Kovo 13 d. žuvę partizanai

Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse,  
Iš kairės: Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, būrio vadas Juozas Kudelis-Dobilas,
Vladas Šatkauskas-Lazdynas ir Pranas Mocijauskas-Aitvaras.
(Genocido aukų muziejus)

Šatkauskas Vladas-Lazdynas gimė 1922 m. Ukmergės apskrities Veprių valsčiaus Knyzlaukio kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kardžio, vėliau J. Kudelio-Dobilo būriui (Didžiosios Kovos apygarda). Žuvo 1950 m. kovo 13 d. Gelvonų valsčiaus Leščiūnų kaime, Edvardo Paulausko sodyboje — sunkiai sužeistas, nenorėdamas būt: paimtas gyvas į nelaisvę, susisprogdino 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Berūkštis Petras iš Pakuonio k. Kauno raj. Buvęs Pakuonio viršaitis. Žuvo 1946.03.13. Geležinio Vilko rinktinė.

Gresser Helmut - Garnys. 7-1947.03.13. Vokietis lakūnas, numuštas prie Leningrado, per Estiją ir Latviją keliavo į Vokietiją. Lietuvoje sunkiai sužeistas į koją, liko partizanauti Tauro apygardoje. Žuvo išduotas Pašelmenių k. Bartninkų vlsč. Palaidotas Bartninkuose.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

1949m. kovo 13d. čekistinės operacijos metu buvo nukautas Kun. Margio rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos vadas K.Jurevičius-Dobilas ir dar du partizanai

http://partizanai.org/failai/html/lietuvos_partizanai.htm

Juozas Jankauskas-Vanagas, Kamajų vls., Rudžionių k., Aro b. Ž.1949 03 13.

Darius Karaliūnas-Papartis, Panemunio vls., Kliugių k., Vižuonos-Šarūno b. Ž.1948 03 13.

Stasys Kaušpėdas, Panevėžio m., Žalioji rinkt. Petraičio b. Ž.1946 03 13.

Petras Masilionis-Napoleonas, Subačiaus vls., Tilučių dvaras. Ž.1946 03 13 Žukauskų bunkeryje.

Algirdas Mikalkėnas, Rokiškio vls. policininkas, Miškinio b. Ž.1946 03 13.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

GALGATAVIČIUS JUOZAS, Petro, g.1913 m. Paaisetės k., Saldutiškio vls. Miškininkas. Žuvo 1945 03 13.

KAUŠYLAS VINCAS, Jono, iš Saldutiškio vls. Partizanas. Žuvo 1945 03 13.

KVEDARAS BRONIUS - Žilvitis, g.1920 m. Gatelių k., Tauragnų vls. Vokiečių okupacijos metais dirbo policijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, slapstėsi apie Juknėnus. Bunkeris buvo netoli Alfonso ir Broniaus Pūslių sodybos. 1946 03 13 partizanus užtiko Juknėnų k. pas Kazį Kilbauską. Žuvo B.Kvedaras, S. Panavas ir A.Pūslys. B.Kvedaras palaidotas Juknėnų kapinėse.

MUSTEIKIS VLADAS, Prano - Biržėnas, gimęs Pilkenių k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 03 13 tarpežeryje tarp Tauragno ir Labės, prie Tauragnų mstl.

PENKAUSKAS KAZYS - Narcizas, iš Ignalinos rajono, nuo Salako. Suėmus kuopos vadą Mamertą Laurinėną - Mingailą, nuo 1946 01 20 jai vadovavo K.Penkauskas. Žuvo jis Juknėnų k., Daugailių vls. 1946 03 13.

PUSLYS ANTANAS, g.1917 m. ir gyveno Salako mstl. Buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Prasidėjus vyrų gaudymui į frontą, slapstėsi Juknėnų k., Daugailių vls. Žuvo Kazio Kilbausko sodyboje 1946 03 13.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Kazys Penkauskas-Narcizas žuvo kovo 13 d.

http://partizanai.org/failai/html/tigro-rinktine.htm

 

Iš kairės: Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, Juozas Kudelis-Dobilas, Vladas Šatkauskas-Lazdynas, Pranas Macijauskas-Aitvaras

VLADAS ŠATKAUSKAS-LAZDYNAS
Gimė 1922 m. Knyzlaukių k., Veprių, vlsč. Baigė Slyžių pradžios ir Veprių žemės ūkio mokyklas. Dirbo Gelvonų, o vėliau Veprių parduotuvėse ir bendravo su vyrais, kurie nėjo į okupacinę armiją. Pradėjo organizuotis ginkluotai kovai prieš okupaciją.
1945 m. sausyje stribai Kulvinskas, Novikas, Daugėla ir kiti su garnizono kariškiais jo tėvų sodyboje darė kratą. Nesuradę Vlado, nusprendė padegti sodybą. Vladas tuo metu buvo Kardžio būrio bunkeryje, bet namuose slapstėsi kitas sūnus Jonas, gimęs 1919 m. Tėvas pradėjo maldauti, kad sūnus išlįstų iš slėptuvės, nes namai buvo padegti. Jonui išėjus, jį labai mušė. Vėliau tėvą motiną ir Joną nuvežė į Ukmergę. Motiną po trijų savaičių paleido iš tardymo izoliatoriaus į namus. Tėvas iš Ukmergės kalėjimo sugrįžo apie gegužės mėnesį, o Jonas dar buvo tardomas ir kankinamas iki rugpjūčio mėn. Neišgavę nieko apie brolį Vladą ir kitus partizanus, paleido. Tačiau Jonas nepragyveno nei metų laisvėje - 1947 06 26 atgulė amžinam poilsiui.
Vladas, pajutęs, kad yra ieškomas, įstojo į Kardžio būrį ir gavo Lazdyno slapyvardį. Iš pradžių slapstėsi bunkeryje, vėliau perėjo į Dobilo būrį. Būryje buvo Jurginas, Akmenėlis, Žirgelis, Erelis, Žemaitis, Kirstukas ir kiti.
Sesuo Elena 1945 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Baigusi ją, mokytojavo Knyzlaukio pradinėje mokykloje. Vėliau buvo išduota kaip partizanų ryšininkė ir po tardymo pašalinta iš darbo.
1948 05 22 tėvus Šatkauskus ir seserį Eleną, spėjusius įsikurti sudegintoje sodybvietėje, ištrėmė į Igarką Iš tremties į Lietuvą jie grįžo tik 1958 m. Neturėjo kur gyventi, todėl buvo priversti nusipirkti savo sodyboje Knyzlaukyje pačių prieš tremtį pastatytą namelį.
Lazdynas žuvo 1950 03 13 Lesčiūnų k. Edvardo Paulausko sodyboje. Nenorėdamas gyvas patekti į saugumo nasrus, sunkiai sužeistas, susisprogdino.
Grabnickas Vladas, Jono, sl. Parakas, g. 1926 Pievelių k., Rumšiškių vlsč. DKR Meškos būrio partizanas. Žuvo 1945 03 13 Tabariškių k. (prie Kaugonių), palaikai išniekinti Vievio turgaus aikštėje, kur užkasti nežinoma.
Perednis Antanas, g. 1918 Vareikonių k., Žaslių vlsč. Kaimo seniūnas. Nuo 1944 09 slapstėsi. DKR Putino būrio partizanas. Žuvo 1945 03 13 Bekštonių miške.
Švedas Kazys, sl. Šermukšnis, g. 1918 Šiaulių aps. LK karininkas. A rinktinės partizanas. Žuvo 1947 03 13 Guronių k.
 
AUŠKELIS Jonas - Saliutas, g. 1929 Jurkiškėje, Švėkšnos v. Vilko būrio partizanas nuo 1950. Žuvo 1952 03 13 Drebuliuose