Nedaugel mūsų
Maironis
Nors mūsų, broliai, nedaugel yra,
Tačiau tvirti mes, jei riš vienybe,
Į darbą stokim vyras į vyrą:
Sujungtos rankos suteiks stiprybę.
Didžios nelaimės spaudžia tėvynę,
O priešas laukia jos prapuolimo,
Kapuose bočiai, kurie ją gynė,
Mes gi prislėgti nusiminimo.
Tačiau tėvynė dar nepražuvus;
Nušvis jos vėliai garbė spindėjus;
Nuslinks ta šmėkla, kaip irnebuvus;
Saulutė džiugins vėl patekėjus.
Tai ko gi mūsų dvasia beliūsta,
Norint ne kartą širdį ir skausta;
Sukilę, naktį varykim rūstą:
Dienos šviesesnės ateitis rausta.
