėje, kaip savo nuosavame darže. Iranas turėjo tik vieną didelę teisę: viskam be jokių kalbų pritarti. Anglai per tuos laikus įsigijo Irane ir turtų ir visokių ten “švenčiausių” teisių. O dabar Iranas turtą nusavina, o anglus — marš lauk! Anglai turi ten netoli ir galingus karo laivus, ir parašiutininkų dalinius. Bet jie nejuda. Kodėl? Mat, Amerika sako: “dar palauk”. O Sovietai: “tik pabandyk”. Iranas, tiesa, elgiasi negražiai ir pats beprotiškai rizikuoja. Vakarams labai kritiška padėtis. Ir tai ne vien anglus tas liečia. Bet tai mažųjų tautų “išvados” ir “nauji metodai” kalbėtis su didžiaisiais.
Staigiai pamilo turkus
Turkija — kitas naujų metodų pavyzdys. Turkija buvo geroką laiką “užmiršta” Juk visiems buvo aišku, kad Turkija Sovietams nepasiduos ir priešinsis iš paskutiniųjų. Tai ko čia ja daug rūpintis? Pasirodė ne visai taip. Turkija vis balsiau pradėjo kalbėti apie neutralumą. Visiems pasidarė aišku, kuo tas dalykas kvepia. O kai Iranas atsistojo piestu, tai, va, Turkija jau kviečiama į Atlanto Pakto kompaniją.
Problema didiesiems
Tiesa, Iranas, Turkija — gal dar būtų, taip sakant, pusė bėdos. Bet tuos naujus metodus labai studijuoja ir Irakas, ir Egiptas, ir dar gal kiti, kurie šiandien tyli ir neturi progos “pasakyti”. Tai nauja problema didiesiems, atsiradusi labai nepatogiu momentu. Nes gi tie naujieji metodai katastrofiškai silpnina frontą prieš Sovietų agresiją. Prieš ką ta Sovietų agresija? Nebe daug mažų tautų beliko, kurios nebuvo geruoju numestos sovietams. Vadinasi, dabar atėjo kitų eilė. O gi stipriausias karo sąjungininkas — gali būti pavergtos tautos. Gi tos tautos sekė ir seka, ką daro didieji dabar. Viešai pasireiškę mažųjų žygiai rodo, kad gražių žodžių ir miglotų deklaracijų laikai praėjo. Nebepakanka. Ir mažieji pradeda surasti būdus ir progas kietai stoti už savo garbę ir interesus. Neminkščiau net už didžiuosius.
Tai nauja ir sunki problema didiesiems. Bet, jos neišsprendus, sunku tikėtis laimėti mūšį prieš Sovietus. Visvien, ar tas mūšis vyktų tik diplomatijos, ar tikrojo karo lauke.
Amerikos diplomatija jau nuo seniau ieško kelių tai problemai išspręsti. Yra daug ženklų, kurie rodo, kad jai pasiseks. Bet tai atskira tema. Apie ją kiek vėliau.
