Partizanų žūtis balandžio 1-3 d.

,Audros" būrio skyriaus vadas Lionginas Vitkauskas-Dobilas.
1950-1951 m.

„Audros " būrio partizanai. Iš kairės sėdi: Juozas Padervinskas-Šermukšnis, neatpažintas asmuo, Juozas Petraitis-Putinas, Klemensas Danasas-Ramutis (?). Stovi iš kairės: neatpažintas asmuo, Lionginas Vitkauskas-Dobilas, Vytautas Padervinskas-Jaunutis, Vladas Daraška-Kikilis, Petras Danasas-Tyrulis, Pranas Kumpis-Gibauskas (?)

1952 m. balandžio 3 d. Dabruolės miške (Šiaulių rajone) žuvo šeši „Audros" būrio partizanai, tarp kurių buvo ir būrio vadas Petras Danasas-Tyrulis bei skyriaus vadas Lionginas Vitkauskas-Dobilas. Partizanų stovyklą saugumiečiai surado padedami agentų Dobilo ir Ramunės. 

šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm

1946 m. pavasarį trys Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo pareigūnai vyko į susitikimą su Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu.

Balandžio mėn. pradžioje jie apsistojo Alytaus aps. Varėnos vls. Pabaronės k. gyventojo, partizanų ryšininko Adomo Stankevičiaus sodyboje. 1946 m. balandžio 3 d. sodybą apsupo MVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareiviai ir MVD Valkininkų vls. poskyrio stribų grupė. Per susišaudymą, kuris truko 45 minutes, žuvo Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Leonas Tarasevičius-Lūšis, Aras ir jo adjutantas Adolfas Kalanta-Kostas. Likęs gyvas rinktinės Propagandos ir žvalgybos skyriaus viršininkas Adolfas Uždavinys-Dobilas ir sodybos šeimininkas buvo suimti.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Trakų aps. Valkininkų vls. prie NKVD Valkininkų vls. poskyrio pastato, vėliau užkasti miške prie Valkininkų mstl. Tiksli užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 30

LEONAS TARASEVIČIUS- PUŠKINAS, LŪŠIS, ARAS

1912 06 29–1946 04 03

Leonas Tarasevičius, Mato, gimė 1912 m. birželio 29 d. Švenčionių aps. Adutiškio vls. Šilakių k. Mokėsi Tauragės aps. Eržvilko mstl. vidurinėje mokykloje. 1930 m. baigė keturias Rokiškio gimnazijos klases, 1936 m. – Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnaziją suaugusiesiems. 1938 m. gegužės 12 d. baigė Kauno karo mokyklą (XIX laida). L. Tarasevičius buvo paskirtas į 9-ąjį pėstininkų pulką, jam suteiktas jaunesnysis leitenanto laipsnis. 1940 m. kovo 1 d. buvo perkeltas į 4-ąjį pėstininkų pulką ir paskirtas 9-osios šaulių kuopos būrio vadu. Pirmosios sovietų okupacijos metu, likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 3 d. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos 262-ojo šaulių pulko šaulių būrio vadu. 1941 m. birželio 22 d. kilus Vokietijos–SSRS karui iš armijos pasitraukė.

1941 m. birželio mėn., susikūrus laikinajai Lietuvos vyriausybei, L. Tarasevičius buvo paskirtas Trakų aps. karo komendantu. Vėliau dirbo Trakų m. savivaldybėje instruktoriumi. Buvo Lietuvos gynėjų sąjungos organizatorius Trakuose. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai slapstėsi Ukmergės aps. pas žmonos Marijonos Cemnolonskaitės tėvus. Atsiradus galimybei persikėlė gyventi į Vilniaus aps. Dieveniškių vls. Daulėnų k. ir dirbo šio kaimo pradžios mokyklos mokytoju.

1945 m. gegužės 30 d. Vilniuje L. Tarasevičius susitiko su partizanų ryšininku ir su juo išvyko į Trakų aps. Valkininkų vls. organizuoti partizaninio judėjimo. Tų pačių metų gegužės mėn. buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vadu, o birželio pabaigoje, šiai rinktinei prisijungus prie Dzūkų grupės, tapo 2-ojo (Onuškio, Valkininkų ir Eišiškių) bataliono vadu. 1945 m. gruodžio 4 d. žuvus Geležinio Vilko rinktinės vadui ltn. Lionginui Švalkui-Šernui, 1945 m. gruodžio 31 d. A apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio įsakymu Nr. 4 buvo paskirtas laikinai eiti Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas.

2001 m. sausio 30 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2001 m. vasario 26 d. įsakymu suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

ADOLFAS KALANTA- KIŠKIS, KOSTAS

1922 12 18–1946 04 03

Adolfas Kalanta gimė 1922 m. gruodžio 18 d. Alytaus aps. Varėnos vls. Perlojos k. Jono Kalantos ir Marės Navickaitės-Kalantienės šeimoje. Baigė Perlojos pradžios mokyklą, vėliau – Varėnos progimnaziją. Dirbo Vilniuje parduotuvėje Šopeno gatvėje ir mokėsi Vilniaus geležinkelininkų mokykloje.

Partizanas nuo 1944 m. gruodžio mėn. Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado adjutantas.

1999 m. gruodžio 24 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties)

ADOLFAS UŽDAVINYS- DOBILAS

1912 06 29–1947 01 21

Adolfas Uždavinys, Antano, gimė 1921 m. birželio 29 d. Marijampolės aps.

Raudenio vls. Totoriškių k. Baigęs vieną gimnazijos klasę grįžo į namus ir dirbo tėvų ūkyje.

Nuo 1940 m. dirbo Rudnios girininkijos eiguliu, vėliau – Daugų girininkijos vyresniuoju eiguliu. 1943 m. susirgo ir mėnesį gydėsi Vilniuje. Gyveno Alytaus aps. Varėnos vls. Paručių k.

1944 m. vasarą, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. 1945 m. pavasarį, kratos metu A. Uždavinio neradus jo namuose, sovietų represinių struktūrų pareigūnai sudegino jo ūkį.

Nuo 1945 m. gegužės mėn. Jono Jakubavičiaus-Rugio būrio partizanas. Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės Propagandos ir žvalgybos skyriaus viršininkas. Jis rinko duomenis apie sovietų armijos karinių dalinių, NKVD pareigūnų ir stribų judėjimą, apie sovietų valdžios represuotus ūkininkus.

1946 m. sausio mėn. pabaigoje Alytaus aps. Varėnos vls. Karpiškės k. dalyvavo partizanų būrių pasitarime. 1946 m. vasario pradžioje, artėjant rinkimams į SSRS Aukščiausiąją tarybą, aktyviai įsitraukė į priešrinkiminę agitaciją. Giraitės k. ir jo apylinkėse klijavo antisovietinius atsišaukimus, ragino ūkininkus boikotuoti rinkimus, rašė perspėjimus rinkiminės komisijos nariams.

Suimtas 1946 m. balandžio 3 d. Kalintas MVD vidaus kalėjime. 1946 m. birželio 3 d. buvo pervežtas į LSSR MVD kalėjimą Nr.1 Vilniuje. 1946 m. spalio 21 d. Karo tribunolo nuteistas mirti. Sušaudytas 1947 m. sausio 21 d. Vilniuje.

Palaikai užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje bendrame kape.

2003 m. liepos 14 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Palaikai identifikuoti ir laikomi Tuskulėnų rimties parko koplyčioje-kolumbariume.

ADOMAS STANKEVIČIUS

1889–?

Adomas Stankevičius, Jono, gimė 1889 m. Gyveno Alytaus aps. Varėnos vls. Pabaronės k. Valstietis.

Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų rėmėjas. Suimtas 1946 m. balandžio 3 d. Nuo 1946 m. gegužės 28 d. kalintas Vilniuje. 1946 m. spalio 21 d. Karo tribunolo nuteistas dešimčiai metų lagerio ir penkeriems tremties. Išvežtas į lagerį 1947 m. kovo 30 d., kalėjo Karlage, Karagandos sr. Paleistas 1955 m. liepos 29 d.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201604_DA_GVR_zutis.pdf

Petras Masilionis pirmasis mūsų krašte suorganizavo partizanų būrį. Petro slapyvardis - Napoleonas. Apylinkėje jis pasižymėjo savo drąsa ir daug baimės įvarė Subačiaus ir Viešintų valsčių skrebams. Jis pasižadėjo nušauti Ipatovą, tuo atkeršydamas už tėvą. Tai jis ir įvykdė 1945 metų pavasarį.

Napoleonas žuvo 1946 m. balandžio 1 d. Žukauskų kaime, bunkeryje pas Juodelį. Kartu žuvo Ėdikas Skardžius-Anglas, Juozas Juodelis, jo motina Ona Juodelienė, Bronius Laureckas ir Žiūra. Domas Plėta, Alfa Pajuodis ir Bronius Ramanauskas pabėgo. Napoleonas, Anglas ir Plėta buvo atėję nusiskusti barzdų, o pasirodė, kad bunkeris buvo išduotas, ir juos apsupo. Napoleonas, Anglas ir Juodelis su Juodeliene buvo palaidoti Žukauskų kapinėse, o dabar jų palaikai perkelti į Panevėžį.

Jonas Kazilevičius, Pasvalio vls., Šilioveliškio k., Kelmelio b. Ž.1948 04 2

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Valenta, Kazys Kudzma 1922 04 03 Pertako k., Kapčiamiesčio vls. ž. 1947 04 01 Mikalinos k.

Plytnikas, Juozas Titnagas 1927 Gaištų k. ž. 1948 04 01

Gylys, Juozas Putinas ž. 1947 04 03

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Petras Gruzdas-Vėtra žuvo 1950.04.01 naktį prieš Verbų sekmadienį. Tai įvyko Molėtų rajone, Skrebulių kaime, Prano Pipiro namuose-mokykloje.

http://partizanai.org/failai/html/giedraiciu-partizanai.htm

Atkočiūnas Stasys, sl. Jazminas, g. Pakalnės k., Veprių vlsč. B rinktinės Kranto būrio partizanas. Žuvo 1950 04 01, nuskendo Šventosios upėje

Gruzdas Petras, Juozo, sl. Švyturys, Vėtra, g. 1921 Melužių-Užugirių k., Giedraičių vlsč. 1944 09 su broliu Jonu mobilizuotas į okupacinę kariuomenę. Vežant į Jarcevą, pabėgo iš traukinio Baltarusijoje. Nuo 1944 12 - Pusnės girios partizanas, B rinktinės Voldemaro būrio grandies vadas, 1945 08 - būrio vadas, B rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas ir 4-o rajono vado pavaduotojas. Žuvo 1950 04 01 Skrebulių k., Inturkės vlsč. 1946 stribai nužudė ir sudegino sodyboje tėvą Juozą, motiną Nataliją ir seserį Juzę

1950 04 02. Inturkės vlsč. žuvo B rinktinės žvalgybos sk. viršininkas P. Gruzdas-Vėtra ir būrio vadas K. Šerelis-Aviatorius.

Matelionis (Matulionis) Steponas, sl. Agronomas, g. 1923 Sunakojų k., Alantos vlsč. Nuo 1945 - B rinktinės 1-o, 2-o bataliono 4-os kuopos 1-o būrio partizanas. Žuvo 1951 04 02 prie Novosiolkos k., Videniškių vlsč. kartu su A. Širvinsku-Šalmu ir V. Rinkūnu-Vėtra. Užkasti prie Videniškių, žvyrduobėse. 04 16 artimieji slapta atkasė palaikus ir palaidojo Gruodžių k. kapinėse.

Rinkūnas Vladas, Alfonso, sl. Vėtra, g. 1926 Daubariškių k.. Želvos vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Beržo būrio partizanas, 1949 - 2-o bataliono 4-os kuopos vadas, bataliono vado pavaduotojas ir DKA vado adjutantas. Žuvo 1951 04 02 prie Novosiolkos k., Videniškių vlsč., kartu su A. Širvinsku-Šalmu ir S. Matelioniu-Agronomu. Užkasti prie Videniškių, žvyrduobėse. 04 16 artimieji slapta atkasė palaikus ir palaidojo Gruodžių k. kapinėse. 

Širvinskas Adomas, Vlado, sl. Šalmas, g. 1915 Pusvaškių k., Balninkų vlsč. LK tarnavo artileristu. Nuo 1945 - B rinktinės Aro padalinio partizanas, 1947 - 2-o bataliono 2-os kuopos, 1948 - 2-o rajono, 1950 -1 -o rajono vadas. Žuvo 1951 04 02 prie Novosiolkos k., Videniškių vlsč. kartu su A. Rinkūnu-Vėtra ir S. Matelioniu-Agronomu. Užkasti prie Videniškių, žvyrduobėse. 04 16 artimieji slapta atkasė palaikus ir palaidojo Gruodžių k. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Baltramonaitis Stasys. Žuvo 1945.04.02. Stirnos rinktinė.

Baltrušis Juozas - Keslis iš Patašinės k. Pilviškių vlsč. 1915-1948.04.02.

Bieliauskas Bronius iš Mankūnų k. Miroslavo vlsč. G. 1914 m. Žuvo Radžiūnų k. Miroslavo vlsč. 1946.04.02.

Kisielius Jonas - Aršusis iš Sarginės k. Šilavoto vlsč. 1924-1945.04.03. Prienų „Žiburio" gimnazijos gimnazistas. Susisprogdino prie Naujosios Ūtos pas Bacvinką. Geležinio Vilko rinktinė. Palaidotas Plutiškėse.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

IVONIS ALBINAS, Juozo, g. 1925 m. Voliškio k., Daugailių vls. Užėjus sovietams, slapstėsi apie namus. 1946 04 03 rytą Ivonių sodybą apsupo enkavedistai ir skrebai. Namą padegė, ir Albinas turėjos iš slėptuvės bėgti. Bėgdamas į Degs-nės mišką, Genės Volienės žemėje buvo nušautas. Tėvą privertė nuvežti sūnų į Daugailius ir įmesti į bulvių duobę. Kai tėvas norėjo sūnų nors vežimo lentomis pridengti, buvo sumuštas, nuteistas ir išvežtas į Uchtos lagerius. Albino lavoną kaimynai (J.Musteikis, K.Šlepetys ir J.Malaiška) išvogė ir palaidojo Daugailių kapinėse.

MALIŠAUSKAS MEČYS - Žygūnas, gimęs Dublių k., Daugailių vls. Po karo slapstėsi ir partizanavo Kuktiškių apylinkėse, priklausė Ant. Kaušylo - Margio būriui. Žuvo 1947 04 03 J.Tartilo klojime, Kačiūnų k. su Leonu Rusakevičiumi ir Antanu Kaušyla (susisprogdino).

RUSAKEVIČIUS LEONAS - Tėvas, gimęs Padusčio k., Antalieptės vls. Partizanavo Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Žuvo Jono Tartilo klojime 1947 04 03 kartu su M.Mališausku ir A. Kaušylu. Užkasti Dauniškio kalnelyje Utenoje.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm