Vasario 13 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas Juozas Gražys-Viesulas. 1948 12 13 (VŽM)

GRAŽYS Juozas, Domo-Sniečkus, Viesulas, gim. 1919 m. Ramaškonių k., Andrioniškio vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, nuo 1948    m. spalio 1 d. Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas. Žuvo 1949 m. vasario 13 d. Šiaulių k., Anykščių vls. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse.
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1946 m. vasario 13 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. Spirakių k. apylinkių Ažagų miške NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai, NKVD ir NKGB Panevėžio aps. skyriaus darbuotojai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo 3-iosios LLA Šiaurės apygardos vadas Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis, jo adjutantas Antanas Šležas-Šlevas, partizanai Jonas Žiburys-Šviesa, Motiejus Žiburys-Lūšis ir du neatpažinti partizanai.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Panevėžyje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, vėliau užkasti Dembavos gyvenvietėje, esančioje prie Panevėžio m.

 

VLADAS JOZOKAS (JUOZOKAS)- PETRAITIS 1920 10 20–1946 02 13

Vladas Jozokas (Juozokas) gimė 1920 m. spalio 20 d. Biržų aps. Pasvalio mstl.

Baigė Pasvalio gimnaziją, 1940 m. spalio 1 d. – Kauno karo mokyklą (XV asp. laida), tačiau, prasidėjus sovietų okupacijai, karininko laipsnis jam nebuvo suteiktas.

Sovietų ir nacių okupacijos metais V. Jozokas (Juozokas) įsitraukė į pogrindinę veiklą. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. Dirbo priešgaisrinės apsaugos inspektoriumi Vilniuje, o nuo 1943 m. spalio mėn. – Eišiškių priešgaisrinėje apsaugoje.

1944 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK-204, esančioje netoli Konicos. Vadovavo Ąžuolo desantininkų grupei, 1944 m. gruodžio 22 d. nusileidusiai Panevėžio aps. Miežiškių vls.

1945 m. sausio 19–20 d. V. Jozokas (Juozokas)-Petraitis dalyvavo Gėlelių miške vykusiame desantininkų pasitarime, kuriame buvo svarstytas partizanų būrių iš patikimų žmonių organizavimo, jų apginklavimo, laisvės kovos tikslingumo klausimas, taip pat aptartos galimos palankios sukilimui sąlygos, jei Anglija su JAV paskelbtų Sovietų Sąjungai karą.

Tų pačių metų pradžioje ltn. Steponui Girdžiūnui-Gegužiui ir kitiems LLA organizatoriams pavykus sukurti Žaliosios girios (Panevėžio) rinktinę V. Jozokas (Juozokas) vadovavo vienai iš joje veikusių keturių grupių. Grupės veikimo teritorija apėmė Panevėžio ir Miežiškių valsčius, Žaliosios girios pietinę dalį. 1945 m. sausio–kovo mėn. šią grupę sudarė 5 būriai.

1945 m. vasario mėn. partizanų organizavimo darbai buvo tiek pažengę, kad nuspręsta sudaryti 3-iosios LLA Šiaurės apygardos štabą. V. Jozokas (Juozokas) - Petraitis paskirtas šio štabo viršininko ltn. S. Girdžiūno-Gegužio pavaduotoju.

Formuojant štabą, Petraitis siekė sukurti vieningą Panevėžio rinktinę Gegužio vadovybėje ir buvo linkęs labiau pasitikėti jau partizaninėje veikloje pasižymėjusiais kovotojais, desantininkais, nei naujokais ar atsargos karininkais.

1945 m. vasarą organizacinis 3-iosios LLA Šiaurės apygardos darbas tęsėsi, kūrėsi stipri partizanų organizacija. Vasaros pabaigoje į apygardos sudėtį buvo įtraukta Žalioji rinktinė, vadovaujama kpt. I. Pucevičiaus-Radvilos. Nors 1945 m. rugpjūčio 26 d. Radvila žuvo, bet Žaliosios rinktinės partizanai panoro veikti apygardoje.

1945 m. antrojoje pusėje 3-iosios LLA Šiaurės apygardos teritorija apėmė Panevėžio aps. Kupiškio, Panevėžio, Pumpėnų, Pušaloto, Raguvos, Rozalimo, Smilgių, Subačiaus, Šeduvos, Šimonių ir Viešintų valsčius. Apygardos štabas praktiškai veikė kaip apygardos ir Žaliosios rinktinės vienu metu, vadovaudamas pavienėms partizanų grupėms. Štabui taip pat priklausė stipri pogrindinė organizacija Baltoji Lelija. Toks ginkluotojo pasipriešinimo judėjimas visoje Panevėžio aps. sunkino partizanų junginių administravimo darbą. Ne mažesnė problema buvo ir karininkai – jų trūko. Padėtį komplikavo ir ryšio su LLA vadovybe nutrūkimas.

