DIDŽIOJI LIETUVIŲ TAUTOS MOKYKLA
ALGIMANTAS GIEDRIUS
KARIUOMENĖ — KRAŠTO KULTŪRINTOJA
Švietimas.Dar ir 1939 m. į mūsų kariuomenę ateinantieji vyrai buvo gimę ir augę Pirmojo pasaulinio ir Nepriklausomybes karų laikais, kada Lietuvoje dar beveik nebuvo mokyklų arba jos daugumui buvo neprieinamos. Tad naujokų tarpe pasitaikydavo tam tikras procentas visiškų arba pusiau analfabetų. Pvz., 1939 m. gegužės 1 d. tarnybos pradžios vyrų buvo 3,9% nemokančių nei skaityti, nei rašyti; 0,6% mokančių tik skaityti ir 7,7% nors mokančių šiaip taip skaityti ir rašyti, bet jokios mokyklos nelankiusių ir, žinoma, labai menko išsilavinimo; 37 % buvo lankę pradžios mokyklą, bet daugelis jų jau pamiršę mokykloje dėstytus dalykus. Todėl kariuomenės mokymo programoje buvo skiriamos švietimo pamokos, ir tokie kariai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, o taip pat istorijos, krašto pažinimo ir kt. pritaikomųjų mokslų.
Per palyginti trumpą karinės tarnybos laiką bemoksliai vyrai pramokdavo visų šių pagrindinių dalykų, praplėsdavo savo akiratį, likdavo naudingesni sau, kariuomenei ir tuo pačiu visam kraštui. Tik labai nežymus procentas grįždavo namo nieko nepramokę. Tai būdavo naujokai, paleisti iš kariuomenės nebaigę karinės tarnybos dėl ligos ar kitų priežasčių.
1937 m. lapkričio 1 d. tarnybos pradžios vyrai kariuomenėn atvyko tokio išsilavinimo: 4,8 % visiškų analfabetų, 0,7% mokančių tik skaityti, 7,5% mokančių skaityti ir rašyti, bet jokios mokyklas nelankiusių. 36,4% buvusių pradžios mokykloje, bet jos nebaigusių, visi kiti — baigę viduriniąsias ar aukštąsias mokyklas arba jose buvę, bet jų nebaigę. Tačiau to pačio ėmimo vyrai, atlikę karinę prievolę ir 1939 m. birželio mėn. pradžioje grįžę į namus, buvo tokio išsilavinimo: 0,8% nepramokusių kariuomenėje nei skaityti, nei rašyti, 0,2% pramokusių tik skaityti, 12% mokančių skaityti ir rašyti. Taigi, iš atvykusių kariuomenėn 4,8% naujokų analfabetų 4% čia išmoko skaityti ir rašyti; iš 0,7% mok. tik skaityti — 0,5% išmoko rašyti, o mokančių skaityti ir rašyti karių procentas iš 7,5% pakilo į 12%. (1938 m. kareivių švietimo reikalams — sąsiuviniams, pieštukams, kreidai, rašalui ir kt. mok. priemonėms įsigyti išleista 25,1% visos kareivių švietimui ir auklėjimui skirtos sąmatos).
Pagaliau kareivių auklėjimas bei kultūrinimasapima žymiai platesnį darbo barą.
1939 m. gegužės 1 d. tarnybos pradžios vyrų, baigusių pradžios, viduriniąsias ir aukštąsias mokyklas bei jose buvusių, į kariuomenę atėjo viso 50,8%. Ši pašauktųjų dalis buvo jautri dvasinei pažangai, todėl kariuomenėje buvo sudaromos sąlygos ir įgyjamos priemonės šiai gerovei ugdyti. Antra vertus, tokie kariai, bendradarbiaudami su bemoksliais ar mažesnio išsilavinimo ginklo draugais, į jų tarpą įnešdavo daug sveikos karinės nuotaikos, sustiprindavo, pakeldavo jų dvasinę būseną.
Kareivių auklėjimo bei kultūrinimo lygiui pakelti, kariuomenės dalyse buvo suorganizuotas platus kareivių bibliotekų tinklas. Buvo išrašomi laikraščiai ir žurnalai, perkamos knygos, rengiamos paskaitos, ekskursijos, kariuomenės radijo pusvalandžiai ir kt.
Kareivių bibliotekos.Vien tik antrajam 1938 m. pusmečiui kareivių bibliotekos gavo apie 6.000 rinktinių knygų. Vidutiniškai skaitant knygos kainą 3 litus, tik per šių metų vieną pusmetį mūsų knygų leidyklos gavo iš Kr. Aps. Ministerijos apie 18.000 litų. O kur nepriklausomo gyvenimo dešimtmečiai, nors anksčiau ir kiek mažiau knygų buvo skiriama šioms bibliotekoms.
Kareivių bibliotekos kasmet buvo papildomos geriausiais mūsų rašytojų ir verstiniais literatūros veikalais, mokslo, įvairių specialybių ir populiariųjų pasiskaitymų knygomis. Knygas parinkdavo iš naujųjų kiekvienų metų leidinių speciali Kar. Štabo Spaudos ir Švietimo Skyriaus sudarytoji Komisija. Parenkant knygas, būdavo žiūrima į pačių kūrinių esmę, o ne į ką nors kita ...
Centrinėje Lietuvos Kariuomenės Bibliotekoje, Kaune, 1939 m. pradžioje buvo 25.000 tomų specialių mokslinių knygų. jų tarpe — žymiausių pasaulinių enciklopedijų rinkiniai. Knygomis naudodavosi visų Lietuvos įgulų kariai, civiliai tarnautojai, kariūnai. Kar. Biblioteka buvo milžiniškas kultūrinis turtas, kainavęs daug pinigo.
O kur dar gausios visų kariuomenės dalių karininkų ramovių bibliotekos, kurioms lėšos buvo imamos iš pačių ramovės narių, iš karininkų atlyginimo, pastoviai atskaitant nemažą procentą savo dalies ramovei ir Centrinei Ramovei Kaune?
Savaime suprantama, kad visų šių bibliotekų dėka skurstanti Lietuvos knygų leidyba iš Kr. Aps. Ministerijos biudžeto gaudavo, palyginti, žymią paramą, nekalbant jau apie daugybę tūkstančių vyrų, perėjusių, kariuomenės eiles per dvidešimt taikos ir laisvės metų, kurie turėjo didžiulės progos šviestis, lavintis, kultūrintis ir lemiančiai pamėgti knygą. Tuo pačiu kariuomenė parengė ir gyveniman išleido nemaža bibliotekininkų, rengdama specialius kursus bibliotekų vedėjam.
(Bus daugiau)
