Vincas Kaulinis-Miškinis

Policijos mokyklos auklėtinis Vincas Kaulinis.

1935 m. lapkričio mėn. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Vincas Kaulinis gimė 1912 m. sausio 8 d. Rusijoje, Sankt Peterburge. Su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Utenos aps. Vyžuonų vls. Biliūnų k. Tėvai turėjo 8 ha žemės. 1934 m. V Kaulinis baigė septynias Utenos „Saulės“ gimnazijos klases. 1934-1935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pabaigus tarnybą jam suteiktas puskarininkio laipsnis. 1935 m. baigė Sanitarijos puskarininkių mokyklos XXVI laidą. Tų pačių metų gruodžio 12 d. jam suteiktas jaunesniojo sanitarijos puskarininkio laipsnis. 1936 m. kovo 28 d. buvo paleistas į atsargą. 1937 m. baigė policijos mokyklą ir pradėjo dirbti policininku Utenos aps. Tauragnų mstl. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iki 1940 m. spalio 5 d. dirbo Vilniaus m. milicijos nuovados viršininko padėjėju. 1940 m. gruodžio mėn. iš tarnybos atleistas dėl Vidaus reikalų liaudies komisariato reorganizacijos.

1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m.

1944 m. spalio 22 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Kirdeikių k. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys Leonas Vilutis-Arūnas įkūrė Tigro rinktinę, apėmusią Utenos ir Švenčionių apskritis. 1945-ųjų pradžioje NKVD kariuomenė pradėjo plataus masto operacijas prieš partizanus: sausio mėn. suimtas L. Vilutis; kovo 11-12 d. Labanoro girioje vykusiose Kiauneliškio kautynėse žuvo 83 partizanai; liepą buvo suimti Tigro rinktinės vadas mjr. Benediktas Kaletka-Utenis, Senis, rinktinės štabo globėjas ir kapelionas Kirdeikių kunigas Petras Liutkus-Juodasis Petras. Tigro rinktinėje liko apie tris šimtus partizanų.

Po šių netekčių rinktinės vadu tapo Jonas Kimštas-Dobilas, prieš tai ėjęs rinktinės vado pavaduotojo pareigas. 1945 m. birželio 15 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. sušauktame partizanų vadų posėdyje buvo įkurta nauja Šarūno rinktinė, kurios vadu paskirtas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa. Štabo viršininku jis paskyrė Utenos gimnazijos mokytoją Vytautą Pakštą- Vaidilą, štabo Žvalgybos ryšių ir kontržvalgybos skyriaus viršininku - Bronislovą Zinkevičių-Artoją. V. A. Mikulėnas suvienijo išblaškytus Utenos apskrities partizanus, redagavo rinktinės laikraštį „Pogrindžio žinios“.

1945 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Sudalaukio k. susirinkę partizanų vadai nutarė įkurti Vytauto apygardą, kurios vadu buvo išrinktas Jonas Kimštas-Dobilas, Netrukus po apygardos įkūrimo J. Kimštas išvyko užmegzti ryšių su Vakarų Lietuvos partizanais. Apygardos vado pareigas laikinai ėjo jo pavaduotojas ir Šarūno rinktinės vadas V. A. Mikulėnas. Tuo metu apygardą sudarė trys rinktinės: Tigro (Švenčionių aps.), Lokio (Zarasų ir Baltarusijos Svyrių aps.) ir Šarūno (Utenos aps. ir Švenčionių aps. Saldutiškio vls.). 1945 m. liepos-gruodžio mėn. daug nuostolių patyrė Šarūno rinktinė. Per šį laikotarpį nukauti 362 partizanai. Iš štabo pareigūnų liko gyvas tik V. Pakštas.

1946 m. birželio mėn. vietoj sunaikintos Šarūno rinktinės buvo įkurta Liūto rinktinė. Jos vadu paskirtas V Pakštas. 1946 m. rugpjūčio 25 d. V Pakštą paskyrus apygardos vado pavaduotoju, rinktinei ėmė vadovauti V. Kaulinis-Miškinis, prieš tai ėjęs Gedimino kuopos vado pareigas. Tų pačių metų rudenį dėl NKVD kariuomenės vykdytų karinių čekistų operacijų Liūto rinktinė patyrė didelių nuostolių. Tik dėl V Kaulinio sumanumo pavyko išsaugoti vidinę rinktinės struktūrą.

1946 m. birželio 10 d. steigiamajame Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) suvažiavime sujungus Didžiosios Kovos, Vyčio, Vytauto, o 1947 m. gegužės 1 d. prijungus ir Algimanto apygardas, buvo įkurta Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų sritis, kurios vadu 1947 m. sausio 2 d. paskirtas Vytauto apygardos vadas J. Kimštas-Žalgiris. 1947 m. vasarą jis vadovavimą Vytauto apygardai perdavė V Kauliniui-Miškiniui Liūto rinktinės vadu buvo paskirtas Jonas Morkūnas -Viesulas, Šiaurys, Vėjas.

 

Tapęs apygardos vadu, V. Kaulinis stengėsi sukurti organizacinę apygardos struktūrą ir vadovavo atskirų rinktinių veiklai. Tuo metu Vytauto apygardoje kovojo apie 900 partizanų. Energingo vado vadovaujama apygarda veikė kaip vieningas kovinis darinys.

1947 m. rugpjūčio mėn. V. Kaulinis kartu su Algimanto apygardos vadu Antanu Slučka-Šarūnu buvo pakviesti į partizanų pasitarimą Vilniuje. Jie vos išsigelbėjo iš saugumo agento Juozo Markulio „Erelio“ paspęstų spąstų. V Kauliniui pavyko tik todėl, kad įšoko į Nerį ir nuplaukė pasroviui kelis kilometrus. Iš dalies per jį Aukštaitijoje buvo atskleista išdavikiška J. Markulio veikla.

1947 m. rugsėjo 20 d. J. Kimšto įsakymu nutraukti visi ryšiai su MGB agentu J. Markuliu „Ereliu“, panaikinti ryšių punktai ir perspėti ryšininkai.

1948 m. rugpjūčio 4 d. V Kaulinis kartu su srities vadu J. Kimštu, Algimanto apygardos vadu A. Slučka ir Didžiosios Kovos B rinktinės štabo viršininku Juozu Šibaila-Dieduku dalyvavo srities apygardų vadų sąskrydyje, kuriame buvo pasmerktos agento „Erelio“ provokacijos ir ardomoji veikla, išrinkta nauja srities vadovybė, patvirtinta jos sudėtis, taip pat nustatyta srities, apygardų ir rinktinių vadų rinkimo tvarka. Sąskrydyje V Kaulinis buvo paskirtas srities vado A. Slučkos pavaduotoju.

1948-1949 m. V. Kaulinis dažniausiai slapstėsi Utenos aps. Leliūnų vls. Aknystėlių k. Juozo Baliūno sodyboje. Tuo metu partizanai jau buvo netekę daug vadų, o enkavedistai vis labiau siautėjo, suaktyvėjo ir agentų veikla. Tiek Vytauto, tiek Algimanto partizanų apygardų vadai suprato, kad reikia jungtis -tai padėtų geriau koordinuoti veiksmus ir išvengti priešo smūgių, tačiau šie tikslai jau buvo sunkiai įgyvendinami.

Po V. Kaulinio žūties apygardos vadu buvo paskirtas Bronius Kalytis-Liutauras, Siaubas.

1952 m. V. Kaulinis partizanų vadovybės apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi, 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), o 2002 m. spalio 31d. dekretu - pulkininko laipsnis (po mirties).

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vytauto apygardos 7-osios rinktinės mokymo centrui suteiktas Vinco Kaulinio vardas.

Parengė Ruta Trimonienė

 

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2019/201903_kaulinis_biog.pdf