Kazys Algirdas Varkala - Daumantas

1924 08 01–1948 03 17

Kazys Algirdas Varkala gimė 1924 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės aps. Klebiškio vls. Prienų parapijos Valengiškių k. Lietuvos savanorio Kazio Varkalos ir Kastės Melnykaitės-Varkalienės šeimoje. Gyveno Marijampolės aps. Prienų vls. Šaltupio k., kur tėvai turėjo 10 ha žemės. Kartu augo 5 seserys: Konstancija Kazimiera (g. 1926 m.), Janina (g. 1927 m.), Danutė (g. 1931 m.),

Aldona (g. 1939 m.), Birutė (g. 1943 m.) ir brolis Vytautas (g. 1938 m.). Brolis Jonas gimė 1951 m.

K. A. Varkala baigė keturis Išlaužo, penktą ir šeštą Garliavos pradžios mokyklos skyrius. Nuo 1938 m. mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, kurią baigė 1944 m. gegužės 15 d. Kartu 1944 m. vasario 16–gegužės 15 d. mokėsi Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės karininkų mokykloje.

Tai buvo gabus jaunuolis: gražiai piešė ir kūrė eilėraščius. Šie gabumai pravertė ateityje: tapęs laisvės kovotoju, rūpinosi partizanų spauda, rinko partizanišką tautosaką, užrašinėjo partizanų pasakojimus, taip pat fiksavo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės žygius ir darbus. Surinktą ir susistemintą medžiagą perdavė į Vakarus vykstančiam artimam kovos draugui Juozui Lukšai-Skirmantui. Vėliau ši autentiška medžiaga buvo išspausdinta Juozo Daumanto knygoje „Partizanai“.

1944 m. rugsėjį Rytprūsiuose dar tebegriaudžiant patrankoms, pas Marijampolės aps. Prienų vls. Dūmiškių k. gyventoją Urbanavičių susirinko keli vyrai: Vincas Senavaitis, K. A. Varkala, Kazimieras Juočys, šeimininko sūnūs Kazimieras ir Vytautas. Apsvarstę padėtį, 1944 m. spalio 12 d. jie įkūrė Geležinio Vilko pulką, kuriam vadovavo V. Senavaitis-Ža­liavelnis. Vėliau šis pulkas buvo pertvarkytas į 8-ąją kuopą, o dar vėliau – į Geležinio Vilko rinktinę.

1945 m. rugsėjo 13 d. K. A. Varkala-Žaliukas buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado ltn. Juozo Stravinsko-Žiedo­ pavaduotoju, o tų pačių metų spalio 30 d. rinktinės vado Žiedo įsakymu Nr. 1 – rinktinės Žvalgybos, spaudos ir propagandos skyriaus viršininku.

Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazys Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, KazokasIš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kazys Algirdas Varkala - Daumantas

Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žėručio rajono H. Ruškulio-Liūto būrio partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1953 07 31 (J. Šyvokienės asmeninė kolekcija)

KRAUJELIS Antanas-Siaubūnas, gim. 1928 m. Kaniūkų k., Alantos vls. Mokėsi Alantos progimnazijoje. Partizanų ryšininkas nuo 1944 m. Į partizanų gretas įstojo 1948 m. rudenį. Priklausė Vytauto apygardos Mykolo Urbono-Liepos būriui. 1950 m. priklausė Žė-ručio rajono Henriko Ruškulio-Liūto būriui, buvo rajono štabo narys. Žuvo 1965 m. kovo 17 d. Utenos raj., Papiškių k. — nenorėdamas pasiduoti, nusišovė. 1998 m. (po mirties) buvo apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu kaip vienas paskutinių Aukštaitijos partizanų. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas Kraujelis gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Kaniūkų k. Stepono Kraujelio ir Anelės Pagalytės-Kraujelienės šeimoje. Kartu augo seserys ir broliai: Ona (g. 1926 m.), Vitalija (g. 1930 m.), Alfonsas ir Konstancija (g. 1932 m.), Bronius (g. 1934 m.), Anelė (g. 1936 m.), Bronė (g. 1938 m.), Janina (g. 1943 m.) ir Stefanija (g. 1945 m.). Antanas mokėsi Kaniūkų pradžios mokykloje, 1945 m. baigė šešias Alantos progimnazijos klases.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai Kraujelių sodyboje vietinės valdžios nurodymu buvo klubas-skaitykla, kurios vedėju buvo paskirtas A. Kraujelis. Namuose dažnai vykdavo kaimo jaunimo susibūrimai, gegužinės, vakaronės, kuriose lankydavosi ir partizanai. Jie pavesdavo A. Kraujeliui įvairias užduotis, pargabenti ginklų ir šaudmenų.

1947 m. sodyboje buvo įrengti ir partizanų bunkeriai. Visa šeima globojo ir rūpinosi juose gyvenančiais ir dirbančiais Vytauto apygardos partizanais. Antanas, seserys Ona ir Vitalija tapo Vytauto apygardos partizanų ryšininkais. Ona pasirinko Ramunėlės, o Vitalija – Saulutės slapyvardžius. Jiems teko pavogti žuvusių partizanų Jono Vyžinto-Svirplio ir Broniaus Steiblio-Marso palaikus ir slapta palaidoti juos Kaniūkų k. kapinėse.

Skaityti daugiau: Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Kovo 15-16 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai apie 1947-1948 m. Iš kairės: Jonas Pavilonis-Tarzanas, Jonas Kemeklis-Tauras, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (GAM)

KEMEKLIS Jonas, Juozo-Tauras, gim. 1923 m. Leliūnų k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 19 ha žemės, baigė Kauno universiteto Statybos fakulteto 2 kursus. Nuo 1946 m. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Tauro būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos štabo narys. Žuvo 1949 m. kovo 16 d. Aknysčių k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Debeikių mstl. kapinėse.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas, Sakalas iš Mogylų k., Andrioniškio vls., žuvo 1950 m. kovo 16 d.;(VŽM)

Skaityti daugiau: Kovo 15-16 d. žuvę partizanai

Kovo 14 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Paukštelio būrio partizanai.
Pirmoje eilėje iš kairės: būrio vadas Jonas Vepštas-Paukštelis, ginkluotas vokišku kulkosvaidžiu MG-34,
neatpažintas partizanas, ginkluotas rusišku 1941 m. modelio Špogino pistoletu-kulkosvaidžiu,
ir Vytautas Vepštas-Žvaigždutė, ginkluotas vokišku pistoletu-kulkosvaidžiu MP-40 II.
[Genocido aukų muziejus)

Vepštas Jonas-Paukštelis gimė 1925 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Petriškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyčio apygardos Paukštelio būrio vadas, nuo 1951 m. sausio - Gedimino rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. kovo 14 d. Panevėžio rajono Glitėnų kaime kautynėse su MGB pajėgomis. Kartu žuvo dar devyni bendražygiai

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1949 m. kovo 14 d. susisprogdinęs Tauro apygardos partizanas N. Mikuckas-Žymūnas.

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

1951 m. kovo 14 d. Ramygalos r. Glitėnų k. apylinkėse (dabar – Panevėžio r. sav.) MGB Ramygalos r. skyriaus stribams ir MGB kariuomenės kareiviams ieškant partizanų, gyventojos M. Juozapavičienės sodyboje viena karinė grupė aptiko ir per susišaudymą nukovė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadą Joną Viapštą (Vepštą)-Paukštelį, jo adjutantą Kazį Gvergždį-Klajūną, partizanus Antaną Burkauską-Brakonierių, Stasį Giedraitį-Stasį, Joną Kraujalį-Sūnų, Danielių Kriščiūną-Liubką, Inžinierių, Joną Masioką-Ąžuolą ir Leoną Štarolį-Arą.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Krekenavos, Ramygalos aikštėse. Teigiama, kad užkasti Šilagalio k. (dabar Panevėžio r. Ramygalos sen.) žvyrduobėse.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179–180.

Skaityti daugiau: Kovo 14 d. žuvę partizanai

Kovo 13 d. žuvę partizanai

Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse,  
Iš kairės: Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, būrio vadas Juozas Kudelis-Dobilas,
Vladas Šatkauskas-Lazdynas ir Pranas Mocijauskas-Aitvaras.
(Genocido aukų muziejus)

Šatkauskas Vladas-Lazdynas gimė 1922 m. Ukmergės apskrities Veprių valsčiaus Knyzlaukio kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kardžio, vėliau J. Kudelio-Dobilo būriui (Didžiosios Kovos apygarda). Žuvo 1950 m. kovo 13 d. Gelvonų valsčiaus Leščiūnų kaime, Edvardo Paulausko sodyboje — sunkiai sužeistas, nenorėdamas būt: paimtas gyvas į nelaisvę, susisprogdino 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Berūkštis Petras iš Pakuonio k. Kauno raj. Buvęs Pakuonio viršaitis. Žuvo 1946.03.13. Geležinio Vilko rinktinė.

Gresser Helmut - Garnys. 7-1947.03.13. Vokietis lakūnas, numuštas prie Leningrado, per Estiją ir Latviją keliavo į Vokietiją. Lietuvoje sunkiai sužeistas į koją, liko partizanauti Tauro apygardoje. Žuvo išduotas Pašelmenių k. Bartninkų vlsč. Palaidotas Bartninkuose.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 13 d. žuvę partizanai

Jonas Misiūnas-Žalias Velnias

Jonas Misiūnas-Žalias Velnias gimė 1911 m. sausio 15 d. Panevėžio aps. Pušaloto vls. Valmonių k. (Pagirių vnk.). Tėvas buvo kalvis. Šeimoje dar augo 6 seserys ir 3 broliai. Iki kariuomenės Jonas dirbo tėvo ūkyje. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karo tarnybą, tapo liktiniu. Turėjo viršilos laipsnį. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke Kaune. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių vachmistru, Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. vasario 16 d. – šios rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnas. Vokiečiams rinktinę išformavus, slapstėsi Musninkų vls. Ukmergės aps. Sovietams antrąkart okupavus Lietuvą, 1944 m. liepos mėn. kartu su šeima apsigyveno Ukmergės aps. Musninkų vls. Janionių k. Suorganizavo partizanų būrį, kuriame liepos mėn. pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų. Būrys veikė Ukmergės ir Trakų apskrityse. Rugpjūčio mėn. jis pavadintas Didžiosios Kovos rinktine. Taikydamas „skrajojančiųjų“ dalinių taktiką, J. Misiūnas su savo būriu nuolatos keliavo iš valsčiaus į valsčių.

