KARO MOKYKLOS KŪRIMASIS 1919 M.
Vartai į Karo Mokyklos rūmus
J. LTN. VYT. TAMULAITIS
Mūsų valstybės kūrimosi pradžioje vienas labai reikšmingų įvykių — Karo Mokyklos įkūrimas. Sunki buvo toji pradžia. Nelengva šiandien vaizduotis tą sunkų erškėčių kelią, kuriuo teko eiti pirmosioms laidoms ir Mokyklos vadovybei, ėjusiai sunkias ir atsakingas pirmųjų Lietuvos karininkų paruošimo pareigas, kada žūtbūtinėse kautynėse reikėjo krauju užbrėžti Nepriklausomos Lietuvos sienas.
1918 m. vasario 16 d. paskelbus Nepriklausomybę, reikėjo kuo greičiausiai organizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiantį priešą. To nesutrukdė nei lėšų, nei ginklų, nei kitų priemonių stoka. Atgimstančios Lietuvos šauksmas pasiekė visas tėvynės kerteles, ir savanorių pulkai, degdami senosios Vytauto Lietuvos karių dvasia, pradėjo rinktis iš plačiosios tėvynės. Iš amžių narsi ir karinga mūsų tauta, nors ir buvo nustojusi savarankiškumo, bet iškankintoj lietuvio širdy laisvės troškimas liepsnojo galinga ugnimi. Reikėjo tik vadų, vesti į kovos lauką. Tuo tikslu kariuomenėsvadovybė 1919 m. sausio 15 d. paskelbė karininkų mobilizaciją, o Krašto Apsaugos Ministras—sąlygas įstoti į Lietuvos Karo Mokyklą, jaunų karininkų kadrui paruošti, šios įstojimo sąlygos ir pirmą kartą viešai paminėtas Karo Mokyklos vardas buvo paskelbtas “Lietuvos” dienraštyje 1919 m. I. 15 d.,:
“KARO MOKYKLA.
1. Dabartiniu sunkių apystovų metu Karo Mokyklos kursas yra sutrumpintas. 2. Į Karo Mokyklą gali stoti visi vyrai geros sveikatos ir nejaunesni kaip 17 m. amžiaus. 3. Į Karo Mokyklą be kvotimu bus priimami tik tie, kurie turi mokyklos paliudymą mažiausia 4 klasių gimnazijos, realinės mokyklos, arba baigę mokytojų seminariją, miesto mokyklą ir kitas mokyklas, turinčias 4 kl. kursą. 4. Visi norintieji stoti Karo Mokyklon privalo tuoj užsirašyti Apsaugos Ministerijos raštinėje. Užsirašiusieji bus tuojau priimti. 5. Kiekvienas vyras, įstojęs į Karo Mokyklą, gauna kareivio vardą ir visą kitą paskirtą jam (kareiviui) užlaikymą. 6. Karo Mokyklos kursas tęsis tris mėnesius.
7, Kareivai, baigę Karo Mokyklą, gauna “skyrininkų” vardą ir siunčiami į pulką papildyti mokslo praktiką. Išbuvę tris menesius pulke ir išlaikęs tam tikrus kvotimus, vyriausybei teikiant, gali gauti “karininko” vardą (Pasirašė Krašto Apsaugos Ministeris karininkas Velykis).”
Tai pirmasis raštas, kuriame kalbama apie Karo Mokyklą. Tačiau nors įstojimo sąlygos ir buvo paskelbtos, bet pačios Mokyklos dar tebuvo tik vardas. Tas pranešimas neskelbė Mokyklos atidarymo, o tik jos organizavimą.
Paskelbus įstojimo sąlygas, kandidatų į Karo Mokyklą prašymai pradėjo plaukti Krašto Apsaugos Ministerijos Kanceliarijom Kandidatų nestigo. Lietuviškoji besimokanti jaunuomenė nebijojo kovos. Reikėjo skubiai ką nors daryti, kad Mokykla būtų galutinai įsteigta ir pradėtų savo darbą. Tų pat metų sausio 25 d. Įsak. Apsaugos Ministerijai 20 nr. Mokyklos Viršininku buvo paskirtas generolas Galvydis-Bykauskas, o jo padėjėju (Įsak. Kr. Aps. M-jai 22 Nr.)—pulkininkas Tvaronas. Tai buvo pirmieji Karo Mokyklos organizatoriai. Jų paskyrimo data ir bus Mokyklos tikroji gimimo data.
Mokyklos Viršininkui esant komandiruotėje užsieny, jo padėjėjui pulk. Tvaronui buvo įsakyta surasti Mokyklai butą, sudaryti lektorių etatus, parinkti vadovėlių ir t.t. Nuo čia ir prasideda faktiškasis Karo Mokyklos kūrimas. Pirmiausia reikėjo rasti bendradarbių. Jais buvo: adjutantas karininkas Jakutis, ūkio viršininkas karininkas Dauknys, vyr. instr. kar. inž. Dirmantas ir lietuvių kalbos mokytojas Faustas Kirša.
Vienas iš seniausių dokumentų, liudijančių Karo Mokyklos įsteigimą, yra Karo Mokyklos viršininko padėjėjo kar. Tvarono 1919.11. d. raportas, kuriuo pranešama apie numatytą Karo Mokyklai butą Hindenburgo (Gedi-
Kariūnai ir žiema Mokyklos rūmų aplinkumoje
Karo Mokyklos jaunųjų karininkų išleistuvių iškilmės Vytauto Didžiojo paminklo papėdėje, Aukš. Panemunėje
mino) g. Nr. 11, kuris laikinai buvo užimtas Prekybos ir Pramonės Ministerijos. Raporte prašoma paskubinti tą butą užleisti Mokyklai. Tuo tarpu Karo Mokyklos raštinė apie vasario mėn. 10 d. įsikūrė Wiener Platz 27 Nr. (Nepriklausomybės aikštės ir Gedimino g-vės 25 kampas). Ir jau vasario 11 d. Karo Mokykloje įvyko pirmos piniginės operacijos: sumokėta užbuto sutvarkymą, pirkta raštinės reikmenų ir kt. Vasario 11 d. prisimintina dar tuo, kad tą dieną parašytas ir išsiųstas pirmasis Karo Mokyklos raštas šitokio turinio:
“Krašto Apsaugos Ministerijos Rikiuotės Skyriaus Viršininkui. Pranešu, kad Karo Mokyklos raštinė laikinai įsteigta namuose prie kertės Liudendorfo g. Nr. 27 ir Wiener Platz. Meldžiu išduoti paliepimą, kad Apsaugos Ministerijai įsakymų nuorašai, taip pat ir atskirų įgulos rikiuotės dalių po 1 egzempliorių būtų siunčiami į Mokyklos raštinę. Pasirašė: Už Karo Mokyklos Viršininką jo pagelbininkas karininkas Tvaronas irl. e. Karo Mokyklos Adjutanto p. karininkas Jakutis.”
Vasario 12 d. štabo viršininkas oficialiai pranešė, kad viršiau paminėta būstinė Karo Mokyklai jau paruošta. Tačiau tų namų dalį dar buvo užėmęs Tiekimo Valdybos (Intendantūros) sandėlis. šio sandėlio iškraustymas užtruko kiek ilgesnį laiką. Ir gal dėl tos priežasties turėjo vėliau įvykti Karo Mokyklos atidarymo ir pašventinimo iškilmės.
Vasario 20 d. buvo prašoma įsakyti rikiuotės dalių viršininkams ligi vasario 26 d. 11 val. atsiųsti į Mokyklos raštinę visų kandidatų prašymus su dokumentais. Pačius kandidatus buvo prašyta atsiųsti vasario 27 d. 10 vai.
Vis didėjant skaičiui kandidatų, siunčiamų daugiausia iš rikiuotės dalių, ir artinantis jų priėmimo dienai, kuri buvo atidėta iki kovo 7 d. ypatingai intensyviai ėjo Karo Mokykloj parengiamasis darbas. Pažymėtina vasario 27 d., nes tada išleistas pirmasis Karo Mokyklos įsakymas, kar. Tvarono pasirašytas.
Kovo 4 d. pranešama vokiečių komendantūrai, kad Karo Mokykla užėmė jai paskirtus rūmus. Kovo men. 6 d. “Lietuvoj”, valdžios žinių skyriuje, pranešama: “Mokslas Karo Mokykloj prasidės š. m. kovo mėn. 8 d. Visi vyrai, įsirašę Karo Mokyklon, su reikalingais dokumentais privalo atvykti kovo mėn. 7 d. 10 val. ryto Karo Mokyklos raštinėn, Duonelaičio g. 13 Nr., dėl paskyrimo Karo Mokyklos mokiniais. Pas. Karo Mokyklos Adjutantas karininkas Jakutis.”
Kovo 7 d. atvyko į Karo Mokyklą per 120 kandidatų, kurie prisikiriami mitybai. Kovo 10 d. gauta iš vokiečių komendantūros gimnastikos įrankių: 3 turnikai, 1 kopėčios, 1 lauko gimnast. įrankių komplektas ir 1 matracas gimnastikai. Tą pat dieną buvo paskirti būrių vadai intruktoriai, paskelbta dienotvarkė ir pirmosios svaitės pamokų tvarkaraštis.
Kovo 11 d. prasidėjo pamokos su 124 mokiniais. Tuo laiku buvo nupirktas Mokyklai trimitas, tautiška vėliava ir iškaba “Karo Mokykla”. Kovo mėn. 17 d. paskirtas Mokyklos viršila, būrininkai ir skyrininkai iš mokinių tarpo. Netrukus parvežta iš artilerijos sandėlio 124 vok. 98 m. šautuvai, 124 juostos ir 560 šovinių šautuvams. Nors ir sunkiai, gauta kulkosvaidis "Maxim”. Pirma karta algos išmokėta tik maža dalis, nes tiekimo įstaigos turėjo visų pirma aprūpinti kovojančias dalis.
Nežiūrint įvairių kūrimosi pradžioje sutinkamų kliūčių bei trūkumų, Mokyklos karininkų, kariūnų ir tarnautojų pasiryžimas, skatinamas nepaprasto dvasios vienumo ir entuziazmo, lengvai visa nugalėjo, ir Karo Mokykla, laimingai įžengusi į pirmuosius mokslo metus, kaskart tobulėjo, siekdama savo kilnių ir sunkių uždavinių.
Grįžęs iš komandiruotės užsienin, pirmasis Karo Mokyklos viršininkas gen. Galvydis-Bykauskas priėmė kandidatus ir oficialiai paskyrė Karo Mokyklos atidarymo - pašventinimo dieną, kuri labai iškilmingai buvo atšvęsta 1919 m. balandžio 1 d. Salę puošė lieutvių ir santarvininkų vėliavos. Į atidarymą atsilankė Respublikos Prezidentas A. Smetona, Valstybės Tarybos Pirmininkas Šilingas ir tarybos prezidiumas: kun. kan. J. Staugaitis, kun. Šaulys, Ministro Pirmininko pavaduotojas p. Al. Stulginskis, Krašto Apsaugos Ministras Merkys, Prancūzų Karinė Misija ir visi tuo laiku Kaune buvę atskirų kariuomenės dalių viršininkai. Mokyklą šventino žemaičių vyskupas P. Karevičius.
Mokyklos salėje, prieš ateinant svečiams, buvo išrikiuoti Karo Mokyklos auklėtiniai. Iškilmės prasidėjo Vyskupo Karevičiaus trumpomis pamaldomis, po kurių buvo pašventinti visi kambariai. Po pamaldų Vyskupas Karevičius pasakė trumpą, tai dienai pritaikintą pamokslą, gretindamas mažą, bet tvirtos valios ir pasiryžimu degančią kariuomenę su didelėmis bedvasėmis armijomis. Po Vyskupo kalbėjo Valstybės Prezidentas A. Smetona, Krašto Apsaugos Ministras ir Mokyklos Viršininkas generolas Galvydis-Bykauskas. Visų kalbų turinys lietė gręsiantį tėvynei pavojų. Buvo kreipiamasi į išsirikiavusių jaunuolių širdis ir jausmus ir raginama, kad Karo Mokykloje įgytų kieto ir nenugalimo pasiryžimo. o
Įdomus ir vertas dėmesio tos dienos Karo Mokyklai įsakymas Nr. 26:
“Šiandien 1919 m. balandžio mėn. 1 d. yra istorinė diena, nes Laikinosios Vyriausybės rūpesniu jau yra įsteigta ir šiandien pašventinama pirma visoje Lietuvoje Karo Mokykla.
Besikuriant mūsų jaunai narsiai kariuomenei, Karo Mokykla yra būtinas reikalas, nes tik iš jos išėję vyrai karininkai įneš mūsų kariuomenėn visa gera tai, ką duoda mokykla.
Pirmoji Lietuvos Karo Mokykla stengsis išleisti jaunus karininkus grynai lieutvių dvasios, kuri yra atspindys mūsų garbingų karžygių senolių, ir mūsų Karo Mokykla įsikūrusi taip sunkiose apystovose ir taip svarbiame momente, kada visas pasaulis nuo patrankų griausmo ėmė grimsti į suirutę, — toji Karo Mokykla mūsų tautai bus pažiba, bus vairas, kuris pasistengs Lietuvą Tėvynę išvesti laimingon ateitim
Karo Mokykla yra įsteigta ne militarizmo principais, bet gyvu tautos reikalu apsiginti nuo priešininkų. O priešininkų yra daug, ir kiekvienas jų norėtų gražius Lietuvos plotus paveržti sau. Dėl to Karo Mokyklos vyrams bus pareiga, nenustojant drąsos, būti sienų sargais, kad kuris nors priešininkas neįsilaužtų mūsų Tėvynės laisvės ardytų.
