Vasario 10 d. žuvę partizanai

Žalgirio rinktinės partizanai.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Valentinas Sadauskas-Velėna ir Juozas Liogys--Dragūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Jonas Balsys-Aidas, Jonas Kerutis-Šarūnas ir Vincas Guslainis-Ainis.
(Genocido aukų muziejus)

Balsys Jonas-Aidas gimė 1904 m. Šakių apskrities Barzdų valsčiau Ropydų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-ajai kuopai. 1946 m. kautynėse buvo sužeistas todėl jam miško sąlygomis buvo ties dilbiu amputuota ranka. Žuvo 1949 m. vasario 10 d. Kazlų Rūdos valsčiaus Garankščių kaime apylinkėse įrengtame bunkeryje - apsuptas priešo kareivių susisprogdino kartu su kuopos vadu J. Liogiu-Dragūnu ir dar trimis bendra žygiais

Gustainis Vincas-Ainis gimė 1925 m. Višakio Rūdoje. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Tauro apygardos Žalgirio rinktinei. Žuvo 1949 m. vasario 10 d. Kazlų Rūdos valsčiaus Garankščių kaimo apylinkėse įrengtame bunkeryje — apsuptas priešo kareivių susisprogdino kartu su kuopos vadu J. Liogiu-Dragūnu, skyriaus vadu J. Balsiu-Aidu ir dar dviem bendražygiais 

 

Žemaičiu ir Kęstučio apygardų partizanu susitikimas. Stovi penktas
iš kairės - Vakaru Lietuvos (Jūros) srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas,
septintas - Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo narys Antanas Liesys-ldenas.
(Z. Paulauskaitės kolekcija)

Ivanauskas Vaclovas-Vytenis, Gintautas gimė 1923 m. Batakių miestelyje. LLA narys nuo 1943 m. Partizanas nuo 1945 m., priklausė Lydžio rinktinei. 1948 m. pradžioje buvo paskirtas Jungtinės Kęstučio apygardos štabo nariu, tų pačių metų vasarą - Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariu. Po metų, 1949 m. birželio 11-13 d. žuvus V. Gužui-Kardui, tapo srities štabo viršininku, o tų pačių metų rugsėjį, po A. Milaševičiaus-Ruonio žūties - srities vadu. V. Ivanauskas dalyvavo rengiant LLKS norminius dokumentus, parengė LLKS Baudžiamąjį statutą. 1950 m. sausio 20 d. apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiais, jam suteiktas majoro laipsnis. Žuvo 1951 m. vasario 10 d. 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu V. Ivanauskui suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties), o tų pačių metų lapkričio 18 d. dekretu - Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 

Liogys Juozas-Dragūnas gimė 1926 m. gegužės 2 d. Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Šukėtų kaime. Lietuvos vokietis (tikroji pavardė Logies Gustav Josef). Nuo 1948 m. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-osios kuopos vadas. Žuvo 1949 m. vasario 10 d. Kazlų Rūdos valsčiaus Garankščių kaimo apylinkėse įrengtame bunkeryje — apsuptas priešo kareivių susisprogdino kartu su skyriaus vadu J. Balsiu-Aidu, V. Gustainiu-Ainiu ir dar dviem bendražygiais 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1951 m. vasario 10 d. Varnių r. Čepaičių k. (dabar – Telšių r. sav.), dalyvaujant MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviams, buvo vykdoma karinė čekistų operacija. Jos metu aptiktas partizanų bunkeris. Per susišaudymą nukauti Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Henrikas, srities štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Stasys Gedvilas-Bedalis ir srities vado adjutantas Šarkauskas. Taip pat žuvo kaimo gyventojas Petras Mušinskas, kuris buvo nusiųstas į klojimą siūlyti partizanams pasiduoti ir nušautas bėgantis kartu su jais.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 216.

Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities partizanai. Pirmame plane – srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Henrikas. Kiti partizanai neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

STASYS GEDVILAS- ARAS, BEDALIS

1928–1951 02 10

Stasys Gedvilas gimė 1928 m. Raseinių aps. Viduklės vls. Viduklės geležinkelio stoties gyvenvietėje. Nuo 1946 m. mokėsi Kražių gimnazijoje.

Partizanų ryšininkas.

1948 m., sužinojus, kad gresia suėmimas, tapo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės Aitvaro būrio partizanu. Nuo 1948 m. birželio mėn. – Žemaičių apygardos štabo narys. Nuo 1949 m. rudens kartu ėjo ir Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities Organizacinio skyriaus viršininko pareigas.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201602_vasario_10.pdf

 

Foto: Paskutiniai Kovo rajono partizanai Pranas Stravinskas-Žemaitis ir Karolis Trinka-Drugys, nukauti Šiaulių r. Liutkūnų k. 1954 m. vasario 10 d

http://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm

 

Foto: IVANAUSKAS VacysGintautas, Leonas, Vytenis, g. 1922 Raseiniuose. Mokytojas. Būrio vadas. Kęstučio apygardos štabo darbuotojas. Majoras. Žuvo 1951 02 10 Čepaičiuose, Rietavo v., kartu su A. Liesiu - Idenu, eidamas Vakarų srities vado pareigas.

 

Apygardos vadas Jonas Žemaitis (sėdi), stovi (iš kairės): Vytautas Gužas, Antanas Liesys, nežinomas, Jonas Stoškus.

 

Foto: LIESYS Antanas, Broniaus -Tvenas, Tonis, Idenas, g. 1919 (tėvas - Jurbarko gimnazijos direktorius - išvežtas į Sibirą 1941). Studentas medikas. LLA karys. 1945 nuleistas parašiutu į Tauragės miškus. Nuo 1948 liepos mėn. - Kęstučio apygardos vado pavaduotojas. Nuo 1947 informacijos ir žvalgybos skyriaus viršininkas. Jūros srities štabo narys. Žuvo 1951 02 10 Čepaičiuose kartu su V. Ivanausku.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Kalauskas - Garnys iš Rekaviškių k. Sasnavos vlsč. 1915 - 1947 02 10. Žuvo Rikaviškių k. Sasnavoss vlsč.

Mikalauskas Vitas - Aras iš Šventragio k. 1925 - 1948    02 10.

Ratkelis Petras - Strazdas iš Stuomenų k. 1926 -1947 02 10. Žuvo Rikaviškių _k. Sasnavos vlsč.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

1947 metų vasario 10 d. Kalvių kaime per MGB siautėjimus žuvo Bronius Maciulevičius, g. 1926 metais, Ona Vengrauskaitė, g. 1924 metais ir Ona Šerkšnaitė, g. 1925 metais.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

 

JONAS BALSYS, slap. „AIDAS"

Juozo Balsio-,,Dobilo" brolis iš Ropydų km., Barzdų valsč., Šakių apskr. Išėjo partizanauti 1945 m. 1946 m. buvo sužeistas, lapkričio 4 d. jam nupjovė kairės rankos plaštaką partizanų gydytojas vokietis. Žuvo 1949 m. vasario 10 d. 10 val. ryto, įvykus išdavystei. Susisprogdino miške, slėptuvėje prie Garūnkščių km., Kazlų Rūdos valsč. netoli ūkininko Puodžiukyno sodybos. Kartu žuvo „Šarūnas", „Kariūnas", „Šermukšnis" ir „Dragūnas".

„Tauro" apygardos Žalgirio rinkt._ partizanas Vytautas Naujūnas-„Kariūnas" gimė 1927 m. Paskarlupių km., Kazlų Rūdos valsč.,

žuvo 1949 m. vasario 10 d. kautynėse su okupantų kareiviais prie Garankščių kaimo Braziūkų miške.

VYTAUTAS NAUJŪNAS, slap. „KARIŪNAS"

gimė 1927 m. Paskarlupių km., Kazlų Rūdos valsč., Marijampolės apskr. Mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1948 m. gegužės 22 d. jo tėvus išvežė į Sibirą, o Vytautas išėjo partizanauti. Žuvo 1949 m. vasario 10 d. 10 val. ryto Braziūkų miške netoli Garankščių kaimo prie ūkininko Puodžiukyno. Įvykus išdavystei „Kariūnas" su savo keturiais kovos draugais susisprogdino slėptuvėje. Išniekinti jų kūnai gulėjo Kazlų Rūdos stribelnyčios kieme.

VYTAUTAS ŽEMAITIS, slap. „ŠERMUKŠNIS"

gimė 1931 m. Žąsinų km., Barzdų valsč., Šakių apskr. Buvo Pilviškių gimnazijos mokinys. 1947 m. pabaigoje Vilkaviškio čekistams pradėjus areštuoti Pilviškių gimnazijos mokinius V. Žemaitis išėjo partizanauti į „Žalgirio" rinktinę. Žuvo 1949 m. vasario 10 d. 10 val. ryto Braziūkų miške prie Garūnkščių kaimo. Įvykus išdavystei penketas partizanų susisprogdino slėptuvėje. (Skaityk apybraižą „Pirmasis Natangų būrys").

JUOZAS LIOGYS, slap. „DRAGŪNAS"

iš Šikutiškės km. Griškabūdžio valsč. Šakių apskr. Žuvo 1949 m. vasario 10 d. 10 val. ryto su savo keturiais kovos draugais.

Vytautas Žemaitis — „Šermukšnis" žuvo 1949 m. vasario 10 d. Braziūkų miške (Šakių raj.). Kareivių apsupti ir negalėdami prasiveržti penki vyrai susisprogdino bunkeryje. Virvėmis pririšti prie mašinos jų kūnai buvo 7 km atvilkti į Kazlų Rūdą. Kur užkasti — nežinoma. 

Šie penki vyrai žuvo 1949 m. vasario 10 d. 10 val. ryto Braziūkų miške netoli Garankščių kaimo prie gyventojo Puodžiukyno: Tai Bronius — „Šarūnėlis" iš mozūrų kaimo, Barzdų valsč., Šakių apskr.; Vytautas Naujūnas — „Kariūnas" iš Paskarlupių km., Kazlų Rūdos valsč., Marijampolės apskr.; Jonas Balsys — „Aidas" iš Ropydų km., Barzdų valsč., Šakių apskr., Vytautas Žemaitis — „Šermukšnis", iš Ząsinių km., Barzdų valsč., Šakių apskr. ir Juozas Liogys — „Dragūnas" iš Šukėtų km., Griškabūdžio valsč., Šakių apskr.

http://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-kovu-aidai.htm

 

Baranauskas Jurgis - Margis iš Būdos k. Birštono vlsč. 1921-1945.02.10. Nukankintas Jiezne. Geležinio Vilko rinktinė.

Brundza Juozas. Mokytojas iš Bagotosios k. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo 1949.02.10 Garunkščių k. Kazlų Rūdos vlsč. Kartu žuvo dar 4 kovotojai. 

Gustainis Vincas - Ainis. G. 1925 m. Višakio Rūdoje, gyveno Šilių k. Partizanavo nuo 1944 m. Žuvo 1949.02.10 Garunkščių k. Kartu žuvo Šarūnėlis, Kariūnas, Šermukšnis, Aidas.

Liunčys Juozas - Dragūnas iš Griškabūdžio vlsč. Žuvo 1949.02.10. Žalgirio rinktinė. Žuvo Kazlų Rūdos vlsč.

Mikalauskas Vytautas - Aras. G. 1925 m. Šventragio k. Igliaukos vlsč. Iš gimnazijos suolo 1945 m. pavasarį įstojo į Stirnos rinktinę. 1947 m. pavasarį perkeltas į Birutės rinktinę štabo ryšių poskyrio viršininku. Rudenį paskirtas štabo žvalgybos skyriaus viršininku, o 1948 m. pr. - ir Brolių teismo pirmininku. Žuvo 1948.02.10 Dygrių k. Garliavos vlsč. Kauno apskr. nelaimingo atsitikimo metu. Palaidotas Dygrių kapinėse.

Naujūnas Vytautas - Kariūnas. G. 1927 m. Paskarlu-pių k. Kazlų rūdos vlsč. Marijampolėje mokėsi mokytojų seminarijoje. 1948.05.22 tėvus išvežus į Sibirą, Vytautas išėjo partizanauti. Žuvo 1949.02.10 Braziūkų miške prie Garankščių k. (susisprogdino). Kartu žuvo Šarūnas, Aidas ir Dragūnas.

Petrauskas Bronius - Šarūnėlis, Šarūnas iš Kauno vaikų namų. Užaugino Mozūrų k. Barzdų vlsč. Draugelis. Mokėsi Kaune, vėliau Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijoje. 1928- 1949.02.10. 1947.02.24 nušovęs saugumietį Greisą, pasitraukė į mišką. Žuvo Braziūkų miške netoli Garankščių k. Kartu žuvo Naujūnas-Kariūnas iš Paskarlupių k. Kazlų Rūdos vlsč., J. Balsys-Aidas iš Ropydų k. Barzdų vlsč. ir J. Liogys-Dragūnas iš Šukėtų k. Griškabūdžio vlsč. Žalgirio rinktinė, 36-oji kuopa.

Pūkas Jonas iš Skriaudžių. Žuvo 1946.02.10.

Šalčiūnas Vytas - Alksnis iš Prienų apskr. 1929- 1947.02.10. Žuvo Igliaukos vlsč. Maraziškių k. Kartu žuvo vokiečiai Kalfrydas, Valteris ir lietuvis Mindaugas.

Žemaitis Vytautas - Astras, Šermukšnis. G. 1930 m. Žąsinių k. Barzdų vlsč. Mokėsi Pilviškių gimnazijoje. 1948 m. pavasarį išėjo partizanauti. Žuvo 1949.02.10 Braziūkų miške bunkeryje - susisprogdino kartu su Dragūnu, Aidu, Ainiu ir Kariūnu.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Ona Vitkauskaitė, Šimonių vls. Pelyšių k. Herkaus būrys. Žuvo 1948 02 10.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm 

 

BRAŽEIKA VLADAS, Gabrio - Dilys, g.1919 m. Grybelių k., Utenos vls. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Priklausė Aitvaro būriui. Nušautas 1951 02 10 Antalgės k.

KUČINSKAS KAZIMIERAS - Kruoputis, g.1909 m. Kalvių k., Tauragnų vls. Ūkininkas. Buvo vedęs partizanų Jakštonių seserį, tai saugumas pradėjo tąsyti ir jį. Neapsikentęs išėjo partizanaut, nors buvo maži vaikai, nebuvo kam žemę dirbt. Priklausė Klemo Meidaus - Lydekaičio būriui. Žuvo 1948 02 10 Kubilių kaime, prie Vaičiūno sodybos. Kartu žuvo Kubilių k. A.Norkūnas. Užkasti, spėjama, Daugailiuose.

NORKŪNAS ALBERTAS, g.1925 m. Kubilių k., Daugailių vls. Sužinoję, kad 1948 02 10 pas Tilvyčius į Kubilių k. ateis partizanai, čekistai surengė pasalą, ir A.Norkūnas bei K.Kučinskas žuvo. Palaidotas Kubilių k. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

Tatarūnas Petras, Juozo iš Rusių k. Žaslių valsč., g. 1922 m., žuvo Rusių k. per gaudynes 1945 02 10.

http://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm

 

Ribakovas Ivanas, Leontijaus, g. 1920 Jurkancų k., Jonavos vlsč. A rinktinės Žilvičio būrio partizanas. Žuvo 1949 02 11 Gegužinės k. 

Samardokas Juozas, g. Skarulių k., Jonavos vlsč., A rinktinės Žilvičio būrio partizanas. Žuvo 1949 02 11 Gegužinės k., Žaslių vlsč. 

Morkūnas Karolis, Jono, sl. Klevas, Plieno brolis, g. 1921 Juodžiūnų k., Žemaitkiemio vlsč. LK jaun. puskarininkis. Nuo 1944 09 - Plieno būrio partizanas, B rinktinės 1-o bataliono Ginkluotės skyriaus (sandėlio) viršininkas, 4-o bataliono 3-os kuopos 2-o būrio vadas. Žuvo 1948 02 10 Juodžiūnų k. kartu su J. Šmačiuku-Cėrka. Išniekinti ir užkasti Vidiškiuose. 1989 perlaidoti į Ukmergės Dukstynos kapines.

Suslavičius Pranciškus (Pranas), Prano, g. 1923 Rusių k., Žaslių vlsč. Nuo 1944 12 -DKR 2-o bataliono partizanas slapukas. Žuvo 1945 02 10 prie Žvagakalnio k., kitame Neries krante. Palaidotas Rusių k. kapinėse. 

Šmačiukas Juozas, Juozo, sl. Čėrka, Povilo-Švyturio brolis, g. 1921 Paškonių k., Želvos vlsč. 1945 suimtas, pabėgo iš Želvos areštinės. Nuo vasaros - B rinktinės Plieno būrio partizanas. Žuvo 1948 02 10 Juodžiūnų k. kartu su K. Morkūnu-Klevu. Išniekinti ir užkasti Vidiškiuose. 1989 perlaidoti į Ukmergės Dukstynos kapines.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm