Balandžio 6 d. partizanų žūtis

Geležinio Vilko rinktinės partizanai.
Iš kairės: Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Gegužis, Antanas Karpauskas-Kurtas ir Antanas Gudynas-Speigas.
Apie 1950-1951 m. (A. Vilutienės asmeninė kolekcija)

Gumauskas Algimantas-Balandis gimė 1924 m. Marijampolės apskrities Liepynų kaime. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo Dešinio tėvūnijos vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Igliaukoje

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai apie 1947—1948 m. Centre — Albinas Milčiukas-Tigras. Stovi iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Jonas Darela-Dieduška, Liudvikas Bajoriūnas-Kilbukas, Butageidžio kuopos vadas Antanas Jogėla-Ąžuolas, Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Petras Sakėnas-Šauksmas, Jonas Butkus-Karklas, Pranas Taujanskas-Pakalnis-Beržas, Anicetas Simanonis-Sigitas (VŽM)

BAJORIŪNAS Liudvikas, Jono-Kilbukas, gim. Margių k., Anykščių vls., gyveno Troškūnų mstl. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Traidenio būrio, vėliau Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 6 d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. 

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1950 m. Sėdi iš kairės: Bronius Morkūnas-Diemedis, Granito rajono vadas Antanas Morkūnas-Jaunutis. Stovi iš kairės: rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė, Rambyno rajono vadas Teofilis Limba-Sakalas, Vytautas Guobužas-Viesulas (GAM)

LAPIENIS Antanas, Juozo-Pempė, Damaskas, gim. 1912 m. Galvydžių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 35 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų vls. 

LIMBA Teofilis, Juozo-Sakalas, Deimantas, gim. 1926 m. Padborkos vnk., Leliūnų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Rambyno rajono vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų apyl.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Balandžio 6 d. partizanų žūtis

Balandžio 4-5 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės:
pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, antras - Bronius Keblys-Osas.
 Antroje eilėje iš kairės penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)

Laucius Vincentas-Kirvis gimė 1910 m. spalio 11d. Utenos apskrities Leliūnų valsčiaus Stabulankių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Aušros partizanų būrio organizatorius ir vadas. Nuo 1946 m. — Beržo kuopos vadas, kartu ėjęs ir Vytauto apygardos ūkio skyriaus viršininko pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. kartu su trimis bendražygiais Leliūnų valsčiaus Vasyliškio kaime 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Vytauto apygardos partizanų vadai 1949 m. Sėdi iš kairės: Jonas Bartašius-Saulius, Vincas Laucius-Kirvis. Stovi iš kairės: Bronius Kalytis-Siaubas, Bronius Kazickas-Saulius, Teofilis Limba-Sakalas (UKM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanai 1949 02 12. Iš kairės: neatpažintas, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Algirdas Varnas-Gaidelis, Antanas Morkūnas-Jaunutis (GAM)

BARTAŠIUS Jonas, Mykolo-Saulius, Laimutis, gim. 1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos amatų m-kloje. Aušros būrio vadas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės štabo narys, Liūto rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. Vasyliškio vnk., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. 

LAUCIUS Vincas, Prano-Kirvis, gim. 1909 m. Sta-bulankių k., Leliūnų vls., Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio vadas. Nuo 1946 m. — Beržo kuopos vadas, kartu ėjęs ir Vytauto apygardos štabo ūkio skyriaus viršininko pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. Vasykiškio k., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst.

VARNAS Algirdas, Jurgio-Gaidelis, gim. 1924 m. Varkujų k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 7 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. 1951 m. vasarą paskirtas Granito-Rambyno rajono vadu. Žuvo 1952 m. balandžio 5 d. Opanskių sodyboje, Stalėriškių k. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mstl.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Balandžio 4-5 d. žuvę partizanai

Kovo 30-31 d. žuvę partizanai

Šatrijos rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės - Juozas Gudliauskas-Ežys, antros - Jonas Griguola-Ažuolas,
trečias - neatpažintas. Antroje eilėje iš kairės pirma - Jadvyga Rekašiūtė, antras - Jonas Laucevičius-Girėnas,
trečia - Leontina Platakytė-Žibutė, ketvirtas - Mykolas Kleiba-Dagys, penkta - Aniceta Vainoraitė-Severiūtė,
|šeštas - Vladas Montvydas-Žemaitis, septintas - Zigmantas Vainoras, aštunta - Kazimiera Vaičekauskaitė,
devintas - neatpažintos, dešimtas - Viktoras Bubliauskas-Būras, vienuoliktas - neatpažintas, dvyliktas - Jonas Vaičekauskas-Kovarnis.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekciįo)

Bubliauskas Viktoras-Būras gimė 1929 m. Telšių apskrities Rietavo valsčiaus Gomintlaukės kaime. Į partizanų gretas įstojo 1949 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Būrio vadas. Žuvo 1952 m. kovo 31d. Rietavo rajono Užpelkių miške įrengtame bunkeryje kartu su dar trimis bendražygiais

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Andriulionis Antanas iš Avižonių k. Seirijų vlsč. ?- 1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Perkūno rinktinė.

Burba Antanas - Ledas iš Santakos k. Kalvarijos vlsč. 1906-1947.03.30 Šaulių būrio vadas, vėliau - policininkas. Partizanuose nuo 1944 m. Perkūno rinktinė, vėliau Vytauto rinktinės 71-oji kuopa. Žuvo Liubavo vlsč. prie Jurgiškių k., užmynęs ant minos. Palaidotas Kalvarijoje.

Kvedaravičius iš Bobių k. Veisiejų vlsč. ?-1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Perkūno rinktinė.

Mikelionis iš Veisiejų vlsč. ?-1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Pasak baudėjo, prieš mirtį pasakęs: „Aš esu Lietuvos partizanas, kovoju ir mirštu už jos laisvę".

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 30-31 d. žuvę partizanai

Paverknių kautynės

Paminklas, pastatytas Paverknių mūšyje žuvusiems partizanams atminti

1945 m. kovo 28 d., prieš Šv. Velykas, Didįjį trečiadienį, partizanų dalinys buvo apsistojęs Sokonių, Voseliūnų kaimuose. Gavo pranešimą, kad rusų kariuomenė „šukuoja" Benčiakiemio miškelius, krūmus, žygiuodami link Voseliūnų, Sokonių kaimų. Geležinio vilko pulko partizanų dalinys, kurį sudarė apie 90-dešimt vyrų, turėdami penkiolika kulkosvaidžių, automatų ir kitų ginklų, stojo į mūšį su galinga rusų kariuomene. Rusų kareivių kolonai priartėjus partizanai atidarė ugnį, retindami rusų karių gretas. Įnirtingas mūšis vyko apie 7 valandas. Rusų kariuomenė buvo pastiprinta naujais rusų karių būriais, daliniais iš Alytaus, Prienų, Birštono, ruošdamiesi apsupti partizanų buvimo vietovę. Partizanai pradėjo trauktis. Daug sunkumų patyrė, nes Verknės upė buvo išsiliejusi iš krantų, ne visi mokėjo plaukti, ginklai, šilta apranga trukdė keltis į kitą Verknės pusę. Partizanas Albinas Šiugždinis-Žaibas buvo sužeistas ir negalėjo paeiti, jis, paėmęs kulkosvaidį, pridengė besitraukiančius draugus. Jo kulkosvaidis nesiliovė tol, kol buvo šovinių. Šoviniams pasibaigus, išsiėmęs granatą sušuko:

- Gyvas nepasiduosiu, Tėvynės neišduosiu!

Žuvo didvyrio mirtimi kovos lauke.

Skaityti daugiau: Paverknių kautynės

Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

Kęstučio apygardos partizanai broliai Stanislovas Milkintas-Riteris (kairėje) ir Juozas Milkintas-Maršalis,
ginkluoti vokiškais automatais MP-43/44 (Sturmgewehr 44).
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)

Milkintas Juozas-Maršalis gimė 1920 m. Raseinių apskrities Nemakščių valsčiaus Smulkių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Žuvo išduotas 1951 m. kovo 28 d. Kelmės rajono Zalpės miške kartu su žmona partizane Jadvyga Janušaite-Milkintiene-Ieva 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Algimanto apygardos vadovybės nariai Šimonių girioje 1947 m. rudenį. Iš kairės: Julijonas Burneika-Tardytojas, Alfonsas Budreika-Bukšys, neatpažintas, Aleksas Matelis-Audenis, Juozas Kemeklis-Rokas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

BUDREIKA Alfonsas, Antano-Bukšys, gim. 1923 m. Gykių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 16 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Jauniaus būrio vadas. Žuvo 1948 m. kovo 28 d. Palaidotas Svėdasų mstl. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1949 m. kovo 28 d. Ukmergės aps. Šešuolių vls. Užupėnų k. gyventojo Balio Stundžio daržinėje MGB Šešuolių vls. poskyrio operatyvinė grupė aptiko Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo bunkerį. Kilus susišaudymui žuvo rinktinės vadas Kazys Ališauskas-Spartakas, rinktinės štabo narys ir rinktinės vado adjutantas Feliksas Mikalajūnas-Žalgiris, rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Bronius Morkūnas-Kirka.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Šešuolių mstl. prie MGB Šešuolių vls. poskyrio ir stribų būstinės pastato. Vėliau užkasti Pivonijos šile, esančiame šalia Ukmergės m. 1989 m. liepos 29 d. rasti ir palaidoti Ukmergės m. Dukstynos kapinėse.

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. 1 dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 99-100.

Skaityti daugiau: Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

Kazys Ališauskas-Spartakas

Kazimieras Ališauskas-Spartakas ir Vanda Jočytė-Ramunė.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija) 

Ališauskas Kazimieras-Spartakas gimė 1911 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Juknonių kaime. Vadovavo Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 1-ajam batalionui, kuris veikė Žemaitkiemio, Pabaisko, Šešuolių valsčiuose. Žuvo 1949 m. kovo 28 d. Ukmergės apskrities Šešuolių valsčiaus Užupėnų kaime įrengtame bunkeryje 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

KAZYS ALIŠAUSKAS- SPARTAKAS

1948 11 12-1949 09 12 B rinktinės vadas, leitenantas.

K. Ališauskas-Spartakas paskirtas į B rinktinės vado pareigas 1948 11 12, Juozui Šibailai-Diedukui perėjus į srities partizanų vadovybę. Prieš tai nuo 1948 02 04 buvo vado pavaduotojas. A apygardos vadu buvo iki savo žūties 1949 03 28.

Kazys gimė Juknonių k., Žemaitkiemio vlsč. Tėvas Danilas Ališauskas, ūkininkas. Po tarnybos Lietuvos kariuomenėje dirbo ūkyje. Sunkiai pergyveno pirmąją sovietinę okupaciją. Nuo 1944 m. birželio mėn. Žemaitkiemio vlsč. Lyduokių mstl. ir Juknonių k. suorganizavo savisaugos būrį iš 12-20 vyrų, kurie gynė žmones nuo raudonųjų partizanų ir šiaip plėšikaujančių. Jiems tada Kazys Ališauskas vadovavo kartu su Alfonsu Morkūnu.

Skaityti daugiau: Kazys Ališauskas-Spartakas

Kovo 26-27 žuvę partizanai

Tigro rinktinės štabo pareigūnas Leonardas Basys-Švyturys (kairėje) ir Tigro rinktinės vadas Vincentas Žaliaduonis-Rokas.
(V. Striužo asmeninė kolekcija)

Žaliaduonis Vincentas-Rokas, Cezaris, Djakonas gimė 1910 m. lapkričio 2 d. Lazdijų valsčiaus Kučiūnų kaime. Baigė Lazdijų „Žiburio" gimnaziją. 1935-1938 m. mokėsi Kauno karo mokykloje. Ją baigęs buvo paskirtas į Ukmergę. 1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai, su savo vadovaujamu pulku atvyko į Vilnių. 1944 m. rugpjūčio mėn. pradėjo partizanauti. 1946 m. spalio 1 d. paskirtas Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadu. Kurį laiką buvo Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vado pavaduotojas. Jam tiesiogiai dalyvaujant ir vadovaujant Ignalinos ir Švenčionių rajonuose, taip pat Baltarusijoje įvykdyta daugiau kaip 30 akcijų prieš sovietinius aktyvistus. Žuvo 1952 m. kovo 27 d. aktyvaus partizanų rėmėjo Vaiškūno sodyboje Švenčionių rajono Bujutiškės kaime karinės čekistinės operacijos metu kartu su partizanu M. Cicėnu-Erškėčiu. Kūnai buvo išniekinti Ceikiniuose. 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu V. Žaliaduonis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I  eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II  eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)

Juozas Karvelis-Šernas iš Šilagalių k., Šimonių vls., žuvo 1949 m. kovo 27 d.

PEREVIČIUS Vytautas-Dobilas, gim. 1924 m. Mel-dučių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 27 d. prie Lementiškio k., Leliūnų vls. 

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Vincas Kaulinis-Miškinis

Policijos mokyklos auklėtinis Vincas Kaulinis.

1935 m. lapkričio mėn. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Vincas Kaulinis gimė 1912 m. sausio 8 d. Rusijoje, Sankt Peterburge. Su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Utenos aps. Vyžuonų vls. Biliūnų k. Tėvai turėjo 8 ha žemės. 1934 m. V Kaulinis baigė septynias Utenos „Saulės“ gimnazijos klases. 1934-1935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pabaigus tarnybą jam suteiktas puskarininkio laipsnis. 1935 m. baigė Sanitarijos puskarininkių mokyklos XXVI laidą. Tų pačių metų gruodžio 12 d. jam suteiktas jaunesniojo sanitarijos puskarininkio laipsnis. 1936 m. kovo 28 d. buvo paleistas į atsargą. 1937 m. baigė policijos mokyklą ir pradėjo dirbti policininku Utenos aps. Tauragnų mstl. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iki 1940 m. spalio 5 d. dirbo Vilniaus m. milicijos nuovados viršininko padėjėju. 1940 m. gruodžio mėn. iš tarnybos atleistas dėl Vidaus reikalų liaudies komisariato reorganizacijos.

1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m.

1944 m. spalio 22 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Kirdeikių k. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys Leonas Vilutis-Arūnas įkūrė Tigro rinktinę, apėmusią Utenos ir Švenčionių apskritis. 1945-ųjų pradžioje NKVD kariuomenė pradėjo plataus masto operacijas prieš partizanus: sausio mėn. suimtas L. Vilutis; kovo 11-12 d. Labanoro girioje vykusiose Kiauneliškio kautynėse žuvo 83 partizanai; liepą buvo suimti Tigro rinktinės vadas mjr. Benediktas Kaletka-Utenis, Senis, rinktinės štabo globėjas ir kapelionas Kirdeikių kunigas Petras Liutkus-Juodasis Petras. Tigro rinktinėje liko apie tris šimtus partizanų.

Skaityti daugiau: Vincas Kaulinis-Miškinis

Kovo 24-25 d. žuvę partizanai

Šiaurės Rytų srities vadovybė 1948-1949 m. žiemą.
I    eilėje iš kairės: Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Žaliosios rinktinės vadas Vytautas Česnakavičius-Valas, neatpažintas.
II    eilėje iš kairės: srities vado pavaduotojas Vincas Kaulinis-Miškinis, neatpažintas, Žaliosios rinktinės vado adjutantas Algirdas Meškauskas-Vanagaitis (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos partizanai. Iš kairės: Bronius Morkūnas-Strausas, Albertas Guobužas-Šamas (VZM)

KAULINIS Vincas, Vinco-Miškinis, gim. 1912 m. Biliūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos gimnazijoje. Policijos vachmistras, šaulys. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas, nuo 1947 m. gegužės — Vytauto apygardos vadas. Žuvo 1949 m. kovo 24 d., išdavus bunkerį Šimonėlio sodyboje, Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. 

GUOBUŽAS Albertas, Kazio-Šamas, gim. 1928 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas. Žuvo 1949    m. kovo 24 d. Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai kaimo gyventojo partizanų rėmėjo Jono Šimonėlio sodyboje aptiko Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkerį. Susišaudymo metu sudegė namas. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.

Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, antras - Bronius Keblys-Ūsas. Antroje eilėje iš kairės: penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kovo 24-25 d. žuvę partizanai

Kovo 23 d. žuvę partizanai

Lietuvos Žaliosios rinktinės Audros būrio partizanai. Pirmame plane Petras Danasas-Tyrulis. Kiti neatpažinti. Apie 1949 m.
(Šiauliu .Aušros" muziejus)

Danasas Petras-Tyrulis gimė 1902 m. Šiaulių apskrities Meškuičių valsčiaus Gibaičių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Prisikėlimo apygardos Audros būrio, priklausiusio Atžalyno, Lietuvos Žaliajai, nuo 1950 m. - Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinėms, partizanas. Nuo 1952 m. - Audros būrio vadas. Žuvo 1953 m. kovo 23 d. Šiaulių rajono Smilgių kaime kartu su dar penkiais bendražygiais 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Foto: Jurgaitis, Juozas-Spindulys (1909-1945-03-23)

Gimė ir augo Sevelionių kaime, Merkinės valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metų kovo 23 dieną J. Jurgaitį Jiezno stribai paėmė iš mokyklos. NKVD būstinėje žiauriai kankino, nukankinę jo kūną nakčia užkasė Bijomino darže. J. Jurgaitis turėjo karininko laipsnį, dirbo pasienio policijoje. Turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus, bet jis teigė, kad „nieko gyvenime blogo nepadariau”, ir pasiliko Lietuvoje. Dirbo švietimo skyriaus inspektoriumi ir Jiezno progimnazijoje. Su šeima gyveno Nemaniūnų bažnytkaimyje. Jam žuvus liko žmona su mažu sūneliu.

http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

Kovo 21-22 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanai. Iš kairės: neatpažintas, Juozas Kirsnys-Varna, Kazys Riauba-Kazokas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Antanas Aliukas-Kuprys iš Nausodės k., Raguvos vls., žuvo 1948 m. kovo 21d.

KIRSNYS Juozas, Liudviko-Varna, Raudonikis, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 21d. prie Nausodės k., Raguvos vls. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse.

Liudas Kepalas-Tremtinys iš Liveikių k., Leliūnų vls., žuvo 1951 m. kovo 22 d.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Vitkūnas Juozas. A rinktinės Putino būrio partizanas. Žuvo 1946 03 21 Beištrakių miške kartu su B. Sasnausku-Klevu.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

 

Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanų rikiuotė. Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Balys Vaičėnas-Liubartas, antras - Petros Pošius-Gediminas, ketvirtas - Jonas Dūdėnas-Vynas, septintas - Lokio rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas, aštuntas - Vytautas Rusakevičius-Tigras,  dešimtas - Juozas Stanėnas-Aukštaitis, vienuoliktas - Vytautas Miškinis-Viesulas, tryliktas - Povilas Lukošius-Žilvytis, keturioliktas -Zigmas Tumėnas-Kestutis, penkioliktas - Edvardas Gornelis-Čigonas, šešioliktas - Vytautas Dručkus-Šernas, septynioliktas -Edvardas Juodvalkis-Aras, aštuonioliktas - Alfonsas Dambrava-Aidas, devynioliktas - Jeronimas Bulka-Titnagas(Lietuvos ypatingasis archyvas)

Stanėnas Juozas-Aukštaitis gimė 1922 m. Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiaus Makniūnalaukės kaime. Partizanas nuo 1945 m. 1945-1946 m. — Vytauto apygardos Lokio rinktinės Karijoto-Min-gailos kuopos partizanas, 1946—1948 m. - Lokio rinktinės Kadugio kuopos partizanas, 1949 m. — Laisvės kuopos vadas, 1950—1951 m. — Kadugio kuopos vado pavaduotojas. Žuvo 1951 m. kovo 22 d. bunkeryje prie Purvynėlio vienkiemio Molėtų rajone 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Kovo 21-22 d. žuvę partizanai

Vytautas Valentinas Pakštas - Naras, Vaidotas

1922 02 14–1951 03 19

Vytautas Valentinas Pakštas gimė 1922 m. vasario 14 d. Rokiškio aps. Obelių vls. Vabolių k. Mikolo Pakšto ir Genovaitės Žąsinaitės-Pakštienės šeimoje. 1941 m. baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją ir pradėjo dirbti spaustuvėje.

Vytautas Valentinas Pakštas-Naras, Vaidotas su žmona partizanų ryšininke Natalija Deveikyte-Pakštiene-Vaidilute. Apie 1950 m. Iš Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus fondų

Nuo 1942 m. rudens Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys Utenos apylinkėse. Nuo 1944 m. vasario 16 d. gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės mokyklos kursantas.

Nuo 1944 m. rudens mokytojavo Utenos „Saulės“ gimnazijoje – mokė lotynų kalbos. Buvo NKVD suimtas. Pasirašęs pasižadėjimą dirbti sovietų represinėms struktūroms buvo paleistas ir 1945 m. vasario mėn. pasitraukė pas partizanus.

1945 m. birželio 15 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. vykusiame partizanų vadų pasitarime įkūrus Šarūno rinktinę, V. V. Pakštas buvo paskirtas jos štabo viršininku. Tų pačių metų gruodžio 1 d., žuvus rinktinės vadui Vladui Mikulėnui-Lubinui, perėmė rinktinės vado pareigas. Nuo 1946 m. gruodžio iki 1947 m. rugpjūčio mėn. vadovavo Vytauto apygardos Liūto rinktinei. Vėliau ėjo Vytauto apygardos Organizacinio skyriaus viršininko pareigas, o 1947 m. balandžio 30 d. apygardos štabo įsakymu Nr. 18 buvo paskirtas Vytauto apygardos Politinės dalies viršininku.

Skaityti daugiau: Vytautas Valentinas Pakštas - Naras, Vaidotas

Kovo 19-20 d. žuvę partizanai

Iš kairės: Kęstučio apygardos partizanas Vladas Mišeikis-Tarzanas, LLKS tarybos prezidiumo narys Bronius Liesys-Naktis ir Vakaru Lietuvos (Jūros) srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesys-ldenas. 1946 m.
(L.Laurinsko asmeninė kolekcija)

Mišeikis Vladas-Tarzanas gimė 1925 m. Eržvilko valsčiaus Būtai-čių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Žuvo 1951 m. kovo 19 d. kartu su žmona partizane Aldona Gedutyte-Mišeikiene-Gegute ir dar vienu bendražygiu Skaudvilės rajono Mažintų kaime įrengtame bunkeryje
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1951 m. kovo 19 d. Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės k. apylinkėse, Labanoro girioje (dabar – Švenčionių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu buvo aptiktos 2 partizanų žeminės. Susišaudymo metu žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas Stasys Juodis-Čižikas, Dūdelė, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Vilkas, Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V. Pakšto žmona, partizanų ryšininkė Natalija Deveikytė-Vaidilutė.

Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Švenčionių r. Rašios ežero paraistyje. 1990 m. perkelti ir palaidoti naujose Utenos m. kapinėse.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės klūpo – Rytų Lietuvos srities partizanų štabo adjutantas ir Vytauto apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis; antroje eilėje iš kairės stovi: pirmas– Silvestras Urbonas-Lapinas, trečias – Mykolas Urbonas-Liepa, ketvirtas – partizanas Garsas (slapyv.). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vytauto apygardos Lokio ir Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: Liūto rinktinės Perlo (vėliau – Bazalto) rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Lokio rinktinės Laisvės kuopos ir Kiaunės rajono vadas Juozas Stanėnas-Aukštaitis, Jonas Dudėnas-Vynas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kovo 19-20 d. žuvę partizanai

Kovo 17-18 d. žuvę partizanai

„B" rinktinės 4 kuopos partizanai.

Kaireje - žvalgybos skyriaus viršininkas A. Kraujelis-Siaubūnas, žuves 1965 03 17

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

1948 m. kovo 17 d. Prienų aps. Prienų vls. (dabar – Prienų r. sav.) Čiudiškių k., prie gyventojo P. Mačiūtos namo, MGB Prienų vls. poskyrio karinė operatyvinė grupė susidūre su šešiais Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 52-osios (buvusios 3-iosios) kuopos partizanais. Per susišaudymą žuvo Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas ir Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazys Algirdas Varkala-Daumantas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Zigmas Juška-Pjūklas, Zigmantas, 52-osios kuopos 1-ojo būrio vadas Vytautas Jundilas-Jaunutis, partizanai Kazys Antanas Gudauskas-Vaidila, Antanas Pranka-Vytautas ir Vytautas Antanas Žemaitis-Saulius.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Prienų turgaus aikšteje, veliau užkasti Prienų m. Prienų šilo pakraštyje (vieta Prienų m. prie Kauno–Alytaus / Prienų–Marijampoles kelių sankryžos).

Pietų Lietuvos partizanu sritis. Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 134

 

Juozas Lukša ir Kazimieras Pyplys prieš žygi į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais.

Šakių aps. Barzdų vls. Skirkiškės k. 1947 m. gruodžio 14 d. Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: BDPS Prezidiumo įgaliotiniai Juozas Lukša-Skirmantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis. Antroje eilėje iš kaires: 

Žalgirio rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Aleksandras Grybinas-Faustas, šios rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Žalgirio rinktinės partizanas Algirdas Akambakas (Akombakas)-Špicas, neatpažintas, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, Žalgirio rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas, neatpažintas, Geležinio Vilko rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas Vytautas Jundila-Jaunutis ir Žalgirio rinktinės partizanas Leonardas Vizgirda-Keleivis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kovo 17-18 d. žuvę partizanai

Kazys Algirdas Varkala - Daumantas

1924 08 01–1948 03 17

Kazys Algirdas Varkala gimė 1924 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės aps. Klebiškio vls. Prienų parapijos Valengiškių k. Lietuvos savanorio Kazio Varkalos ir Kastės Melnykaitės-Varkalienės šeimoje. Gyveno Marijampolės aps. Prienų vls. Šaltupio k., kur tėvai turėjo 10 ha žemės. Kartu augo 5 seserys: Konstancija Kazimiera (g. 1926 m.), Janina (g. 1927 m.), Danutė (g. 1931 m.),

Aldona (g. 1939 m.), Birutė (g. 1943 m.) ir brolis Vytautas (g. 1938 m.). Brolis Jonas gimė 1951 m.

K. A. Varkala baigė keturis Išlaužo, penktą ir šeštą Garliavos pradžios mokyklos skyrius. Nuo 1938 m. mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, kurią baigė 1944 m. gegužės 15 d. Kartu 1944 m. vasario 16–gegužės 15 d. mokėsi Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės karininkų mokykloje.

Tai buvo gabus jaunuolis: gražiai piešė ir kūrė eilėraščius. Šie gabumai pravertė ateityje: tapęs laisvės kovotoju, rūpinosi partizanų spauda, rinko partizanišką tautosaką, užrašinėjo partizanų pasakojimus, taip pat fiksavo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės žygius ir darbus. Surinktą ir susistemintą medžiagą perdavė į Vakarus vykstančiam artimam kovos draugui Juozui Lukšai-Skirmantui. Vėliau ši autentiška medžiaga buvo išspausdinta Juozo Daumanto knygoje „Partizanai“.

1944 m. rugsėjį Rytprūsiuose dar tebegriaudžiant patrankoms, pas Marijampolės aps. Prienų vls. Dūmiškių k. gyventoją Urbanavičių susirinko keli vyrai: Vincas Senavaitis, K. A. Varkala, Kazimieras Juočys, šeimininko sūnūs Kazimieras ir Vytautas. Apsvarstę padėtį, 1944 m. spalio 12 d. jie įkūrė Geležinio Vilko pulką, kuriam vadovavo V. Senavaitis-Ža­liavelnis. Vėliau šis pulkas buvo pertvarkytas į 8-ąją kuopą, o dar vėliau – į Geležinio Vilko rinktinę.

1945 m. rugsėjo 13 d. K. A. Varkala-Žaliukas buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado ltn. Juozo Stravinsko-Žiedo­ pavaduotoju, o tų pačių metų spalio 30 d. rinktinės vado Žiedo įsakymu Nr. 1 – rinktinės Žvalgybos, spaudos ir propagandos skyriaus viršininku.

Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazys Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, KazokasIš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kazys Algirdas Varkala - Daumantas

Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žėručio rajono H. Ruškulio-Liūto būrio partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1953 07 31 (J. Šyvokienės asmeninė kolekcija)

KRAUJELIS Antanas-Siaubūnas, gim. 1928 m. Kaniūkų k., Alantos vls. Mokėsi Alantos progimnazijoje. Partizanų ryšininkas nuo 1944 m. Į partizanų gretas įstojo 1948 m. rudenį. Priklausė Vytauto apygardos Mykolo Urbono-Liepos būriui. 1950 m. priklausė Žė-ručio rajono Henriko Ruškulio-Liūto būriui, buvo rajono štabo narys. Žuvo 1965 m. kovo 17 d. Utenos raj., Papiškių k. — nenorėdamas pasiduoti, nusišovė. 1998 m. (po mirties) buvo apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu kaip vienas paskutinių Aukštaitijos partizanų. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas Kraujelis gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Kaniūkų k. Stepono Kraujelio ir Anelės Pagalytės-Kraujelienės šeimoje. Kartu augo seserys ir broliai: Ona (g. 1926 m.), Vitalija (g. 1930 m.), Alfonsas ir Konstancija (g. 1932 m.), Bronius (g. 1934 m.), Anelė (g. 1936 m.), Bronė (g. 1938 m.), Janina (g. 1943 m.) ir Stefanija (g. 1945 m.). Antanas mokėsi Kaniūkų pradžios mokykloje, 1945 m. baigė šešias Alantos progimnazijos klases.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai Kraujelių sodyboje vietinės valdžios nurodymu buvo klubas-skaitykla, kurios vedėju buvo paskirtas A. Kraujelis. Namuose dažnai vykdavo kaimo jaunimo susibūrimai, gegužinės, vakaronės, kuriose lankydavosi ir partizanai. Jie pavesdavo A. Kraujeliui įvairias užduotis, pargabenti ginklų ir šaudmenų.

1947 m. sodyboje buvo įrengti ir partizanų bunkeriai. Visa šeima globojo ir rūpinosi juose gyvenančiais ir dirbančiais Vytauto apygardos partizanais. Antanas, seserys Ona ir Vitalija tapo Vytauto apygardos partizanų ryšininkais. Ona pasirinko Ramunėlės, o Vitalija – Saulutės slapyvardžius. Jiems teko pavogti žuvusių partizanų Jono Vyžinto-Svirplio ir Broniaus Steiblio-Marso palaikus ir slapta palaidoti juos Kaniūkų k. kapinėse.

Skaityti daugiau: Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Kovo 15-16 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai apie 1947-1948 m. Iš kairės: Jonas Pavilonis-Tarzanas, Jonas Kemeklis-Tauras, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (GAM)

KEMEKLIS Jonas, Juozo-Tauras, gim. 1923 m. Leliūnų k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 19 ha žemės, baigė Kauno universiteto Statybos fakulteto 2 kursus. Nuo 1946 m. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Tauro būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos štabo narys. Žuvo 1949 m. kovo 16 d. Aknysčių k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Debeikių mstl. kapinėse.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas, Sakalas iš Mogylų k., Andrioniškio vls., žuvo 1950 m. kovo 16 d.;(VŽM)

Skaityti daugiau: Kovo 15-16 d. žuvę partizanai

Kovo 14 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Paukštelio būrio partizanai.
Pirmoje eilėje iš kairės: būrio vadas Jonas Vepštas-Paukštelis, ginkluotas vokišku kulkosvaidžiu MG-34,
neatpažintas partizanas, ginkluotas rusišku 1941 m. modelio Špogino pistoletu-kulkosvaidžiu,
ir Vytautas Vepštas-Žvaigždutė, ginkluotas vokišku pistoletu-kulkosvaidžiu MP-40 II.
[Genocido aukų muziejus)

Vepštas Jonas-Paukštelis gimė 1925 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Petriškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyčio apygardos Paukštelio būrio vadas, nuo 1951 m. sausio - Gedimino rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. kovo 14 d. Panevėžio rajono Glitėnų kaime kautynėse su MGB pajėgomis. Kartu žuvo dar devyni bendražygiai

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1949 m. kovo 14 d. susisprogdinęs Tauro apygardos partizanas N. Mikuckas-Žymūnas.

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

1951 m. kovo 14 d. Ramygalos r. Glitėnų k. apylinkėse (dabar – Panevėžio r. sav.) MGB Ramygalos r. skyriaus stribams ir MGB kariuomenės kareiviams ieškant partizanų, gyventojos M. Juozapavičienės sodyboje viena karinė grupė aptiko ir per susišaudymą nukovė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadą Joną Viapštą (Vepštą)-Paukštelį, jo adjutantą Kazį Gvergždį-Klajūną, partizanus Antaną Burkauską-Brakonierių, Stasį Giedraitį-Stasį, Joną Kraujalį-Sūnų, Danielių Kriščiūną-Liubką, Inžinierių, Joną Masioką-Ąžuolą ir Leoną Štarolį-Arą.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Krekenavos, Ramygalos aikštėse. Teigiama, kad užkasti Šilagalio k. (dabar Panevėžio r. Ramygalos sen.) žvyrduobėse.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179–180.

Skaityti daugiau: Kovo 14 d. žuvę partizanai

Kovo 13 d. žuvę partizanai

Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse,  
Iš kairės: Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, būrio vadas Juozas Kudelis-Dobilas,
Vladas Šatkauskas-Lazdynas ir Pranas Mocijauskas-Aitvaras.
(Genocido aukų muziejus)

Šatkauskas Vladas-Lazdynas gimė 1922 m. Ukmergės apskrities Veprių valsčiaus Knyzlaukio kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kardžio, vėliau J. Kudelio-Dobilo būriui (Didžiosios Kovos apygarda). Žuvo 1950 m. kovo 13 d. Gelvonų valsčiaus Leščiūnų kaime, Edvardo Paulausko sodyboje — sunkiai sužeistas, nenorėdamas būt: paimtas gyvas į nelaisvę, susisprogdino 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Berūkštis Petras iš Pakuonio k. Kauno raj. Buvęs Pakuonio viršaitis. Žuvo 1946.03.13. Geležinio Vilko rinktinė.

Gresser Helmut - Garnys. 7-1947.03.13. Vokietis lakūnas, numuštas prie Leningrado, per Estiją ir Latviją keliavo į Vokietiją. Lietuvoje sunkiai sužeistas į koją, liko partizanauti Tauro apygardoje. Žuvo išduotas Pašelmenių k. Bartninkų vlsč. Palaidotas Bartninkuose.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 13 d. žuvę partizanai

Jonas Misiūnas-Žalias Velnias

Jonas Misiūnas-Žalias Velnias gimė 1911 m. sausio 15 d. Panevėžio aps. Pušaloto vls. Valmonių k. (Pagirių vnk.). Tėvas buvo kalvis. Šeimoje dar augo 6 seserys ir 3 broliai. Iki kariuomenės Jonas dirbo tėvo ūkyje. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karo tarnybą, tapo liktiniu. Turėjo viršilos laipsnį. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke Kaune. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių vachmistru, Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. vasario 16 d. – šios rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnas. Vokiečiams rinktinę išformavus, slapstėsi Musninkų vls. Ukmergės aps. Sovietams antrąkart okupavus Lietuvą, 1944 m. liepos mėn. kartu su šeima apsigyveno Ukmergės aps. Musninkų vls. Janionių k. Suorganizavo partizanų būrį, kuriame liepos mėn. pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų. Būrys veikė Ukmergės ir Trakų apskrityse. Rugpjūčio mėn. jis pavadintas Didžiosios Kovos rinktine. Taikydamas „skrajojančiųjų“ dalinių taktiką, J. Misiūnas su savo būriu nuolatos keliavo iš valsčiaus į valsčių.

Nevengė susidūrimų su priešu, naikino sovietų valdžios įstaigas ir aktyvistus.

Skaityti daugiau: Jonas Misiūnas-Žalias Velnias

Kovo 11-12 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m.
I    eilėje iš kairės: Jonas Staškevičius-Aušra, Juozas Valonis-Merkys.
II    eilėje iš dešinės: Jonas Stasiukaitis-Ežys, kiti neatpažinti.
III    eilėje iš kairės: Jonas Šimėnas-Berželis, Albinas Milčiukas-Tigras, Povilas Jonelis-Tūzas (GAM)

ŠIMĖNAS Jonas-Berželis, gim. Papilių k., Subačiaus  vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 12 d. Jackagalio k., Raguvos vls. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
 Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Foto: 1952 m. kovo 12 d. susisprogdinę Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanai J. Dabušinskaitė ir A. Kliorė

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Josnickas Benius - Žvangys. Žuvo 1946.03.11 Ražiškių k. Garliavos vlsč.

Maceina Juozas - Šarka. Kauno apylinkių partizanas. Žuvęs 1946.03.11. Geležinio Vilko rinktinė.

1946 m. naktį į kovo 12 d. Ražiškių k. Garliavos vlsč. pas M. Štuopienę buvo sunaikintas bunkeris. Jame buvę partizanai B. Juodsnukis-Žvangas ir A. Rakauskas-Vijoklis susisprogdino.

Dženkauskaitė Bronė iš Skevonių k. Birštono vlsč. Žuvo 1945.03.12.

Juodsnukis Benas - Žvangas iš Pavytės k. Garliavos vlsč. Geležinio Vilko rinktinės Kęstučio kuopos partizanų vadas. 1946.03.12 išduotas grupės partizano Rugieniaus-Mėnulio, Ražiškių k. Garliavos vlsč. bunkeryje pas Štuopienę susisprogdino.

