Balandžio 21-24 d. žuvę partizanai

Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanai.
Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: Vytautas Rusakevičius-Tigras, Jonas Dūdėnas-Vynas, Petras Pošius-Gediminas.
Antroje eilėje iš kairės: Alfonsas Dambravo-Aidas, Edvardas Juodvalkis-Aras, Vytautas Miškinis-Viesulas ir Povilas Lukošius-Žilvytis.
(Lietuvos ypatingasis archyvas)

Miškinis Vytautas-Viesulas gimė 1928 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Trinkuškių kaime. Nuo 1947 m. palaikė ryšius su Vytauto apygardos Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanais. 1948 m., gresiant suėmimui, nuginklavo valsčiaus partinį aktyvistą ir įstojo į Laisvės partizanų būrį. 1950 m., reorganizavus Laisvės būrį į Žalgirio kuopą, paskirtas žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau Sartų rajono štabo viršininku. 1953 m., žuvus visiems bendražygiams, partizanauti liko dviese su P. Pošiumi-Gluosniu. 1957 m. rudenį legalizavosi ir išvyko į Krasnojarsko sritį pas ištremtus tėvus. 1961 m. pavasarį kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir greitai buvo suimtas. 1962 m. kovo 14 d. nuteistas mirties bausme ir balandžio 23 d. Vilniuje sušaudytas 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Alfonsas Dumblys-Beržas, Rokiškio vls., Butkūnų k., Vėtros b. Ž.1948 04 21

Ona Bugienė. Žuvo 1953 04 23

Jurgis Jakniūnas, Anykščių vls., Niūronių k., Biliūno b. Ž.1945 04 24.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

TYLA ALFONSAS, g.1917 m. Buivydų k., Leliūnų vls. Partizanaut išėjo 1944 m. rudenį. Slapstėsi apie namus. Rusų kariuomenė brolius Tylas (Alfonsą, Antaną ir Joną) užtiko 1945 04 21 Lankos miške, Plepiškių k. Broliai atsišaudydami traukės apie 2 km, kol buvo prispirti prie Smulkio ežero. Kai čekistams į talką atskubėjo dar ir Leliūnų skrebai, Alfonsas susisprogdino. Palaidotas Leliūnų kapinėse.

TYLA ANTANAS ,g. 1921 m. Buivydų k., Leliūnų vls. Slapstytis nuo kariuomenės pradėjo 1944 m. rudenį. Brolius (Alfonsą, Antaną ir Joną) čekistai 1945 04 21 užklupo Lankos miške, Plepiškių k. Broliai atsišaudydami traukės ir už 2 km buvo prispirti prie Smulkio ežero. Ežero pakrantėje ir žuvo. Palaidotas Leliūnų kapinėse.

TYLA JONAS, g. 1915 m. Buivydų k., Leliūnų vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Nuo 1944 m. rudens su broliais Alfonsu ir Antanu slapstėsi nuo kariuomenės. 1945 04 21 visi trys buvo užklupti Plepiškių k. Lankos miške. Čekistų puolami, traukėsi Smulkio ežero link, norėjo perplaukt ežerą, bet kitoj pusėj ežero jau buvo Leliūnų skrebai. Užsiglaudęs už kelmo, ilgai atsišaudė, kol buvo nušautas. Palaidotas Leliūnų mstl. kapinėse.

DEVEIKIS JONAS, Adolfo - Lapas, Lakūnas, g. 1916 m. Aviniškio k., Kuktiškių vls. Partizanas, būrio vadas, Erškėčio kuopos vadas, Liūto rinktinės rikiuotės skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 04 22 prie Ignotiškio, išduotas saugumo agento Vanago. Operacijoj dalyvavo MGB grupė, vadovaujama vyr. ltn. Moisiejenkos ir j.ltn. Beliajevo. Palaidotas Paąžuolių k. kapinėse.

TREINYS ROMAS, gimęs Kuktiškėse. Iki 1940 m. buvo vienuolis. Vokiečių okupacijos metais dirbo Tauragnų valsčiuje. Prieš antrąją sovietų okupaciją iš valsčiaus raštinės išsinešė įvairių dokumentų blankų, antspaudų ir paskui gelbėjo žmones, darydamas falsifikatus. Slapstėsi be ginklo. Eidamas į Tauragnų bažnyčią, susitiko važiuojančius skrebus, bėgo ir 1945 04 23 buvo nušautas. Palaidotas Tauragnų kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

GALMINAS Jonas (Antano brolis) - Putinas, g. 1924 Upynoje, Šilalės v. Partizanas nuo 1945. Kovojo S. Gavėnios - Drąsučio būryje. Žuvo 1948 04 21 Kasbarynų miške, Lomių apyl.

POCIUS Leonas - Šilas, kilęs iš Raseinių. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1948 04 21 mūšyje Kasbarynų miške, Lomių apyl.

POŠKA Jonas - Kęstutis, g. 1923 Obelyne, Šilalės v. Ryšininkas -Karklas. Partizanas. Žuvo mūšyje 1948 04 21 Kasbarynų miške, Lomių apyl.

STELMOKAS Evaldas, g. 1923 Petkalnyje, Upynos apyl., Šilalės v. Žuvo 1948 04 21 mūšyje Kasbarynų miške, prie Lomiu.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Basevičius Juozas, Jurgio s., iš Rimkės k. 1925- 1946.04.21. Sakalo būrys.

Drulia Jonas. G. 1925 m. Pavytės k. Garliavos vlsč. dirbo geležinkelyje. Išėjo partizanauti 1945 m. Susisprogdino 1945.04.21    Rinkūnų k. prie Šlapakšnos upelio, netoli geležinkelio. Kartu žuvo brolis Viktoras.

Drulia Viktoras - Ėglius, G. 1915 m. Pavytės k. Garliavos vlsč. Lietuvos puskarininkis, vairuotojas, žuvo 1945.04.21    kartu su broliu Jonu prie Šlapakšnos upelio.

Kundraitis Vincas. Žuvo 1946.04.21. Tauro apyg., Sakalo būrys. Žuvo Kazlų Rūdos vlsč.

Liorentas Jonas - Šarūnas, Nemunas. G. 1924 m. Žvirgždaičių vlsč. Šakių apskr, Partizanas nuo 1947.06.15. Žuvo 1949.04.21. Lakūno Liorento sūnus ir parašiutininkės Liorentaitės giminaitis.

Skinkys Antanas, Vinco s. 1912-1946.04.21. Sakalo būrys. Žuvo Kazlų Rūdos vlsč.

Aukštikalnis Kazimieras - Kaspinas. G. 1921 m. Šiauliškių k. Prienų vlsč. Marijampolės apskr. Geležinio Vilko rinktinės partizanas nuo 1946 m. pavasario. Žuvo 1946.04.22 Šiauliškių k. Prienų vlsč. Sužeistas degdamas išbėgo iš degančio tvarto ir degdamas mirė.

Česnavičius Juozas. 1925-1946.04.22. Sakalo būrys.

Jaunikis (pavardė nežinoma). Geležinio Vilko rinktinės partizanas nuo 1950.04.22.

Laukaitis Juozas - Vargonykutis. 1927-1945.04.22. Riečių vargonininkas, pirmasis Palių mūšyje žuvęs partizanas.

Mazionebris(?) Povilas. Žuvo Šiauliškių k. Prienų vlsč. 1946.04.22.

Šalčius Mataušas - Stuobrys iš Prienlaukio k. Prienų apskr. 1916-1946.04.22. Briedžio būrys. Žuvo Prienų vlsč. Šiauliškių k.

Balkonas Jurgis - Lokys iš Pakampiškių k. Prienų vlsč. 1920-1945.04.23.

Kerpojanon(?). Tauro apygarda, Vermachto grupė. Žuvo ar buvo suimtas Kėbliškių k. Pakuonio vlsč. 1946.04.23.

Kolys Juozas iš Gudupių k. ?-1945.04.23. Žuvo per Žaliosios girios „košimą" prie Gudupių.

Liudžius Albinas iš Būdelės k. Veiverių vlsč. Lietuvos puskarininkis. 1916-1945.04.23. 1941 m. sukilimo Kaune dalyvis. Pirmasis Palių būrio vadas (nuo 1944 m.). Į partizanus išėjo Pasiauriškių k. Simno vlsč. Žuvo Paliose. Palaidotas Kumečių k, Liudvinavo vlsč.

Liutkevičius Albinas. Žuvo Paliose 1945.04.23.

Prabulis Juozas - Kiaunė, Negras iš Pėdiškių k. 1920- 1947.04.23. Žuvo Krasenkos k. Krosnos vlsč. pas Bubnį.

Prūsaitis Jonas iš Varnupių k. 1913-1945.04.23. Žuvo Varnupių k. prie Žuvinto. Geležinio Vilko rinktinė.

Ratkevičius Albinas. Žuvo Paliose 1945.04.23.

Svetlauskas Pranas - Kelmas iš Pėdiškių k. Krosnos vlsč. 1922-1947.04.23. Žuvo prie Vartų k. kartu su Audra ir Hernu.

Vyšniauskas Vaclovas iš Alytaus raj. Ąžuolinių k. 1921— 1945.04.23. Žuvo Paliose. Palaidotas Simne kartu su Kalniškės vyrais. Palių partizanas.

Vokanas Petras - Stukas. 1919-1945.04.23. Iš Prienų vlsč. Padampiškių k. Geležinio Vilko rinktinė. Kalvis. Į mišką išėjo 1944 m. Žuvo Žemaitkiemio kautynėse. Palaidotas Mikališkės kapinėse.

Ališauskas Jonas - Trakėnas iš Žemaitkiemio k. Prienų raj. Žuvo 1945.04.24 tėviškėje. Palaidotas Skersabalio miške

Daminaitis Kazys. Partizanavo iki susišaudymo Beliūno raiste 1945.04.24.

Laukaitis V.-Lazdynas. Geležinio Vilko rinktinės kovotojas, žuvęs kautynėse prie Ūtos, Būdnykų k. 1945.04.24. Jį gelbėdama, žuvo M. Senavaitytė.

Lietuvninkas iš Serbentinės k. Šilavoto vlsč. Nužudytas 1945.04.24.

Pūkas Kazys iš Žemaitkiemio k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.04.24.

Rimkus Juozas - Garnys iš Igliškėlių. 1926-1945.04.24. Žuvo Beliūno raiste.

Seliokas Julius - Mažytis iš Česavos k. 1927-1945.04.24. Žuvo Beliūno raiste.

Senavaitytė Marytė - Marytė, Mirta. G. Pakiauliškio k. Prienų raj. 1922-1945.04.24. Žuvo Klebiškės miške, Būdnykų kautynėse. Med. sesuo.

Vaitkevičius Matas. Žuvo Beliūno raiste 1945.04.24.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

1946 04 23 išduotas bunkeryje nusišovė partizanas Kazys Mickus, nuo 1945m. spalio mėn. slapstęsis individualiai3

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-15-1995.pdf

 

Dapkūnas Vladas, Andriaus, - Gaištas, g.l920m. Kučiūnų kaime, žuvęs 1946 04 23.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-17-1996.pdf

 

Lenkas Kostas-Meistras, 1927-1948 04 21;

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf

 

Rinktinas Vladas-Vėtra, Alfonso, g.1926 m. Daubariškių k. Želvos vls.;

tarnavo Vietinėje rinktinėje; partizanas nuo 1944 08, B rinktinės 2 bataliono vado pavaduotojas ir adjutantas; ž.1949 04 23, palaidotas Gruodžių kapinėse

Širvinskas-Šalmas, ž.1949 04 23 su V.Rinkūnu-Vėtra ir S.Matelioniu. Palaidotas Gruodžių kapinėse

Mėnulis - Jonas Ūdra iš Užunvėžių k., Kurklių vls. Žuvo 1946 m. balandžio 24 d. Duobulės vnk., Anykščių vls., K.Dūdos sodyboje. Užkastas buvo prie Anykščių-Skiemonių kelio, prieš dabartinę J.Biliūno gimnaziją

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-27-2000.pdf

 

1945 m. balandžio 23 d. (tą dieną vyko Palių šukavimas) brolis Vaclovas žuvo partizanuose. Tada žuvo šešiese: vadas Albinas Liūdžius, Vaclovas Vyšniauskas, Alfonsas Kirtiklis, T.Liutkevičius, J.Kolys, J.Prūsaitis. 

Burbulis Juozas, g.1913 m., iš Gyviškių k., Gudelių vls., Marijampolės aps. Žuvo 1945 m. balandžio 23 d. Palių puolimo metu.

Kirtiklis Alfonsas, g.1922 m. Geležinių k., Liudvinavo vls., Marijampolės aps. Žuvo Palių puolimo metu 1945 m. balandžio 23 d. Palaidotas Gudupių kaimo kapinėse, Liudvinavo vls.

Kolys Juozas, g. Gudupių k., Liudvinavo vls., Marijampolės aps. Lietuvos Šaulių sąjungos narys. Žuvo Buktos miško valymo metu 1945 m. balandžio 23 d. Palaidotas Gudupių kaimo kapinėse, Liudvinavo vls.

Liūdžius Albinas, g.1916 m. Klaipėdos krašte. Vokiečiams kraštą okupavus, su šeima pasitraukė. Gyveno Būdelės k., Veiverių vls., Marijampolės aps. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. 1941 m. sukilimo Kaune dalyvis. 1944 m. Buktos paliose organizavo iš Varnupio apylinkių besislapstančių vyrų partizanų būrį. 1945 m. balandžio 23 d. Palių puolimo metu sunkiai sužeistas susisprogdino. Partizanai, suradę jo kūną, palaidojo Kumečių kaimo kapinėse, Liudvinavo vls., Marijampolės aps.

Liutkevičius Teofilis-Sakalas, g.1923 m., iš Padovinio k., Liudvinavo  vls., Marijampolės aps. Žuvo 1945 m. balandžio 23 d. Palių puolimo metu.

Prūsaitis Jonas, g.1913 m. Varnupių k., Padovenio (vėliau Gudelių) vls. , Marijampolės aps. Lietuvos Šaulių sąjungos narys. Žuvo 1945 m. balandžio 23 d. Palių puolimo metu. Palaidotas Varnupių k. kapinėse.

Vyšniauskas Vaclovas, g.1922 m. Ąžuolinių k., Simno vls., Alytaus aps.

1945 m. sausio mėn., vengdamas tarnybos okupantų armijoje, įstojo į A.Liūdžiaus Paliose organizuojamą Varnupių partizanų būrį. Žuvo 1945 m. balandžio 23 d. Palių puolimo metu

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-29-2001.pdf

 

Pempė, Jonas-Lydeka (1924-1945-04-22)

Gimė Beržynų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Geležinio vilko rinktinei. Jo būrio vadas buvo Juozas Ogilba-Dobilas. Dobilo pavaduotojas - Juozas Bagdonavičius-Jovaras. Dalyvavo Alšininkų, Paverknių mūšiuose. Žuvo apsuptyje Medininkų kaime. Kūnas atvežtas į Jiezną ir išniekintas ant grindinio. Užkastas Bijomino darže.

Foto: Ginkus, Juozas-Aitvaras (1920-1945-04-23)

Gimė ir augo Paverknių kaime, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Geležinio vilko rinktinei. Iš pradžių buvo ryšininkas, o vėliau įstojo į partizanų eiles. Dalyvavo Paverknių kautynėse 1945 m. kovo 28 dieną ir buvo sunkiai sužeistas, paliestas kojos kaulas. Buvo apdėtas šakomis ir paslėptas. Pasakoja Justina Ziutelytė nuo Pakuonio, nes kai vyko kautynės, ji buvo Paverknių kaime, pas Ginkus. Mūšiui aprimus Justina skalbė Juozo Ginkaus rūbus, kurie raudonai nudažė Verknės vandenį, jie taip buvo permirkę Juozo krauju. Vėliau Juozą nugabeno į Aleksandro Ligeikos Paverknių kaime trobelę. Subintavęs, apraišiojęs koją jis liepė kuo greičiau nuvežti pas gydytojus - chirurgus į Kauną. Gerų žmonių dėka Juozas buvo paguldytas į Raudonąjį Kryžių. Jiezno stribai sužinoję, kur paguldytas Juozas, nuvažiavo ir pasiėmė jį į stribyną, žiauriai kankino. 1945 metų balandžio 23 dieną, per Jurgines, iškankintus, leisgyvius vakare sumetė į vežimą visus: Juozą Ginkų, Julių Treiderį, Joną Zencevičių, Juozą Mickų, M. Mickų ir sakė, kad juos veža į Alytų. Pavažiavus į Prienų gatvę, į vežimą susėdo kiti budeliai (keli yra dar gyvi) ir pasuko link stoties. Saulei leidžiantis nuvažiavo į Lingėniškių kaimą, kur buvo tuščia J. Joneliūno trobelė. Prasidėjo nežmoniškas kankinimas, kuris tęsėsi dešimt valandų Budeliai - garsūs Jiezno stribai kankino savo aukas dešimt valandų, paskui dar gyvus prikalė tarp langų prie sienos ir ketvirtą valandą ryto uždegė trobelę. Penktam tarpo pritrūko, tai nebuvo prikaltas. Degant trobelei jis išbėgo, bet buvo sugautas ir įmestas atgal į degančią pirkelę. Sakoma, kad tai buvo Mickus, nes jis buvo su klumpėmis, - viena buvo rasta lauke. Kaimynas Baranauskas matė, kai atvažiavo stribai, kai padegė trobelę. Anksti rytą atvažiavo Jiezno stribai ir saugojo, kad nepavogtų sudegusių kaulų. Nepaisant nuolatinės sargybos buvo padedamos gėlės ir uždegamos žvakės. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę artimieji toje vietoje pastatė paminklą nukankintų ir gyvų sudegintų atminimui.

Mickus, Martynas (1924-1945-04-23)

Gimė Pelekonių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metų balandžio 22 dieną paimtas iš namų kartu su broliu Juozu, stribų žiauriai kankintas Jiezno KGB buveinėje, o balandžio 23 dieną, per Jurgines, sudegintas gyvas Lingėniškių kaime, negyvenamoje Joneliūno trobelėje, kartu su broliu Juozu, J. Ginkum, J. Zencevičiumi ir J. Treideriu. Visi dar gyvi buvo prikalti tarp langų ir trobelė uždegta. Neleido artimiesiems nei sudegusių kaulelių pasiimti. Saugojo Jiezno stribai.

Mickus, Juozas (1913-1945-04-23)

Gimė Pelekonių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metų balandžio 22 dieną paimtas su broliu Martynu iš namų ir žiauriai kankintas KGB Jiezno buveinėje, o 23 dieną, per Jurgines, nuvežtas į Lingėniškių kaimą, Joneliūno negyvenamą trobelę, kartu su kitais keturiais vyrais, žiauriai kankinti daugiau kaip šešias valandas. Vėliau leisgyviai uždegti ir gyvi trobelėje sudegė: Martynas Mickus, Juozas Ginkus, Julius Treideris, Jonas Zencevičius.

Treideris, Julius (1894-1945-04-23)

Gimė Mediniškių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Ūkininkas, statybininkas. Tą ankstų balandžio 22-osios rytą Treiderių namuose vyko susišaudymas. Žuvo partizanas J. Pempė-Lydeka ir rusų leitenantas. Treiderį areštavo, mušė, kankino ir atsivarė į Jiezno stribų buveinę, žiauriai kankino. Balandžio 23 d. J. Treiderį, J. Ginkų, Mickus, J. Zencevičių leisgyvius sumetė į vežimą ir sakė, kad veža į Alytų. Pavažiavus į Prienų gatvę ten susėdo kiti žiaurūs Jiezno stribai ir nuvažiavo į negyvenamą Joneliūnų trobelę. Vakarop pradėjo Judo darbą: kankino 8-9 valandas ir dar gyvus prikalė prie sienos, paskui uždegė trobelę. Sudegino gyvus, žiauriai iškankintus.

Zencevičius, Jonas (1928-1945-04-23)

Gimė Pelekonių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Geležinio vilko rinktinei. 1945 m. balandžio 22 dieną jų namus apsupo ir jį areštavo. Kratos metu jų namuose rado bunkerį ir ginklų. Mušė, daužė ir leisgyvį, pririšę prie vežimo, atvarė į Jiezną. Kankino visą naktį, o 23 dieną, per Jurgines, vakarop visus penkis sumetė į vežimą ir sakė, kad veža į Alytų. Prienų gatvėje įsėdo keli kiti žiaurūs Jiezno stribai ir nuvažiavo į negyvenamą Joneliūnų trobelę. Saulei leidžiantis pradėjo Judo darbą: kankino 8-9 valandas ir dar gyvus prikalė prie sienos, uždegė trobelę. Sudegino gyvus, žiauriai iškankintus. Žuvo Juozas Ginkus, Jonas Zencevičius, Julius Treideris, Martynas Mickus. Šį šėtono darbą padarė Jiezno stribai, vadovaujami Jono Kiseliovo.

http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

ALFONSAS SAUGŪNAS-ŽAIBAS  žuvo 1945 m. balandžio 22 d. kovos Užių miške (dabar - Luokesos sen., Molėtų r.).

1945 m. balandžio 22 d. Molėtų vlsč. Vilijočių k. mūšis. Tą rytą čia stovyklavo Dieduko, Žaibo, J. Zurzos-Karpio, S. Grigo-Švyturio ir J. Juro-Žilvinio būriai. Sargyba nepastebėjo, kai įvažiavo sovietų kareivių pastotė. Prasidėjo kautynės. Žuvo S. Liškauskas-Darius, o A. Liškauską-Rugį sužeidė. 

Liškauskas Stasys, Adolfo, sl. Darius, Alfonso-Rugio brolis, gyv. Šmotiškių k., Molėtų vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Žardinių mūšyje, Vilijočių k.

Rakauskas Kazys, sl. Drugelis, g. Garšvėnų k., Molėtų vlsč. B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio miške, Žardinių mūšyje.

Saugūnas Alfonsas, Antano, sl. Vėtra, Žaibas, g. 191502 13 Paberžės k., Balninkųvlsč. LK tarnavo autodalyje, puskarininkis. Nuo 1938 ūkininkavo. Balninkų šaulių kuopos narys. 1941 Birželio sukilimo dalyvis. 1944 02 - VR karys. Nuo 1944 07 - B rinktinės Balninkiečių grupės būrio, 1945 - 1 -o būrio (grupės) vadas. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio (Ulžių) miške. Žardinių mūšyje. Palaikai išniekinti Molėtuose.

Stalnionis Feliksas, Juozo, sl. Kalnavertis, Kazio ir Prano brolis, g. 1924 Geliogalių k., Molėtų vlsč. 1944 - VR karys, nuo rudens - B rinktinės Vėtros, Žaibo būrio partizanas, sanitaras. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio miške, Žardinių mūšyje. Palaikai išniekinti Molėtuose. Palaidotas Gruodžių k. kapinėse.

Stalnionis Pranas, Juozo, Felikso-Kalnaverčio ir Kazio brolis, g. Geliogalių k., Molėtų vlsč. Nuo 1944 rudens - B rinktinės Vėtros, Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio miške, Žardinių mūšyje. Palaikai išniekinti Molėtuose.

Šerys, B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22. 

Zavadskas Alfonsas, g. Pavirinčių k., Alantos vlsč. B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Žardinių mūšyje, eidamas sargybą Vilijočių k.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Ankstų šv.Jurgio - balandžio 23 d. rytą enkavedistai apsupo Krosnos vls., Krasenkos k. ūkininko Bubnio sodybą. Mūšio metu žuvo Pėdiškių kaimo partizanas Juozas Prabulis-Negras.

http://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-partizanai.htm

Balandžio 23 d. jau teko patirti pirmą kovos „krikštą" - Sūsninkų kaime susidūrėme su stribais. Žuvo vienas mūsų kovos draugas Bronius Bendaravičius-Voldemaras iš Sūsninkų kaimo.

http://partizanai.org/failai/html/kapai-be-kryziu.htm

 

 

Kazimieraičio rinktinės partizanai 1948 04 24. Pirmas iš kairės: Jonas Budėnas-Klebonas,
jo sesuo Sofija Budėnaitė-Ramunė, Jonas Jakubavičius-Rugys, Teofilis Valickas-Balys

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Kaknevičius Nastazas, Petro s., nukautas 1950 04 24.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm