KANIŪKŲ kaimo tragedija

Lietuvos žemėlapis su jame pažymėtu Kaniūkų kaimu Šalčininkų rajone

1944 metais raudonieji partizanai nužudė keliasdešimt Eišiškių aps. Jašiūnų vls. Kaniūkų k. (dabar Šalčininkų r.) gyventojų, o kaimą sudegino.

Kodėl įvyko ši tragedija? Atsakymo į šį klausimą reikėtų ieškoti partizanų ir vietinių gyventojų priešpriešoje, kuri Pietryčių Lietuvoje buvo ypač aštri.

Kaniūkų k. buvo įsikūręs Rūdninkų girios pakraštyje. Šiame miškų masyve nuo 1943 m. rudens bazavosi gausios sovietų partizanų pajėgos: čia veikė LKP (b) Pietų srities pogrindžio komitetas, vadovaujamas Genriko Zimano, Lietuvos partizaninio judėjimo štabo būriai, Raudonosios armijos Generalinio štabo Žvalgybos valdybai pavaldus būrys N-14, būriai, kuriuos sudarė iš geto pabėgę žydai, užklysdavo partizanai, kurie buvo įsikūrę gretimuose Gudijos rajonuose. 1944 m. pavasarį girioje buvo apie 2 tūkst. partizanų ir besislapstančių žmonių.

Sovietų partizanai 1944 m. liepa

Sovietų partizanai pagal vadovybės nurodymus vykdė diversijas ir teroro išpuolius vokiečių kariuomenės užnugaryje: sprogdino arba gadino geležinkelius, nutraukdavo telegrafo laidus, rengė pasalas keliuose ir t. t. Jų veiksmai sukeldavo vokiečių keršto akcijas, kurios buvo nukreiptos prieš civilius gyventojus: buvo deginami kaimai, jų gyventojai išvežami darbams ar net žudomi. Be to, vietiniai gyventojai ypač kentėjo nuo partizanų terorizavimo ir plėšikavimų, kurie vadinti „paruošų operacijomis“.

Esant tokioms aplinkybėms, 1943 m. rudenį, siekiant apsiginti nuo stiprėjančių sovietinio ginkluotojo pogrindžio puldinėjimų, kūrėsi vietiniai ginkluoti savisaugos būriai. Pagrindinis kaimų savisaugininkų tikslas – ginti savo ir kaimynų turtą nuo raudonųjų partizanų plėšikavimo. Tais pačiais metais Kaniūkų k. buvo suformuotas savisaugos būrys, kuriam vadovavo Vladislavas Voronis. Iš pradžių būriui priklausė 5 ar 6 žmonės, vėliau šis skaičius padidėjo iki 30 žmonių. Padedant lietuvių policijai, būrys buvo suorganizuotas iš Kaniūkų k. valstiečių. Jis turėjo daugiau kaip 20 šautuvų, nupjautavamzdžių šautuvų, pistoletų ir kitos karinės amunicijos. Ilgainiui suformuotas dar vienas savisaugos būrys, kuriam vadovavo Adolfas Radikovskis.

Skaityti daugiau: KANIŪKŲ kaimo tragedija

Sausio 27 - 28 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m.
I    eilėje iš kairės: Jonas Staškevičius-Aušra, Juozas Valonis-Merkys.
II    eilėje iš dešinės: Jonas Stasiukaitis-Ežys, kiti neatpažinti.
III    eilėje iš kairės: Jonas Šimėnas-Berželis, Albinas Milčiukas-Tigras, Povilas Jonelis-Tūzas (GAM)

STASKEVIČIUS Jonas, Mykolo-Aušra, gim. 1921 m. Eglėkalnio k., Anykščių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, nuo 1948 m. šio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Užugirio būrio vadas. Žuvo 1949 m. sausio 27 d. bunkeryje, Kirkų k., Anykščių vls. Palaidotas slapta Anykščių mst. kapinėse po svetimu antkapiniu paminklu.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanų rikiuotė. Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Balys Vaičėnas-Liubartas, antras - Petros Pošius-Gediminas, ketvirtas - Jonas Dūdėnas-Vynas, septintas - Lokio rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas, aštuntas - Vytautas Rusakevičius-Tigras, dešimtas - Juozas Stanėnas-Aukštoitis, vienuoliktas - Vytautas Miškinis-Viesulas, tryliktas - Povilas Lukošius-Žilvytis, keturioliktas -Zigmas Tumėnas-Kestutis, penkioliktas - Edvardas Gornelis-Čigonas, šešioliktas - Vytautas Dručkus-Šernas, septynioliktas -Edvardas Juodvalkis-Aros, aštuonioliktas - Alfonsas Dambrava-Aidas, devynioliktas - Jeronimas Bulka-Titnagas. (Lietuvos ypotingosis archyvas)

Račinskas Pranas-Žaibas gimė 1917 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Geibų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. birželio — Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. sausio 27 d. Kūnas buvo išniekintas Saldutiškyje

Staškevičius Jonas-Aušra gimė 1921 m. Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Slavėnų (kitur Užupiečių) kaime. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. Priklausė Perkūno būriui, kuriam vadovavo J. Urbonas-Lakštutis. Žuvus būrio vadui, jo pareigas 1948 m. perėmė J. Staškevičius-Aušra. 1949 m. sausio pradžioje Vytauto apygardos vado įsakymu paskirtas naujai suformuoto Užugirio būrio vadu. Žuvo 1949 m. sausio 27 d. Anykščių valsčiaus Kirkų kaime įrengtame bunkeryje — apsuptas kartu su bendražygiu P. Zubavičiumi-Džeku susisprogdino 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Sausio 27 - 28 d. žuvę partizanai

Sausio 26 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai. 1950 08 29. Sėdi iš kairės: Vladas Matuliauskas-Riešutas, Povilas Budreika-Debesis, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Juozas Banys-Šūvis. Stovi iš kairės: Bronė Matuliauskaitė-Rožė, Bronius Puodžiūnas-Garsas, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Alfonsas Augutis-Vėjas, žuvęs 1951 m. (GAM)

AUGUTIS Alfonsas, Prano-Vėjas, Šeškas, Audra, gim. 1922 m. Pavarių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1951 m. sausio 26 d. Rašimėlių k., Debeikių vls. Palaikai buvo užkasti Anykščių stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mst.
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Sausio 26 d. žuvę partizanai

Karbočius Bronius - Bitė, Algimantas

BRONIUS KARBOČIUS - BITĖ, SKRAJŪNAS, NEPTŪNAS, ALGIMANTAS

1922 01 14–1953 01 26

 

Bronius Karbočius gimė 1922 m. sausio 14 d. Kėdainių aps. Dotnuvos vls. Kutiškių k. Tėvai turėjo 8 ha žemės, sodyba buvo tvarkinga. 1945 m. stribai suėmė tė vą Simoną Karbočių, išsivežė visą turtą. Vengdamas mobilizacijos į sovietinę armiją, B. Karbočius įsidarbino Kėdainių kelių valdyboje ir Josvainiuose statė tiltą per Šušvę. Buvo suimtas, tačiau iš Josvainių areštinės pabėgo ir iš ėjo partizanauti toliau nuo gimtųjų vietų.

Buvo veiklus, tarp draugų turėjo autoritetą, greit suorganizavo partizanų būrį. 1946 m. B. Karbočiaus-Bitės būrys (apie 12 žmonių) priklausė Danieliaus Vaitelio-Briedžio vadovaujamai Vyčio apygardai ir veikė Kėdainių, Surviliškio valsčių teritorijose. 1947 m. pradžioje, vadovaudamas trims kovos bendražygiams, jis užpuolė Kėdainių areštinę ir po kautynių su apsauga išlaisvino kalinius.

Pasak bendražygių, B. Karbočius buvo doras žmogus, optimistas, gebėjo nuraminti save ir kitus, būryje laikėsi griežtos tvarkos, sėkmingai kovojo su skundikais, prisidedančiais prie žmonių trėmimo.

1949 m. balandžio 20 d. Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo įsakymu buvo įsteigtos Briedžio ir Krištaponio rinktinės, taip pavadintos pirmųjų apygardos vadų garbei. Briedžio rinktinėje, kuri apėmė Ukmergės ir Kėdainių apskrityse veikusius partizanų būrius, sudarytam 4-ajam rajonui iš pradžių vadovavo Albinas Burbulis-Žilvinas, vėliau – B. Karbočius-Bitė.

B. Karbočius du kartus buvo patekęs į pasalas, kai išsigelbėti atrodė beviltiška. 1945 m. sausio 25 d. iš apsuptos Sereikų sodybos Peiksvos kaime (Kėdainių aps. ir vls.) išsiveržti pavyko tik jam vienam, o bendražygiai Pranas Plančiūnas ir Alfonsas Petrauskas žuvo. Kitą sykį išvengti mirties jam pavyko 1951 m. liepos 2 d., kai kautynėse Socių miške prie Bakainių kaimo (Dotnuvos r.) žuvo Liudas Augus-Belužis, Boleslovas Klimas-Atlantas, Faustas, Valerijonas Rabačiauskas-Pavasaris ir Vincas Sereika-Jokeris.

Skaityti daugiau: Karbočius Bronius - Bitė, Algimantas

Sausio 25 d. žuvę partizanai

1949 m. sausio 25 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. (dabar – Radviliškio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu gyventojo Antano Meškausko sodyboje aptiktas Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės štabo bunkeris. Per susišaudymą žuvo 7 jame slėpęsi kovotojai: rinktinės vadas Petras Masilaitis-Virpša, Giria, jo asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas ir partizanai Ona Brazauskaitė-Vaikutis, Juozas Montvilas-Apuokas, Petras Paluckas-Žukas, Kazimieras Venclovas-Dėdė.

Žuvusiųjų palaikai niekinti ir užkasti Šeduvoje (Radviliškio r.). Prasidėjus Atgimimui rasti ir palaidoti naujosiose Šeduvos mstl. kapinėse.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas. V., 2010, LGGRTC, p. 114, 274.

Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masilaitis-Virpša, Giria. 1948 m. lapkričio 22 d. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

PETRAS MASIULAITIS-VIRPŠA, GIRIA

1912 09 08-1949 01 25

Petras Masiulaitis gimė 1912 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Užuožerių k. Silvestro Masiulaičio ir Anelės Labanauskaitės-Masiulaitienės šeimoje. Dirbo Šiaulių aps. Ra-

dviliškio vis. veikusiose Linkaičių artilerijos dirbtuvėse. Lietuvos šaulių sąjungos narys. Mėgo staliaus darbus. Pats pasigamino smuiką ir mandoliną. Užuožerių k. krepšinio komandos kapitonas.

Antrojo pasaulinio karo metais tapo Lietuvos laisvės armijos (LLA) nariu.

Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1944 m. rudens. Nuo 1948 m. balandžio 22 d. Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas. Pasak liudininkų, buvo griežtas, tačiau partizanaudamas suorganizavo ansamblį, Užuožerių k. jaunųjų partizanų būrį.