Tokiomis mintimis apvainikuota, Karo Mokykla švenčia balandžio 1 dieną, pirmą jos gyvenimo šventę — pašventimo dieną. Nuo šios dienos Karo Mokykla turės švęsti savo šventę balandžio 1 dieną.
Pasirašė: Karo Mokyklos Viršininkas Karininkas Galvydis-Bykauskas, Karo Mokyklos Adjutantas Karininkas Jakutis.”
Pradžioje Mokykloje tebuvo tik viena kuopa, kurios vadas ir drauge viršininko padėjėjas buvo karininkas Tvaronas. Vyresnieji instruktoriai buvo: kar. M. Jagučanskas, kar. V. Barkauskas, kar. J. Sutkus. Jaunesnieji instruktoriai buvo: kar. V. Juozaitis, kar. E. Garmus ir kar. K. Musteikis. Artilerijos instruktorium buvo kar. inž. Dirmantas. Šio Mokyklos kadro uždavinys, pirmojo viršininko gen. Galvydžio-Bykausko žodžais tariant, buvo išauklėti ir parengti grynai lietuviško tipo karininkai — lietuviškos sielos reiškėjai. Šitą uždavinį Mokyklos vadovybė stengėsi atlikti kuo greičiausiai, nes laiko buvo labai maža.
Pirmoji laida Mokykloje buvo neilgai, nepilnus 4 mėnesius. Reiškia, tik trumpas pasiruošimas kovai. Išleidimo dienos auklėtiniai tiksliai nežinojo. Jie gaudė žinias ši karo lauko ir iš to spręsdavo apie Mokyklos baigimą. Jei blogos žinios ateidavo, greičiau tikėjosi baigti, o geros naujienos pranašaudavo ilgesnį užtęsimą. Pagaliau 1919 m. liepos 6 d. pirmoji laida buvo išleista. Tai buvo 89 vyrai, kaip to laiko įsakyme pasakyta “baigę atsakančiai Karo Mokyklą ir tinkami būti karininkais Lietuvos armijoje, pakeliami į pirmą karininko “karužos laipsnį.” 7 mokiniai buvo išleisti puskarininkiais, su teise įgyti karininko laipsnį dalyse.
Tai buvo pirmosios mūsų Tėvynės pavasario kregždės. Pavasario, kardu ir krauju iškovoto.
Iš Mokyklos jie išėjo į kovos lauką. Iš jų šeši krito kovoje, savo draugams palikdami testamentą: atvaduoti tai, kas dar liko neatvaduota.
Antroji laida Karo Mokykloje taip pat buvo neilgai, apie 4,5 mėn. Tik kandidatų buvo jau žymiai daugiau: Stojo 596 vyrai.
Buvo priimta 300 kandidatų. Kandidatai buvo imami daugiausia iš kariuomenės dalių. Antroje laidoje buvo jau dvi kuopos po 150 žmonių, kurių vadais buvo kar. J. Sutkus ir kar. V. Jankauskas. Toji laida baigė mokslą 1919 m. gruodžio mėn. 16 d. Pakelta į leitenanto laipsnį buvo 200 ir puskarininkiais išleista 24. šią laidą baigusieji jau buvo skirstomi pagal vyresniškumą.
Antroji laida taip pat greit išėjo į frontą. Daugumas jų 1920 m. padėjo pasiekti garbingų laimėjimų ties Širvintais ir Giedraičiais.
1919 m. gruodžio 31 d. pirmasis Karo Mokyklos viršininkas gen. Galvydis-Bykauskas buvo paskirtas eiti III-sios brigados vado pareigas, o Mokyklos viršininku paskirtas pulk. Tvaronas.
Trečia laida Mokykloje buvo apie 11 mėnesių. Ir atrodė, kad mūsų krašto gyvenimas įgavo ramesnį tempą. Bet tyla buvo prieš audrą. Didžiausias trečios laidos kariūnų dvasios pakilimas buvo liepos — spalių mėn. Tuo laiku buvo grąžinta mūsų sostinė Vilnius. Karo Mokykla nerimo ir kuo greičiausiai veržėsi į savo mylimą sostinę. Pagaliau ta kariūnų svajonė buvo įvykdyta. 1920 m. IX. 25 d. Karo Mokykla persikėle į Vilnių ir užėmė buvusius Vilniaus Karo Mokyklos rūmus. Rūmai po karo buvo apleisti, ir daug reikėjo lėšų ir darbo viską sutvarkyti. Nors trečia laida skaičiumi buvo negausinga, bet savo dvasia, drausmingumu ir galinga daina buvo visų pasididžiavimas. Kai mūsų vyriausybė pasirašė su lenkais Suvalkų sutartį, buvo tikėtasi, kad Karo Mokykla galutinai liks Vilniuje. Bet mes visi gerai žinome, kas po to įvyko. Spalių 9 d. Karo Mokykla gavo įsakymą grįžti atgal. Kitos išeities nebuvo. Karo Mokykla tą darė labai nenoromis. Kariūnų buvo reiškiamas noras stoti kovon. Bet per maža buvo jėgų ir su tuo nesutikta. “Iš kariūnų nuliūdusių veidų buvo galima matyti jų didelis nepasitenkinimas ir nusivylimas”, rašo savo atsiminimuose Karo Mokyklos V-kas pulkininkas Tvaronas.
Grįžę į Kauną, III laidos kariūnai jau spalių II d. buvo pakelti į leitenanto laipsnį ir tuoj išvyko į frontą.
Išleidus trečią laidą, buvo skubiai organizuojama ketvirtoji laida. Mokymo pradžia buvo nerami ir reikalavo iš kariūnų visų jėgų įtempimo. Daug trukdė ir tas, kad daugumas Karo Mokyklos turto liko Vilniuje. Vėl reikėjo iš naujo kurtis.
Ketvirta laida buvo didelė. Kariūnai ypatingai žavėjo visus savo daina. Nors, gresiant nuolatiniams pavojams, turėjo įtempti visas jėgas, bet savo linksmomis dainomis, pakelta dvasia ir savo vieningumu ketvirtoji laida galėjo didžiuotis.
Reikia dar priminti vieną įvykį, kuris turėjo didelės reikšmės visai Lietuvai: ketvirtos laidos kariūnai dalyvavo 1921 metais Palangos ir kitų Žemaitijos vietų grąžinimo iškilmėse...
Penkta ir kitos laidos jau mokykloje buvo 2 metus.
Po plk. Tvarono Mokyklos vadovavimą vėl perėmė gen. Gal-vydis-Bykauskas, kuris šias pareigas 1926.X.1 perdavė plk. Kaunui. Prie plk. Kauno ir plk. Jurgaičio, kuris Mokyklą peremė 128. III. 9, buvo praplėsta ir sustiprinta mokymo programa.
1929 metais Karo Mokykla pasirinko sau šefu Resp. Prezidentą A. Smetoną. Gegužės men. 16 d. Ministerių kabineto prašymu Prezidentas juo būti sutiko. Tų pat metų spalių mėn. 7 d. Kariuom. Įsakyme Nr. 78 buvo paskelbtas Resp. Prezidento aktas Nr. 414:
“Aš, Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasirėmęs kariuomenės vėliavų įstatais (1936 m. Isak. 47 Nr. 1g) teikiu Pirmojo Lieeuvos Prezidento Karo Mokyklai šefo vėliavą, kuri tebūna amžinu vadovu kilniems ir sunkiems mokyklos uždaviniams vykdyti, auklėjant tvirtus ir garbingus Lietuvos karininkus, įskiepijant jiems šventą Tėvynės meilę ir nesulaužomą galią jos laisvei ginti. Kaunas, 1939 m. spalių mėn. 6 d.”.
Šefo vėliava Karo Mokyklai buvo iškilmingai įteikta, išleidžiant XI laidą spalio 6 d. Nuo to laiko Karo Mokyklos vardas yra: “Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo Mokykla.”
Pabaiga kitame nr.
SVEIKI, SULAUKĘ KALĖDŲ ŠVENČIŲ!
Kalėdų švenčių proga Bendrojo Amerikos Lietuvių Šalpos Fondo valdybos ir administracijos vardu reiškiu visiems lietuvių tremtinių šalpos darbo bendradarbiams ir geradariams nuoširdžius sveikinimus ir linkėjimus, o esantiems tremtyje lietuviams linkiu kuo greičiausiai susilaukti gražesnio šviesesnio rytojaus Laisvoje Tėvynėje.
KAN. DR. J. B. KONCIUS,
BALF’o Pirmininkas