Rakauskas Antanas - Vijoklis iš Pavytės k. Garliavos vlsč. Kęstučio kuopa. Žuvo 1946.03.12 Ražiškių k. Garliavos vlsč. kartu su B. Juodsnukiu.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 11-12 d. žuvę partizanai

Kiauneliškio kautynės


LLA Tigro rinktinės vadas Leonas Vilutis-Bitinėlis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo
 
Generalinio štabo aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo

1944 m. spalio mėn., Leono Vilučio-Bitinėlio ir jo bendražygių pastangomis įsteigus LLA Tigro rinktinės štabą ir sukūrus jo branduolį, skubiai parengti įsakymai, kuriais besislapstantys vyrai buvo suskirstyti būriais, kuopomis ir batalionais. Paskirta trylikos kuopų vadovybė Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskrityse. 1944 m. pabaigoje šis štabas pasiekė nemažų rezultatų organizuodamas Švenčionių ir Utenos apskričių partizanus. Remiantis LLA nuostatais buvo prisaikdinti ir į LLA priimti per 600 kovotojų. 1944 m. gruodžio mėn. į LLA pogrindžio veiklą įsitraukė Švenčionių apskrities miškuose nuleista 12 desantininkų grupė.

1945 m. vasario mėn. vien Švenčionių aps. Benedikto Kaletkos-Kęstučio kuopoje buvo per 300 gerai ginkluotų partizanų. Kuopos vado įsakymu gen. štabo aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas paruošė „Panteros“ planą, kuriame buvo numatyta Labanoro girioje įrengti dvi įtvirtintas, ilgalaikei gynybai pritaikytas stovyklas, savotiškas tvirtoves.


LLA Tigro rinktinės partizanų būrio vadas Apolinaras Juršys-Vytenis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo

LLA Tigro rinktinės kuopos vadas Benediktas Kaletka - Kęstutis
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo
 

LLA Tigro rinktinės partizanų būrio vadas Antanas Krinickas-Romelis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo

Pirmą tokį bunkerį dar 1944 m. rudenį netoli Kiauneliškio įrengė LLA Tigro rinktinės Apolinaro Juršio-Vytenio vadovaujamas apie 60 partizanų (daugiausia iš Šiškinių kaimo) būrys. Žiemą prie jo prisidėjo Antano Krinicko-Romelio vadovaujamas taip pat apie 60 partizanų būrys, kuris įrengė kitą bunkerį. Tai buvo gerai įrengti didžiuliai bunkeriai su apkasais. A. Juršio partizanai gyveno Margio bunkeryje, o A. Krinicko–Kauno bunkeryje.

1945 m. kovo 11 d. partizanus apsupo 500 NKVD kariuomenės karių. Prasidėjo kautynės.

Skaityti daugiau: Kiauneliškio kautynės

Kovo 9-10 d. žuvę partizanai

Žuvę Tauro apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas -Valentinas Dainelis-Jūrininkas, antras - Vaclovas Kutkaitis-Vytautastrečias - Antanas Ardzijauskas-Slapukas, ketvirtas - Juozas Štrimas-Putinas.
Kūnai išniekinti 1949 m. kovo 10 d. Jankuose. (Genocido aukų muziejus)

Kutkaitis Vaclovas-Vytautas gimė 1918 m. Sakių apskrities Jankų valsčiaus Ardzijauskų kaime. Tauro apygardos partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. karinės-čekistinės operacijos metu Jankų valsčiaus Liepalotų kaime

Ardzijauskas Antanas-Slapukas. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas, 34-osios kuopos skyriaus vadas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais J. Štrimu-Putinu ir V. Daineliu-Jūrininku. Kūnai buvo išniekinti Jankuose

Dainelis Valentinas-Jūrininkas gimė 1918 m. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Žūkų kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. gegužę. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-osios kuopos partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir J. Strimu-Putinu. Kūnai buvo išniekinti Jankuose

Štrimas Juozas-Putinas gimė 1911 m. Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos valsčiaus Bagauskų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-osios kuopos Žvirblio būriui. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir V. Daineliu-Jūrininku. Kūnai buvo išniekinti Jankuose

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Foto: Numestas aikštėje 1946 m. kovo 10 d. žuvęs Algimanto apygardos partizanas. A. Paškevičius

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Skaityti daugiau: Kovo 9-10 d. žuvę partizanai

Antanas Vaičikonis - Šermukšnis

1951 m. kovo 9 d. Panevėžio r. Narbutų k. (dabar – Panevėžio r. sav.) gyventojos Juzės Kaminskienės sodyboje MGB agentas (buvęs partizanas) nužudė partizaną Antaną Vaičikonį-Šermukšnį (iki 1950 m. rugpjūčio mėn. – Krištaponio rinktinės vadas). Sodybos šeimininkai nužudytojo palaikus palaidojo miške.

Pasitaikius progai perlaidoti į Tumagalio k. (dabar Panevėžio r. Miežiškių sen.) kapines prie neseniai palaidoto mirusio vietos gyventojo.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179.

Antanas Vaičikonis gimė 1920 m. balandžio 24 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Sodeliškių k. Girelės vnk. Kartu augo trys broliai ir dvi seserys. Tėvai turėjo per 50 ha žemės, gražią sodybą (sudeginta sovietų okupantų). Nacių okupacijos metais dirbo seniūnu.

Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1946 m. Vyčio apygardos būrio, kuriame partizanavo ir du jo broliai Jonas-Dobilas (g. 1925 m.) ir Juozas- Meška (g. 1912 m.), vadas.

Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis (antroje eilėje iš kairės penktas) su bendražygiais. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Antanas Vaičikonis - Šermukšnis

Adolfas Kubilius - Balys

Adolfas Kubilius gimė 1918 m. liepos 26 d. Kretingos aps. Kartenos vls. Budrių k. Leono Kubiliaus ir Onos Daugintaitės-Kubilienės šeimoje.1936 m. baigė Kretingos gimnaziją. 1940 m. pavasarį pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2-ajame ulonų pulke. Tų pačių metų rudenį demobilizuotas.

Vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno radiofone, vėliau – Vilniaus tabako fabrike. Studijavo žurnalistiką Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1943 m. pradžios, ėmus persekioti gestapui, gyveno nelegaliai. 1943 m. liepos mėn. įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), buvo jos centrinio štabo Vilniuje Organizacinio sektoriaus Ryšių skyriaus viršininkas. Rūpinosi antinacinės spaudos platinimu, naujų narių telkimu. 1944 m. rugpjūčio mėn. išvyko į vokiečių žvalgybos mokyklą Noihofe (Rytų Prūsija). Vadovavo penkių asmenų desantui, 1944 m. lapkričio 17 d. nuleistam į Platelių ir Alsėdžių miškus. Netoli Alsėdžių, Skirpsčių k., ūkininkų Pocių sodyboje, vėliau – ir kitose vietose įsirengė bunkerius, užmezgė ryšius su LLA Šiaulių apygarda ir jos vietos skyriais, taip pat Vanagų būriais Telšių, Kretingos, Mažeikių ir Tauragės apskrityse. Rūpinosi ginklų įsigijimu, rinko žinias apie Raudonąją armiją, karinių dalinių dislokaciją, technikos judėjimą. Gautas žinias siųstuvu perduodavo į Vokietiją. Palaikė ryšius su Telšių vyskupu Vincentu Borisevičiumi, iš kurio gaudavo paramą maistu. 1945 m. kovo mėn. kartu su Adolfu Eidimtu suvienijo Vanagų būrius į LLA Žemaičių legioną ir sudarė jo štabą: vadas – A. Kubilius, Organizacinio sektoriaus viršininkas – Šarūnas Jazdauskas, jo padėjėjas – Jonas Dūda, Žvalgybos skyriaus viršininkas – Algis Šertvytis, iždininkas – Antanas Každailis.

Suimto Adolfo Kubiliaus fotografija iš baudžiamosios bylos

1945 m. balandžio 23 d. Vilkų kaime prie Alsėdžių suimtas. Kalintas NKGB Vilniaus vidaus kalėjime. 1946 m. sausio 9 d. LSSR NKVD kariuomenės karo tribunolo nuteistas mirties bausme. A. Kubiliui ir dar keturiems jo bendrabyliams bausmė įvykdyta 1946 m. kovo 9 d. Vilniuje, NKGB centrinės būstinės rūsyje įrengtoje mirties bausmės vykdymo patalpoje. Palaikai slapta užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. 1994–1996 ir 2003 m. archeologinių kasinėjimų metu Tuskulėnų kapavietėje rasti nužudytųjų palaikai 2004 m. perkelti į Tuskulėnų rimties parke įrengtą koplyčią-kolumbariumą.

LGGRTC medžiaga

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201603_kubilius_biog.pdf

Juozas Survila - Šarūnas


 

Paminklas ir Lietuvos kario kryžiai 1989–1991 m. iš Ukmergės m., Deltuvos, Šešuolių ir Vidiškių mstl., Siesikų sen. Vaivadiškių k., Pivonijos šilo užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1944–1955 m. Ukmergės apylinkėse žuvusiems Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanams atminti. Bendras memorialo, paminklo, atminimo lentos paminkle ir vienos iš atminimo lentų vaizdas. Ukmergės r. Naujosios Ukmergės miesto (Dukstynos) kapinės. Atidengtas 1991 m. rugsėjo mėn. Aut. architektas Medardas Grigaliūnas ir skulptorius Jonas Žentelis. R. Trimonienės nuotr., 2003 m.

Juozas Survila gimė 1921 m. balandžio 27 d. Vilkmergės (Ukmergės) aps. Siesikų vls. Gružų k. turtingų ūkininkų Stanislovo ir Marijonos Survilų šeimoje.

1944 m. pavasarį jis tapo gen. P. Plechavičiaus Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnu. Naciams rinktinę paleidus, grįžo į tėviškę. 1944 m. rudens pradžioje kartu su broliu Vincu, Juozu ir Petru Zimbliais slapstėsi Gružų miške, o 1944 m. lapkričio mėn. tapo Ukmergės rinktinės Vanagų kuopos Siesikiečių grupės 2-ojo būrio (vadas viršila Petras Žėruolis) partizanu. 1944 m. lapkričio 2 d. Gružų miške kautynėse su enkavėdistais žuvo J. Survilos brolis partizanas Vincas ir keturi jo bendražygiai.

1945 m. balandžio mėn. Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Atamanas (vėliau Briedis) paskyrė J. Survilą-Šarūną partizanų būrio vadu.

Skaityti daugiau: Juozas Survila - Šarūnas

Kovo 8 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai apie 1947-1948 m. Iš kairės: Jonas Šimonis-Šposas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas (VŽM)

ŠIMONIS Jonas, Jono-Šposas, gim. 1926 m. Beržoniškio k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 33 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. 1949 m. kovo 8 d., traukdamasis iš NKVD dalinio apsupties, paskendo Šventosios upėje. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Blaškevičius Antanas iš Makrickų k. Gudelių vlsč. V. Dranginio būrio partizanas. 1919-1945.03.08. Kartu žuvo dar 8 partizanai. Palaidoti Gudeliuose.
http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Kovo 8 d. Krekenavos vls. NKVD garnizonui krečiant Pašilių mišką, Žvirblių k. apsuptyje besigindami nuo priešų gyvi sudegė 4 partizanai: I.Kadžys, Antanas Biliūnas, Edvardas Plėštys ir Stasys Krikščiūnas
http://partizanai.org/failai/html/lietuvos_karas.htm

Skaityti daugiau: Kovo 8 d. žuvę partizanai

Kovo 6-7 d. žuvę partizanai

Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje.
 Antroje eilėje pirmos -Benediktas Labėnas-Kariūnas, paskutinis - Juozas Gegužis-Diemedis.
(Genocido aukų muziejus)

Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas,
 Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)

Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų apskrities Lazdijų valsčiaus Papėčių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. rugsėjo 25 d. — Šarūno rinktinės vadas. Nuo 1948 m. spalio, pavaduodamas A. Ramanauską-Vanagą, laikinai ėjo Dainavos apygardos vado pareigas. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. apygardos štabo bunkeryje Daugų valsčiaus Kalesninkų miške (nušautas MGB agentų K. Kubilinsko ir A. Skinkio). 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu B. Labėnas-Kariūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 

Voveris Vaclovas-Žaibas gimė 1922 m. Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Bakaloriškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. rugpjūčio vadovavo Kazimieraičio rinktinei, 1948 m. lapkritį paskirtas Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Dalyvavo apie trisdešimtyje kautynių su okupacine kariuomene ir vietiniais kolaborantais — stribais. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. Alytaus apskrities Daugų valsčiaus Kalesninkų miške MGB agentams K. Kubilinskui ir A. Skinkiui išdavus apygardos vadavietę. Po mirties jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu V. Voveriui-Žaibui suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
 

1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. (dabar - Alytaus r. sav.) Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai - prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename - Dainavos apygardos štabo - bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. spalio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną. Kitame - Kazimieraičio rinktinės štabo - bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus kieme. Jų užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 61.

Skaityti daugiau: Kovo 6-7 d. žuvę partizanai

Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas

Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų aps. Lazdijų vls. Staidarių (Papėčių) k. Besimokydamas Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose bendradarbiavo spaudoje - kūrė eilėraščius, rašė prozą, publicistiką. 1938 m. išmėgino plunksną ir literatūros kritikoje. Daug rašė į „Trimitą“, „Kariūną“ ir „Jaunąjį ūkininką“.

1939 m. B. Labėnas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. spalio 1 d.) jis baigė Karo mokyklą. Buvo paleistas į karininkų atsargą, karininko laipsnis nesuteiktas dėl politinių motyvų.

Nacių okupacijos metais tarnavo Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardoje, tačiau darbas jam nepatiko ir 1943 m. jis įstojo į 3-iąjį lietuvių statybos batalioną. Pasak sesers Eugenijos Sušnienės, brolis fronte nebuvo - jis tiesė kelius, miške kirto medžius, dirbo kitus karo pionierių darbus. 1944 m. batalionai buvo išformuoti. Tais pačiais metais Vokietijoje, Drezdeno mieste, buvo sutelktas lietuvių karininkų rezervas - tarp šių karininkų buvo ir B. Labėnas. 1944 m. gruodžio 7 d. kartu su 11 karininkų jis buvo pasiųstas į Liepojos (Latvija) apsupimą. Karui baigiantis, prie Tukumo pateko į sovietų nelaisvę ir kartu su vokiečiais belaisviais buvo išvežtas į Komsomolską prie Amūro (Sevvostlagas) Chabarovsko kr. Po pusantrų metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų rikiuotė. Priešais ją stovi rinktinės vadas Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariūnas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų.

Skaityti daugiau: Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas

Vaclovas Voveris-Žaibas

1922 02 17-1949 03 07

Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų aps. Onuškio vls. Bakaloriškių k. Daugiavaikėje darbščių ūkininkų Viktorijos ir Andriaus Voverių šeimoje augo devyni vaikai: penkios dukterys ir keturi sūnus. Vaclovas buvo jauniausias iš sūnų. Mėgo drožinėti. Mokytis jam sekėsi, tačiau pavyko baigti tik šešis pradžios mokyklos skyrius, nes reikėjo pavaduoti sergantį tėvą. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likęs vyras: Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenėje, o Jonas jau buvo miręs. Vaclovui teko ir žemę arti, ir statybininku dirbti, nes Voverių šeima tuo metu statėsi naują namą vienkiemyje. Tėvui susirgus, statybos sustojo. Vis dėlto 1936 m. namas buvo baigtas, iškastas šulinys, užveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti trobesiai.

Antrojo pasaulinio karo metais Vaclovas kartu su kitais kaimo vyrais saugojo gimtąjį Bakaloriškių kaimą nuo plėšikaujančių sovietinių diversantų. Raudoniesiems partizanams 1943 m. Smailuose nužudžius kelis Voverių giminaičius, jis kartu su kaimynais įkūrė kaimo savisaugos būrį. 1944 m. balandžio 13 d. raudonieji partizanai sudegino 40 sodybų Bakaloriškių kaimą ir nužudė keletą žmonių. Savisaugininkai sutriko, bet atsipeikėję banditus pasivijo ir gerokai jiems įkrėtė.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanai. Iki 1948 m. rugsėjo 3 d. Pirmoje eilėje prigulę Ūkio skyriaus viršininkas V. Kazlauskas-Vanagas (kairėje) ir grupės vadas V. Voveris -Žaibas (dešinėje). Stovi pirmas iš dešinės grupės partizanas Vladas Gavelis-Banadas. Kiti - neatpažinti. Kitoje fotografijos pusėje ranka užrašyta:„Prisiminimui. Kovos draugui p.Tumui. Nuo Banado.48 IX. 3 d."). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Vaclovas Voveris-Žaibas

Kovo 4-5 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

MAČIULIS Romualdas, Petro-Papūnė, gim. 1914 m. Laukagalių k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 5 d. Palaikai užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Varnas Algirdas-Gaidelys gimė 1924 m. Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Virkujų kaime. Nuo 1946 m. - Vytauto apygardos Aro būrio partizanų rėmėjas ir ryšininkas. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. Priklausė Aro būriui. Žuvus būrio vadui, vadu tapo A. Varnas. Žuvo 1952 m. kovo 5 d. Debeikių apylinkės Stalėriškio kaime
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Antanas Pipinys-Kulbis, Jūžintų vls., Margio rinkt. Žalgirio b. Ž.1948 03 04.

Romas Mačiulis-Pupulia, Svėdasų vls., Laukagalių k. Ž.1948 03 05.

Alfonsas Paškevičius -Justas, Kamajų vls., Žebraičių k., būrio vadais. Ž.1946 03 05.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Skaityti daugiau: Kovo 4-5 d. žuvę partizanai

Kovo 3 d. žuvę partizanai

1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar – Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir rinktinės štabo narys Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Per kautynes buvo nušauta ir šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.
Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. D. Knatauskaitė palaidota Tauragės m. kapinėse.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 74, 262-263.

Kęstučio apygardos partizanai poilsio metu. 1949 m. rugsėjo 19 d. Iš kairės: Jonas Juozaitis (Paliokas)-Martinaitis, Pranas Briedis-Jūra, Vladas Gudavičius-Vaišnoras, Vytautas Slapšinskas- Vytas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

„Agentui Šimkui išdavus, 1950 metų kovo 3 dieną dviejų partizanų, buvusių Tauragės valsčiaus Ceikiškės kaime, Vinco Knatausko sodyboje, sunaikinimui pasiunčiami 105 kareiviai. 19 valandą apsupamos trys Ceikiškės kaimo sodybos. Patikrinus dviejų valstiečių namus, tankiausiai apgulama V. Knatausko sodyba. Tikrinant palėpę, pirma lipo šeimininko dukra, o paskui kareivis. Partizanai merginą praleido, o kareivį nušovė. Apačioje, kambaryje, buvę kariškiai nežinojo, ką daryti. Apsuptyje buvę kareiviai gavo įsakymą pulti namą. Partizanai nukovė dar 4 puolusius kareivius.

Pranešus, kur yra partizanai, kareiviai įsitaisė daržinėje ir į palėpę pasipylė pragariška kulkų papliūpa. Kambaryje likę kareiviai išbėgo į lauką, tačiau kapitonas Gatyšskis pasiliko. Išgirdęs krebždesį, jis ėmė šaudyti ir sunkiai sužeidė nuo aukšto nulipančią šeimininko dukrą. Dar labiau apšaudant palėpę, kariškiai iš namo išsitempė nukautą kareivį. Mūšis tęsėsi 5 valandas. Pagaliau V. Knatausko sodyba padegama. Sudegė Vladas Gudavičius-Vaišnoras ir Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Rodos, kad liepsnose žuvo ir sužeista šeimininko dukra...“ – rašoma knygoje „Šilalės kraštas“, III d., Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis, 1940–1953, Vilnius: Žiburio leidykla, 2001, p. 308.

Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas-Skaistgiris (stovi septintas iš kairės) su rinktinės partizanais. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vladas Gudavičius-Miškinis,Radvila, Vaišnora

1919 12 04–1950 03 03

Vladas Gudavičius gimė 1919 m. gruodžio 4 d. Rusijoje, Vitebske, Antano ir Teklės Gudavičių šeimoje. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigė specialią mokyklą. Gyveno Raseinių aps. Jurbarko vls. Klišių k. Girininkas. Vokiečių okupacijos metais, dirbdamas Mantvilių girininkijoje, slapstė antinacinės rezistencijos narį, Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėją Petrą Paulaitį-Aidą Nuo 1945 m. kovo mėn. Jurbarko partizanų grupės vado P. Paulaičio pavaduotojas. Vėliau – Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (Aukuro) rinktinės partizanas. 1949 m. balandžio mėn. V. Gudavičius paskirtas Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.

1949 m. birželio 8 d. žuvus Kęstučio apygardos vadui Aleksandrui Miliuliui-Algimantui, Neptūnui ir apygardos vadu paskyrus Antaną Bakšį-Germantą, Klajūną, pastarasis V. Gudavičių paskyrė apygardos štabo viršininku. Netrukus jam buvo paskirtos ir Butigeidžio rinktinės vado pareigos. Tų pačių metų rugsėjo mėn. apygardos štabo viršininko pareigas V. Gudavičius perdavė Pranui Briedžiui- Jūrai, o pats liko Butigeidžio rinktinės vadu ir šias pareigas ėjo iki pat žūties.

Skaityti daugiau: Kovo 3 d. žuvę partizanai

Kovo 1-2 d. žuvę partizanai

Taujėnų apylinkių partizanai.
Iš kairės: Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Zofija Striogaitė-Žilienė-Klajūnė ir Petras Sinkevičius-Ąžuolas.
(Genocido aukų muziejus)

Sinkevičius Jonas-Šermukšnis gimė 1930 m. Taujėnuose. Vyčio apygardos Žaibo, Vyganto būrių partizanas. Žuvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkūno sodybos Taujėnų vienkiemyje kartu su broliu Petru ir dar dviem kovos draugais. Palaikai buvo užkasti Pivonijos šile, 1989 m. perlaidoti Ukmergės kapinėse
Sinkevičius Petras-Ąžuolas gimė 1929 m. Taujėnuose. Vyčio apygardos Žaibo, Vyganto būrių partizanas. Žuvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkūno sodybos Taujėnų vienkiemyje kartu su broliu Jonu ir dar dviem kovos draugais. Palaikai buvo užkasti Pivonijos šile, 1989 m. perlaidoti Ukmergės kapinėse 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Mikelionis, Vincas g.1912 Bajoriškiu k.sl. Vargdienis Partizanas nuo1944 09 03 Žuvo: 1948 03 01

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Dambrauskas Juozas - Strazdas iš Patunkiškių k. Alvito vlsč. 1919-1947.03.01. Partizanuose nuo 1946 m. Vytauto rinktinė. Žuvo Čyčkų k. Alvito vlsč. pas Mockų.

Karpavičius Antanas, Jono s., - Arabas iš Pakusinės k. Šunskų vlsč. 1928-1948.03.01. Vytauto rinktinė. Žuvo Naujienėlės k. pas Bliūdžiu kartu su Samsonu-Pinaviju ir S. Kraptavičium-Artoju

Kraptavičius (žmonių vadinamas Skirpstavičiumi) Stanislovas, Kazio s.,- Artojas iš Beržinių k. Keturvalakių vlsč. 1900-1948.03.01. Žuvo prie Gižų, Naujienėlės k. Statybininkas. Vytauto rinktinė.

Samsonas Albinas - Pinavijas. 1923-1948.03.01. Gimė Valavičių k. Keturvalakių vlsč. Vilkaviškio apskr. 1946.10.20 įstojo į Vytauto rinktinę. Žuvo 1948.03.01 Baltrakio k. Gižų vlsč.

Samsonas Juozas iš Valavičių k. Keturvalakių vlsč. Žuvo kartu su broliu Pina vijų 1948.03.01 Baltrakio k. Gižų vlsč. Vytauto rinktinė.

Murauskas Juozas - Topolis iš Zovodos k. Sangrūdos vlsč. 1925-1945.03.02. Partizanuose nuo 1944 m. rudens. Žuvo, eidamas per Lietuvos-Lenkijos sieną Giluišių k. Vytauto rinktinės 4-oji kuopa.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 1-2 d. žuvę partizanai

Vasario 27-28 d. žuvę partizanai

1949 m. vasario 28 d. Kauno aps. Veiverių vls. (dabar – Kauno r. sav.) Girininkų II k. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją.

Jos metu Vinco Klimausko namuose aptiktas Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeris, kuriame slėpėsi 5 partizanai. Per susišaudymą žuvo 4 partizanai: Birutės rinktinės vadas Stanislovas Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Andrius Naudžius-Beržas, Arlausko kuopos vadas, rinktinės štabo viršininkas Jonas Skučas-Kęstutis ir būrio vadas Bronius Naudžius-Žiemys.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, V., LGGRTC, 2008, p. 142, 143, 204.

 

Kryžius 1949 m. vasario 28 d. bunkeryje žuvusiems Tauro apygardos Birutės rinktinės vadui S. Jaloveckui-Kiškiui, Mindaugui, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui A. Naudžiui-Beržui, rinktinės štabo viršininkui, Arlausko kuopos vadui J. Skučui-Kęstučiui ir būrio vadui B. Naudžiui-Žiemiui atminti. Bendras paminklo ir atminimo lentos vaizdas. Kauno r. sav. Alšėnų sen. Girininkų II k. Aut. J. Mitkus ir O. Klimanskytė-Jočionienė. Atidengtas 1997 (ar 1998) m. Fotogr. D. Žygelis, 2005 m.

Stanislovas (Stasys) Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas
1923 04 21–1949 02 28

Stanislovas (Stasys) Jaloveckas gimė 1923 m. balandžio 21 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Tarputiškės k. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių vls. Kampinių k. Moksleivis. Nuo 1945 m. balandžio mėn. Tauro apygardos Geležinio Vilko kuopos (vadas Alfonsas Arlauskas-Vilkas) 4-ojo būrio partizanas. 1947 m. pavasarį paskirtas Geležinio Vilko kuopos vadu. 1948 m. gegužės mėn. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. 1949 m. sausio 10 d. laikinai einančio Tauro apygardos vado pareigas Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu nuo 1948 m. gruodžio 15 d. paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės vadu.

2003 m. gruodžio 23 d. S. Jaloveckui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 2004 m. vasario 27 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis.

Skaityti daugiau: Vasario 27-28 d. žuvę partizanai

Panaros kautynės

1945 m. vasario 28 d. Alytaus aps. Merkinės vls. (dabar – Varėnos r. sav.) Panaros k. įvyko kautynės tarp NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių ir Mykolo Lukošiūno-Lukošiaus būrio partizanų. Jose taip pat dalyvavo Antano Grušausko-Siaubo, Albino Kiseliausko-Karvelio ir Juozo Slautos-Aušros būriai (NKVD skyriaus pranešime nurodoma iki 250 partizanų). Pasak NKVD generolo pranešimo, 6 valandas trukusiose kautynėse žuvo 37 partizanai. Iš jų žinomi: Vaclovas Kleinatauskas, Juozas Lazauskas-Liepa, Mykolas Lukošiūnas-Lukošius (būrio vadas) ir Bronius Tamulevičius-Linksmutis.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 16.

 

Kryžiai ir koplyčia šioje vietoje užkastiems 1945–1953 m. Merkinės apylinkėse žuvusiems Dainavos apygardos Dzūkų, Geležinio Vilko, Merkio (vėliau – Kazimieraičio) ir Šarūno rinktinių partizanams atminti. Varėnos r. Merkinės sen. Merkinės mst. Merkinės kryžių kalnelis. Kryžiai buvo statomi nuo 1989 iki 1998 m. Koplyčios ir paminklinių plokščių aut. skulptorius Albertas Belevičius, architektė G. Petrušienė. Koplyčia-paminklas atidengta 1994 m. spalio 9 d. Plokštės atidengtos 1998 m. rugpjūčio 2 d. R.  Trimonienės nuotr., 1997 ir 2004 m.

 

„Kai apie 9 valandą žvalgai pranešė, kad nuo Merkinės atvažiuoja priešo daliniai, staigiai nuskambėjo įsakymas: priešui priartėjus, užimti nurodytas pozicijas. Į kitus tris vienkiemius, kuriuose buvo apsistoję būrio skyriai, ėjo siauras negilus slėnis. Dviem skyriams (viename iš jų buvau ir aš) buvo įsakyta ginti šio slėnio priekinę ribą, saugoti kairįjį būrio sparną. Mūšis įvyko lygumoje.

Užgrojo ugnies maršą mūsų 17 kulkosvaidžių ir šautuvų. Tikėjomės, kad rusai pasitrauks. Po valandą trukusių kautynių pamatėme, kad priešo pajėgų vis daugėja ir jos bando mus supti. Gavom įsakymą – atsišaudant trumpais perbėgimais trauktis Vilkiautinio kaimo link, arčiau Žaliamiškio. Traukiantis priešo snaiperiai nukovė kelis mūsų būrio kovotojus. Pragariška ugnis tęsėsi visą dieną, kol iš lėto judėjome Žaliamiškio link.

Priešo dalinių vis daugėjo. Trauktis trukdė pavasario atlydys. Kojos klimpo į žemę, visikapstėsi purve. […]

Skaityti daugiau: Panaros kautynės

Zigmas Šerkšnas - Tigras

Zigmas Šerkšnas gimė 1924 m. vasario 28 d. Lazdijų aps. Veisiejų vls. Bertašiūnų k.

1941 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją. Kilus SSRS–Vokietijos karui 1941 m. birželio 23 d. įstojo į Veisiejų sukilėlių būrio apsaugos grupę. Saugojo administracinius pastatus, įstaigas ir sandėlius nuo besitraukiančių raudonarmiečių. Po savaitės, naciams sukilėlius nuginklavus, įsidarbino Veisiejų valsčiaus raštininku. Rugsėjo mėn. pradėjo dirbti mokytoju Veisiejų vls. Bartelių k. pradinėje mokykloje, vėliau mokytojavo Marcinkonių progimnazijoje. 1942 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete, tačiau studijų nebaigė, nes 1943 m. kovo mėn. naciai universitetą uždarė.

1945 m. birželio mėn. įstojo į Andriaus Valentukevičiaus-Bijūno vadovaujamą partizanų būrį, priklausiusį Dzūkų grupės Merkio rinktinės Marcinkonių batalionui. Vėliau perėjo į Antano Grušausko-Siaubo vadovaujamą būrį. Kai 1945 m. rugpjūčio mėn. Dzūkų grupės vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis A. Grušauską-Siaubą paskyrė Marcinkonių bataliono vadu, antruoju jo pavaduotoju jis paskyrė Z. Šerkšną-Tigrą. Pastarasis buvo atsakingas už nuolatinį ryšio tarp Marcinkonių bataliono būrių (Bijūno, Siaubo, Jurgino, Barzdos) palaikymą, Dzūkų grupės štabo aprūpinimą maistu, antisovietinių atsišaukimų redagavimą, dauginimą ir platinimą. Kadangi gerai pažinojo vietoves, Z. Šerkšnas-Tigras dažnai lydėdavo Dzūkų grupės vyriausiąjį vadą plk. J. Vitkų-Kazimieraitį į susitikimus su Užnemunės partizanų vadais ir ryšininkais. 

Skaityti daugiau: Zigmas Šerkšnas - Tigras

Jonas Semaška-Liepa - paskutinis žodis

SEMAŠKA Jonas, Juozo - Liepa, g. 1907 Panevėžio apskr. Majoras. Paskutinės LLA struktūros "Žemaičių Legiono” vadas. Suimtas 1946 kovo mėn. Nuteistas 1946 10 30 Telšiuose. Sušaudytas 1947 02 26. Palaikai rasti Tuskulėnų parke 1996.

Paskutiniu žodžiu majoras Semaška, Lietuvos laisvės armijos kovotojas, paneigė primetamus jam kaltinimus, žadino lietuvių tautinę dvasią:

- Aš, Lietuvos karininkas, majoras Jonas Semaška, akivaizdoje visų esančių teismo salėje sakau: nesu paleidęs nė vieno šūvio į beginklį žmogų. Bet aš - karys, daviau priesaiką savo Tėvynei ir gyniau ją nuo okupantų visomis įmanomomis formomis.

Taip, aš buvau Žemaičių legiono vadas. Partizaninis karas yra tik vienas iš visame pasaulyje pripažintų masiškiausių pasipriešinimo okupacijai būdų, ir teisti mane, taip pat ir mano bendražygius už tai, kad mes gynėmės, niekas neturi teisės. Mus gali teisti tik Lietuvos teismas ir ne už tai, ką mes padarėme gindamiesi, o tik už tai, ko nespėjome padaryti.

Žinau, mes likome vieni, mes buvome pasmerkti pražūčiai pačioje pasipriešinimo pradžioje, tačiau mes, okupuotos tautos vyrai, neturėjome kito pasirinkimo.

Visuotinis bolševikų teroras, masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai nuo pirmųjų okupacijos dienų, prievartinė kolektyvizacija, specialiųjų NKVD dalinių siautėjimas, smurtas, sodybų deginimas mus išvijo į miškus ir privertė imtis ginklo.

Kaltinate mane tarnavimu Vokietijos kariuomenėje? Taip, aš tarnavau Lietuvos savisaugos daliniuose, aš kovojau prieš bolševizmą, tačiau Lietuva pati nieko neužpuolė ir pasauliui negrasino. Žinau, mumis naudojosi ir viena, ir kita kariaujanti pusė, tik nežinau, ar tragiškas mano Tėvynės likimas, valstybės savarankiškumo praradimas bus kada nors teisingai įvertintas. Tačiau Lietuvai pasirinkimo teisės niekas nesuteikė.

Aš - savo laiko, savo kartos pilietis, buvusios nepriklausomos Lietuvos karininkas privalėjau iki paskutinio gyvybės blyksnio priešintis okupacijai ir man svetimai ideologijai, priešintis neįmanomai sunkiomis sąlygomis, atsidūrus Lietuvai tarp dviejų karo ir grobio ištroškusių valstybių. Ir priešinausi, kovojau iš visos širdies!

Skaityti daugiau: Jonas Semaška-Liepa - paskutinis žodis

Vasario 26 d. žuvę partizanai

Plieno rinktinės Stiklo būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
Iš kairės: būrio vadas Bronius Jakubonis-Stiklas, Stasys Pariokas-Plechavičius,
Steponas Zalagėnas-Ripka, Alfonsas Tušys-Papuošalas, Kazimieras Tušys-Nemunas,
Edvardas Miliukas-Bijūnas, Pranas Šuminskas-Pėdia, Stasys Našlėnas-Sakalas
ir Vaclovas Varnas-Jokeris
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Tušys Alfonsas-Papuošalas gimė 1923 m. Ukmergės apskrities Kadrėnų kaime. Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5-ojo bataliono 2-osios kuopos vadas. Žuvo 1948 m. vasario 26 d. Taujėnų valsčiaus Karveliškių kaime P. Matuškevičiaus sodyboje įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais broliu Kazimieru ir St. Zalagėnu-Ripka

Tušys Kazimieras-Nemunas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Kad-rėnų kaime. Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5-ojo bataliono 1-osios kuopos vadas. Žuvo 1948 m. vasario 26 d. Taujėnų valsčiaus Karveliškių kaime P. Matuškevičiaus sodyboje įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais broliu Alfonsu ir St. Zalagėnu-Ripka 

Zalagėnas Steponas-Ripka gimė 1914 m. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kunigiškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Vyčio apygardos vadoj. Krištaponio būriui. 1945 m. pradžioje kautynėse Lėno miške buvo sunkiai sužeistas, apie metus gydėsi ir slapstėsi. Pagijęs 1946 m. prisijungė prie Br. Jakubonio-Stiklo būrio, veikusio miškuose tarp Vidiškių ir Taujėnų. Žuvo 1948 m. vasario 26 d. Taujėnų valsčiaus Karveliškių kaime P. Matuškevičiaus sodyboje įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais, Didžiosios Kovos apygardos partizanais broliais Kazimieru ir Alfonsu Tušiais 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Vasario 26 d. žuvę partizanai

Jonas Noreika-Generolas Vėtra

Trumpas, bet ryškus, kovos, ieškojimų ir atradimų kupinas buvo Jono Noreikos gyvenimas.

J. Noreika gimė 1910 m. spalio 8 d. Šiaulių aps., Pakruojo vls., Šukonių k. Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1930 m. įstojo į Karo mokyklą. Buvo paskirtas į 7-ąjį Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Butageidžio pėstininkų pulką. 1933 m. pasitraukė į atsargą, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės fakultetą. 1935 m., nenutraukdamas mokslo, grįžo į karo tarnybą. 1936 m. pabaigoje susituokė su Antanina Krapavičiūte. Tų pačių metų gruodžio 31 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Tarnyba ir šeimos rūpesčiai nesutrukdė atkakliam, užsispyrusiam leitenantui baigti studijų universitete. 1938 m. jis tapo diplomuotu teisininku.

1938−1940 m. J. Noreika dirbo Lietuvos kariuomenės teisme, kur ėjo įvairias pareigas. Aktyviai bendradarbiavo karinėje spaudoje. Už 1939 m. Karyje išspausdintus rašinius jam buvo paskirta Kariuomenės vado premija. „Kario“ dvidešimtmečiui skirtame ju- biliejiniame numeryje (1939, Nr. 20−21) pasižymėjusių žurnalo bendradarbių nuotraukų galerijoje yra ir J. Noreika. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos 1939 m. lapkričio 28 d. aktu jam buvo suteiktas kapitono laipsnis.

Kariuomenės teisme J. Noreika dirbo iki 1940 m. spalio 28 d., kada Liaudies kariuomenės Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko įsakymu buvo paleistas į atsargą. Jis tuoj pat įsitraukė į pogrindžio veiklą. Prasidėjo naujas ir sunkus, pavojų kupinas J. Noreikos gyvenimo etapas.

1941 m. Lietuvą okupavus Vokietijai J. Noreika įsitraukė į antinacinę veiklą. Rugpjūčio 3 d., dar veikiant Lietuvos Laikinajai vyriausybei, buvo paskirtas į Šiaulių aps. viršininko pareigas. 1943 m. vasario 23 d. buvo suimtas gestapo. Daugiau kaip dve jus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, jis buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

Skaityti daugiau: Jonas Noreika-Generolas Vėtra

Subkategorijos