1999 m. birželio 24 d. jam (kaip P. Masilaičiui) pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu suteiktas majoro laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. gegužės 12 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Skaityti daugiau: Sausio 25 d. žuvę partizanai

Sausio 24 d. žuvę partizanai

Kęstučio apygardos partizanai broliai Stanislovas Milkintas-Riteris (kairėje) ir Juozas Milkintas-Maršalis, ginkluoti vokiškais automatais MP-43/44 (Sturmgewehr 44). (L Laurinsko asmeninė kolekcija)

Milkintas Stanislovas-Riteris gimė 1921 m. sausio 14 d. Raseinių apskrities Nemakščių valsčiaus Smulkių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Liepos būrio vadas. Žuvo 1950 m. sausio 24 d. Milžuvėnų kaime kartu su bendražygiu A. Šliažu. Kūnai buvo išniekinti Nemakščiuose 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Jurgis Kučinskas - Apuokas gimė 1924 m. Kalvarijos valsčiaus Rūdelės kaime. Kaip papasakojo Danutė Miškinytė -Rimavičienė, šeimoje jis augo vienas. Kai 1945 metais tvėrėsi Ąžuolo kuopa - išėjo į partizanus, nors galėjo pasidaryti dokumentus. Tėvas pasakė: “Eik, sūnau, ir kovok už Tėvynę.” Deja, kovojo neilgai. 1946 m. sausio 24 d. žuvo Rudelės kaime pas Vinicką. Kartu su juo buvę Vincas Šiupšinskas ir Jonas Vinickas - Pilypas buvo suimti. Rusai su stribais, supdami Vinicko sodybą, matė, kad partizanai subėgo į klojimą. Ilgai nelaukdami, klojimą padegė. Apuokas šoko iš liepsnojančio kluono ir bėgo tėviškės link. Tai matė jo tėvai, tuo metu buvę pas kaimyną Ignatavičių. Bėgantis buvo sunkiai sužeistas į šoną. Dar kiek pabėgėjo ir sukniubo. Tėvą ištiko insultas - paraližavo, atėmė kalbą... Po poros mėnesių jis mirė.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Pranas Petronis-Alksnis, Viešintų vls., Laičių k., Traidenio b. Ž.1949 01 24.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

VALANČIŪNAS BRONIUS - Kerštas, g.1926 m. Tirmūnų k., Leliūnų vls. Partizanaut išėjo, kai nušovė čekistai jo brolį Mykolą: norėjo atkeršyti priešui. Žuvo Nolėnų kaime 1949 01 24.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Buteikis Vytautas, Stasio, Pinavijos brolis, g. 1924 Obelių k., Deltuvos vlsč., gyv. Šalnų k., Taujėnų vlsč. 1944-1945 Šalnų pradinės mokyklos mokytojas. B rinktinės Pakalnio grupės partizanas slapukas, spausdino ir daugino atsišaukimus. Suimtas 1945 06 25, Karo tribunolo 1946 02 15 nuteistas 8 m. lagerio. Kalėjo Nachodkos lageryje, Primorjės kr. Žuvo (mirė) 1947 01 24 Čiukotkos lageryje, Magadano sr.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

 

Sausio 23 d. žuvę partizanai

Šatrijos rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės - Juozas Gudliauskas-Ežys, antros - Jonas Griguola-Ažuolas, trečias - neatpažintas. Antroje eilėje iš kairės pirma - Jadvyga Rekašiūtė, antras - Jonas Laucevičius-Girėnas, trečia - Leontina Platakytė-Žibutė, ketvirtas - Mykolas Kleiba-Dagys, penkta - Aniceta Vainoraitė-Severiutė, šeštas - Vladas Montvydas-Žemaitis, septintas - Zigmantas Vainoras, aštunta - Kazimiera Vaičekauskaitė, devintas - neatpažintos, dešimtas - Viktoras Bubliauskas-Būras, vienuoliktas - neatpažintas, dvyliktas - Jonas Vaičekauskas-Kovarnis.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekcija)

Kleiba Mykolas-Dagys gimė 1927 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Žuvo 1951 m. sausio 23 d.

Vainoraitė Aniceta-Severiutė gimė 1928 m. Telšių apskrities Plungės valsčiaus Gomantlaukio kaime. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanė. Žuvo 1951 m. sausio 23 d. Rietavo rajono Želaičių kaime kartu su broliu Zigmantu ir M. Kleiba-Dagiu

Vainoras Zigmantas gimė 1931 m. Telšių apskrities Plungės valsčiaus Gomantlaukio kaime. 1949 m. įstojo į Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų gretas. Žuvo 1951 m. sausio 23 d. Rietavo rajono Želaičių kaime kartu su seserimi Aniceta-Severiute ir M. Kleiba-Dagiu

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 
 

Dar tragiškesnis Dzūkijos partizanų ryšininkės Monikos Plytnikaitės-Turskienės likimas. 1951 01 23 suimant bandė nusišauti, bet nesėkmingai kulka sužeidė galvą, bet žaizda nebuvo mirtina. Paguldyta į Alytaus ligoninę atgavusi sąmonę drąsioji partizanė įvykdė priesaiką iki galo. Kai sargyba nusisuko, ji suvalgė termometrą ir mirė.

http://partizanai.org/failai/html/lietuvos_partizanai.htm

Skaityti daugiau: Sausio 23 d. žuvę partizanai

Sausio 21-22 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanai 1947 m. vasarą. Sėdi iš kairės: Vytautas Greičiūnas-Daktaras, Mykolas Kairys-Naujakurys, Juozas Vasylius-Dainius. Stovi iš kairės: neatpažintas, Albertas Apšėga-Raišys, Teofilis Gudas-Eskimas, Petras Apšėga-Vilkas (VŽM)