Nevengė susidūrimų su priešu, naikino sovietų valdžios įstaigas ir aktyvistus.

Skaityti daugiau: Jonas Misiūnas-Žalias Velnias

Kovo 11-12 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m.
I    eilėje iš kairės: Jonas Staškevičius-Aušra, Juozas Valonis-Merkys.
II    eilėje iš dešinės: Jonas Stasiukaitis-Ežys, kiti neatpažinti.
III    eilėje iš kairės: Jonas Šimėnas-Berželis, Albinas Milčiukas-Tigras, Povilas Jonelis-Tūzas (GAM)

ŠIMĖNAS Jonas-Berželis, gim. Papilių k., Subačiaus  vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 12 d. Jackagalio k., Raguvos vls. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
 Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Foto: 1952 m. kovo 12 d. susisprogdinę Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanai J. Dabušinskaitė ir A. Kliorė

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Josnickas Benius - Žvangys. Žuvo 1946.03.11 Ražiškių k. Garliavos vlsč.

Maceina Juozas - Šarka. Kauno apylinkių partizanas. Žuvęs 1946.03.11. Geležinio Vilko rinktinė.

1946 m. naktį į kovo 12 d. Ražiškių k. Garliavos vlsč. pas M. Štuopienę buvo sunaikintas bunkeris. Jame buvę partizanai B. Juodsnukis-Žvangas ir A. Rakauskas-Vijoklis susisprogdino.

Dženkauskaitė Bronė iš Skevonių k. Birštono vlsč. Žuvo 1945.03.12.

Juodsnukis Benas - Žvangas iš Pavytės k. Garliavos vlsč. Geležinio Vilko rinktinės Kęstučio kuopos partizanų vadas. 1946.03.12 išduotas grupės partizano Rugieniaus-Mėnulio, Ražiškių k. Garliavos vlsč. bunkeryje pas Štuopienę susisprogdino.

Rakauskas Antanas - Vijoklis iš Pavytės k. Garliavos vlsč. Kęstučio kuopa. Žuvo 1946.03.12 Ražiškių k. Garliavos vlsč. kartu su B. Juodsnukiu.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 11-12 d. žuvę partizanai

Kiauneliškio kautynės


LLA Tigro rinktinės vadas Leonas Vilutis-Bitinėlis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo
 
Generalinio štabo aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo

1944 m. spalio mėn., Leono Vilučio-Bitinėlio ir jo bendražygių pastangomis įsteigus LLA Tigro rinktinės štabą ir sukūrus jo branduolį, skubiai parengti įsakymai, kuriais besislapstantys vyrai buvo suskirstyti būriais, kuopomis ir batalionais. Paskirta trylikos kuopų vadovybė Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskrityse. 1944 m. pabaigoje šis štabas pasiekė nemažų rezultatų organizuodamas Švenčionių ir Utenos apskričių partizanus. Remiantis LLA nuostatais buvo prisaikdinti ir į LLA priimti per 600 kovotojų. 1944 m. gruodžio mėn. į LLA pogrindžio veiklą įsitraukė Švenčionių apskrities miškuose nuleista 12 desantininkų grupė.

1945 m. vasario mėn. vien Švenčionių aps. Benedikto Kaletkos-Kęstučio kuopoje buvo per 300 gerai ginkluotų partizanų. Kuopos vado įsakymu gen. štabo aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas paruošė „Panteros“ planą, kuriame buvo numatyta Labanoro girioje įrengti dvi įtvirtintas, ilgalaikei gynybai pritaikytas stovyklas, savotiškas tvirtoves.


LLA Tigro rinktinės partizanų būrio vadas Apolinaras Juršys-Vytenis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo

LLA Tigro rinktinės kuopos vadas Benediktas Kaletka - Kęstutis
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo
 

LLA Tigro rinktinės partizanų būrio vadas Antanas Krinickas-Romelis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo

Pirmą tokį bunkerį dar 1944 m. rudenį netoli Kiauneliškio įrengė LLA Tigro rinktinės Apolinaro Juršio-Vytenio vadovaujamas apie 60 partizanų (daugiausia iš Šiškinių kaimo) būrys. Žiemą prie jo prisidėjo Antano Krinicko-Romelio vadovaujamas taip pat apie 60 partizanų būrys, kuris įrengė kitą bunkerį. Tai buvo gerai įrengti didžiuliai bunkeriai su apkasais. A. Juršio partizanai gyveno Margio bunkeryje, o A. Krinicko–Kauno bunkeryje.

1945 m. kovo 11 d. partizanus apsupo 500 NKVD kariuomenės karių. Prasidėjo kautynės.

Skaityti daugiau: Kiauneliškio kautynės

Kovo 9-10 d. žuvę partizanai

Žuvę Tauro apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas -Valentinas Dainelis-Jūrininkas, antras - Vaclovas Kutkaitis-Vytautastrečias - Antanas Ardzijauskas-Slapukas, ketvirtas - Juozas Štrimas-Putinas.
Kūnai išniekinti 1949 m. kovo 10 d. Jankuose. (Genocido aukų muziejus)

Kutkaitis Vaclovas-Vytautas gimė 1918 m. Sakių apskrities Jankų valsčiaus Ardzijauskų kaime. Tauro apygardos partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. karinės-čekistinės operacijos metu Jankų valsčiaus Liepalotų kaime

Ardzijauskas Antanas-Slapukas. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas, 34-osios kuopos skyriaus vadas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais J. Štrimu-Putinu ir V. Daineliu-Jūrininku. Kūnai buvo išniekinti Jankuose

Dainelis Valentinas-Jūrininkas gimė 1918 m. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Žūkų kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. gegužę. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-osios kuopos partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir J. Strimu-Putinu. Kūnai buvo išniekinti Jankuose

Štrimas Juozas-Putinas gimė 1911 m. Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos valsčiaus Bagauskų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-osios kuopos Žvirblio būriui. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir V. Daineliu-Jūrininku. Kūnai buvo išniekinti Jankuose

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Foto: Numestas aikštėje 1946 m. kovo 10 d. žuvęs Algimanto apygardos partizanas. A. Paškevičius

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Skaityti daugiau: Kovo 9-10 d. žuvę partizanai

Antanas Vaičikonis - Šermukšnis

1951 m. kovo 9 d. Panevėžio r. Narbutų k. (dabar – Panevėžio r. sav.) gyventojos Juzės Kaminskienės sodyboje MGB agentas (buvęs partizanas) nužudė partizaną Antaną Vaičikonį-Šermukšnį (iki 1950 m. rugpjūčio mėn. – Krištaponio rinktinės vadas). Sodybos šeimininkai nužudytojo palaikus palaidojo miške.

Pasitaikius progai perlaidoti į Tumagalio k. (dabar Panevėžio r. Miežiškių sen.) kapines prie neseniai palaidoto mirusio vietos gyventojo.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179.

Antanas Vaičikonis gimė 1920 m. balandžio 24 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Sodeliškių k. Girelės vnk. Kartu augo trys broliai ir dvi seserys. Tėvai turėjo per 50 ha žemės, gražią sodybą (sudeginta sovietų okupantų). Nacių okupacijos metais dirbo seniūnu.

Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1946 m. Vyčio apygardos būrio, kuriame partizanavo ir du jo broliai Jonas-Dobilas (g. 1925 m.) ir Juozas- Meška (g. 1912 m.), vadas.

Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis (antroje eilėje iš kairės penktas) su bendražygiais. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Antanas Vaičikonis - Šermukšnis

Adolfas Kubilius - Balys

Adolfas Kubilius gimė 1918 m. liepos 26 d. Kretingos aps. Kartenos vls. Budrių k. Leono Kubiliaus ir Onos Daugintaitės-Kubilienės šeimoje.1936 m. baigė Kretingos gimnaziją. 1940 m. pavasarį pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2-ajame ulonų pulke. Tų pačių metų rudenį demobilizuotas.

Vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno radiofone, vėliau – Vilniaus tabako fabrike. Studijavo žurnalistiką Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1943 m. pradžios, ėmus persekioti gestapui, gyveno nelegaliai. 1943 m. liepos mėn. įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), buvo jos centrinio štabo Vilniuje Organizacinio sektoriaus Ryšių skyriaus viršininkas. Rūpinosi antinacinės spaudos platinimu, naujų narių telkimu. 1944 m. rugpjūčio mėn. išvyko į vokiečių žvalgybos mokyklą Noihofe (Rytų Prūsija). Vadovavo penkių asmenų desantui, 1944 m. lapkričio 17 d. nuleistam į Platelių ir Alsėdžių miškus. Netoli Alsėdžių, Skirpsčių k., ūkininkų Pocių sodyboje, vėliau – ir kitose vietose įsirengė bunkerius, užmezgė ryšius su LLA Šiaulių apygarda ir jos vietos skyriais, taip pat Vanagų būriais Telšių, Kretingos, Mažeikių ir Tauragės apskrityse. Rūpinosi ginklų įsigijimu, rinko žinias apie Raudonąją armiją, karinių dalinių dislokaciją, technikos judėjimą. Gautas žinias siųstuvu perduodavo į Vokietiją. Palaikė ryšius su Telšių vyskupu Vincentu Borisevičiumi, iš kurio gaudavo paramą maistu. 1945 m. kovo mėn. kartu su Adolfu Eidimtu suvienijo Vanagų būrius į LLA Žemaičių legioną ir sudarė jo štabą: vadas – A. Kubilius, Organizacinio sektoriaus viršininkas – Šarūnas Jazdauskas, jo padėjėjas – Jonas Dūda, Žvalgybos skyriaus viršininkas – Algis Šertvytis, iždininkas – Antanas Každailis.

