1951 m. balandžio 11 d. Utenos r. Strazdų k. žuvo

1951 m. balandžio 11 d. Utenos r. Strazdų k. žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos vado pavaduotojas, Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Pavasaris, Liubartas, Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Šventosios rajono vadas Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Papartis, Šventosios rajono štabo narys, Laisvės kuopos vado pavaduotojas Juozas Sidaravičius-Sakalas, Erškėčio kuopos vadas Jonas Čičelis-Tėvas, Erškėčio kuopos būrio vadas Jeronimas Bulka-Titnagas, Džiugo rajono vadas Alfredas Garnelis-Čigonas, Džiugo rajono štabo viršininkas Vytautas Matas Dručkus-Šernas ir Juozo Čibiro šeimos nariai.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai.
Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Vytautas Matas Dručkus-Šernas, antras – Alfredas Garnelis-Čigonas; antroje eilėje iš kairės: trečias – Petras Cicėnas-Žalgiris. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

1951 m. pradžioje MGB suėmė Rytų Lietuvos (Kalnų) srities ir Vytauto apygardos štabo įgaliotinį Juozą Bulką-Skrajūną, kuris sutiko bendradarbiauti su MGB ir tapo agentu „Vincu“. Tų pačių metų balandžio mėn. pradžioje J. Bulka per ryšininkus į susitikimą iškvietė Vytauto apygardos Lokio rinktinės pareigūnus.

1951 m. balandžio 10 d. į Utenos r. Strazdų k. gyventojo Juozo Čibiro sodybą, kur jų laukė MGB ltn. V. Staškevičiaus vadovaujama 2-oji agentų smogikų grupė, atėjo 7 partizanai. Vakarieniaujant smogikai atsiskleidė, tuo sukeldami partizanų įtarimą. Partizanams išeinant agentai smogikai atidengė ugnį.

Lietuvos ypatingajame archyve saugomuose dokumentuose rašoma, kad LSSR MGB 2-N valdybos, MGB Vilniaus sr. 2-N valdybos ir MGB Utenos r. skyriaus operatyvinė grupė Utenos r. Strazdų k. gyventojo J. Čibiro sodyboje vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu žuvo septyni Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai ir sodybos šeimininkas, partizanų rėmėjas J. Čibiras. Kareiviai nušovė J. Čibiro mamą Marcelę Čibirienę ir uošvę Teofilę Tijūnelienę, taip pat septintojo vaikelio besilaukiančią žmoną Pauliną Čibirienę, sunkiai sužeidė dešimtmetį sūnų Juozuką. Kautynių metu sudegintas tvartas su gyvuliais.

Žuvusiųjų partizanų ir sodybos šeimininko palaikai buvo išvežti į Uteną. Jų užkasimo vieta neišaiškinta. Sodybos šeimininkės P. Čibirienės, jos motinos T. Tijūnelienės ir anytos M. Čibirienės palaikus vaikams ir kaimynams buvo leista palaidoti Ginučių mstl. kapinėse (Ignalinos r. Linkmenų sen.). Našlaičiais liko šeši Čibirų vaikai. Jiems buvo prigrasinta sakyti, kad tėvus ir močiutes nužudė partizanai.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai. 1950 m. rugpjūčio mėn.

Iš kairės: pirmas – Balys Graužinis-Uosiukas, trečias – Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Papartis, ketvirtas – Pranas Pakalnis-Briedis, penktas – Jonas Dudėnas-Vynas, šeštas – Vytautas Miškinis-Viesulas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai žygyje. 1949 m.
Priekyje žygiuoja Petras Cicėnas-Žalgiris, ketvirtas – Vytautas Matas Dručkus-Šernas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

VLADAS JUOZAPAVIČIUS- ŠARŪNAS, PAPARTIS

1919–1951 04 11

Vladas Juozapavičius, Justino, gimė 1919 m. Utenos aps. Kuktiškių vls. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Baigė mokomąją kuopą ir buvo paskirtas dirbti į Šiaulių aps. Radviliškio vls. veikusią Linkaičių ginklų gamyklą.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Nuo 1944 m. Kazimiero Kaladinsko-Erškėčio būrio partizanas. 1949 m. rugpjūčio 1 d. l. e. Vytauto apygardos vado pareigas Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 28 paskirtas apygardos Operatyvinio skyriaus viršininku. 1950 m. birželio 27 d. kaip Vytauto apygardos Lokio rinktinės Šventosios rajono vadas dalyvavo apygardos partizanų sąskrydyje, kuriame buvo aptarti kovos metodai, srities vadovybės klausimai ir t. t. Vytauto apygardos Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Šventosios rajono vadas.

2012 m. rugsėjo 10 d. V. Juozapavičiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).

Vytauto apygardos Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Šventosios rajono vadas Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Papartis.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

JUOZAS SIDARAVIČIUS- SAKALAS

1918–1951 04 11

Juozas Sidaravičius gimė 1918 m. Utenos aps. Linkmenų vls. Mineiškiemio k.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės Šventosios rajono štabo narys ir Laisvės kuopos vado pavaduotojas.

JONAS ČIČELIS- LEOPARDAS, KĘSTUTIS, TĖVAS

1907 08 08–1951 04 11

Jonas Čičelis gimė 1907 m. rugpjūčio 8 d. Kazitiškio parapijos Diediškės k. Jono Čičelio ir Elžbietos Gaidelytės-Čičelienės šeimoje. Gyveno Zarasų aps. Salako vls. Garbšių k.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės Šventosios rajono Erškėčio kuopos vadas.

JERONIMAS BULKA- TITNAGAS, DEIMANTAS

?–1951 04 11

Jeronimo Bulkos gimimo data ir vieta neišaiškinta.

1944 m. spalio 28 d. LLA veikiančiojo sektoriaus Vilniaus apygardos Tigro rinktinės vado Leono Vilučio-Bitinėlio įsakymu jis buvo paskirtas šios rinktinės štabo viršininku. 1945 m. kovo 10–12 d. rinktinę sunaikinus, vadovavo partizanų būriui. Vytauto apygardos Lokio rinktinės štabui persikėlus į Minčios apylinkes, ėjo rinktinės štabo apsauginio būrio vado pareigas. Lokio rinktinės Šventosios rajono ryšininkas ir Erškėčio kuopos būrio vadas.

ALFREDAS GARNELIS- ČIGONAS

?–1951 04 11

Alfredo Garnelio gimimo data ir vieta neišaiškinta.

1950 m. birželio 27 d. jis dalyvavo Vytauto apygardos partizanų sąskrydyje, kuriame buvo aptarti kovos metodai, srities vadovybės klausimai ir t. t. Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos Džiugo rajono vadas.

VYTAUTAS MATAS DRUČKUS- ŠERNAS

1923 05 20–1951 04 11

Vytautas Matas Dručkus gimė 1923 m. gegužės 20 d. Rokiškio aps. Obelių vls. Vaičėnų k. Jono Dručkaus ir Albinos Tumėnaitės-Dručkienės šeimoje.

Suimtas 1945 m. kovo 4 d. Kalintas Obeliuose, Rokiškyje. Išvežtas į sovietų armijos statybinį batalioną, iš kurio rudenį pabėgo. Partizanas nuo 1945 m. rugsėjo mėn. 1949 m. liepos 15 d. l. e. Vytauto apygardos vado pareigas Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 27 jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos Džiugo rajono štabo viršininkas.

1998 m. rugsėjo 11 d. V. M. Dručkui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

JUOZAS ČIBIRAS

1903 12 19–1951 04 11

Juozas Čibiras, Juozo, gimė 1903 m. gruodžio 19 d. Gyveno Utenos r. Tauragnų apyl. Strazdų k. Partizanų ryšininkas ir rėmėjas nuo 1944 m. pabaigos: rėmė partizanus maistu, medikamentais.

Priimdavo partizanus nakvynei, jiems iškūrendavo pirtį. Sodyboje vykdavo partizanų susitikimai.

Ne kartą kviestas tardymui į NKVD-MVD-MGB Tauragnų vls. poskyrį. Tačiau vis būdavo paleidžiamas. Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų rėmėjas.

2002 m. lapkričio 14 d. J. Čibirui pripažintas laisvės kovų dalyvio statusas (po mirties).

PAULINA ČIBIRIENĖ (TIJŪNELYTĖ)

1914 01 16–1951 04 11

Paulina Čibirienė (Tijūnelytė), Vincento, gimė 1914 m. sausio 16 d. Utenos aps. Linkmenų vls. Ripelialaukio k. Gyveno Utenos r. Tauragnų apyl. Strazdų k. Sodybos šeimininkė. Partizanų rėmėja: gamino partizanams valgį, skalbė jų drabužius. Kautynių metu su vaikais slėpėsi ant krosnies.

Kareivių paliepta kinkyti arklius, bandė pabėgti, bet buvo pašauta, o vėliau ir nušauta.

2002 m. lapkričio 14 d. P. Čibirienei pripažintas laisvės kovų dalyvės statusas (po mirties).

ČIBIRIENĖ MARCELĖ

1892–1951 04 11

Marcelė Čibirienė gimė 1892 m. Gyveno Utenos r. Tauragnų apyl. Strazdų k. Sodybos šeimininko Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų rėmėjo Juozo Čibiro motina. Nušauta kareivių besimeldžianti priešais šventojo paveikslą.

TEOFILĖ TIJŪNELIENĖ

1880–1951 04 11

Teofilė Tijūnelienė gimė 1880 m. Gyveno Utenos r. Tauragnų apyl. Strazdų k. Sodybos šeimi-

ninko Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų rėmėjo Juozo Čibiro uošvė. Nušauta kareivių besislepianti po lova.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201604_VA_zutis.pdf