1945 m. rugsėjo 6 d. žuvo S. Girdžiūnas-Gegužis. V. Jozokas (Juozokas)-Petraitis tęsė organizacinę apygardos veiklą. 1945 m. rugsėjo 16 d. jis surengė dvylikos Panevėžio aps. partizanų vadų pasitarimą, kuriame buvo oficialiai išrinktas 3-iosios LLA Šiaurės apygardos vadu. Tų pačių metų spalio 11 d. Petraitis gavo ilgai lauktą centrinio LLA štabo nario Leono Mureikos-Tauro laišką, kuriame buvo aprašyta padėtis Suvalkijoje, Tauro apygardos organizavimas, LLA vadovybės suaktyvėjimas. Visa tai skatino veikti ir patį V. Jozoką (Juozoką). 1945 m. pab.–1946 m. pr. Troškūnų vls. Gerkiškių miške jis susitiko su Vytauto apygardos partizanais ir iš kai kurių jų užuominų spėjo, kad Antano Slučkos-Šarūno vadovaujama rinktinė sutiko prisijungti prie panevėžiečių. Šventosios upė tapo skiriamąja 3-iosios LLA Šiaurės ir Vytauto apygardų riba.

1946 m. sausio 8 d. Petraitį vėl pasiekė LLA centrinio ir Kauno apygardos štabo adjutanto L. Mureikos-Tauro laiškas. Jame buvo informuojama, kad centrinis štabas veikia, nors labai nukentėjo dėl areštų. 1946 m. vasario 21 d. ryšininkė Kotryna Ramanauskaitė-Snaigė iš Vilniaus į Panevėžio vls. Spirakių k. atvežė dar du svarbius paketus. Tada ji ir sužinojo, kad vasario 13 d. karinės operacijos metu V. Jozokas (Juozokas)-Petraitis buvo sunkiai sužeistas ir, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.

Centralizuota apygardos veikla praktiškai baigėsi.

ANTANAS ŠLEŽAS- ŠLEVAS

1918–1946 02 13

Antanas Šležas gimė 1918 m. Gyveno Šiaulių aps. Pakruojo vls. 1944 m. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK-204, esančioje netoli Konicos. Ąžuolo desantininkų grupės, 1944 m. gruodžio 22 d. nusileidusios Panevėžio aps. Miežiškių vls., narys.

3-iosios LLA Šiaurės apygardos vado Vlado Jozoko (Juozoko)-Petraičio adjutantas.

JONAS ŽIBURYS- ŠVIESA

1925 04 12–1946 02 13

Jonas Žiburys gimė 1925 m. balandžio 12 d. Felikso Žiburio ir Agotos Dyžaitės-Žiburienės šeimoje Biržų aps. Pušaloto vls. Eimuliškio k. Kartu augo sesuo Eugenija (g. 1921 m.) ir trys broliai: Feliksas (g. 1923 m.), Motiejus (g. 1919 m.) ir Petras (g. 1929 m.).

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai kartu su broliais Feliksu-Aru ir Motiejumi-Lūšimi tapo partizanais. 1945 m. kovo 27 d. dalyvavo Ažagų-Eimuliškio mūšyje su NKVD divizija ir buvo nesmarkiai sužeistas.

Tėvai, sesuo Eugenija ir brolis Petras buvo partizanų ryšininkai ir rėmėjai.

1945 m. rugpjūčio 30 d. visi jie buvo ištremti į Permės (Molotovo) sr. Po kelių mėnesių, 1945 m. lapkričio 2 d., tremtyje mirė tėvas.

Brolis Feliksas-Aras žuvo 1947 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio aps. Pušaloto vls. Eimuliškio k. miške.

MOTIEJUS ŽIBURYS- LŪŠIS

1919 03 19–1946 02 13

Brolis Motiejus Žiburys gimė 1919 m. kovo 19 d. Biržų aps. Pušaloto vls. Eimuliškio k.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201602_LLA_zutis.pdf

 

Informatorius Janas pranešė, kad vasario 13 d. Valančiūnų kaime, Vinco Valentas sodyboje žuvo Liūtas - Antanas Sotnikas.

g. 1910 m. Macevičių kaime.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

 

Adomaitis Zigmas - Plienas, Vanagas. Dovydų k. Jankų vLsč. 1914-1948.02.13. Partizanavo Žalgirio rinktinėje nuo 1945 m. pavasario. 1947 m. buvo paskirtas 34-osios kuopos vadu. Žuvo Toliejų k. Jankų vlsč. pas Žalenekienę. Kartu žuvo J. Kvietkauskas-Gaidys. Gaidį nušovė, o Plienas nusižudė.

Bielys Algis - Amerikonas. 1923-1948.02.13. Žuvo Juodelių k. pas Aleksą. Partizanuose nuo 1944 m.

Bielys Vitalius - Algirdas. G.1922 m. Radziškių k. Punsko vlsč. Seinų apskr. 1945 m. įstojo į Perkūno rinktinės 4-ąją kuopą. 1946.06 rinktinę išformavus, pervestas į Tauro apygardos Vytauto rinktinės 4-ąją kuopą. 1947 m. vasarą paskirtas II būrio vadu. Žuvo 1948.02.13 Būdviečių k. Liubavo vlsč.

 Didvalis Vytautas - Vidginas. G. 1926 m. Kaune. Gyveno Marijampolėje. Nuo 1947 m. pr. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanas. Žuvo kautynėse su NKVD kariuomene 1948.02.13 Juodeliuose pas Aleksą (Kalvarijos vlsč.) kartu su kitais šešiais kuopos partizanais.

Išganaitis Juozas-Kryžiuotis, Dėdė. G. 1918 m. Lankelių (buv. Būdviečių) k. Šilavoto vlsč. Tarnavo Vietinėje rinktinėje. Geležinio Vilko rinktinės štabo pasiuntinys. 1947.03.29 perkeltas į Vytauto rinktinės 4-ąją kuopą, po mėnesio - į Birutės rinktinės Žiedo kuopą. Baigęs puskarininkių mokomosios kuopos 2-ąją laidą, buvo pakeltas jaunesniuoju puskarininkiu. Kuopos vado pavaduotojas,nuo 1948.03 - kuopos vadas. 1949.02 Dabintos k. Kruonio vlsč. Kaišiadorių apskr. buvo sunkiai sužeistas ir paslėptas pas Garmų. Šeimininko išduotas Panemunės stribams, 1949.02.13 nusinuodijo. 

Juodis Juozas-Ungurys. G. 1927 m. Kėbliškių k. Pakuonio vlsč. Kauno apskr. 1944 m. rudenį įstojo į partizanus. 1948.05 pakeltas į jaunesniuosius puskarininkius. 1949.02.13 žuvus Birutės rinktinės Žiedo kuopos vadui J. Išganaičiui-Dėdei, paskirtas kuopos vadu. Žuvo 1949.06.24 Dabravos k. Aukštosios Panemunės vlsč.

Kajokas Justinas - Varnas iš Aguonio k. Liubavo vlsč. 1923-1948.02.13. 1946 m. pabėgo iš tarybinės armijos, 1947 m. išėjo į partizanus. Žuvo Juodelių k. pas Aleksą.

Kvietkauskas Jonas - Gaidys iš Dovydų k. Jankų vlsč. 1914-1948.02.13. Partizanuose nuo 1944 m. Žuvo pas Žalenekienę Toliejų k. Kartu žuvo Z. Adomaitis-Plienas. Girininko brolis.

Marauskas Antanas - Anguras iš Pagraužiu k. Liubavo vlsč. 1922-1948.02.13. Žuvo Liubavo mūšyje. Būrio vadas.

Matulevičius Vytautas - Genys, Pempė, Mindaugas. 1921-1950.02.13. G. Kazlavo k. Liubavo vlsč. Nuo 1945 m. Perkūno rinktinės partizanas. 1946 m. vasarą paskirtas būrio vadu. Išformavus rinktinę, 1946.06 perkeltas į Vytauto rinktinę. 1947.07 paskirtas rajono žvalgybos viršininku, 1949.09 perkeltas į Kęstučio tėvoniją vado pavaduotoju. 1949.10.13, slėpdamasis vandenyje nuo grupę užpuolusių kareivių, persišaldė ir vėliau Trilaukio k. pas Brokus mirė.

Misevičius Juozas - Grenadierius. G. 1913 m. JAV. Vokiečių okupacijos metais tarnavo savisaugos daliniuose. Užėjus rusams, suimtas. Pabėgęs 1947.04 įstojo į Vytauto rinktinės 43-iąją kuopą. Žuvo 1948.02.13 pas Aleksą Juodelių k. Liubavo vlsč.

Murauskas Antanas -Ungurys iš Pagraužiu k. Liubavo vlsč. 1924-1948.02.13. Į partizanus išėjo 1946 m. grįžęs atostogų iš tarybinės kariuomenės. Būrio vadas. Žuvo Juodeliuose pas Aleksą. Kovojo Suvalkų trikampyje.

Pažėra (Požėra) Jonas, Juozo s., - Uosis iš Digrių k. Garliavos vlsč. 1912-1950.02.13. Partizanuose nuo 1944 m. Žuvo Kampiškių k. Garliavos vlsč. Birutės rinktinė, 3-iasis būrys.

Romanskis Antanas - Rozalytė, Rozalija iš Dambavos k. Igliškėlių vlsč. 1924-1946.02.13. Žuvo prie Živavodės miško. Geležinio Vilko rinktinė.

Vaičiulaitis Juozas - Amerikonas iš Liudvinavo vlsč. Padovinio k. 1920-1948.02.13. Žuvo Būdviečiuose.

Vaičius Antanas - Robinzonas. G. 1924 m. Digrių k. Garliavos vlsč. Žuvo pas Šliumbą Kampiškių k. Garliavos vlsč. 1950.02.13. Birutės rinktinė.

Vasiliauskas Vitas-Jazminas iš Liubavo vlsč. Skaistelių k. 1925-1948.02.13. Vengdamas okupantų armijos, išėjo į partizanus ir žuvo Juodelių k. pas Aleksą.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Antanas Malinauskas-Margis, Ukmergės aps., Vidiškių vls., Šarūno b. Ž.1947 02 13.

Petras Mameniškis-Girėnas, Troškūnų vls., Tigro būrio vadas. Ž.1949 02 13.

Antanas Šilinis, Svėdasų vls., Vaitkūnų k., Liūto b. Ž.1946 02 13.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm 

 

MASIULIS JOKŪBAS, partizanas, žuvo 1946 02 13 Užpalių vls.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

Balys Misevičius-Gintaras, g. 1913 m. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Partizanas nuo 1945 m. Žuvo 1947 m. vasario 13 d. Balandžių k. Jono Norkaus ūkyje.

Kisielius Telesforas-Bitinas, g.1915 m. Pavidaujo k., ūkininkas, partizanas. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškių k. pas Jackį. Kūnas 1990 05 12 rastas šulinyje prie Eržvilko.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

 

AKSAMITAUSKAS Juozas, Antano - Vytas, g. 1922 Pavidaujyje, Eržvilko v., Jurbarko r. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1946 02 13 Kavoliuose, Eržvilko v., pas Simaitį. Palaikai rasti 1990 vasarą šulinyje prie senosios Eržvilko mokyklos. Eržvilke pastatytas paminklas.

JACKYS Petras, Juozo - Algis, g. 1925 Ridikiškiuose, Eržvilko v. Žuvo 1946 02 13. Palaikai rasti Eržvilke, šulinyje prie senosios mokyklos. 1990 palaikai palaidoti Eržvilko kapinėse.

JUKNA Jonas - Kovas, kilęs iš Padvarių, LLA karys. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškiuose, Eržvilko v.

KAČIUŠIS Vincas, Kazio, g.1915 Balniuose, Eržvilko v. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškių miške, Rutkiškių apyl. Kūną Įmetė į šulinį prie Eržvilko gimnazijos. 1990 palaidotas Eržvilko kapinėse.

KISIELIUS Telesforas, Jono - Bitinas, Česlovas, g. 1915 Pavidaujyje, Eržvilko v. Puskarininkis. LLA karys, būrio vadas. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškiuose, Eržvilko v., pas Jackį. 1990 palaikai rasti šulinyje prie Eržvilko.

MOCKUS Izidorius, Antano - Tautvydas, g. 1916 Jerubiškiuose, Jurbarko r. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškiuose, Rutkiškių apyl. Kūnas įmestas į šulinį. 1990 palaikai palaidoti Eržvilko kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Šlaitas Laurynas, Jono, g. 1914 Žemaitkiemyje. Nuo 1944 - B rinktinės Plieno būrio partizanas. Žuvo 1945 02 13 Plaštakos k./Kapustinų vnk., Morkūno sodyboje, Balninkų vlsč. Palaikai išniekinti Žemaitkiemyje. Brolis Petras Šlaitas slapta juos paėmė ir palaidojo kapinėse.

Valiūnas Edvardas, Vlado, sl. Ąžuolaitis, Kazio-Duko brolis, g. 1910 Petrauskų k., Molėtų vlsč., gyv. Juodakelių k., Želvos vlsč. LK puskarininkis. Šaulių sąjungos narys. 1939 1940 tarnavo pasienio policijoje Pabradės ruože. Vėliau dirbo Giedraičių girininkijos Lovėnų eiguvos eiguliu. Nuo 1944 pabaigos - Balninkiečių rinktinės (Šibailos dalinio) būrio, 1945 01 -4-o būrio (grupės) vadas. Žuvo 1945 02 13 Gruodžių k. nelaimingo atsitikimo metu. Palaidotas Gruodžių k. kapinėse. į Sibirą ištremta žmona Joana su sūnumi Romuliu Zigmantu (g. 1939), tėvai Vladas (mirė 1956 tremtyje) ir Monika.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm