Vasario 6 d. žuvę partizanai

1951 m. vasario 6 d. Veisiejų r. (dabar – Lazdijų r. sav.) Bestraigiškės miške, Paserninkų k. apylinkėse, dalyvaujant MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko 2-ojo bataliono kareiviams, buvo vykdoma karinė čekistų operacija. Jos metu bunkeryje nusišovė Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai, apygardos teismo pirmininkas ir Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas-Vanagėlis, šio būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis, partizanai Vacys Pledys-Slapukas, Antanas Vailenis-Tėvas, Vytautas Vaivada-Garsas ir Juozas Žilionis-Strazdas.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Lazdijų r. Šlavantų mstl. Dalis palaikų buvo sumesti į pelkę, kita dalis – į šulinius.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 77.

 

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai. Iš kairės: 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas-Vanagėlis, šio būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis, Antanas Majauskas-Pabėgėlis, Vytautas Vaivada-Garsas, Vytautas Kalvinskas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. Iš kairės: Juozas Volungevičius-Papartis, neatpažintas partizanas, rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis ir 3-iojo būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Kryžius, koplytėlė ir kryželis medžiuose 1951 m. vasario 6 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko 2-ojo bataliono kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusių Dainavos apygardos vado pavaduotojo žvalgybai, apygardos teismo pirmininko ir Šarūno rinktinės vado J. Jurelionio-Sakalo, rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vado Pranciškaus Ajausko-Vanagėlio, šio būrio skyriaus vado Prano Celevičiaus-Berželio, partizanų Vacio Pledžio-Slapuko, Antano Vailenio-Tėvo, Vytauto Vaivados-Garso ir Juozo Žilionio-Strazdo atminimui. Buvusio bunkerio duobės, kryžiaus, koplytėlės ir kryželio medžiuose vaizdas. Lazdijų r. Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos Bestraigiškės miško 5 kvart. 17 sklypas. Atidengimo data ir autorius nežinomi. R. Trimonienės nuotr., 2005 m.

JUOZAS JURELIONIS- SAKALAS
1922–1951 02 06

Juozas Jurelionis gimė 1922 m. Alytaus aps. Seirijų vls. Paserninkų k. Mokytojas.
Partizanas nuo 1945 m. 1949 m. gegužės 19–20 d. kaip Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadas dalyvavo Dainavos apygardos laisvės kovotojų partizanų vadų posėdyje. 1950 m. vasario 16 d. Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado Sergijaus Staniškio-Vilties įsakymu Nr. 16 d. jam, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Visuomeninės dalies viršininkui, „...už drausmingumą, sumanumą, darbštumą ir gerą... atlikimą pavestų pareigų“ buvo suteiktas viršilos laipsnis.Po 1950 m. gegužės 5 d. Šarūno rinktinės Karo lauko teismo posėdžio protokolu J. Jurelionis-Sakalas pasirašė kaip šio teismo pirmininkas. Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai. Nuo 1950 m. liepos 12 d. kartu ėjo ir Šarūno rinktinės vado pareigas.

PRANCIŠKUS AJAUSKASVANAGĖLIS
1919 07 21–1951 02 06

Pranciškus Ajauskas gimė 1919 m. liepos 21 d. Alytaus aps. Seirijų vls. Paserninkų k. Antano Ajausko ir Juzefos Tamulionytės-Ajauskienės šeimoje. Baigė Paserninkų pradžios mokyklą. Vėliau dirbo tėvo ūkyje. Šeimą vietiniai vadino Majauskais.
Partizanas nuo 1947 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas. 

PRANAS CELEVIČIUS- BERŽELIS
1927–1951 02 06

Pranas Celevičius gimė 1927 m. Partizanas nuo 1948 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio skyriaus vadas.

VACYS PLEDYS- SLAPUKAS
1929–1951 02 06

Vacys Pledys gimė 1929 m. Partizanas nuo 1950 m.

ANTANAS VAILENIS- TĖVAS
1898–1951 02 06

Antanas Vailionis (Vailenis) gimė 1898 m. Gyveno Lazdijų aps. Veisiejų vls. Paliūnų k.
Partizanas nuo 1946 m. 1999 m. gegužės 27 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

VYTAUTAS VAIVADA- GARSAS
1929 11 08–1951 02 06

Vytautas Vaivada gimė 1929 m. lapkričio 8 d. Alytaus aps. Seirijų vls. Paserninkų k. Antano Vaivados ir Marcelės Saveikonytės-Vaivadienės šeimoje.
Partizanas nuo 1950 m.

JUOZAS ŽILIONIS -STRAZDAS
1928 08 01–1951 02 06

Juozas Žilionis gimė 1928 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus aps. Seirijų vls. Paserninkų k. Partizanas nuo 1950 m.
2000 m. balandžio 27 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201602_DA_SR_zutis.pdf

 

Geršulis (Keršulis ?) Vitas - Gluosnis iš Maišymų k. Rudaminos vlsč. 1921 (1922) - 1947 02 06 (05?). Žuvo Žnicos (?) k. Krosnos vlsč. Šarūno adjutantas.

Gudynas Vacius - Papartis iš Živavodės k. 1925 - 1947 02 06. Žuvo Išlauže.

Kuzneliauskas Jonas - Kardas iš Tarnovkos (?) k. Lazdijų apskr. ? - 1947 02 06. Šarūno būrio vadas.

Maciūtė Stasė - Vaidilutė. ? - 1950 02 06. Žuvo Pūdymų k. Lukšių vlsč.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Jurkonis, Bolius Slibinas g. 1916 05 09 Mižonių k., Leipalingio vls. Eilinis ž.1945 02 06 Macevičių k.

Valionis, Liudas Uosis g.  1920 02 06 Mižonių k., Leipalingio vls. ž  945 02 06 Macevičių k.

Subačius, Petras g. Veliuona 1923 02 02 Mižonių k., Leipalingio vl s. ž. 1945 02 06 Macevičių k.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Danisevičius (Danusevičius) Juozas - Gorila iš Lekėčių. 1923-1947.02.06. Vienturtis. Žuvo Judrarūdės k. Kazlų Rūdos vlsč. Gričionynėje. Kartu žuvo Barsukas, Agronomas, Klevas, Žentukas. Žalgirio rinktinė, Žandaro kuopa.

Endziulis Justinas - Agronomas iš Endziulių k. Jankų vlsč. 1921-1947.02.06. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Žuvo Judrarūdės k. Kazlų Rūdos vlsč. Gričionynėje kartu su Barsuku, Gorila, Klevu, Žentuku ir Žandaru. Visi iš Žandaro būrio. 

Jurkūnas Petras. Partizanas nuo 1945.01.12. Žuvo 1945.02.06.

Kleiza Jurgis - Krienas iš Pakampiškių k. Prienų vlsč. 1924-1947.02.06. Rasos ir Ryčio brolis. Geležinio Vilko rinktinė. Žuvo kartu su seserimi prie Išlaužo, Gražučių k., pas Jundilas.

Kuzneliauskas Jonas - Kardas iš Tarnovkos(?) k. Lazdijų apskr. ?-1947.02.06. Šarūno būrio vadas.

Mačiūtaitė Stasė - Vaidilutė iš Kardokų k. Višakio Rūdos vlsč. 1929-1950.02.06. Žalgirio rinktinės 36-osios kuopos partizanė. Žuvo Pūdymų k. Lukšių vlsč.

Traskauskas Juozas - Jūreivis iš Liudvinavo vlsč. Pasūduonės k. 1927-1951.02.06. Į partizanus iš Raudonosios armijos pabėgo 1947 m. Žuvo Želsvelėje, Lajaus lauke. Grandies vadas.

Ūkelis Antanas. 1924-1951.02.06. Iš Pakruopiškių k. Marijampolės apskr. 1947 m. kareiviams užtikus tris jų sodyboje Kalvarijos vlsč. Janaukos k. įrengtus bunkerius, šeimininko sūnus Antanas gavo 5 m. lagerių. Grįžęs iš jų 1950 m. pavasarį, įstojo į Vytauto rinktinės Ąžuolo tėvoniją. Žuvo Liudvinavo vlsč. Trobiškių k. Sergijaus brolis.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Jonas Alenčikas-Kelmas, Pasvalio vls., Žadeikių k., Mindaugo b. Ž.1946 02 06.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

GEDVILAS Antanas, Antano - Gegužis, g. 1927 Užuomedyje, Viduklės v. Žuvo 1949 02 06 Mosteikiuose, Nemakščių v., kartu su V. Rutkausku, A. Juciumi ir A. Karpu.

JUCIUS Aleksas, Antano — Gylys, g. 1925. Žuvo 1949 02 06 Mosteikiuose, Nemakščių v., kartu su A. Gedvilu, A. Karpu ir V. Rutkausku.

KARPAS Antanas, Prano - Sakalas, g. 1923 Griaužuose, Viduklės v. Būrio vadas. Žuvo 1949 02 06 Mosteikiuose, Nemakščių v., kartu su A. Gedvilu, A. Juciumi ir V. Rutkausku. Jų kūnai buvo pervežti į Nemakščius.

RUTKAUSKAS Vincas, Vinco - Rambynas, g. 1928. Žuvo 1949 02 06 Mosteikiuose, Nemakščių v., kartu su A. Gedvilu, A. Karpu ir A. Juciumi.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Vindeikių k., Naraškevičiaus troboje, 1945 02 06 tarėsi būrio vadas Juozas Naraškevičius-Šernas ir partizanai Česlovas Aniūkštis-Karvelis, Ignas Adomavičius-Tauras, Juozas Naraškevičius-Šarūnas bei Petras Bereznauskas-Liūtas. Staiga vyrai pro langą pamatė einančius Musninkų sovietų įgulos kareivius ir enkavedistus. Partizanai bandė pasitraukti, tikėdamiesi, kad per šlapdribą jų niekas nepastebės. Deja, jie buvo pastebėti ir visi žuvo. Palaikai buvo niekinti prie Vindeikių k. mokyklos. Po kelių dienų kaimo gyventoja Emilija Jankūnaitė, būdama raiša, išdrįso nueiti į Musninkus pas NKVD viršininką Chiminą prašyti leidimo palaidoti žuvusiuosius. Chiminas leidimą davė, ir partizanus palaidojo Vindeikių k. kapinėse. Jų atminimui 1990 m. atidengtas antkapinis paminklas. Partizanų žuvimo vietoje 2004 m. pastatytas atminimo ženklas.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm