Partizanai: istorija ir dabartis

ARBAČIAUSKAS Pranas, g. 1921 Vaškuose, Grinkiškio v. Žuvo 1945 07 05 Meiliškių miške. Kartu žuvo B.Gudaitis ir J.Petraitis.

GUDAITIS Boleslovas, Domo, g. 1892 Meiliškiuose, Grinkiškio v. Amatininkas. Žuvo 1945 07 05 Meiliškių miške. Kartu žuvo R.Arbačiauskas ir J. Petraitis

PETRAITIS Jonas, g. 1920 Pypliuose, Krakių v. Žuvo 1945 07 05 Meiliškių miške. Kartu žuvo R.Arbačiauskas ir B.Gudaitis.

RAMOŠKA Kostas, Adolfo, g. 1900 Pryšmantuose, Betygalos v. Ūkininkas. Nužudytas 1944 07 05 savo paties kieme.

JOKUBAUSKAS Alfonsas - Šuva, žuvo 1946 07 06 Pyragių miške, Šiluvos v. 1946 07 06 Pyragių miške, netoli Šiluvos — Lyduvėnų kelio, Žebenkšties rinktinė įsirengė tvirtą stovyklą su apkasais, 16 bunkerių ir kulkosvaidžių lizdų. Pirmo enkavedistų puolimo metu žuvo partizanas Alfonsas Jokubauskas - Šuva. 

CINOVAS Andrius, Jurgio - Algis, g. 1926 Puikiuose, Gaurės v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1946. Kovojo Eimučio, Aluntos, Lelijos būriuose. Žuvo 1951 07 07 Paikojų k., Gaurės v. (Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 31 kvartale).

KUČINSKAS Vincas, Antano - Aluntas, g. 1925 Stelmokuose, Šiaulėnų v. Žuvo 1950 07 07.

KURTINAITIS Edmundas - Kalnius, kilęs iš Didvėjo k., Alėjų apyl., Raseinių raj. Mokytojas. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1949 07 08 prie Viduklės, ant Šešuvies kranto, netoli Molavėnų k.

SADAUSKAS Stasys, Jurgio - Bijūnas, g. 1919 Trakiškiuose, Tauragės v. Butegeidžio pulko viršila. III kuopos antro būrio vadas. Žuvo Stirbaičiuose, Tauragės r., 1949 07 09. Kapas nežinomas. Išniekintas kūnas gulėjo Tauragėje.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Caporka Leonas-Žirgūnas gimė 1918 m. Tytuvėnų valsčiaus Plekaičių kaime. 1944 m. buvo suimtas ir įkalintas Šiaulių saugumo kalėjime. Pabėgęs iš kalėjimo, įstojo į P. Morkūno vadovaujamą partizanų būrį. Nuo 1948 m. — Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Gedimino būrio vadas. Nuo 1950 m. dirbo LLKS Visuomeninės dalies viršininko J. Šibailos-Merainio vadovaujamame štabe, įsikūrusiame Šiaulių rajono Gudelių kaime. Žuvo 1951 m. liepos 8 d. Radviliškio rajono Šilgalio miške 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Janulevičius, Antanas1924 Grikapalio k.Norgalis1945 09 281947 07 05

https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Laurinaitis Bernardas iš Kuro k. Lekėčių vlsč. Žuvo 1945.07.05.

Petkevičius Vytas iš Krosnos vlsč. 1928-1946.07.05. Žuvo Krosnos vlsč.

Bartkus Pranas - Katinas. Žuvo 1950.07.06. Žalgirio rinktinė, Stumbro būrys.

Čibirka Albinas - Tėvukas iš Išdagų k. Pilviškių vlsč. 1918-1945.07.06. Žuvo Lūšnos k. Jankų vlsč. kartu su Švilpa, Grybausku, Oleka. Palaidotas Lūšnos k. kapinaitėse. Stirnos rinktinė, Lapės kuopa.

Grybauskas Juozas - Aras iš Meškučių k. Jankų vlsč. 1924-1945.07.06. Žalgirio rinktinės, Lapės kuopos kovotojas, žuvęs Lūšnos k. su S. Švilpa ir kitais.

Mažeika Juozas - Solistas. ?-1945.07.06. Žalgirio rinktinė.

Oleka Juozas. G. 1921 m. Gimupių k. Kazlų Rūdos vlsč. Žuvo 1945.07.06 kartu su Švilpa, Čibirka, Grybausku Lūšnos k. Partizanuose nuo 1945 m. pavasario. Antano ir Vytauto brolis. Žalgirio rinktinė.

Smetona Žygaudas. Vytauto rinktinė, Kęstučio tėvonija. Žuvo 1950.07.06.

Šibaila - Diedukas, Merainis. Žuvo 1950.07.06. Vytauto rinktinė, Kęstučio būrys.

Švilpa Saliamonas iš Jankų vlsč. Maliejiškės k. 1909- 1945.07.06. Stirnos rnkt. Lapės kuopos vadas. Okupacijos pradžioje suimtas už rusų kareivio nuginklavimą, nesudarius bylos, pasiųstas į armiją. Lenkijoje pabėgo, grįžęs organizavo Lapės kuopą. Žuvo Lūšnos k. prie kelio Griškabūdis-Zapyškis. Kartu žuvo J. Grybauskas, J. Oleka ir A. Čibirka. B. Duobos-Žandaro būrys juos palaidojo Lūšnos k.

Tumas Jonas - Gerutis, Jaunutis iš Gižų vlsč. Ožkasvilių k. 1926-1947.07.06. Žuvo prie Šunskų miške.

Baltrūnaitis Antanas, Juozo s., iš Šakių valč. ?- 1946.07.07.    Žuvo Garankščių k. Kazlų Rūdos vlsč.

Rudmickas Petras - Aušrinis, Klevelis. G. 1930 m. Paužnykių k. Plokščių vlsč. 1952.07.06 Pajotijų miške buvo sužeistas, kitą dieną mirė Zyplių ligoninėje. Prieš jį buvo žuvę 4 jo broliai, partizanai Vincas, Pranas, Juozas ir Antanas.

Simonavičius (kituose šaltiniuose: Simonaitis, Simanaitis) Bronius - Serbentas. 1918-1947.07.07. G. Mauručiuose. Geležinio Vilko rinktinės būrio vadas. Išduotas K. Radžiuko, kartu su A. Juodžiu, V. Juodžiu, P. Siugždiniu, J. Batučiu, V. Prajera ir K. Grajausku po atkaklaus mūšio susisprogdino Ašmintos k. Milušauskų žemėje įrengtame bunkeryje (prie Pakuonio). Lietuvos karininkas.

Buivydas Vladislovas iš Kauno. Žuvo Kulautuvos miške 1946.07.08.

Gerulis Antanas - Gailis iš Pažiegždrių k. Lekėčių vlsč. 1924-1945.07.08. Žuvo Raninės k. Paežerėlių vlsč. kartu su B. Patašiumi.

Gudaitis Antanas - Ulonas. G. 1917 m. Šilvienų k. Plokščių vlsč. Rusų paimtas į armiją, buvo fronte, sužeistas gydėsi Šiauliuose. Pasibaigus karui su vokiečiais, juos žadėjo vežti į japonų frontą. Pabėgo į mišką. Žuvo 1948.07.08. Patašių miške prie Sutkų k.

Jakučionis Domas iš Pajiesio k. Garliavos vlsč. 1927- 1947.07.08. Žuvo.

Mališauskas Justinas - Balandis. Partizanuose nuo 1945.04, žuvo 1945.07.08. Žalgirio rinktinė.

Matusevičius Pranas - Gulbinas. G. 1912 m. Švediškių k. Lukšių vlsč. Atsargos leitenantas. 1945 m. pavasarį buvo suorganizavęs 74 partizanų grupę, kurią atvedė į Valkų partizanų stovyklą. Žuvo Staliorių k. 1945.07.08.

Patašius Bronius. G. 1923 m. Raninės k. Paežerėlių vlsč. Žuvo 1945.07.08 prie savo namų kartu su A. Geruliu iš Pažiegždrių k. Žalgirio rinktinė. J. Patašiaus, A. ir P. Lincevičių brolis.

Pinkus Ignas. G. 1927 m. Suopių k. Sintautų vlsč. Žuvo 1945.07.08. Pavardė įrašyta paminkle žuvusiems 1945.05.12 Valkų mūšyje.

Pinkus Jonas iš Šuopiškių k. Sintautų vlsč. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945.07.08.

Povilaitis Petras - Jūreivis. G. 1922 m. Tirvydonių k. Lekėčių vlsč. Mokytojas. Dalyvavo 1945.05.12 Valkų kautynėse. Kapitono J. Valčio štabo viršininkas. Žuvo 1945.07.08 ties Kuraičio sodu Sirvydų k. Lekėčių vlsč. Kartu žuvo P. Gailiūnas.

Skėrys Antanas - Vyturys. Partizanas nuo 1945.03. Žuvo 1945.07.08. Žalgirio rinktinė.

Tamulaitis Vytautas (Viktoras) iš Lekėčių vlsč. Sirvydų k. 1926-1946.07.08(7). Partizanuose nuo ankstyvo pokario. Kareivių nudurtas Rūdšilio miške.

Valaitis Juozas. Žuvo 1945.07.08. Žalgirio rinktinė.

Mažeika Juozas. Partizanas nuo 1945.05.15 iki 1945.07.09. Žalgirio rinktinė.

Medelis Petras -Delfinas iš Patašinės. 1923-1947.07.09. Partizanuose nuo 1946 m. Žuvo Liepynuose. Užkastas dab. kolektyviniuose soduose prie Miškų ūkio.

Senkus Vladas-Uosis, Leninas, Šaulys. G. 1915 m. Kiršų k. Gižų vlsč. Buvęs policininkas. Išėjo į mišką 1945 m. Geležinio Vilko rinktinės Grebliko-Sakalo kuopos partizanas. Žuvo 1947.07.09 Liepynų k. Marijampolės vlsč. pas Gumauską.

Žemaitis Juozas, Prano s. 1922-1946.07.09. Iš Šakių apskr. Gruzdžių vlsč. Papušės(?) k. Žuvo Gruzdžių miške.

Žvingila (Žvingėla) Vincas - Šarūnas iš Baraginės k. Marijampolės apskr. 1922-1947.07.09. Žuvo Liepynų k. Užkastas prie Marijampolės Miškų ūkio, dab. kolektyviniuose soduose. Geležinio Vilko rinktinė.

Bacevičius Juozas - Puškinas iš Kampinių k. Kazlų Rūdos vlsč. ?-1945.07.10. Žalgirio rinktinė.

Čečenskas. ?-1946.07.10. Žuvo Vokūniškio miške.

Čičinskas (pavardė nežinoma). ?—1945.07.10. Žuvo Bakūniškio miške. LDK Kęstučio skrajojančiojo štabo viršininkas.

Kalašinskas Jonas-Ragaišis. 1945.07.10 Eglynėlio miške buvo nužudytas vokiečiais persirengusių sokolovininkų. Žalgirio rinktinė. Partizanuose nuo 1944.12.

Kučiauskas Vladas - Genys. G. 1922 m. Kaušų k. Vilkaviškio vlsč. Vytauto rinktinės partizanas nuo 1945 m. pr. 1947 m. pavasarį perkeltas į Maironio kuopą, įsteigtą prie apygardos štabo. Žuvo 1947.07.10 prie Gižų, Pančekų miškelyje.

Lapinskas Petras iš Pavasakės k. Igliškėlių vlsč. Žuvo 1945.07.10.

Matulevičius Julius - Zigmas, Gulbinas, G. 1926 m. Agurkiškės k. Kazlų Rūdos vlsč. Žuvo 1945.07.10. Eglynėlio miške prie slėptuvės. Kartu su kitais 8 partizanais jį nužudė vokiečiais persirengę sokolovininkai.

Meškauskas Justinas - Balandis. ?-1945.07.10. Žalgirio rinktinė.

Paltanavičius Vitas - Grafas. G. 1920 m. Mastaičių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945.07.10 Eglynėlio miške ties Kampiniais, Garliavos vlsč. Nukankintas sokolovininkų.

Paškevičius Jurgis (Stasys) - Marsas. G. Kajackų k. Kazlų Rūdos vlsč. 1945.07.10 Eglynėlio miške jį nukankino čekistai, persirengę vokiečiais. Kartu žuvo Antanas Skiečius, Julius Matulevičius iš Agurkiškės k. ir dar 6 partizanai.

Paukštys Bronius - Špokas iš Gerdžių k. Lukšių vlsč. 1929-1947.07.10. Žuvo Lukšių vlsč. Balsiškių miške.

Pauliukevičius Motiejus- Smilga iš Jonučių k. Garliavos vlsč. 1922.09.08-1946.07.10. Žuvo Tvarkiškių k. Partizanuose nuo 1945.01.15.

Skiečius Antanas - Vyturys iš Žuklijų k. 1928(?)- 1945.07.10. Žalgirio rinktinė. Sokolovininkų nužudytas Eglynėlio miške.

Žiemininkas Pijus. Iš Marijampolės apskr. Gudelių vlsč. Makrickų k. 35 metų partizanas, žuvęs 1946.07.10.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

BIVAINIS POVILAS, Kazio, g. 1912 m. Šeimaties k., Tauragnų vls. Buvo šaulys. Vedęs, turėjo 2 vaikus. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 07 05 prie Račiūnų k. žuvo. Palaidotas Daunorių kapinėse.

GAIDYS ALOYZAS, Juozapo, g.1927 m. Butiškių k., Užpalių vls. Ūkininko sūnus, 1945 07 05 nušautas Kaimynų k., Užpalių vis.

GRŪZDAS JONAS, g. 1901 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Šaulys. 1946 07 05 nušautas NKVD.

TUMĖNAS VINCAS, g.1911 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstės apie namus. Kai prasidėjo kariuomenės siautėjimas, pasitraukė į Minčios miškus. Nušovė 1945 07 05 prie Erkiasalės ir ant laužo sudegino. Liko tik drabužių ir kaulų liekanos. Palaikus palaidojo Juknėnų k. kapinėse 1945 07 24.

VAIŠNORAS SILVESTRAS, Antano, g.1925 m. Tauragnų vls. darbininkas. Nušautas 1949 07 05 Ripialaukio k. Palaidotas Daunorų k. kapinėse.

PAUNKSNIS LEONAS, g. 1924 m. Rimiškių ? k., Užpalių vls. 1945 07 07 ten nušautas ir palaidotas.

GUIGA ALBINAS, g.1923 m. Šiškinių k., Linkmenų vls. Nušovė kareiviai 1945 07 10 prie Šiškinių. Užkasė virš Vinco Žilėno ir Vinco Gumausko (toj pačioj duobėj) Saldutiškio kapinių patvory.

GUMAUSKAS VINCAS, Antano - Gailius, g. 1909 m. Pamargių k., Ilgiškė-lių vls., Marijampolės aps. Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, paskui mokytojų seminarijoje, dirbo mokytoju Salako mstl. 1931 m. įstojo į karo mokyklą ir ją baigė. Karo pradžioje buvo sužeistas. 1944 m. rudenį įsidarbina Vilniuje, suartėja su LLA. 1945 m. pradžioje suimamas, bet 1945 m. balandžio mėnesį pabėga ir atvyksta į Kirdeikių apylinkes, turėdamas tikslą suorganizuoti rinktinę Ignalinos apylinkėse. Suartėja su Kirdeikių klebonu Petru Liutkumi - Juoduoju Petru, sukviečia būrių vadus į pasitarimą ir mėgina sudaryti Geležinio Vilko štabą. Iš Vilniaus atvykusios čekistų grupės miške prie Stripei-kių pamato palapinę. Iš jos išbėgo trys žmonės. Visi trys 1945 07 10 ir buvo nušauti. Tai buvo V.Gumaus-kas, jo padėjėjas V.Žilėnas ir Alb.Guiga.

LEIPUS POVILAS ,g. 1906 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Ūkininkas, šaulys. Paskelbus mobilizaciją, įstojo į Mečislovo Medinio - Lokio, Pypkės būrį. Žuvo 1945 07 10 prie Antano Juodvalkio sodybos Šlepečių k.

ŽILĖNAS VINCAS - Zubrys, g.1919 m. Ginučių k. Augo didelėje šeimoje. Anksti netekęs tėvo, turėjo išlaikyti šeimą, tad prisidurdavo iš kalvio, staliaus darbų. Vokiečių okupacijos metais buvo įstojęs į savisaugą. Sugrįžus bolševikams, sudarė partizanų būrį. Į partizanus išėjo ir brolis Bronius (žuvo), ir Edvardas (sužeistas apako). Algirdas tapo ryšininku, seserį Julę ištrėmė, motina pateko į kalėjimą. 1945 m. pavasarį į būrį atvyko LLA centrinio štabo iždininkas V.Gumauskas. Apie tai sužinojo čekistai ir 1945 07 10 į Stripeikių apylinkes nusiuntė dvi grupes. Žuvo 3 partizanai - V.Žilėnas, V.Gumauskas ir 1 neatpažintas (turbūt Albinas Guiga). Užkasti Saldutiškio kapinių patvoryje.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

Bronius Kadžius, Raguvos vls., Levaniškių k., Liūto b. Ž.1948 07 07.

 

Foto: Bronius Juškevičius-Aušra, žuvęs 1948 07 07

Mykolas Juodelis-Yla, Anykščių m., Perkūno b. ryšininkas. Ž.1947 07 09.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

1948 07 06 žuvo Plieno (B) rinktinės Vėtros būrio partizanas Juozas Ramanauskas-Klevas.

Ališauskas Ambraziejus (Ambrazas), Juozo, sl. Kardas, Kazio-Spartako, Vlado-Puškino ir Vlados-Narsuolės brolis, g. 1915 Juknonių k., Žemaitkiemio vlsč. Šaulys. 1941 Birželio sukilėlis, Lyduokių būrio partizanas. Nuo 1944 06 - Plieno būrio partizanas, B rinktinės būrio vadas, rinktinės štabo Ginkluotės skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 07 07 Juknonių k. slėptuvėje, užkastas Pivonijos šile. 1989 perlaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse.

Čepkauskas Rapolas, Andriaus, g. 1892 Medinų k., Šešuolių vlsč. 1919 savanoris - šaulys. Nuo 1944 07 - B rinktinės Plieno būrio rėmėjas ir ginklininkas, dviejų sūnų partizanų tėvas. Sumuštas stribų 1949 07 09 mirė, palaidotas Lyduokių kapinėse. 

Apolevičius, sl. Barzda, gyv. Musninkų vlsč. Nuo 1945 - DKR būrio vadas. Žuvo 1945 07 10. 

Bagdonavičius Feliksas, Alekso, sl. Barsukas, Albino-Vingio ir Vytauto-Topolio brolis, g. 1918 Rusių Rago k., gyv. Ustronės k., Musninkų vlsč. Šaulys. LK vyr. puskarininkis. 1941 Birželio sukilėlis. Nuo 1944 08 - DKR Vilko būrio partizanas, būrio, kuopos vadas. Žuvo 1945 07 10 slėptuvėje prie Rusių Rago k. (nusišovė kareiviams apsupus slėptuvę ir neturint galimybės prasiveržti). Palaikai išniekinti prie Čiobiškio tilto. Užkasti be karstų Čiobiškio kapinėse, vėliau slapta padarius karstus perlaidoti ten pat. 1948 ištremta šeima.

Bagdonavičius Vytautas, Alekso, sl. Topolis, Felikso-Barsuko ir Albino-Vingio brolis, g. 1920 Rusių Rago k., gyv. Ustronės k., Musninkų vlsč. Šaulys. Dirbo pašte, vėliau Musninkų parduotuvės-kooperatyvo vedėju. 1941 Birželio sukilėlis. Nuo 1944 08 - DKR Vilko būrio partizanas, būrio, kuopos sekretorius. Žuvo 1945 07 10 slėptuvėje prie Rusių Rago k. (susisprogdino kareiviams apsupus slėptuvę ir neturint galimybės prasiveržti). Palaikai išniekinti prie Čiobiškio tilto. Užkasti be karstų Čiobiškio kapinėse, vėliau slapta padarius karstus perlaidoti ten pat. 1948 ištremta šeima.

Zavistinavičius (Zavistanavičius) Jonas, Jono, g. 1916 Darsūniškio mstl., Kruonio vlsč. DKR vietinio būrio partizanas. Žuvo 1944 07 10 Darsūniškyje.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

 

o liepos 7 d. - dar trys šio būrio partizanai (Julius Astasaitis-Povilas, Vladas Kučinskas-Aluntas ir Vladas Sviatikas-Ramūnas).

1951 m. liepos 7 d. Radviliškio rajone, Tyrulių miške, buvo žuvęs štabo viršininkas K. Kudokas-Diemedis-Baltaragis, Maironio rinktinės štabo viršininkas A. Pumputis-Galijotas,Gedimino būrio, saugojusio rinktinės štabą, vadas L. Caporkus-Žirgūnas.

J. Leškauskui sovietinis teismas paskyrė aukščiausią bausmę - mirties (įvykdyta 1951 m. liepos 7 d. Vilniuje),

https://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm

 

Baltramaitis Antanas iš Skučiškės k. ? - 1946 07 07. Žuvo Garankščių k. , Kazlų Rūdos vjsč.

Palkevičius Jurgis - Marsas. ? - 1945 07 10. Žalgirio rinkt.

Paukštis Bronius - Špokas. ? - 1947 07 10. Žalgirio rinkt.

Skėčius Antanas - Vyturys. ? - 1945 07 10. Žalgirio rinkt.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

1945 m. liepos mėn. 10 d. skerdynių aukų: Jurgio Paškevičiaus-Marso, g.1916 m., iš Kajeckų k.; Vito Paltanavičiaus-Grafo, g.1923 m., iš Gyvių k.; Kazio Liaukaus, g.1918 m., iš Gyvių k.; Jono Kalašinsko-Ragaišio, g.1920 m., iš Pabališkių k.; Juozo Bacevičiaus-Puškino, iš Kampinių k.; Juliaus Matulevičiaus-Gulbino, g.1927 m., iš Agurkiškių k.,

https://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-partizanai.htm

Skominas Zigmas, Stasio Kaunas, 1951 07 07

Nicius Alfonsas, Kosto Klaipėda, 1951 07 07

Dijokas Kazys, Antano Šiauliai, 1951 07 07

Burneckis Antanas, Apolinaro Klaipėda, 1951 07 07

Narbutas Stasys, Povilo Kaunas, 1952 07 09

Šmuilevičius Antanas, Stasio Klaipėda, 1952 07 09

Bartasevičius Aleksandras, Jono Šiauliai, 1952 07 09

Malinauskas Vaclovas, Petro 1894 Vilnius, 1952 07 09

Rūkas Steponas, Simo Klaipėda, 1952 07 09

Grišmanauskas Stasys, Jurgio Klaipėda, 1952 07 09

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-13-1995.pdf

 

Foto: Kardo rinktinės Salantų kuopos būrio vadas Pranas Gadeikis-Robinzonas žuvo apsuptyje Juodupėnų miške, prie Jakštaičių kaimo, 1947 07 07.

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf

Vaičaitis Vytautas, g.1924 m. Valių k., Jankų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Žuvo 1945 m. liepos 6 d. Palaidotas Karčrūdės kapinėse Jankų vls.

Patašius Bronius, g.1927 m. Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Į Valkų stovyklą atėjo 1945 m. balandžio mėn. Žuvo 1945 m. liepos 8 d. Raninės kaime, prie savo namų, kartu su Antanu Geruliu. Užkasti su karstais žuvimo vietoje.

Povilaitis Petras, g.1922 m. Tirvidonių k., Paežerėlių vls., Šakių aps.

Studentas. Po Valkų mūšio, man pasiūlius, buvo išrinktas būrio vadu. Žuvo 1945 m. liepos 8 d. okupantų siautėjimo metu Sirvydų k., Lekėčių vls., Šakių aps., kartu su Pranu Gailiūnu. Abiejų palaikus nuo okupantų pavogėme, padarėme karstus ir palaidojome jų slėptuvėje. Šiuo metu perlaidoti į Žemosios Panemunės kapines.

Pinkus Jonas iš Šuopiškių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. liepos 8 d.

Gailiūnas Pranas, g.1913 m. Tirvidonių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Į Valkų stovyklą atėjo 1945 m. balandžio mėn. Žuvo 1945 07 08 okupantų siautėjimo metu. Palaikus iš okupantų pavogėme, padarėme karstą ir palaidojome jo buvusioje slėptuvėje. Dabar perlaidotas į Žemosios Panemunės kapines.

Gerulis Antanas, g.1926 m. Pažiegždrių k., Lekėčių vls., Šakių aps.

Žuvo 1945 07 08 su Broniumi Patašiumi. Užkasti su karstais žuvimo vietoje, Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-25-1999.pdf

Budrys-Vytautas Kybartas, g. 1922m. Kaspariškės km. Kelmės  valsč. partizanas nuo 1945m Žuvo 1956m liepos 10d. netoli Liolių.

Genys-Vladas Kučiauskas, g. 1922m. Kausiu km, Vilkaviškio valsč.  ir apskr. Vytauto rinktinės partizanas nuo 1945m pradžios 1947m pavasarį perkeltas į prie apygardos štabo įsteigtą Maironio vardo kuopą. Žuvo 1947 07 10.

https://partizanai.org/failai/html/kai-zuvom-del-tevynes.htm

1947 m. Liepos 9 d. Prienų aps. (dabar - Birštono sav.) Vaitiškių k., Kazimiero Galinio sodyboje, per karinę-čekistinę operaciją įvykus susišaudymui, užsidegė namas. Sudegė 3 Dzūkų rinktinės Margio grupės partizanai: Mykolas Bandonis-Tauras (skyriaus vadas), Simonas Kaveckas-Briedis ir Stasys Maslaveckas-Jurginas. Taip pat žuvo sodybos šeimininkas Kazimieras Galinis.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 42

1945 m. Liepos 10 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar - Alytaus r. sav.) Barkūniškio miške, Krokialaukio mstl. apylinkėse, per susirėmimą su čekistine kariuomene sunaikinta Kęstučio grupės štabo vadavietė. Žuvo 10 Alytaus aps. partizanų grupėms vadovavusio štabo narių. Iš jų žinomi: Boleslovas Buklierius-Čičinskas (štabo viršininkas), Vytautas Gavelis, Antanas Jaruševičius, Jonas Kaminskas-Šarūnas (Strauso būrio ryšininkas su štabu), Vytautas Sliužinskas, Stipinas (Kęstučio grupės vadas), Pranas Tankelevičius ir Vincas Vaičiulionis-Kovotojas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 21

1949 m. Liepos 6 d. naktį Telšių aps. Nevarėnų vis. Balėnėlių miške (dabar - Mažeikių r. sav.) aptikus stovyklavietę nukauti 4 joje buvę Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos (vėliau - būrio) partizanai. Iš jų žinomi: Zofija Lupeikaitė-Rūta (?) ir Viktoras Šakys.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 198

1950 m. Liepos 7 d. Radviliškio r. Minautuvos k. (dabar - Radviliškio r. sav.) MGB Radviliškio r. skyriaus stribai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu žuvo 3 Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanai: Julius Astasaitis-Povilas (būrio vadas), Vladas Kučinskas-Aluntas ir Vladas Svetika-Ramūnas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 124

1948 m. Liepos 7 d. Kretingos aps. Kretingos vis. Kvecių k. apylinkių miške (dabar - Kretingos r. sav.) 80 MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareivių ir 28 MGB Lenkimų bei Kretingos vis. poskyrių stribų grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu gyventojo Prano Mažeikos sodyboje buvo aptiktas bunkeris ir stovykla, kurioje glaudėsi 6 Kardo rinktinės Palangos (Narimanto) kuopos partizanai. Per kautynes 3 iš jų žuvo. Tai Povilas Gricius-Bangūnas, Antanas Stonkus-Šilūnas (kuopos Operatyvinio skyriaus viršininkas) ir Pranas Stonkus-Naglis.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 184

1952 m. Liepos 7 d. Plungės r. Skyplaičių k., netoli Skyplaičių ežero (dabar - Plungės r. sav.), MGB Plungės r. skyriaus užverbuotas agentas nušovė 2 miegančius partizanus - Stanislovą Bedaukį-Skirgailą (būrio vadas) ir Stanislavą Miklovaitę.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 223

1945 m. Liepos 9 d. Raseinių aps. Jurbarko vis. Kažemėkų miške (dabar - Jurbarko r. sav.) NKVD pasienio kariuomenės 95-ojo pasienio būrio kareiviai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Šukuodami mišką, jie susidūrė su 7 Petro Švedo būrio kovotojais. Per kautynes žuvo 6 partizanai: Izidorius Kriščius, Juozas Lekutis, Vincas Lekutis, Bronius Lionia, Petras Švedas (būrio vadas) ir Pranas Urbenis.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 21

1946 m. Liepos 9 d. Šiaulių aps. Gruzdžių vis. Beržėnų miške (dabar - Joniškio r. sav.) MVD vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Per kautynes žuvo 4 Genio rinktinės partizanai. Iš jų žinomi: Pranas Gulbinas-Briedis ir Juozas Žeimys-Beržas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 36

1946 m. Liepos 7-9 d. Biržų aps. Biržų girioje (dabar - Biržų r. sav.), remiantis Petro Tupėno-Ąžuolo ir Albino Tindžiulio-Dėdės partizanų būrių sunaikinimo planu, NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo, 137-ojo, 262-ojo ir 285-ojo šaulių pulkų pajėgomis (iš viso - 2000 asmenų) buvo vykdoma karinė operacija. Liepos 7 d. naktį vakarinėje Biržų girios dalyje, 40-ajame kvartale, NKVD kareiviams aptikus Petro Tupėno-Ąžuolo būrio 40 partizanų stovyklavietę, įvyko susišaudymas, per kurį žuvo 8 Petro Tupėno-Ąžuolo būrio Jono Skeberdžio grupės partizanai. Iš jų žinomi: Napalys Blažiūnas, Jurgis Kulbis-Jurgutis, Pranas Naktinis ir Petras Suveizdis (grupės vadas).

Liepos 8 d. Tamošiūnų k. apylinkėse žuvo 2 partizanai, sunaikinti 3 bunkeriai. Liepos 9 d., pakartotinai šukuojant Biržų girią, žuvo dar 2 partizanai. Šiomis dienomis žuvo Juozas Brenčys, Petras Brenčys, Jonas Kučinskas ir Vilius Natka.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 34

1945 m. Liepos 7 d. Panevėžio aps. Naujamiesčio vls. Vaišvilčių k. apylinkių Upytės miške (dabar - Panevėžio r. sav.) žuvo 4 Petro Januškevičiaus-Tėvo būrio partizanai: Henrikas Rajunčius, Povilas Tvarkūnas, Adolfas Vaitkevičius ir Vladislovas Žabas.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 129

1946 m. Liepos 10 d. Biržų aps. Pabiržės vls. Gulbinų k. apylinkėse (dabar - Biržų r. sav.), kur buvo partizanų stovykla, MVD vidaus kariuomenės 285-ojo šaulių pulko kareiviai (iš viso -300 asmenų) ir MVD Biržų aps. skyriaus operatyvinė karinė grupė vykdė karinę operaciją. Jos metu sunaikinta Alfonso Antanaičio būrio partizanų grupė. Žuvo 9 partizanai: Leonas Dubilevičius (Dobilevičius), Leonas Jankūnas, Kazys Kanaverskis, Petras Kanaverskis, Juozas Ratkevičius, Balys Stačkūnas, Bronius Šakeris, Jonas Tekutis ir Albertas Vaitaitis.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 36

1945 m. Liepos 6 d. Rokiškio aps. Jūžintų vls. Jūžintų k. apylinkių miške (dabar - Rokiškio r. sav.) kareiviai nušovė 3 partizanus. Iš jų žinomas Janis Berželis (būrio vadas).

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 90

1945 m. Liepos 8 d. Panevėžio aps. apie 80 Žaliosios rinktinės partizanų, vadovaujamų rinktinės vado I. Pucevičiaus-Radvilos, puolė Rozalimo mstl. (dabar - Pakruojo r. sav.) ir užėmė pašto skyrių, nupjovė telefono laidus. Apsupo ir apšaudė NKVD Rozalimo valsčiaus poskyrio pastatą. Su NKVD karine grupe kautynės truko 2 su puse valandos (kitais duomenimis - 4 valandas). Žuvo 7 partizanai. NKVD persekiojant kitus partizanus, nukauti dar 3. Iš jų žinomi: Stasys Adomaitis-Klevelis, Kazys Daukša-Gruodis, Petras Daukša-Grigas, Jonas Jonaitis-Genys, Zenonas Rupšlaukis-Perkūnas (Žaliosios rinktinės vado pavaduotojas), Juozas Steponavičius-Matas (būrio vadas), Jurgis (Kazys) Steponavičius-Kuniutis ir Petras Steponavičius-Karosas.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 21

1945 m. Liepos 10 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Labanoro mstl. apylinkėse (dabar - Švenčionių r. sav.) per NKVD Saldutiškio vls. poskyrio stribų grupės vykdytą čekistų operaciją žuvo 3 Antano Krinicko-Romelio būrio partizanai. Iš jų žinomi Albinas Kaminskas ir Jonas Vyšniauskas-Perkūnas.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 92