Vasario 14-15 žuvę partizanai
1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar – Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Taločkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Operacijos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius, LLKS štabo narys Urbonas Dailidė-Tauras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Taip pat žuvo sodybos šeimininkė, partizanų ryšininkė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.
Žuvusiųjų palaikai išvežti į Alytaus r. Butrimonių mstl. Užkasimo neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 78.
Dainavos apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio partizanė Bronislava Diksaitė-Miškų gėlė, Žibutė, Gražina su vyru, šios tėvūnijos vado pavaduotoju ir būrio vadu Petru Savicku-Kregžde. Antroje eilėje iš kairės klūpo: pirmas – Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas, trečias – Šarūno rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis. Trečioje eilėje iš dešinės pirmas stovi Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Apie 1949 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Balbieriškio miškas. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės klūpo: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas ir Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės stovi: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, srities vadas Sergijus Staniškis-Litas, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, srities Visuomeninės dalies viršininkas Kostas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
URBONAS DAILIDĖ- TAURAS
1921–1951 02 15
Urbonas Dailidė gimė 1921 m. Gyveno Šakių aps. Kidulių vls. Pervazninkų k.
Nuo 1946 m. lapkričio 9 d. buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės dr. V. Kudirkos kuopos 1-ojo būrio būrininkas. 1947 m. gegužės 12 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 5 U. Dailidė-Tauras buvo paskirtas šios kuopos vadu. 1947 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas Žalgirio rinktinės 37-osios kuopos vadu. 1948 m. balandžio 2 d. Žalgirio rinktinės vado V. Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 11 paskirtas šios rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininku.
Nuo 1948 m. gruodžio 16 d. iki 1949 m. kovo 15 d. Tauras į apygardų atstovų suvažiavimą lydėjo laikinai einantį Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pareigas Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Tauro apygardos vadą Aleksandrą Grybiną-Faustą.
1949 m. birželio 1 d. U. Dailidė buvo paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo viršininku, o tų pačių metų rugpjūčio 5 d. Tauro apygardos vado A. Grybino-Fausto įsakymu Nr. 17 – Nemuno partizanų srityje apygardos atstovu. 1949 m. spalio 2 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado įsakymu Nr. 23 Taurui, baigusiam apygardos štabo mokymus ir išlaikiusiam egzaminus, suteiktas puskarininkio laipsnis, kaip geriausiai išlaikiusiam egzaminus įteiktas laikrodis ir pareikštas tarnybinis pagyrimas.
1949 m. rugsėjo mėn. U. Dailidė buvo paskirtas Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities Ūkio skyriaus viršininku, o tų pačių metų gruodžio 24 d. srities vado A. Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 11 apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi.
1950 m. sausio 30 d. Tauras pradėjo eiti LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininko pareigas.
2000 m. sausio 17 d. U. Dailidei pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
MOTIEJUS JAROŠEVIČIUS- LAKŠTINGALA
1921 03 10–1951 02 15
Motiejus Jaroševičius gimė 1921 m. kovo 10 d. Alytaus aps. Butrimonių vls. Plasapninkų k. Jokūbo Jaroševičiaus ir Kotrinos Žydkaitės-Jaroševičienės šeimoje.
1946 m. liepos 2 d. Alytaus aps. Butrimonių vls. Greikonių k. dienos metu 20-ties enkavėdistų apsuptus sargyboje esančius septynis vyrus drąsiai ir sumaniai vadovaudamas išvedė iš apsupties.
1947 m. balandžio 22–24 d. kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės 1-ojo rajono viršininkas dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje, kuriame buvo apžvelgta padėtis dėl Lietuvos partizanų vadovybės vienijimo, partizanų veiksmai, kova su žalingais įpročiais, tai pat svarstyti partizanų drausmės, mokymo ir švietimo, ryšių ir žvalgybos, apsiginklavimo, uniformos ir ženklų, apdovanojimo bei spaudos ir švietimo klausimai.
1948 m. gegužės 8 d. Alytaus aps. Alytaus vls. Staniuliškių k. ir kitose kautynėse su priešu pasižymėjo kaip drąsus ir sumanus kovotojas.
1949 m. gruodžio 24 d. Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado A. Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 11 kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas buvo apdovanotas 3-iojo laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi (su kardais).
Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. vasario 7 d. dekretu M. Jaroševičiui suteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (po mirties).
MARIJONA TALOČKAITĖ-GENOVAITĖ
1917 05 05–1951 02 15
Marijona Taločkaitė gimė 1917 m. gegužės 5 d. Alytaus aps. Stakliškių vls. Jaunionių k. Juozapo Taločkos ir Onos Siaurukaitės-Taločkienės šeimoje.
Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės Motiejaus Jaroševičiaus-Lakštingalos būrio ryšininkė.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201602_PLPS_zutis.pdf
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas,
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.(Genocido aukų muziejus)
Dainovos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Iš kairės: Feliksas Žindžius-Tigras, Antanas Pužas-Gintaras,
Viktoras Vitkauskas-Saidokas, neatpažintas, Juozas Gegužis-Diemedis,
neatpažintos, Konstantinas Baliukevičius-Rainys ir Sergijus Staniškis-Litas.
1951 m. vasara. (Genocido aukų muziejus)
Baliukevičius Konstantinas-Rainys, Tylius gimė 1926 m. Alytuje. Mokėsi Kauno politechnikos institute. Dėl KGB persekiojimo 1949 m. pavasarį įstojo į partizanų gretas. Paskirtas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado A. Ramanausko-Vanago adjutantu. Nuo 1949 m. rugsėjo 22 d. - srities štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas, vėliau - srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, nuo 1950 m. -dar ir LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas. Žuvo 1951 m. vasario 15 d. Prienų rajono Jaunonių kaime
Jaruševičius Motiejus-Lakštingala gimė 1920 m. Alytaus apskrities Butrimonių valsčiaus Plasapninkų kaime. Dainavos apygardos partizanas nuo 1945 m. Margio tėvūnijos vadas. Žuvo 1951 m. vasario 15 d. Prienų rajono Jaunonių kaime kartu su K. Baliukevičiumi-TyIiumi ir dar dviem bendražygiais
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Dumčius Jurgis. G. Padovinio k. 1924-1946.02.14. Žuvo Padovinio k. Geležinio Vilko rinktinė.
Kasparaitis Jonas-Vėsula, Viesulas. G. 1926 m. Endrikių k. Šakių vlsč. Baigė Šunkarių mokykloje šešis skyrius. Vokiečių buvo išvarytas apkasų kasti. Po karo kaimynė įskundė jį Šakių saugumui. MGB jį sumušė ir, manydami, kad negyvas, išmetė į Šakių daboklės kiemą. Paryčiais atsigavo ir išėjo į mišką. Ryšininko išduotas, žuvo Pašešupio miške Rytprūsiuose su E. Kubiliumi 1949.12 (kitų šaltinių duomenimis: 1949.02.14).
Kubilius Edvardas - Perkūnas iš Gelgaudiškio. 1907-1949.02.14(1949.12?) Žuvo Sudargo vlsč. ties Kirkšlais, Vokietijos pusėje. Kartu žuvo J. Kasparaitis-Vėsula. Apsupti bunkeryje, nepasidavė. Spėjama, kad užkasti prie Kidulių Šiaudinėje. Žalgirio rinktinė.
Dobkevičius Alfonsas. Žuvo 1946.02.15 Girininkų k. Kauno raj.
Kabišiūtė Ona. ?-1946.02.15. G. Pažėrų k. Veiverių vlsč. Partizano Jurgio sesuo. Su motina pabėgusi iš tremties, tapo partizanų ryšininke. Apsupus sodybą, bėgo miško link ir buvo stribo Dovydonio nušauta.
Mekšraitis Juozas. Žuvo Girininkų k. Pakuonio vlsč. 1946.02.15.
Radauskas Alesius - Alytė, Elytė iš Rudenų k. Gudelių vlsč. 1915-1946.02.15. Žuvo Budninkuose, prie Gudelių.
Seliokas V. - Sparnelis. 1901-1947.02.15. Žalgirio rinktinė.
Talačkaitė Marytė, Juozo d., - Rūta. 1917-1951.02.15. Iš Jiezno raj. Jaunonių k. Žuvo Kauno srityje.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
GUDAITIS - GUDAVIČIUS Napoleonas, Antano - Julius, g. 1921 Eržvilke, Jurbarko r., darbininkų šeimoje. Baigė Jurbarko gimnaziją. LLA karys. Lydžio rinktinės partizanas nuo 1944 rudens. Kovojo G. Kisieliaus vadovaujamame būryje. Žuvo 1945 02 14 kartu su P. Kaunecku. Palaikai ilsisi Globių kapinaitėse.
Foto: KAUNECKAS Pranas, g. 1917 Kibiškyje, Panevėžio r. Leitenantas. LLA karys. Lydžio rinktinės partizanas. Žuvo 1945 02 14 Globiuose, Jurbarko r., kartu su N. Gudaičiu. Palaidotas Globių kapinaitėse.
BARANAUSKAS Edvardas, Juozo, g. 1923 Juodžiuose, Pernaravos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių— Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
Foto: BERŽINSKAS Jonas, Kazio, g. 1924 Kalniškiuose, Ariogalos v., ūkininku šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių — Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.
Foto: BUTKUS Zenonas, Prano, g. 1921 Kalniškiuose, Ariogalos v., mažažemiu ūkininkų šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
Foto: GAIŽAUSKAS Andrius, Apolinaro, g. 1921 Negirvoje, Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške, Krakių apyl., mūšyje su enkavedistais.
Foto: GAIŽAUSKAS Simas, Apolinaro, g. 1925 Negirvoje, Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške, Krakių apyl., mūšyje su enkavedistais.
GALINAUSKAS Antanas, Antano, g. 1926 Pagynėvio - Šliūžių k., Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
GVILDYS Kazys, Igno, g. 1900 Molupiuose, Čekiškės v. 1944 gyv. Zembiškyje, ūkininko Visocko sodyboje, netoli miške įruošto bunkerio, kur slėpėsi partizanai. Padėjo partizanams kuo galėjo - arkliu vežė maistą, vandenį, malkas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške.
YLIUS Julius, Vinco, g. 1923 Pagynėvio (Šilų) k., Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške.
Foto: KIAUKĖ Antanas, Igno, g. 1916 Pagynėvyje, Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
Foto: KIAUKĖ Jonas, Igno, g. 1912 Pagynėvyje, Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.
Foto: MAŽEIKA Bronius, Kazio, g. 1912 Šliužiuose, Ariogalos v., ūkininku šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčiu - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
Foto: MAŽEIKA Vladas, Kazio, g. 1919 Šliužiuose, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 kartu su broliu Broniumi Lenčiu - Zembiškio miške.
MIKALAUSKAS Mykolas, g. 1915, gyv. Gudaičiuose, Krakių v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Buvo paguldytas Krakėse ant grindinio.
MILERIS Romanas, g. Radviliškyje. Žuvo 1945 02 15 Lenčių miške, kovodamas Pabarčiaus būryje.
OSOCKIS Juozas, g. 1915 Jaugėliškiuose, Krakių v. Žuvo 1945 02 15 Lenčių miške, kovodamas Pabarčiaus būryje
Foto: PABARČIUS Vladas, g. 1911 Pakarkliuose, Krakių v. Karininkas. LLA karys. Būrio vadas. 1944 12 16 jo vadovaujamas būrys sumušė rusų įgulos dalinį Paliepių Pušynės miške. Žuvo 1945 02 15 Lenčių— Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Kūnas gulėjo išniekintas Krakėse ir Josvainiuose su užrašu ’’Pabarčius - banditų vadas”.
PILYPAS Bronius, Adomo, g. 1922 Šliužiuose, Ariogalos v., mažažemių šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
POŠKA Klemensas, g. 1924 Ilgižiukuose, Betygalos v., mažažemių šeimoje. Sužeistas 1944 12 16 mūšyje Paliepių Pušynėje, pasitraukė į bunkerį Zembiškio miške. Žuvo mūšyje 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške apsupties metu.
Foto: STAŠINSKAS Vincas, Juozo, g. 1919 Paliepių (Daujotelių) k., Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais
VALAITIS Antanas, Martyno, g. 1922 Lapkalnyje, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1944 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
VOLSKIS Petras, Jono, g. 1910 Šliužiuose, Ariogalos v. Žuvo 1945 02 15 Lenčių- Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais.
JUOZELSKIS ANTANAS, g.1914 01 06 Šventupyje, Vyžuonų vls. Tėvai turėjo 21 ha žemės, ir Antanas dirbo savo ūkyje. Vedė, išėjo užkuriom į Daugailių vls. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Žuvo 1945 02 14 Latviškiu k., Daugailių vls. Palaidotas Daugailių kapinėse.
KAZOKAS JUOZAS, Antano, - Aras, g. 1928 m. Nuodėgulių k., Daugailių vls. Partizanas. Priklausė Klevo būriui. Slapstėsi Juknėnų apylinkėse. Pagal agento Kiškio pranešimą Daugailių skrebai J.Kazoką ir Juozą Kurmį 1949 02 14 užklupo Dominyko Maniušio sodyboje Juknėnų kaime ir abu nušovė.
KURMIS JUOZAS - Klevas, g.1927 m. Juknėnų k., Daigailių vls. Partizanų būrio vadas. Žuvo 1949 02 14 su Juozu Kazoku Juknėnuose, prie Dominyko Maniusio sodybos.
BIKUS BALYS - Lazdynas iš Labanoro mstl. Ėgliaus būrio partizanas. Žuvo 1948 02 15 Dotenių k., A.Braškaus sodyboje.
BRAŠKUS ADOLFAS, Simano, g. 1908 m. Dotenių k., Kuktiškių vls. Partizanų rėmėjas. Pagal ag. Kiškio pranešimą, A.Braškaus sodyboje 1948 02 15 buvo užklupti 8 partizanai. Kautynėse žuvo 6 Laisvės būrio partizanai, sodybos šeimininkas ir jo duktė Aldona.
BRAŠKUTĖ ALDONA, Adolfo, g. 1931 m. Dotenių k., Kuktiškių vls. Kai 1948 02 15 A.Braškaus namuose buvo užtikti Laisvės būrio partizanai, A.Braškutė padėjusi jiems ir buvo nušauta.
GAIVENIS KAZYS - Ėglius, g.1914 m. Rugeniškio k., Tauragnų vls. Partizanas. Būrio, paskui Klevo kuopos vadas. 1948 02 15 užkluptas Dotenių kaime, Adolfo Braškaus sodyboje. Žuvo K.Gaivenis ir 5 partizanai - Ant.Graužinis, B.Bikus, D.Stundžia, Jonas Šinkūnas ir Jonas Pelėda. Nuo čekistų kulkų krito ir sodybos šeimininkas bei jo dukrelė Aldutė.
GRAUŽINIS ANTANAS, Juozo - Kurkinas, g.1920 m. Buitūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1948 02 15 Dotenių k., Adolfo Braškaus sodyboje. Su juo žuvo Kazys Gaivenis, Balys Bikus, Dominykas Stundžia, Jonas Šinkūnas ir Jonas Pelėda. Be to, nušautas namų šeimininkas ir jo dukrelė Aldutė.
PELĖDA JONAS - Tankas, g. 1920 m. Panatryčio k., Kuktiškių vls., valstiečių šeimoje. Žuvo 1948 02 15 Adolfo Braškaus sodyboje, Dotenių k. Kartu žuvo K.Gaivenis, A. Graužinis, B.Bikus, D.Stundžia bei J.Šinkūnas ir šeimininkas su dukrele Aldute. Žuvusieji užkasti Dauniškio kalnely, Utenoj.
SKURKIS MEČYS, gimęs Duobių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo 1945 02 15 Kemešio k., Saldutiškio vls. Kartu su K.Samsonu ir P.Uboniu. Palaidotas Indubakių kapinėse.
STUNDŽIA DOMINYKAS - Meilutis, g.1922 m. Meldutiškio k., Tauragnų vls. Slapstėsi ir partizanavo nuo 1944 m. rudens. Priklausė K.Gaivenio - Ėgliaus būriui. Žuvo 1948 02 15 Dotenių k., Adolfo Braškaus sodyboje su dar 5 partizanais - K.Gaiveniu, A.Graužiniu, B.Bikumi, J.Šinkūnu ir J.Pelėda. Žuvusieji užkasti Utenoje, kalnelyje prie Dauniškio ežero.
ŠINKŪNAS JONAS, Juozapo, - Žiburys, g.1925 m. Šinkūnų k., Tauragnų vls. Baigęs 6 skyrius, mokėsi geležinkelininkų mokykloje. Gavo darbo prekių bazėje, bet buvo apkaltintas padegimu ir pabėgo. Įstojo į Ėgliaus partizanų būrį. Žuvo su kitais partizanais (K.Gaiveniu, A.Graužiniu, B.Bikumi, D.Stundžia) Do-tenių k., Adolfo Braškaus sodyboje 1948 02 15. Žuvusieji atvežti į Uteną ir užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero.
UBONIS PETRAS. Zarasiškis partizanas. Baigiantis karui, slapstėsi Kazio Samsono rūsy, Kemešio k., Saldutiškio vls. Užkluptas čekistų žuvo 1945 02 15 kartu su M.Skurkiu ir K.Samsonu.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Gudaitis-Gudavičius Napoleonas-Julius, Antano, g.1921 m. Eržvilke darbininkų šeimoje, baigė Jurbarko gimnaziją, leitenantas, nuo 1944 m. rudens Jurbarko Aido būrio partizanas. Žuvo 1945 02 14 Globių k. (kartu su Kaunecku). Palaidotas Globiuose.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm
Leitenantas Pranas Kauneckas, kilęs iš Šimkaičių valsčiaus, buvo LLA narys, laisvės kovos būrių organizatorius. Į ginkluotą kovą prieš okupantus įsijungė 1944 m., vadovavo Paparčių partizanų būriui. Vykdydamas žvalgybos užduotį, 1945 m. vasario 14 d. žuvo Eržvilko valsčiaus Globių kaime. Palaidotas to kaimo kapinaitėse.
https://partizanai.org/failai/html/kestucio-partizanai.htm
Kuliešius Martynas, Boliaus, sl. Ąžuolas, g. 1925 Žikaronių k., Kietaviškių vlsč. Nuo 1944 09 01 - DKR 4-o bataliono, A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas, kulkosvaidininkas, būrio vadas. Žuvo 1948 02 14 Leliušių k., Rumšiškių vlsč., Meilučio sodyboje. Užkastas Kruonio pušyne.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Antanas Taujanskas, Laukagalių k. Ž.1949 02 15.
Kazys Jasiūnas-Baltrus, Joniškėlio vls., Mainiškių k., Žvirblio b. Ž.1948 02 15.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