Suimto Adolfo Kubiliaus fotografija iš baudžiamosios bylos

1945 m. balandžio 23 d. Vilkų kaime prie Alsėdžių suimtas. Kalintas NKGB Vilniaus vidaus kalėjime. 1946 m. sausio 9 d. LSSR NKVD kariuomenės karo tribunolo nuteistas mirties bausme. A. Kubiliui ir dar keturiems jo bendrabyliams bausmė įvykdyta 1946 m. kovo 9 d. Vilniuje, NKGB centrinės būstinės rūsyje įrengtoje mirties bausmės vykdymo patalpoje. Palaikai slapta užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. 1994–1996 ir 2003 m. archeologinių kasinėjimų metu Tuskulėnų kapavietėje rasti nužudytųjų palaikai 2004 m. perkelti į Tuskulėnų rimties parke įrengtą koplyčią-kolumbariumą.

LGGRTC medžiaga

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201603_kubilius_biog.pdf

Juozas Survila - Šarūnas


 

Paminklas ir Lietuvos kario kryžiai 1989–1991 m. iš Ukmergės m., Deltuvos, Šešuolių ir Vidiškių mstl., Siesikų sen. Vaivadiškių k., Pivonijos šilo užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1944–1955 m. Ukmergės apylinkėse žuvusiems Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanams atminti. Bendras memorialo, paminklo, atminimo lentos paminkle ir vienos iš atminimo lentų vaizdas. Ukmergės r. Naujosios Ukmergės miesto (Dukstynos) kapinės. Atidengtas 1991 m. rugsėjo mėn. Aut. architektas Medardas Grigaliūnas ir skulptorius Jonas Žentelis. R. Trimonienės nuotr., 2003 m.

Juozas Survila gimė 1921 m. balandžio 27 d. Vilkmergės (Ukmergės) aps. Siesikų vls. Gružų k. turtingų ūkininkų Stanislovo ir Marijonos Survilų šeimoje.

1944 m. pavasarį jis tapo gen. P. Plechavičiaus Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnu. Naciams rinktinę paleidus, grįžo į tėviškę. 1944 m. rudens pradžioje kartu su broliu Vincu, Juozu ir Petru Zimbliais slapstėsi Gružų miške, o 1944 m. lapkričio mėn. tapo Ukmergės rinktinės Vanagų kuopos Siesikiečių grupės 2-ojo būrio (vadas viršila Petras Žėruolis) partizanu. 1944 m. lapkričio 2 d. Gružų miške kautynėse su enkavėdistais žuvo J. Survilos brolis partizanas Vincas ir keturi jo bendražygiai.

1945 m. balandžio mėn. Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Atamanas (vėliau Briedis) paskyrė J. Survilą-Šarūną partizanų būrio vadu.

Skaityti daugiau: Juozas Survila - Šarūnas

Kovo 8 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai apie 1947-1948 m. Iš kairės: Jonas Šimonis-Šposas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas (VŽM)

ŠIMONIS Jonas, Jono-Šposas, gim. 1926 m. Beržoniškio k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 33 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. 1949 m. kovo 8 d., traukdamasis iš NKVD dalinio apsupties, paskendo Šventosios upėje. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Blaškevičius Antanas iš Makrickų k. Gudelių vlsč. V. Dranginio būrio partizanas. 1919-1945.03.08. Kartu žuvo dar 8 partizanai. Palaidoti Gudeliuose.
http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Kovo 8 d. Krekenavos vls. NKVD garnizonui krečiant Pašilių mišką, Žvirblių k. apsuptyje besigindami nuo priešų gyvi sudegė 4 partizanai: I.Kadžys, Antanas Biliūnas, Edvardas Plėštys ir Stasys Krikščiūnas
http://partizanai.org/failai/html/lietuvos_karas.htm

Skaityti daugiau: Kovo 8 d. žuvę partizanai

Kovo 6-7 d. žuvę partizanai

Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje.
 Antroje eilėje pirmos -Benediktas Labėnas-Kariūnas, paskutinis - Juozas Gegužis-Diemedis.
(Genocido aukų muziejus)

Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas,
 Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)

Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų apskrities Lazdijų valsčiaus Papėčių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. rugsėjo 25 d. — Šarūno rinktinės vadas. Nuo 1948 m. spalio, pavaduodamas A. Ramanauską-Vanagą, laikinai ėjo Dainavos apygardos vado pareigas. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. apygardos štabo bunkeryje Daugų valsčiaus Kalesninkų miške (nušautas MGB agentų K. Kubilinsko ir A. Skinkio). 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu B. Labėnas-Kariūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 

Voveris Vaclovas-Žaibas gimė 1922 m. Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Bakaloriškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. rugpjūčio vadovavo Kazimieraičio rinktinei, 1948 m. lapkritį paskirtas Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Dalyvavo apie trisdešimtyje kautynių su okupacine kariuomene ir vietiniais kolaborantais — stribais. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. Alytaus apskrities Daugų valsčiaus Kalesninkų miške MGB agentams K. Kubilinskui ir A. Skinkiui išdavus apygardos vadavietę. Po mirties jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu V. Voveriui-Žaibui suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
 

1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. (dabar - Alytaus r. sav.) Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai - prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename - Dainavos apygardos štabo - bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. spalio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną. Kitame - Kazimieraičio rinktinės štabo - bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus kieme. Jų užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 61.

Skaityti daugiau: Kovo 6-7 d. žuvę partizanai

Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas

Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų aps. Lazdijų vls. Staidarių (Papėčių) k. Besimokydamas Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose bendradarbiavo spaudoje - kūrė eilėraščius, rašė prozą, publicistiką. 1938 m. išmėgino plunksną ir literatūros kritikoje. Daug rašė į „Trimitą“, „Kariūną“ ir „Jaunąjį ūkininką“.

1939 m. B. Labėnas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. spalio 1 d.) jis baigė Karo mokyklą. Buvo paleistas į karininkų atsargą, karininko laipsnis nesuteiktas dėl politinių motyvų.

Nacių okupacijos metais tarnavo Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardoje, tačiau darbas jam nepatiko ir 1943 m. jis įstojo į 3-iąjį lietuvių statybos batalioną. Pasak sesers Eugenijos Sušnienės, brolis fronte nebuvo - jis tiesė kelius, miške kirto medžius, dirbo kitus karo pionierių darbus. 1944 m. batalionai buvo išformuoti. Tais pačiais metais Vokietijoje, Drezdeno mieste, buvo sutelktas lietuvių karininkų rezervas - tarp šių karininkų buvo ir B. Labėnas. 1944 m. gruodžio 7 d. kartu su 11 karininkų jis buvo pasiųstas į Liepojos (Latvija) apsupimą. Karui baigiantis, prie Tukumo pateko į sovietų nelaisvę ir kartu su vokiečiais belaisviais buvo išvežtas į Komsomolską prie Amūro (Sevvostlagas) Chabarovsko kr. Po pusantrų metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų rikiuotė. Priešais ją stovi rinktinės vadas Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariūnas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų.

Skaityti daugiau: Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas

Vaclovas Voveris-Žaibas

1922 02 17-1949 03 07

Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų aps. Onuškio vls. Bakaloriškių k. Daugiavaikėje darbščių ūkininkų Viktorijos ir Andriaus Voverių šeimoje augo devyni vaikai: penkios dukterys ir keturi sūnus. Vaclovas buvo jauniausias iš sūnų. Mėgo drožinėti. Mokytis jam sekėsi, tačiau pavyko baigti tik šešis pradžios mokyklos skyrius, nes reikėjo pavaduoti sergantį tėvą. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likęs vyras: Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenėje, o Jonas jau buvo miręs. Vaclovui teko ir žemę arti, ir statybininku dirbti, nes Voverių šeima tuo metu statėsi naują namą vienkiemyje. Tėvui susirgus, statybos sustojo. Vis dėlto 1936 m. namas buvo baigtas, iškastas šulinys, užveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti trobesiai.

Antrojo pasaulinio karo metais Vaclovas kartu su kitais kaimo vyrais saugojo gimtąjį Bakaloriškių kaimą nuo plėšikaujančių sovietinių diversantų. Raudoniesiems partizanams 1943 m. Smailuose nužudžius kelis Voverių giminaičius, jis kartu su kaimynais įkūrė kaimo savisaugos būrį. 1944 m. balandžio 13 d. raudonieji partizanai sudegino 40 sodybų Bakaloriškių kaimą ir nužudė keletą žmonių. Savisaugininkai sutriko, bet atsipeikėję banditus pasivijo ir gerokai jiems įkrėtė.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanai. Iki 1948 m. rugsėjo 3 d. Pirmoje eilėje prigulę Ūkio skyriaus viršininkas V. Kazlauskas-Vanagas (kairėje) ir grupės vadas V. Voveris -Žaibas (dešinėje). Stovi pirmas iš dešinės grupės partizanas Vladas Gavelis-Banadas. Kiti - neatpažinti. Kitoje fotografijos pusėje ranka užrašyta:„Prisiminimui. Kovos draugui p.Tumui. Nuo Banado.48 IX. 3 d."). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Vaclovas Voveris-Žaibas

Kovo 4-5 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

MAČIULIS Romualdas, Petro-Papūnė, gim. 1914 m. Laukagalių k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 5 d. Palaikai užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Varnas Algirdas-Gaidelys gimė 1924 m. Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Virkujų kaime. Nuo 1946 m. - Vytauto apygardos Aro būrio partizanų rėmėjas ir ryšininkas. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. Priklausė Aro būriui. Žuvus būrio vadui, vadu tapo A. Varnas. Žuvo 1952 m. kovo 5 d. Debeikių apylinkės Stalėriškio kaime
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Antanas Pipinys-Kulbis, Jūžintų vls., Margio rinkt. Žalgirio b. Ž.1948 03 04.

Romas Mačiulis-Pupulia, Svėdasų vls., Laukagalių k. Ž.1948 03 05.

Alfonsas Paškevičius -Justas, Kamajų vls., Žebraičių k., būrio vadais. Ž.1946 03 05.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Skaityti daugiau: Kovo 4-5 d. žuvę partizanai

Kovo 3 d. žuvę partizanai

1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar – Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir rinktinės štabo narys Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Per kautynes buvo nušauta ir šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.
Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. D. Knatauskaitė palaidota Tauragės m. kapinėse.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 74, 262-263.

Kęstučio apygardos partizanai poilsio metu. 1949 m. rugsėjo 19 d. Iš kairės: Jonas Juozaitis (Paliokas)-Martinaitis, Pranas Briedis-Jūra, Vladas Gudavičius-Vaišnoras, Vytautas Slapšinskas- Vytas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

„Agentui Šimkui išdavus, 1950 metų kovo 3 dieną dviejų partizanų, buvusių Tauragės valsčiaus Ceikiškės kaime, Vinco Knatausko sodyboje, sunaikinimui pasiunčiami 105 kareiviai. 19 valandą apsupamos trys Ceikiškės kaimo sodybos. Patikrinus dviejų valstiečių namus, tankiausiai apgulama V. Knatausko sodyba. Tikrinant palėpę, pirma lipo šeimininko dukra, o paskui kareivis. Partizanai merginą praleido, o kareivį nušovė. Apačioje, kambaryje, buvę kariškiai nežinojo, ką daryti. Apsuptyje buvę kareiviai gavo įsakymą pulti namą. Partizanai nukovė dar 4 puolusius kareivius.

Pranešus, kur yra partizanai, kareiviai įsitaisė daržinėje ir į palėpę pasipylė pragariška kulkų papliūpa. Kambaryje likę kareiviai išbėgo į lauką, tačiau kapitonas Gatyšskis pasiliko. Išgirdęs krebždesį, jis ėmė šaudyti ir sunkiai sužeidė nuo aukšto nulipančią šeimininko dukrą. Dar labiau apšaudant palėpę, kariškiai iš namo išsitempė nukautą kareivį. Mūšis tęsėsi 5 valandas. Pagaliau V. Knatausko sodyba padegama. Sudegė Vladas Gudavičius-Vaišnoras ir Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Rodos, kad liepsnose žuvo ir sužeista šeimininko dukra...“ – rašoma knygoje „Šilalės kraštas“, III d., Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis, 1940–1953, Vilnius: Žiburio leidykla, 2001, p. 308.

Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas-Skaistgiris (stovi septintas iš kairės) su rinktinės partizanais. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vladas Gudavičius-Miškinis,Radvila, Vaišnora

1919 12 04–1950 03 03

Vladas Gudavičius gimė 1919 m. gruodžio 4 d. Rusijoje, Vitebske, Antano ir Teklės Gudavičių šeimoje. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigė specialią mokyklą. Gyveno Raseinių aps. Jurbarko vls. Klišių k. Girininkas. Vokiečių okupacijos metais, dirbdamas Mantvilių girininkijoje, slapstė antinacinės rezistencijos narį, Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėją Petrą Paulaitį-Aidą Nuo 1945 m. kovo mėn. Jurbarko partizanų grupės vado P. Paulaičio pavaduotojas. Vėliau – Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (Aukuro) rinktinės partizanas. 1949 m. balandžio mėn. V. Gudavičius paskirtas Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.

1949 m. birželio 8 d. žuvus Kęstučio apygardos vadui Aleksandrui Miliuliui-Algimantui, Neptūnui ir apygardos vadu paskyrus Antaną Bakšį-Germantą, Klajūną, pastarasis V. Gudavičių paskyrė apygardos štabo viršininku. Netrukus jam buvo paskirtos ir Butigeidžio rinktinės vado pareigos. Tų pačių metų rugsėjo mėn. apygardos štabo viršininko pareigas V. Gudavičius perdavė Pranui Briedžiui- Jūrai, o pats liko Butigeidžio rinktinės vadu ir šias pareigas ėjo iki pat žūties.

Skaityti daugiau: Kovo 3 d. žuvę partizanai

Kovo 1-2 d. žuvę partizanai

Taujėnų apylinkių partizanai.
Iš kairės: Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Zofija Striogaitė-Žilienė-Klajūnė ir Petras Sinkevičius-Ąžuolas.
(Genocido aukų muziejus)

Sinkevičius Jonas-Šermukšnis gimė 1930 m. Taujėnuose. Vyčio apygardos Žaibo, Vyganto būrių partizanas. Žuvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkūno sodybos Taujėnų vienkiemyje kartu su broliu Petru ir dar dviem kovos draugais. Palaikai buvo užkasti Pivonijos šile, 1989 m. perlaidoti Ukmergės kapinėse
Sinkevičius Petras-Ąžuolas gimė 1929 m. Taujėnuose. Vyčio apygardos Žaibo, Vyganto būrių partizanas. Žuvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkūno sodybos Taujėnų vienkiemyje kartu su broliu Jonu ir dar dviem kovos draugais. Palaikai buvo užkasti Pivonijos šile, 1989 m. perlaidoti Ukmergės kapinėse 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Mikelionis, Vincas g.1912 Bajoriškiu k.sl. Vargdienis Partizanas nuo1944 09 03 Žuvo: 1948 03 01

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Dambrauskas Juozas - Strazdas iš Patunkiškių k. Alvito vlsč. 1919-1947.03.01. Partizanuose nuo 1946 m. Vytauto rinktinė. Žuvo Čyčkų k. Alvito vlsč. pas Mockų.

Karpavičius Antanas, Jono s., - Arabas iš Pakusinės k. Šunskų vlsč. 1928-1948.03.01. Vytauto rinktinė. Žuvo Naujienėlės k. pas Bliūdžiu kartu su Samsonu-Pinaviju ir S. Kraptavičium-Artoju

Kraptavičius (žmonių vadinamas Skirpstavičiumi) Stanislovas, Kazio s.,- Artojas iš Beržinių k. Keturvalakių vlsč. 1900-1948.03.01. Žuvo prie Gižų, Naujienėlės k. Statybininkas. Vytauto rinktinė.

Samsonas Albinas - Pinavijas. 1923-1948.03.01. Gimė Valavičių k. Keturvalakių vlsč. Vilkaviškio apskr. 1946.10.20 įstojo į Vytauto rinktinę. Žuvo 1948.03.01 Baltrakio k. Gižų vlsč.

Samsonas Juozas iš Valavičių k. Keturvalakių vlsč. Žuvo kartu su broliu Pina vijų 1948.03.01 Baltrakio k. Gižų vlsč. Vytauto rinktinė.

Murauskas Juozas - Topolis iš Zovodos k. Sangrūdos vlsč. 1925-1945.03.02. Partizanuose nuo 1944 m. rudens. Žuvo, eidamas per Lietuvos-Lenkijos sieną Giluišių k. Vytauto rinktinės 4-oji kuopa.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 1-2 d. žuvę partizanai

Vasario 27-28 d. žuvę partizanai

1949 m. vasario 28 d. Kauno aps. Veiverių vls. (dabar – Kauno r. sav.) Girininkų II k. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją.

Jos metu Vinco Klimausko namuose aptiktas Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeris, kuriame slėpėsi 5 partizanai. Per susišaudymą žuvo 4 partizanai: Birutės rinktinės vadas Stanislovas Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Andrius Naudžius-Beržas, Arlausko kuopos vadas, rinktinės štabo viršininkas Jonas Skučas-Kęstutis ir būrio vadas Bronius Naudžius-Žiemys.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, V., LGGRTC, 2008, p. 142, 143, 204.

 

Kryžius 1949 m. vasario 28 d. bunkeryje žuvusiems Tauro apygardos Birutės rinktinės vadui S. Jaloveckui-Kiškiui, Mindaugui, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui A. Naudžiui-Beržui, rinktinės štabo viršininkui, Arlausko kuopos vadui J. Skučui-Kęstučiui ir būrio vadui B. Naudžiui-Žiemiui atminti. Bendras paminklo ir atminimo lentos vaizdas. Kauno r. sav. Alšėnų sen. Girininkų II k. Aut. J. Mitkus ir O. Klimanskytė-Jočionienė. Atidengtas 1997 (ar 1998) m. Fotogr. D. Žygelis, 2005 m.

Stanislovas (Stasys) Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas
1923 04 21–1949 02 28

Stanislovas (Stasys) Jaloveckas gimė 1923 m. balandžio 21 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Tarputiškės k. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių vls. Kampinių k. Moksleivis. Nuo 1945 m. balandžio mėn. Tauro apygardos Geležinio Vilko kuopos (vadas Alfonsas Arlauskas-Vilkas) 4-ojo būrio partizanas. 1947 m. pavasarį paskirtas Geležinio Vilko kuopos vadu. 1948 m. gegužės mėn. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. 1949 m. sausio 10 d. laikinai einančio Tauro apygardos vado pareigas Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu nuo 1948 m. gruodžio 15 d. paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės vadu.

2003 m. gruodžio 23 d. S. Jaloveckui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 2004 m. vasario 27 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis.

Skaityti daugiau: Vasario 27-28 d. žuvę partizanai

Panaros kautynės

1945 m. vasario 28 d. Alytaus aps. Merkinės vls. (dabar – Varėnos r. sav.) Panaros k. įvyko kautynės tarp NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių ir Mykolo Lukošiūno-Lukošiaus būrio partizanų. Jose taip pat dalyvavo Antano Grušausko-Siaubo, Albino Kiseliausko-Karvelio ir Juozo Slautos-Aušros būriai (NKVD skyriaus pranešime nurodoma iki 250 partizanų). Pasak NKVD generolo pranešimo, 6 valandas trukusiose kautynėse žuvo 37 partizanai. Iš jų žinomi: Vaclovas Kleinatauskas, Juozas Lazauskas-Liepa, Mykolas Lukošiūnas-Lukošius (būrio vadas) ir Bronius Tamulevičius-Linksmutis.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 16.

 

Kryžiai ir koplyčia šioje vietoje užkastiems 1945–1953 m. Merkinės apylinkėse žuvusiems Dainavos apygardos Dzūkų, Geležinio Vilko, Merkio (vėliau – Kazimieraičio) ir Šarūno rinktinių partizanams atminti. Varėnos r. Merkinės sen. Merkinės mst. Merkinės kryžių kalnelis. Kryžiai buvo statomi nuo 1989 iki 1998 m. Koplyčios ir paminklinių plokščių aut. skulptorius Albertas Belevičius, architektė G. Petrušienė. Koplyčia-paminklas atidengta 1994 m. spalio 9 d. Plokštės atidengtos 1998 m. rugpjūčio 2 d. R.  Trimonienės nuotr., 1997 ir 2004 m.

 

„Kai apie 9 valandą žvalgai pranešė, kad nuo Merkinės atvažiuoja priešo daliniai, staigiai nuskambėjo įsakymas: priešui priartėjus, užimti nurodytas pozicijas. Į kitus tris vienkiemius, kuriuose buvo apsistoję būrio skyriai, ėjo siauras negilus slėnis. Dviem skyriams (viename iš jų buvau ir aš) buvo įsakyta ginti šio slėnio priekinę ribą, saugoti kairįjį būrio sparną. Mūšis įvyko lygumoje.

Užgrojo ugnies maršą mūsų 17 kulkosvaidžių ir šautuvų. Tikėjomės, kad rusai pasitrauks. Po valandą trukusių kautynių pamatėme, kad priešo pajėgų vis daugėja ir jos bando mus supti. Gavom įsakymą – atsišaudant trumpais perbėgimais trauktis Vilkiautinio kaimo link, arčiau Žaliamiškio. Traukiantis priešo snaiperiai nukovė kelis mūsų būrio kovotojus. Pragariška ugnis tęsėsi visą dieną, kol iš lėto judėjome Žaliamiškio link.

Priešo dalinių vis daugėjo. Trauktis trukdė pavasario atlydys. Kojos klimpo į žemę, visikapstėsi purve. […]

Skaityti daugiau: Panaros kautynės

Zigmas Šerkšnas - Tigras

Zigmas Šerkšnas gimė 1924 m. vasario 28 d. Lazdijų aps. Veisiejų vls. Bertašiūnų k.

1941 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją. Kilus SSRS–Vokietijos karui 1941 m. birželio 23 d. įstojo į Veisiejų sukilėlių būrio apsaugos grupę. Saugojo administracinius pastatus, įstaigas ir sandėlius nuo besitraukiančių raudonarmiečių. Po savaitės, naciams sukilėlius nuginklavus, įsidarbino Veisiejų valsčiaus raštininku. Rugsėjo mėn. pradėjo dirbti mokytoju Veisiejų vls. Bartelių k. pradinėje mokykloje, vėliau mokytojavo Marcinkonių progimnazijoje. 1942 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete, tačiau studijų nebaigė, nes 1943 m. kovo mėn. naciai universitetą uždarė.

1945 m. birželio mėn. įstojo į Andriaus Valentukevičiaus-Bijūno vadovaujamą partizanų būrį, priklausiusį Dzūkų grupės Merkio rinktinės Marcinkonių batalionui. Vėliau perėjo į Antano Grušausko-Siaubo vadovaujamą būrį. Kai 1945 m. rugpjūčio mėn. Dzūkų grupės vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis A. Grušauską-Siaubą paskyrė Marcinkonių bataliono vadu, antruoju jo pavaduotoju jis paskyrė Z. Šerkšną-Tigrą. Pastarasis buvo atsakingas už nuolatinį ryšio tarp Marcinkonių bataliono būrių (Bijūno, Siaubo, Jurgino, Barzdos) palaikymą, Dzūkų grupės štabo aprūpinimą maistu, antisovietinių atsišaukimų redagavimą, dauginimą ir platinimą. Kadangi gerai pažinojo vietoves, Z. Šerkšnas-Tigras dažnai lydėdavo Dzūkų grupės vyriausiąjį vadą plk. J. Vitkų-Kazimieraitį į susitikimus su Užnemunės partizanų vadais ir ryšininkais. 

Skaityti daugiau: Zigmas Šerkšnas - Tigras

Jonas Semaška-Liepa - paskutinis žodis

SEMAŠKA Jonas, Juozo - Liepa, g. 1907 Panevėžio apskr. Majoras. Paskutinės LLA struktūros "Žemaičių Legiono” vadas. Suimtas 1946 kovo mėn. Nuteistas 1946 10 30 Telšiuose. Sušaudytas 1947 02 26. Palaikai rasti Tuskulėnų parke 1996.

Paskutiniu žodžiu majoras Semaška, Lietuvos laisvės armijos kovotojas, paneigė primetamus jam kaltinimus, žadino lietuvių tautinę dvasią:

- Aš, Lietuvos karininkas, majoras Jonas Semaška, akivaizdoje visų esančių teismo salėje sakau: nesu paleidęs nė vieno šūvio į beginklį žmogų. Bet aš - karys, daviau priesaiką savo Tėvynei ir gyniau ją nuo okupantų visomis įmanomomis formomis.

Taip, aš buvau Žemaičių legiono vadas. Partizaninis karas yra tik vienas iš visame pasaulyje pripažintų masiškiausių pasipriešinimo okupacijai būdų, ir teisti mane, taip pat ir mano bendražygius už tai, kad mes gynėmės, niekas neturi teisės. Mus gali teisti tik Lietuvos teismas ir ne už tai, ką mes padarėme gindamiesi, o tik už tai, ko nespėjome padaryti.

Žinau, mes likome vieni, mes buvome pasmerkti pražūčiai pačioje pasipriešinimo pradžioje, tačiau mes, okupuotos tautos vyrai, neturėjome kito pasirinkimo.

Visuotinis bolševikų teroras, masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai nuo pirmųjų okupacijos dienų, prievartinė kolektyvizacija, specialiųjų NKVD dalinių siautėjimas, smurtas, sodybų deginimas mus išvijo į miškus ir privertė imtis ginklo.

Kaltinate mane tarnavimu Vokietijos kariuomenėje? Taip, aš tarnavau Lietuvos savisaugos daliniuose, aš kovojau prieš bolševizmą, tačiau Lietuva pati nieko neužpuolė ir pasauliui negrasino. Žinau, mumis naudojosi ir viena, ir kita kariaujanti pusė, tik nežinau, ar tragiškas mano Tėvynės likimas, valstybės savarankiškumo praradimas bus kada nors teisingai įvertintas. Tačiau Lietuvai pasirinkimo teisės niekas nesuteikė.

Aš - savo laiko, savo kartos pilietis, buvusios nepriklausomos Lietuvos karininkas privalėjau iki paskutinio gyvybės blyksnio priešintis okupacijai ir man svetimai ideologijai, priešintis neįmanomai sunkiomis sąlygomis, atsidūrus Lietuvai tarp dviejų karo ir grobio ištroškusių valstybių. Ir priešinausi, kovojau iš visos širdies!

Skaityti daugiau: Jonas Semaška-Liepa - paskutinis žodis

Vasario 26 d. žuvę partizanai

Plieno rinktinės Stiklo būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
Iš kairės: būrio vadas Bronius Jakubonis-Stiklas, Stasys Pariokas-Plechavičius,
Steponas Zalagėnas-Ripka, Alfonsas Tušys-Papuošalas, Kazimieras Tušys-Nemunas,
Edvardas Miliukas-Bijūnas, Pranas Šuminskas-Pėdia, Stasys Našlėnas-Sakalas
ir Vaclovas Varnas-Jokeris
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Tušys Alfonsas-Papuošalas gimė 1923 m. Ukmergės apskrities Kadrėnų kaime. Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5-ojo bataliono 2-osios kuopos vadas. Žuvo 1948 m. vasario 26 d. Taujėnų valsčiaus Karveliškių kaime P. Matuškevičiaus sodyboje įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais broliu Kazimieru ir St. Zalagėnu-Ripka

Tušys Kazimieras-Nemunas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Kad-rėnų kaime. Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5-ojo bataliono 1-osios kuopos vadas. Žuvo 1948 m. vasario 26 d. Taujėnų valsčiaus Karveliškių kaime P. Matuškevičiaus sodyboje įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais broliu Alfonsu ir St. Zalagėnu-Ripka 

Zalagėnas Steponas-Ripka gimė 1914 m. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kunigiškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Vyčio apygardos vadoj. Krištaponio būriui. 1945 m. pradžioje kautynėse Lėno miške buvo sunkiai sužeistas, apie metus gydėsi ir slapstėsi. Pagijęs 1946 m. prisijungė prie Br. Jakubonio-Stiklo būrio, veikusio miškuose tarp Vidiškių ir Taujėnų. Žuvo 1948 m. vasario 26 d. Taujėnų valsčiaus Karveliškių kaime P. Matuškevičiaus sodyboje įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais, Didžiosios Kovos apygardos partizanais broliais Kazimieru ir Alfonsu Tušiais 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Vasario 26 d. žuvę partizanai

Jonas Noreika-Generolas Vėtra

Trumpas, bet ryškus, kovos, ieškojimų ir atradimų kupinas buvo Jono Noreikos gyvenimas.

J. Noreika gimė 1910 m. spalio 8 d. Šiaulių aps., Pakruojo vls., Šukonių k. Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1930 m. įstojo į Karo mokyklą. Buvo paskirtas į 7-ąjį Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Butageidžio pėstininkų pulką. 1933 m. pasitraukė į atsargą, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės fakultetą. 1935 m., nenutraukdamas mokslo, grįžo į karo tarnybą. 1936 m. pabaigoje susituokė su Antanina Krapavičiūte. Tų pačių metų gruodžio 31 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Tarnyba ir šeimos rūpesčiai nesutrukdė atkakliam, užsispyrusiam leitenantui baigti studijų universitete. 1938 m. jis tapo diplomuotu teisininku.

1938−1940 m. J. Noreika dirbo Lietuvos kariuomenės teisme, kur ėjo įvairias pareigas. Aktyviai bendradarbiavo karinėje spaudoje. Už 1939 m. Karyje išspausdintus rašinius jam buvo paskirta Kariuomenės vado premija. „Kario“ dvidešimtmečiui skirtame ju- biliejiniame numeryje (1939, Nr. 20−21) pasižymėjusių žurnalo bendradarbių nuotraukų galerijoje yra ir J. Noreika. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos 1939 m. lapkričio 28 d. aktu jam buvo suteiktas kapitono laipsnis.

Kariuomenės teisme J. Noreika dirbo iki 1940 m. spalio 28 d., kada Liaudies kariuomenės Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko įsakymu buvo paleistas į atsargą. Jis tuoj pat įsitraukė į pogrindžio veiklą. Prasidėjo naujas ir sunkus, pavojų kupinas J. Noreikos gyvenimo etapas.

1941 m. Lietuvą okupavus Vokietijai J. Noreika įsitraukė į antinacinę veiklą. Rugpjūčio 3 d., dar veikiant Lietuvos Laikinajai vyriausybei, buvo paskirtas į Šiaulių aps. viršininko pareigas. 1943 m. vasario 23 d. buvo suimtas gestapo. Daugiau kaip dve jus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, jis buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

Skaityti daugiau: Jonas Noreika-Generolas Vėtra

Vasario 24-25 d. žuvę partizanai

Kazimieraičio rinktinės partizanai pratybose.
Stovi pirmas iš kairės -Lionginas Baliukevičius-Dzūkas,
antras - Julius Makarevičius-Varpas, trečias - Vaclovas Voveris-Žaibas.
Už krūmo - Jonas Radžiūnas-Burokas. 1947 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)

Makarevičius Julius-Varpas gimė 1928 m. Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Panedzingės kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 r Priklausė Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinei. Nuo 1948 m. - rinktinės štabo narys, nuo 1950 m. - rinktinės vadas. Žuvo 1952 m. vasario 25 d. Kalesninkų miške netoli Mieliūnų kaimo bandydamas prasiveržti iš apsupto bunkerio. Kartu žuvo partizanė Elena Ašmenskienė-Vėtra, o Petras Ašmenskas-Jovaras ir Petras Luiza-Šernas buvo sužeisti ir paimti į nelaisvę. (Kai kuriuose šaltiniuose Julius Makarevičius-Varpas yra minimas kaip Julius Makarevičius (Makaraitis)-Žilvitis.)
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Čekistai paruošė smulkų Eumo kuopos likvidavimo planą, tačiau iki 1946 02 24 Eumas buvo nepagaunamas.

Tą dieną 4 partizanai rogėmis išvažiavo į Prienų rajoną paimti sunkiai sužeistus partizanus brolius Prajeras, Erelį ir Meteorą. Nežinojo, kad jų pasiruošimą seka išdavikas Milišauskas. Vyrams privažiavus Pužiškių kaimo gyventojo Šiugždinio sodybą, čekistai paleido uraganišką ugnį. Ilgiau nei pusę valandos vyko kova. Partizanų padėtis buvo sunki - jokios priedangos, atviras laukas, enkavedistai turėjo geras pozicijas, juos dengė sodybos, medžiai. Visi partizanai žuvo. Jų kūnus nuvežė į Šilavotą, vėliau - į Marijampolę, kur išvertė prie saugumo namo Vytauto gatvėje. Fotografavo, rodė suimtiesiems, laikomiems čia pat rūsiuose, klausinėjo, ar nepažįsta. Apklausa buvo bevaisė. Po kelių dienų kūnus nuvežė Marijampolės - Kauno plentu ir išvertė Dumčiaus lauke esančiame apkase. Žmonės kelias dienas lenkėsi tos vietos, kiti mėgino ieškoti savųjų... Pagaliau kaimo seniūnas liepė užkasti.

Pužiškių kaime žuvo:

1.    Jonas Demikis - Eumas (Almas) - Geležinio Vilko rinktinės Vytauto kuopos vadas

2.    Klemensas Garbaravičius - Ąžuolas

3.    Juozas Medelis - Pavasaris

4.    Nastazija Rinkevičiūtė - Nastė, med. sesuo.

Visi jie 1990 metais perlaidoti į Marijampolės partizanų kapus.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Skaityti daugiau: Vasario 24-25 d. žuvę partizanai

Vasario 23 d. žuvę partizanai

 

Paminklas 1946 m. vasario 23 d. šioje vietoje buvusioje Medzeliauskų sodyboje kautynėse žuvusiems būrio vadui Motiejui Beleckui-Paleckiui, jo pavaduotojui Bronislovui Pakalniui-Aukštikalniui ir dvidešimčiai partizanų atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas. Pakruojo r. Guostagalio sen. Uniūnų k. Atidengtas 1996 m. liepos 20 d. A. Malinauskaitės nuotr.,2004 m.

1946 m. vasario 23 d. Joniškio aps. Linkuvos vls. Uniūnų k. (dabar – Pakruojo r. sav.) NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai ir NKVD Vaškų vls. poskyrio stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Gyventojų Medzeliauskų sodyboje buvo aptikti partizanai. Mūšyje, kuris truko nuo 12.30 iki 16 val. žuvo 22 partizanai (5 iš jų – padegtame name). Kautynių metu taip pat žuvo 2 NKVD kariuomenės kariai.

Žuvusių partizanų palaikai niekinti Vaškuose, Pasvalyje, Joniškėlyje. Čia, priešais NKVD Joniškėlio valsčiaus poskyrį, 1946 m. vasario 25 d. buvo atliktas žuvusiųjų atpažinimas. Kovo naktį iš 3 į 4 d. 12-os žuvusiųjų palaikai buvo nuvežti prie Girelės miško, apdėti malkomis ir padegti, tačiau sušalę kūnai tik apdegė. Žuvusių partizanų artimieji slapta, rizikuodami savo gyvybę, penkių partizanų palaikus pavogė ir palaidojo. Likusių septynių partizanų – M. Belecko, B. Pakalnio, J. Bajoriūno, A. Biliūno, J. Momeniškio J. Petrausko ir J. Žandario – palaikai vietos valdžios įsakymu kovo 9 d. buvo užkasti vienoje duobėje.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 32-33.

MOTIEJUS BELECKAS- PALECKIS
1919 05 08–1946 02 23

Motiejus Beleckas gimė 1919 m. gegužės 8 d. Šiaulių aps. Linkuvos mstl. Leonardo Belecko ir Justinos Agintaitės-Beleckienės šeimoje. Ten ir gyveno.
Partizanų būrio, veikusio Biržų aps. Joniškėlio ir Šiaulių aps. Linkuvos, Pakruojo valsčiuose, vadas.

BRONISLOVAS (BRONIUS) PAKALNIS -AUKŠTIKALNIS
1896 07 19–1946 02 23

Bronislovas (Bronius) Pakalnis gimė 1896 m. liepos 19 d. Gyveno Šiaulių aps. Linkuvo mstl.
Nuo 1944 m. kpt. Petro Paltaroko-Algimanto būrio partizanas, vėliau – partizanų būrio vado M. Belecko-Paleckio pavaduotojas.
2004 m. birželio 1 d. B. Pakalniui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Skaityti daugiau: Vasario 23 d. žuvę partizanai

Vasario 22 d. žuvę partizanai

Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanai.
Iš kairės: Konstantinas Vaikšnoras-Tigras ir Viktoras Bučionis-Jaunutis.
(Genocido oukų muziejus)

Bučionis Viktoras-Jaunutis gimė 1926 m. gegužės 13 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus Būteliznos kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos štabo viršininkas. Žuvo 1951 m. vasario 22 d. Lazdijų rajono Pūščios miške, netoli Didžiasalio kaimo apsuptame bunkeryje kartu su žmona partizane Angele Janulevičiūte-Bučioniene-Lakštingala ir partizanais Boleslovu Ivanausku-Linksmučiu bei Vytu Maslausku-Ramuniu. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Veisiejuose

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Kairėje: Antanas Rutkauskas-Žemaitis (1906-1948) ir Pranas Račkys (1929-1948)

Rutkauskas, Antanas-Žemaitis (1906-1948-02-22)
Butrimonių miestelio gyventojas. Dainavos apygardos, Dzūkų rinktinės P. K. Margio tėvūnijos rinktinės partizanas. Labai mylėjo savo Tėvynę ir dėl jos aukojosi. Stodamas į partizanų gretas paliko jauną žmoną su aštuoniais mažais vaikais. Daug dienų ir naktų žvelgė mirčiai į akis. Daug kartų dalyvavo susišaudyme ir kautynėse. Žuvo 1948 metų vasario 22 dieną, apsuptyje, Stakliškių, Pakrovų kaimuose. Dukra Onytė dar ir šiandien su siaubu prisimena tą dieną: „Saulė šviečia, sniegas, toks baltas, mano tėvelio krauju nudažytas raudonai, smegenys ištaškytos ant medžių, sniego“...

http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

Skaityti daugiau: Vasario 22 d. žuvę partizanai

Vasario 21 d. žuvę partizanai

Užrašas kitoje pusėje: „Paparčiu miško prisiminimai. 1948 X 22".
Dešinėje - Jonas Kisielius-Genius. Kiti du neatpažinti.
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)

Kisielius Jonas-Genius gimė 1917 m. lapkričio 3 d. Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Pavidaujo kaime. Partizanas nuo 1944 m. Kęstučio apygardos štabo narys. Žuvo 1953 m. vasario 21d. Jurbarko rajono Kartupių kaime 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Foto: Antanas Rutkaukas-Žemaitis (1906-1948-02-21). Kovojo Dainavos apygardoje, Dzūkų rinktinėje, Punios Kunigaikščio Margio grupėje. Žuvo Gojaus miške, Prienų rajone

http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

Skaityti daugiau: Vasario 21 d. žuvę partizanai

Vasario 19-20 žuvę partizanai

Vycio apygardos partizanai.
 Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ažuolas.
Ant akmens sedi iš kaires: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Begunas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužisvirblis.
(R. Kauniecio asmenine kolekcija)

Kirdonis Kazys-Nemura, Žilvytis gimė 1910 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vivonių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1944 m., priklausė Vyčio apygardos M. Semežio-Putino būriui. Nuo 1948 m. pats vadovavo partizanų būriui. 1949 m. paskyrus M. Semežį-Putiną Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadu, K. Kirdonis tapo jo adjutantu. Žuvo 1952 m. vasario 20 d.

Macijauskas Pranas-Aitvaras gimė 1917 m. Ukmergės apskriti Panoterių valsčiaus Talkudažių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Pi klausė Žalio Velnio būriui. Vėliau kartu su broliu Vaclovu kovo E. Svilo-Slyvos, paskui J. Kudelio-Dobilo būriuose (Didžiosios K vos apygarda). Suimtas 1950 m. sausio 28 d. Čiobiškio apylinkės Nepaisant tardymų metu duotų parodymų, 1950 m. rugsėjo 28 nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. vasario 20 d.

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1946 m. vasario 19 d. Latvijos ir Lietuvos pasienio Krestjanių miške (dabar – Latvijos Respublika) netoli Joniškio aps. Joniškio vls. Milvydžių k. NKVD vidaus kariuomenės 32-asis šaulių pulkas ir NKVD Joniškio aps. skyriaus stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Per kautynes žuvo Genio rinktinės vadas Martynas Kliausius-Tautvydas, Klevo būrio grupės vadas Jonas Rutkus-Dėdė, Narsutis, partizanai Vytautas Briedis-Cezaris, Kurmis, Jonas Krupšas-Karvelis ir Steponas Rakštys-Janonis, Putelė.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Joniškio turgaus aikštėje priešais bažnyčią. Vėliau užkasti Viganės miške netoli Joniškio m.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 32.

Skaityti daugiau: Vasario 19-20 žuvę partizanai

Paulaitis Petras-Aidas

Petras Paulaitis (1904 m. birželio 29 d. Kalnėnuose, Rusijos imperija – 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje, Lietuvos TSR) – Lietuvos pedagogas, filosofas, teologas, partizanas, rezistentas, politinis kalinys, vienas iš ilgiausiai TSRS lageriuose iškalėjusių lietuvių. Iškalėjo lageriuose: Vorkutoje, Irkutske, Mordvijoje, kur dirbo katorgiškomis sąlygomis. Jis buvo kalintas net ypatingos paskirties kalėjime „Akmens maišas“.[1]

Gimė 1904 m. birželio 29 d. Kalnėnuose. 1922 m. išvyko į Italiją, kur baigęs gimnaziją, 2 metus studijavo filosofiją ir pedagogiką. 1928 m. paliko Italiją ir 4 metus dirbo pedagoginį darbą Portugalijoje – Lisabonoje. 1936 m. P. Paulaitis grįžo į Italiją ir Turino miesto Tarptautiniame teologijos institute studijavo teologiją. Baigęs teologines studijas, jis dar dvejus metus studijavo politinę ekonomiką, specializavosi lotynų kalboje. Nuo 1935 m. iki 1939 m. mokytojavo Austrijoje, Vienoje, dirbo Lietuvos ambasadoje. 1938 m. Romoje P. Paulaitis įgijo teologijos ir politinės ekonomikos specialybių diplomus ir grįžo į Lietuvą bei pradėjo dirbti mokytoju Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje. 1940 m. birželio 17 d., Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, P. Paulaitis buvo suimtas, bet tą kartą pavyko išsisukti – pasitenkino pašalinimu iš mokytojo pareigų. P. Paulaičiui grėsė pavojus iš naujo būti suimtam, todėl jis pasitraukia į Vokietiją, iš kur sekančių metų birželio mėnesį sugrįžo į Lietuvą.

Skaityti daugiau: Paulaitis Petras-Aidas

Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas

Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas gimė 1915 m. vasario 24 d. Telšių aps. Žarėnų vls. Smilgių k. Jo tėvas Boleslovas Eidimtas turėjo 40 ha ūkį ir gausią šeimą: be Adolfo, buvo dar trys sūnūs ir trys dukterys. Pradinį išsilavinimą A. Eidimtas įgijo Smilgiuose. 1930 m. ėmė mokytis Telšių gimnazijoje. Vadovavo skautų organizacijai.

1935 m., baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1938 m. gegužės mėn. ją baigęs, jaunesnysis leitenantas A. Eidimtas buvo paskirtas Jonušo Radvilos I husarų pulko pirmojo eskadrono būrio vadu Kaune.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Eidimtas buvo perkeltas į Vilnių ir toliau tarnavo Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 26-ajame kavalerijos pulke. 1941 m. pradžioje NKVD atskleidė slaptą prieš sovietus veikusią karininkų organizaciją. Prasidėjo karininkų areštai. 1941 m. gegužės 3 d., įtartas priklausęs pogrindinei antisovietinei karininkų organizacijai, buvo suimtas ir A. Eidimtas, tačiau susirgęs paguldytas į užkrečiamųjų ligų ligoninę Antakalnyje, iš kurios, padedamas savo sužadėtinės Gabrielės Milvydaitės, pabėgo ir pasitraukė į Vokietiją.

Prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, A. Eidimtas grįžo į Lietuvą. Jau birželio 22 d. Kalvarijoje jis įkūrė Tautinio darbo apsaugos būrį, kuris palaikė viešąją tvarką be valdžios likusiame miestelyje. Po kelių dienų, perdavęs vadovavimą kitiems, A. Eidimtas išvyko į Kauną. 1941 m. rugsėjo mėn. A. Eidimtas vedė G. Milvydaitę ir įsikūrė jos tėvo – Telšių taikos teisėjo Česlovo Milvydo – Matkaičių dvare netoli Radviliškio. Nuo 1941 m. pabaigos iki 1942 m. rugpjūčio mėn. buvo Radviliškio burmistras.

 

Adolfas Eidimtas, suimtas Kaune 1945 m. balandžio 4 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo fondų

 

1942 m. vasarą pažįstami suvedė A. Eidimtą su Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėju ir vadu atsargos leitenantu Kaziu Veverskiu-Seniu. Netrukus A. Eidimtas įstojo į LLA ir tapo aktyviu jos nariu. Iš pradžių jis kūrė LLA Radviliškio apylinkę ir jai vadovavo. 1943 m. kovo mėn. K. Veverskis jį paskyrė Šiaulių apygardos, kuriai tuo metu priklausė Šiaulių, Telšių, Kretingos, Tauragės ir Mažeikių apskritys, vadu. Prieš prasidedant antrajai sovietų okupacijai, Šiaulių apygardoje į LLA jau buvo suburta apie 1500 žmonių (1945m. pradžioje jų padaugėjo net iki 4000). A. Eidimtas buvo energingas ir aktyvus vadas, gerai vadovaudamas apygardai, jis įgijo autoritetą. Savo namuose Matkaičių dvare kaupė ginklų atsargas.

Skaityti daugiau: Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas

Vasario 17-18 d. žuvę partizanai

Jonas Paliokas (žuvo 1949.12.03) su Raudgirio (Kelmės raj.) partizane Milda (pavardė nežinoma, žuvo 1950.02.17). Fotografuota 1949.10.17

http://partizanai.org/failai/html/partizanu-kovos.htm

 

URBONAS Antanas, Juozo-Dragūnas, gim. 1912 m. Stakių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 20 ha žemės, Stakių k. seniūnas. Nuo 1944 m. liepos mėn. Dragūno būrio vadas. Žuvo 1945 m. vasario 18 d. kautynėse su NKVD daliniu Ramuldavos girioje, Debeikių vls. Palaikai buvo atvežti į Anykščius ir užkasti žvyrduobėse, priešais dabartinę J. Biliūno gimnaziją.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Foto: Partizanas Albinas Griška-Darius iš Gribulių k. Žuvo 1947 m. vasario 18 d. Ažuožerių k. Rozalijos Žarskienės sodyboje buvusiame bunkeryje.

http://partizanai.org/kaip-nepamirsti

1949 m. Vasario 16 D. Deklaracija

Busimieji LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarai Jonas Žemaitis-Vytautas (antras iš kairės) ir Vytautas Gužas -Kardas (ketvirtas iš kairės) su bendražygiais. Apie 1948 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų ir Pietų Lietuvos srities atstovų, keliaujančių j vadų suvažiavimą, susitikimas. Antroje eilėje iš kairės trečias - Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas. Jurbarko-Girdžių apylinkės, 1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

LLKSTarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos faksimilė. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Skaityti daugiau: 1949 m. Vasario 16 D. Deklaracija

Vasario 16 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai apie 1947—1948 m. Centre — Albinas Milčiukas-Tigras. Stovi iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Jonas Darela-Dieduška, Liudvikas Bajoriūnas-Kilbukas, Butageidžio kuopos vadas Antanas Jogėla-Ąžuolas, Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Petras Sakėnas-Šauksmas, Jonas Butkus-Karklas, Pranas Taujanskas-Pakalnis-Beržas, Anicetas Simanonis-Sigitas (VŽM)

TAUJANSKAS-PAKALNIS Pranas, Stasio-Beržas, gim. Troškūnų mstl. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Šarūno būrio partizanas. Žuvo 1950 m. vasario 16 d.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Plieno rinktinės Aluntos apylinkių partizanai.
Iš kairės: Pranas Kiaušinis-Kiaunė, Steponas Satkevičius-Gintvytis ir Steponas Sabaliauskas-Šarkis. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus

Plieno rinktinės partizanai, veikę Aluntos ir Balninkų apylinkėse.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Jonas Žygelis-Ilgūnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikelevičius-Bijūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodžiūnas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-Šarkis,
neatpažintas ir Juozas Šmigelskas-Smidras. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus)

 

Satkevičius Steponas-Gintvytis gimė netoli Skiemonių, Janonių kaime. 1944 m. Vietinės rinktinės kariūnas. Tų pačių metų pabaigoje įstojo į Didžiosios Kovos apygardos partizanų gretas. Dalyvavo Trakinių miško kautynėse. Po jų, išsklaidžius Aro būrį, prisijungė prie J. Petrausko-Laimučio būrio. Žuvo 1949 m. vasario 16 d. kartu su bendražygiu K. Šmigelsku-Smidru ir S. Roku-Stumbru Saldutiškio apylinkėse.

Šmigelskas Juozas-Smidras gimė 1913 m. Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus Paberžių kaime. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Žuvo 1949 m. vasario 16 d. Saldutiškio apylinkėse kartu su bendražygiais, Didžiosios Kovos apygardos partizanais S. Satkevičiumi-Gintvyčiu ir S. Roku-Stumbru

Skaityti daugiau: Vasario 16 d. žuvę partizanai

Vasario 14-15 žuvę partizanai

1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar – Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Taločkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Operacijos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius, LLKS štabo narys Urbonas Dailidė-Tauras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Taip pat žuvo sodybos šeimininkė, partizanų ryšininkė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.

Žuvusiųjų palaikai išvežti į Alytaus r. Butrimonių mstl. Užkasimo neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 78.

Dainavos apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio partizanė Bronislava Diksaitė-Miškų gėlė, Žibutė, Gražina su vyru, šios tėvūnijos vado pavaduotoju ir būrio vadu Petru Savicku-Kregžde. Antroje eilėje iš kairės klūpo: pirmas – Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas, trečias – Šarūno rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis. Trečioje eilėje iš dešinės pirmas stovi Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Apie 1949 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Balbieriškio miškas. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės klūpo: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas ir Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės stovi: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, srities vadas Sergijus Staniškis-Litas, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, srities Visuomeninės dalies viršininkas Kostas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Vasario 14-15 žuvę partizanai

Vasario 13 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas Juozas Gražys-Viesulas. 1948 12 13 (VŽM)

GRAŽYS Juozas, Domo-Sniečkus, Viesulas, gim. 1919 m. Ramaškonių k., Andrioniškio vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, nuo 1948    m. spalio 1 d. Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas. Žuvo 1949 m. vasario 13 d. Šiaulių k., Anykščių vls. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse.
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1946 m. vasario 13 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. Spirakių k. apylinkių Ažagų miške NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai, NKVD ir NKGB Panevėžio aps. skyriaus darbuotojai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo 3-iosios LLA Šiaurės apygardos vadas Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis, jo adjutantas Antanas Šležas-Šlevas, partizanai Jonas Žiburys-Šviesa, Motiejus Žiburys-Lūšis ir du neatpažinti partizanai.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Panevėžyje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, vėliau užkasti Dembavos gyvenvietėje, esančioje prie Panevėžio m.

 

VLADAS JOZOKAS (JUOZOKAS)- PETRAITIS 1920 10 20–1946 02 13

Vladas Jozokas (Juozokas) gimė 1920 m. spalio 20 d. Biržų aps. Pasvalio mstl.

Baigė Pasvalio gimnaziją, 1940 m. spalio 1 d. – Kauno karo mokyklą (XV asp. laida), tačiau, prasidėjus sovietų okupacijai, karininko laipsnis jam nebuvo suteiktas.

Sovietų ir nacių okupacijos metais V. Jozokas (Juozokas) įsitraukė į pogrindinę veiklą. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. Dirbo priešgaisrinės apsaugos inspektoriumi Vilniuje, o nuo 1943 m. spalio mėn. – Eišiškių priešgaisrinėje apsaugoje.

1944 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK-204, esančioje netoli Konicos. Vadovavo Ąžuolo desantininkų grupei, 1944 m. gruodžio 22 d. nusileidusiai Panevėžio aps. Miežiškių vls.

Skaityti daugiau: Vasario 13 d. žuvę partizanai

Vasario 12 d. žuvę partizanai

Norėčiau paminėti dviejų Lietuvos partizanų žūties 70-ąsias metines. Nuotraukoje mano senelis Lietuvos partizanas Kerevičius Albinas - Mėnulis, Kęstučio tėvonijos 3- iosios grandies vadas ir Bindokas Antanas - Džimas, Džimis. Abudu kilę iš Bartninkų vlsč. Vilkaviškio r. Žuvo 1950 m. vasario 12 d. Obelupių k. Alvito vlsč., Eidukevičynėje per NKVD vykdomą operaciją. Gali būti, kad susisprogdino patys. Palaidojimo vieta nežinoma. Gal atsilieps kas nors daugiau žinančių apie šiuos partizanus ir jų žūtį. Sėkmės Jums, pagarbiai Aida Kerevičiūtė-Motekūnienė https://www.facebook.com/aida.motekuniene

Merginos gal būt ryšininkės. Nuotrauka buvo nusiųsta ištremtai šeimai. Mirties aplinkybės nelabai žinomos. Teko laimė pabendrauti su bendražygiais a.a. Antanu Ambriulevičiumi ir Alfonsu Pumeriu. Taip su ponia Leonavičiene, dviejų partizanų Donato ir Algio motina. Labai dėkingi esame p. Vilutienei.

Čia dar viena labai brangi nuotrauka iš tremties partizano Kerevičiaus motina, žmona, duktė prie mažojo sūnelio kapo.

Albinas Kerevčius-Mėnulis

Albinas Kerevičius buvo Vartų kaimo seniūnas, namuose yra prisiglaudę sužeisti partizanai, močiūtė išslaugė ne vieną, taip pat ir Donatą Leonavičių. Jau nepriklausomybės metais pas mus padėkoti močiutei atvyko p. Leonavičienė. Dėl tokio partizanų rėmimo ir bendradarbiavimo nebuvo kito kelio. Be to žmogus jis buvo tikintis, ramus, patikimas, jau keturiasdešimtmetis, (g.1908m.) vyras dėl ko gerbiamas ginklo brolių. Vyriausias sūnus šeimoje, paveldėjęs tėvų ūkį. Trijų vaikų tėvas. Išgyveno tik mano mama. Šeima Sibire gaudavo jo per kitus asmenis persiųstus siuntinius. Kai nustojo gauti, suprato, kad žuvo. Galėjo pasitraukti į vakarus, turėjo tokią galimybę. Galime tik spėlioti kodėl to nepadarė. 

Čia Kerevičių šeimos fotografija.

(Nuotraukas ir tekstus pateikė ponia Aida Kerevičiūtė-Motekūnienė)

Skaityti daugiau: Vasario 12 d. žuvę partizanai

Vasario 11 d. žuvę partizanai

Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės partizanai.
Iš kairės: Juozas Voveris-Špokas, Jonas Baranauskas-Balandis, Jonas Jarusevičius-Papartis ir Bronius Paleckas-Šturmas. 1949 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)

Baranauskas Jonas-Balandis gimė 1927 m. Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Mantviliškių kaime. Dainavos apygardos Vanago grupės partizanas. Žuvo su bendražygiais Vincu Vinkevičiumi-Žvalgu ir Banadu Šidlausku-Sekliu 1951 m. vasario 11d. Varėnos rajono Dabravolės kaime 

 

Žuvę Dainavos apygardos partizanai. Iš kairės:
Juozas Jančius-Rytas, Vincas Bartaška-Vaidotos, Vincas Busila-Ramunis, ryšininkas ir rėmėjas Juozas Karauskas,
 Stasys Keršulis-Švyturys, Juozas Zdanavičius-Trispalvis. Kūnai išniekinti 1948 m. vasario 11 d. Lazdijuose.
(Genocido aukų muziejus)

Bartaška Vincas-Vaidotas gimė 1917 m. Seinų apskrities Rudaminos valsčiaus Mikniškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Tauro apygardos Perkūno rinktinei, vėliau Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos Žilvičio būriui. Žuvo 1948 m. vasario 11d. Šeštokų valsčiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendražygiais. Kūnai buvo išniekinti Lazdijuose 

Busila Vincas-Ramunis gimė 1921 m. Seinų apskrities Rudaminos valsčiaus Mikniškių kaime. Tauro apygardos Perkūno rinktinės, vėliau Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos Žilvičio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. vasario 11 d. Šeštokų valsčiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendražygiais. Kūnai buvo išniekinti Lazdijuose

Jančius Juozas-Rytas gimė 1922 m. Seinų apskrities Lazdijų valsčiaus Pakirsnių kaime. Priklausė Tauro apygardos Perkūno rinktinei, vėliau - Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos Žilvičio būriui. Žuvo 1948 m. vasario 11d. Šeštokų valsčiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendražygiais. Kūnai buvo išniekinti Lazdijuose

Karauskas Juozas gimė 1905 m. balandžio 21d. Seinų apskrities Rudaminos valsčiuje. Dirbo darbininku, staliumi. 1932 m. sukūrė šeimą, turėjo 5 vaikus. Nuo 1945 m. palaikė ryšius su partizanais: aprūpindavo juos maisto produktais, teikė žinias. Jo sodyboje Šeštokų valsčiaus Naujosios Kirsnos kaime buvo įrengtas Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos Br. Šalaševičiaus-Žilvičio vadovaujamo partizanų būrio bunkeris. 1948 m. vasario 11d. MGB kariuomenės 562-ojo atskiro šaulių bataliono kareiviams apsupus sodybą įvyko kautynės, kurių metu žuvo J. Karauskas ir penki tuo metu sodyboje buvę partizanai — S. Keršulis-Švyturys, V. Busila-Ramunis, V. Bartaška-Vaidotas, J. Jančius-Rytas ir J. Zdanavičius-Trispalvis. Kūnai buvo išniekinti Lazdijuose

Keršulis Stasys-Švyturys gimė 1926 m. Seinų apskrities Rudaminos valsčiaus Kirsnelės kaime. Priklausė Tauro apygardos Perkūno rinktinei, vėliau Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos Žilvičio būriui. Žuvo 1948 m. vasario 11 d. Šeštokų valsčiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendražygiais. Kūnai buvo išniekinti Lazdijuose

Skurskis Juozas-Laisvūnas gimė 1917 m. Utenos apskrities Daugailių valsčiaus Vidnapolio kaime. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1945 m. pavasario - Sakalo rinktinės štabo narys, Kęstučio kuopos vadas. Nuo 1946 m. birželio 30 d. -Vytauto apygardos Liūto rinktinės organizacinio skyriaus viršininkas. Nuo 1947 m. gruodžio - Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vado J. Kimšto-Žalgirio adjutantas, artimiausias jo pagalbininkas. Žuvo išduotas kartu su bendražygiais Baliu Deveikiu-Beržu ir srities štabo ryšininke Veronika Deveikyte-Ramune 1949 m. vasario 11d. Utenos apskrities Vidžiūnų kaime įrengtame bunkeryje

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Vasario 11 d. žuvę partizanai

Subkategorijos