GREIČIŪNAS Vytautas-Daktaras, gim. 1915 m. Grauželiškių k., Kupiškio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 21d. Vidugirių miške netoli Sineliškių k, Kupiškio vls.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Užrašas kitoje pusėje: „Kelionė per klampiojo Šepeto. 1947 m."
Iš dešinės: Vytautas Greičiūnas-Daktaras, Albinos Milčiukas-Tigras, Antanas Musteikis-Kiškis, neatpažintas ir Bronius Puodžiūnas-Garsas. (Genocido aukų muziejus)

Šatrijos rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Zigmantas Vainoras, antras - Mykolas Kleiba-Dagys,
trečias - Juozas Vaičekauskas-Kovarnis, ketvirtas - Jonas Laucevičius-Girėnas,
penktas neatpažintas, šeštas - Jonas Griguola-Ąžuolas.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekcija)

Musteikis Antanas-Kiškis gimė 1913 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiaus Lukošiškio kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Algimanto apygardos V. Greičiūno-Daktaro vadovaujamam būriui. Žuvo 1949 m. sausio 21d. kartu su būrio vadu V. Greičiūnu-Daktaru Kupiškio valsčiaus Vidugirių miške. Kūnai buvo išniekinti Kupiškio aikštėje

Vaičekauskas Juozas-Kovarnis. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 21 d.

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Sausio 21-22 d. žuvę partizanai

Jonas Semaška - Liepa, Rikis

Jonas Semaška gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Naujadvario k. 1928 m. baigęs Panevėžio gimnaziją, įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigęs 1930 m., įgijo leitenanto laipsnį ir buvo paskirtas į 1-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko 7-ą kuopą. 1934 m. J. Semaškai suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, o po metų, 1935 m., jis paskirtas kuopos vadu. 1937 m. jam suteiktas kapitono laipsnis ir paskirtas 1-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko 3-iojo bataliono vadu. 1936 m. J. Semaška vedė Eleną Dambrauskaitę. Po dvejų metų jie susilaukė sūnaus Alvydo Domininko.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pradėta likviduoti Lietuvos kariuomenė. Rugpjūčio 30 d. ji reorganizuota į Raudonosios armijos 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą, kurį sudarė 179-oji ir 184-oji divizijos. J. Semaška paskiriamas 179-osios divizijos 234-osios šaulių pulko kuopos vadu. Šį procesą ir tuo metu tarp Lietuvos karininkų tvyrojusią nuotaiką J. Semaška aprašė dienoraštyje: „Nuo pirmųjų dienų bolševikai fiziškai ir moraliai griovė Lietuvos kariuomenę. Generalinio štabo, divizijų ir pulkų vadai nušalinti nuo pareigų, kariuomenė performuota. Atsirado iki šiol negirdėti neregėti kariuomenėje „politrukai“, kurie pradėjo totalinį karininkijos sekimą, verbavo silpnesnės valios karius, versdami juos šnipinėti savo bendražygius, viršininkus, tarnybos bičiulius. Ne vienas atvejis, kai karininkas, numatęs beviltišką Lietuvos padėtį, neišlaikęs bolševikų spaudimo ir pažeminimo, nusišovė. Kai kuriuos aukštesnius karininkus „išsiuntė“ į neaiškios paskirties kursus.“

NKVD mėgino verbuoti J. Semašką, tačiau jis atsisakė: „Mane verbavo bolševikai. Mane! Davusį savo Tėvynei priesaiką niekada jos neišduoti. Susikaupiau ir ramiai paaiškinau, jog mirti nebijau, mirtis – karininko kasdieninė palydovė ir kategoriškai atsisakiau.“ Nujausdamas gresiantį susidorojimą 1941 m. gegužės 15 d. išėjo atostogų ir į dalinį nebegrįžo – pradėjo slapstytis.

1941 m. birželio mėn. Lietuvą okupavę naciai pradėjo formuoti Lietuvių pagalbinės policijos dalinius. Dalis 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių bei buvusių Lietuvos karininkų ir kareivių stojo į šiuos dalinius, manydami, jog naciai leidžia atkurti Lietuvos kariuomenę. 1941 m. rugpjūčio mėn. J. Semaška įstojo į Lietuvių pagalbinės policijos dalinius. Jis buvo paskirtas 4-ojo apsaugos bataliono (nuo 1942 m. vasario – 7-asis batalionas) kuopos vadu. Tačiau naciai suformavo batalionus ne dėl to, kad atkurtų Lietuvos kariuomenę, o tam, kad įgyvendintų savo tikslus. Apsaugos batalionas, kuriame tarnavo J. Semaška, buvo išsiųstas į Rytų frontą.

1945 m. gegužės 9 d. kapituliavus nacistinei Vokietijai J. Semaška slapstydamasis sugrįžo į Lietuvą. Čia užmezgė ryšius su Žemaitijos partizanais ir įsitraukė į partizaninę veiklą, pasirinko slapyvardį Liepa. 1945 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo paskirtas Lietuvos laisvės armijos (toliau – LLA) Žemaičių legiono Šatrijos rinktinės vadu. 1945 m. spalio pradžioje netoli Varnių vykusiame LLA Žemaičių legiono vadų susirinkime buvo išrinktas šio legiono vadu.

Skaityti daugiau: Jonas Semaška - Liepa, Rikis

Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo žūtis

Tauro apygardos štabo rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Aleščikas-Rymantas (kairėje) ir Kęstučio rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Sakalas vilki ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos kariuomenės karininku uniformomis su Tauro apygardos antsiuvu. (Genocido aukų muziejus)

1949 m. sausio 20 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų ir Vyšnialaukio k. MGB Marijampolės aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu aptikti ir sunaikinti 2 Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo bunkeriai. Per ginkluotą susidūrimą Liepynų k. žuvo rinktinės vadas Kazys Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Vytas Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas.

Bunkeryje Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolėje, vėliau užkasti žvyrduobėse tarp senųjų Marijampolės m. kapinių ir Šešupės upės (šiuo metu „Ramybės laukas“).

 

Tauro apygardos partizanų vadovybės narių susitikimas Marijampolės aps. Šunskų miške po Juozo Lukšos-Skirmanto ir Jurgio Krikščiūno-Rimvydo sėkmingai įvykdytos užduoties Lenkijoje.

1947 m. birželis. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Tauro apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Jonas Aleščikas-Rymantas, Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras. Antroje eilėje stovi iš kairės: Kazys Greblikas-Sakalas, Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša-Skirmantas ir Dainavos apygardos atstovas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo žūtis

Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse. 

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas NAVAŠINSKAS. G. Šeimyniškių k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

Povilas VANAGAS. G. Repšėnų k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 prie Jusiškio.

Povilas ŽVIRONAS - Atėjūnas. Partizanas. Žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

 

Partizanas Juozas Pulokas-Juraitis iš Areliškių vnk. Žuvo 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje.

 

Vienintelė išlikusi busimojo partizano Edmundo Urbono, žuvusio 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje, nuotrauka iš vaikystės laikų.

Bronius KUOJA. G. 1908 m. Žibučių k., Kavarsko vls. 1946 m. sausio 18 d. namuose nužudė NKVD kareiviai.

http://www.partizanai.org/kaip-nepamirsti

Skaityti daugiau: Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Sausio 17 d. žuvę partizanai

Žuvę Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariai Aleksas Jurkūnas-Valeras,  Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda ir Antanas Bakšys-Klajūnas. Kūnai išniekinti 1953 m.sausio 17 d. Kelmėje. (E. Dirmeikio asmeninė kolekcija)

Bakšys Antanas-Germantas, Klajūnas, Senis gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1944 m. pavasarį įstojo į Vietinės rinktinės gretas, ją išformavus grįžo į gimtinę. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, dirbo mokytoju Garvinėje, vėliau Minionyse. 1945 m. kovą suimtas ir be teismo išsiųstas į katorgą - Tūlos anglių baseino kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais pabėgo ir pėsčiomis bei prekiniais traukiniais grįžo į Lietuvą. Užmezgė ryšius su pogrindžiu. 1947 m. rudenį tapo Kęstučio apygardos partizanu. Netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės, 1949 m. birželio mėn. — Kęstučio apygardos vadu, 1951 m. gegužę -Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu. Visas šias pareigas ėjo pakeitęs žuvusius kovos draugus. A. Bakšys inspektavo partizanų dalinius, palaikė nuolatinį ryšį su LLKS tarybos prezidiumo pirmininku J. Žemaičiu-Vytautu, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir prezidiumo sekretoriumi. Daug rašė, padėjo leisti spaudą („Laisvės varpą", atsišaukimus), ieškojo naujų pasipriešinimo formų. 1952 m. įkūrė „Vyčių sąjungą" - LLKS tradicijų tęsėją, buvo jos ideologas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su kitais Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariais - A. Jurkūnu-Valeru ir E. Gendrolyte-Balanda. 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu A. Bakšys-Klajūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties)

Gendrolytė-Jurkūnienė Elena-Balanda gimė 1926 m. Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Kasčiukų kaime. Mokytoja. Nuo 1947 m. — Kęstučio apygardos Raudgirio partizanų būrio ryšininkė ir rėmėja. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo vyru A. Jurkūnu-Valeru Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje

Jurkūnas Aleksas-Raganius, Valeras gimė Šiauliuose. Nuo 1944 m. -Raudgirio būrio partizanas. Vėliau vieno iš Kęstučio apygardos būrių vadas. Nuo 1951 m. - Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo žmona E. Gendrolyte-Balanda Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje

Žukauskas Vytautas-Mėnulis gimė 1927 m. Kėdainių apskrities Silkių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Kovojo Didžiosios Kovos apygardos Žilvičio, Kęstučio, Dobilo būriuose. Žuvo 1955 m. sausio 17 d. Jonavos rajono Kunigiškių kaime 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Sausio 17 d. žuvę partizanai

Antanas Bakšys-Klajūnas

ANTANAS BAKŠYS - GERMANTAS, KLAJŪNAS, SENIS

1923 06 13–1953 01 17

Antanas Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose batsiuvio ir siuvėjos šeimoje. Kartu augo sesuo Zita. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Brandos atestatą gavo 1941 m. pavasarį. Netrukus prasidėjo karas. Pradėjo dirbti Raseinių aps. viršininko sekretoriumi. 1944 m. pavasarį A. Bakšys savanoriu įstojo į gen. P. Plechavičiaus įkurtą Lietuvos Vietinę rinktinę Marijampolėje. Naciams rinktinę iš­ formavus, grįžo į gimtinę.

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, gyveno pas tėvus Anžilių k. Nuo 1944 m. spalio mėn. dirbo mokytoju Raseinių aps. Raseinių vls. Gervinių k., o nuo 1944 m. gruodžio mėn. pabaigos – Mininių pradinėse mokyklose. 1945 m. kovo 4 d. buvo suimtas ir įkalintas Vokietijoje, tačiau nesudarius bylos buvo išvežtas į Pamaskvio anglies baseino Tulos kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais sėkmingai pabėgo. Tolimąjį atstumą jie įveikė keliaudami pėsčiomis ir prekiniais traukiniais. Pasiekę Lietuvą, prisiglaudė Raseinių gydytojo Kazlausko bute. Jam pavyko gauti karinį bilietą, pasą ir jau rudenį pradėjo mokytojauti Ra­seinių gimnazijoje. Už mezgė ryšius su partizanais.

1947 m. rudenį A. Bakšys buvo suimtas, bet netrukus paleistas. Per tardymus jam buvo išsukta dešinė ranka. Gyventi nuolat sekamam darėsi nepakeliama ir tų pačių metų lapkritį jis ryžtingai apsisprendė pasitraukti iš legalaus gyvenimo – tapo Jungtinės Kęstučio apygardos partizanu.

Iš partizanų A. Bakšys išsiskyrė amžiumi, išsilavinimu ir autoritetu, to dėl ne­trukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės vadu, 1949 m. birželio mėn. – Kęstu čio apygardos vadu. 1951 m. gegužės mėn. – Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sri­ties vadu.

Skaityti daugiau: Antanas Bakšys-Klajūnas

Sausio 16 d. žuvę partizanai

Pirmoje eilėje sėdi (dešinėje) partizanai: Šiugždinis-Dragūnas. Antroje eilėje klūpo (dešinėje) - Vl. Vancevičius-Svajūnas. Trečioje eilėje stovi 1-asis iš kairės - A. Bartusevičius-Narsuolis, 2-rasis ir 4-asis - Kimantai

Bartusevičius, Adomas-Narsuolis (1927-1951-01-16)

Gimė ir augo Panemunės dvare, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos antrojo būrio partizanas. Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio" slapyvardį. Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje. Maistą, vaistus, drabužius jam atnešdavo Onutė Bartusevičiūtė-Neužmirštuolė. Medicininę pagalbą teikdavo Jiezno gydytojas Benediktas Narakas. Žuvo 1951 metų sausio 16 dieną Vėžionių k., pas Bronę Žeimienę, apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme.

 

Gervickas, Vytautas-Švyturys, Drugelis

Gimė ir augo Plasapnykų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1944 metų Kūčių vakarą stribai sudegino Gervickienės namus. Penki sūnūs stojo į partizanų gretas. Vytautas Gervickas-Švyturys, Drugelis žuvo 1951 metais sausio 16 dieną apsuptyje, Vėžionių kaime, pas Bronę Žeimienę, kartu su partizanu Narsuoliu - Adomu Bartusevičiumi. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyne.

http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

 

1948 m. sausio 16 d. šioje vietoje buvusioje Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje MGB Raseinių aps. skyriaus stribų nukautiems Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadui J. Čeponiui-Tauragiui, Budriui, jo pavaduotojui V. Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui A. Mileriui-Drąsučiui atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas.

Jurbarko r. Juodaičių sen. Pagausančio I k. Atidengtas 1998 m. spalio 4 d. sodybos šeimininkų sūnaus Kazimiero Jokimo rūpesčiu. V. Meškausko nuotr., 1998 m.

1948 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagausančio k. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojų Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį, kuriame slėpėsi trys partizanai.

Nuo sprogusios granatos žuvus rinktinės vado pavaduotojui Vincui Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui Antanui Mileriui-Drąsučiui, likęs gyvas rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Raseiniuose. Iš niekinimo vietos J. Čeponio-Tauragio, Budrio palaikai buvo pavogti ir slapta palaidoti Raseinių m. kapinių pietiniame pakraštyje. Ant kapo pastatytas antkapinis kryžius. 1999 m. palaikai perlaidoti į Raseinių m. kapinėse įrengtą bendrą partizanų kapavietę.

Kur buvo užkasti kartu su J. Čeponiu žuvusių bendražygių palaikai neišaiškinta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 51.

Skaityti daugiau: Sausio 16 d. žuvę partizanai

Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

Juozas Čeponis (Ščepavičius)- Tauragis, Budrys

1907 07 22–1948 01 16

Juozas Ščepavičius gimė 1907 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Kunkojų k. Augo kartu su broliu Petru ir seserimis Brone, Jadvyga ir Elena. 1929 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1931 m. baigė Kauno karo mokyklą, tų pačių metų sausio 25 d. jam buvo suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. Vėliau paskirtas į 4 artilerijos pulką. Pasiūlius pasirinkti lietuviškesnę pavardę iš keleto pavyzdžių išsirinko Čeponio pavardę. 1935 m. jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 m. baigė artilerijos karininkų kursus, tų pačių metų lapkričio 23 d. J. Čeponiui suteiktas kapitono laipsnis. Buvo vedęs. Žmona Irena Barščauskaitė, kilusi iš Vilkaviškio. Augino sūnų.

1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, tų pačių metų rugsėjo 24 d. buvo paskirtas į Raudonosios armijos 619-ąjį artilerijos pulką baterijos vadu ir šias pareigas ėjo iki karo pradžios. Kilus Vokietijos– SSRS karui, traukiantis iš Pabradės poligono, pabėgo ir grįžo į tėviškę.

Nacių okupacijos metais gyveno senelių sodyboje Slabados kaime netoli Raseinių.

Mokytojavo Slabados pradžios mokykloje. 1944 m. pradžioje įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę. Buvo paskirtas 309-ojo bataliono 2-osios kuopos vadu. Naciams rinktinę išformavus, slapstėsi tėviškėje. Įsitraukė į antinacinę veiklą, įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir tapo aktyviu jos nariu. Buvo paskirtas LLA Raseinių apskrities vadu. 1944 m. liepos 24 d. pasirašė įsakymą Nr. 2 „LLA kuopų ir būrių vadams“, kuris buvo analogiškas LLA vyr. vadovybės liepos mėn. išleistam įstatymui, kurio pagrindinė mintis – nesitraukti iš Lietuvos ir organizuoti pasipriešinimą. Šiuo pagrindu kūrėsi pirmosios LLA apygardos, vėliau pakeitusios pavadinimus, tačiau išlaikiusios pagrindines nuostatas.

Įsakymas atspindėjo griežtą Žemaitijos partizanų vadų – Juozo Kasperavičiaus, Petro Bartkaus, Jono Žemaičio-Dariaus ir J. Čeponio – poziciją legalizacijos atžvilgiu. Legalizacija buvo laikoma priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu.

1944 m., artėjant frontui, žmona su sūneliu ir tėvais pasitraukė į Vakarus. J. Čeponis griežtai atsisakė trauktis kartu.

1944 m. sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Čeponis pasitraukė į mišką.

1945 m. pradžioje suformavo Žebenkšties rinktinę, sujungusią visus Raseinių krašto būrius, ir tapo jos vadu. 1945 m. liepos 9 d. iš Biliūnų dvare įrengtos karo lauko ligoninės sėkmingai išlaisvino būsimą Jungtinės Kęstučio apygardos vadą ltn. J. Kasperavičių.

Kartu su Algimantu Zaskevičiumi-Vasariu ir J. Žemaičiu-Dariumi vadovavo partizanams 1945 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Kelmės vls. Virtukų miške vykusiame mūšyje.

1946 m. balandžio–rugsėjo mėn. kartu su P. Bartkumi, J. Žemaičiu ir A. Zaskevičiumi vykdė paruošiamuosius Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrimo darbus, tais pačiais metais šioje apygardoje subūrė Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinę ir jai vadovavo.

1947 m. rudenį J. Čeponis-Tauragis, Budrys su pavaduotoju ir rinktinės štabo viršininku Vincu Žitkausku perkėlė Vaidoto rinktinės vadavietę ir Jungtinės Kęstučio apygardos pogrindinę spaustuvę į Zenono ir Rozalijos Jokimų sodybos gyvenamajame name įrengtą bunkerį. Čia veikė Vaidoto rinktinės štabas ir spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas apygardos laikraštėlis „Laisvės varpas“.

1948 m. sausio 16 d. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojo Z. Jokimo sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį. Nuo sprogusios granatos žuvo rinktinės vado pavaduotojas V. Žitkauskas-Svajūnas, Ilguvis ir rinktinės štabo ryšininkas Antanas Mileris. Rinktinės vadas J. Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.

Skaityti daugiau: Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

Sausio 14-15 d. žuvę partizanai

1951 m. sausio 14 d. Panemunės r. (dabar – Kauno r. sav.) Ilgakiemio k. per MGB Panemunio r. skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdomą operaciją žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.

Žuvusiųjų užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 153.

Tauro apygardos partizanai. 1949 m. Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas (kairėje) ir apygardos štabo skyriaus viršininkas Antanas Pužas-Gintaras (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas. 1950 m. Iš kairės: pirmas – Feliksas Žindžius-Tigras, antras –

Antanas Pužas-Gintaras, trečias – Viktoras Vitkauskas-Karijotas, ketvirtas – Albinas Švedas-Radastas, penktas –

Juozas Gegužis-Diemedis, septintas – Konstantinas Baliukevičius-Rainys, aštuntas – Sergijus Staniškis-Litas. Kiti – neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

 

ANTANAS JONAS PUŽAS- GINTARAS

1924 08 24–1951 01 14

Antanas Jonas Pužas gimė 1924 m. rugpjūčio 24 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. Partizanas nuo 1946 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas, vėliau – apygardos štabo skyriaus viršininkas. 1950 m. kovo 25 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 6 paskirtas laikinai eiti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 patvirtintas eiti šios rinktinės vado pareigas. Tų pačių metų gegužės 27 d. apygardos vado Karijoto įsakymu Nr. 12 jam suteiktas puskarininkio laipsnis.

2012 m. gruodžio 21 d. A. J. Pužui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 22 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

KAROLIS JAZUMAS- LOKYS

1928–1951 01 14

Karolis Jazumas gimė 1928 m. Kauno aps. Jiesios k. Po 1945 m. rugpjūčio 20 d. Tauro apygardos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 2 pasirašė kaip apygardos Patrimpo rinktinės vado adjutantas. Nuo 1946 m. birželio 1 d. buvo Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Žaliuko, Daumanto adjutantu. 1948 m. kovo 17 d. A. Varkalai žuvus, tų pačių metų balandžio 9 d. K. Jazumas-Lokys tapo šios rinktinės vado Juozo Baltrušaičio-Tigro adjutantu. 1949 m. liepos 22 d. pastarajam žuvus ėjo l. e. Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas Jono Valentos-Čempiono adjutanto pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vado Antano Pužo-Gintaro adjutantu.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201601_TA_GVR.pdf

Skaityti daugiau: Sausio 14-15 d. žuvę partizanai

Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai

 

Alfonsas Juodis-Rickus iš Vaišviliškių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. sausio 13 d.;

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Krištaponis Juozas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Nuo 1944 m. vasaros Ukmergės apskrityje ėmė telkti pirmuosius partizanų būrius. Nuo 1944 m. gruodžio — Vyčio apygardos vadas. Žuvo kautynėse su NKVD kariuomene 1945 m. sausio 12 d.

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

DAMBRAUSKAS Alfonsas, Juozo, g. 1910 Skaudvilėje. Žuvo 1946 01 11 Raudgiryje, Kražių apyl.

GIRDŽIUS Dominykas, g. 1923 Bulzgeniškiuo-se, Šimkaičių v. Žuvo 1945 01 11 prie Dumšiškių miškelio.

GREIVYS Steponas (Jono brolis) - Verpetas, g. 1923 Pajūrio k., Rietavo v. Partizanas nuo 1945. Nuo 1947 būrio vadas. Būrys veikė Priekulės, Klaipėdos, vėliau Veiviržėnų bei Endriejavo apylinkėse. Žuvo 1951 01 13 Rusinų mokyklos kieme, Veiviržėnų v. Žūties vietoje pastatytas atminimo kryžius.

KLUMBYS Zenonas - Razbajus, g. 1929 Inkakliuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 13 Cipariuose, Žemaičių Naumiesčio v., kartu su J. Agintu.

AGINTAS Jonas, Jono - Kirvaitis, g. 1925 Spiečiuose, Žemaičių Naumiesčio v. Partizanas nuo 1947. Kovojo Pušies rinktinėje. Žuvo 1953 01 13 savo sodyboje Cipariuose, Ž. Naumiesčio v. Kartu žuvo Z. Klumbys.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai

Sausio 9-10 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Lapienis-Jokeris. 1949 04 27 (VŽM) Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanai 1947 m.

BRAŽEIKA Algirdas, Gabrio - Aidas, Dylys, Šeduikis, gim. 1923 m. Grybelių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1951    m. sausio 10 d. Antalgės k.

LAPIENIS Jonas, Jono - Jokeris, gim. 1920 m. Vadonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. sausio 10 d. Puknių k., Šimonių vls. 

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Pirmoji Kabelio išdavystė. Iš kairės: Bronius Bobina - Patrimpas, Navickas - Dudutis, Pranas Ruseckas - Drugys, Jonas Misiukevičius - Arūnas, Benius Gataveckas - Verpetas.

 

Misiukevičius Jonas Arūnas iš Liepalotų k. 1924 -    1952 01 10. Žuvo Trilaukio k.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Bobina Bronius - Patrimpas iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1921-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Kartu žuvo dar 4 partizanai. Išdavė Kabelis. Vytauto rinktinė.

Gataveckas Benius - Verpetas nuo Kybartų. ?-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Vytauto rinktinė.

Kuncevičius Jonas iš Daugirdų k. Gudelių vlsč. Žuvo 1945.01.10.

Navickas Gintautas - Dudutis, Benius iš Grajauskų k. Bartninkų vlsč. 1925-1952.01.10. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Trilaukio k. Pajevonio vlsč. išduotas Kabelio.

Ruseckas Pranas - Drugys, Žirnis iš Vartų k. Prienų raj. 1919-1952.01.10. Partizanuose nuo 1944 m. Buvo 8 kartus sužeistas. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. kartu su B. Bobina, J. Misiukevičium, Navicku ir B. Gatavecku. Vytauto rinktinė.

Balčiūnas Jurgis, Aleksandro s., - Ugnis iš Šeštokų. 1918.08.10-1946.01.09. Išėjo į partizanus 1945 m. ir mirė nuo ligos Metelicos k. Metelių vlsč. pas Ivanauską. Baigė karo policijos mokyklą. 1990 m. perlaidotas į Kalniškės mūšyje žuvusių kapą Simne.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Sausio 9-10 d. žuvę partizanai

Sausio 7-8 d. žuvę partizanai

Šarūno rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjima trečias - Valeras Abeciūnas-Smauglys, ketvirtas - Petras Simonavičius-Ąžuolas, šeštas - Juozas Gegužis-Diemedis. Apie 1948 m. (Genocido aukų muziejus)

Simonavičius Petras-Ąžuolas gimė 1918 m. Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus Obelijos kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. rudenį. Priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Br. Tamkevičiaus-Beržinio būriui, vėliau pats tam būriui vadovavo. Suimtas 1950 m., sušaudytas 1951 m. sausio 8 d. 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

PILIPAVIČIUS Kazys, Jono, g. 1919 Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 07 Burbinės miške.

MOCKAITIS Juozas, žuvo 1945 01 08 Užšešuviuose, Batakių v.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Voveruška Antanas, Juozo s., g. 1928 m., slapyvardis Banga, nukautas 1952 m. sausio 7 d.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Skaityti daugiau: Sausio 7-8 d. žuvę partizanai

Sausio 5-6 žuvę partizanai

Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
 Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)

Vyčio apygardos partizanai.
 Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas.
Ant akmens sėdi iš kairės: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Stasiukaitis Jonas-Ąžuolas, Ežys gimė Traupio valsčiaus Jūsiškio kaime. Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 6 d. Traupio valsčiaus Sibirkos kaime

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis-Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas-Nemunas, Vylius.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.

Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.

Sėdi iš kairės: lektorius, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas ir Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Sausio 5-6 žuvę partizanai

Sausio 3-4 d. žuvę partizanai

Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmos -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis,  penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)

Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.

Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime

Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą

Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.

 

ADOMAITIS Stasys, g. 1922 Kasiulkuose, Betygalos apyl., Raseinių r.,ūkininkų šeimoje. Suimtas 1945 01 04 ir tą pačią dieną prie savo gimtosios sodybos sušaudytas.

 

VALAITIS Pranas, Jono - Bičiulis, g. Sarakiškiuose, Jurbarko r. Mažažemis ūkininkas. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1953 01 03 Butkaičiuose, Jurbarko r. Kūnas išniekintas Jurbarke.GUDŽIŪNAS Vladas - Kęstutis, g. 1923 Juodaičiuose, Jurbarko r. Žuvo 1953 01 04 Bažavalėje, Ariogalos v., kartu su J. Stoškumi (Kazio Jotulio sodyboje).

STOŠKUS Jonas, Juliaus - Skrajūnas, g. 1928 Bažavalėje, Ariogalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 04 gimtajame kaime. Kartu žuvo V. Gudžiūnas - Kęstutis.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai Juozas Jasulaitis-Turklys, Kazokas (rinktinės vadas) ir Antanas Martinaitis-Kapsas (rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas) bei ryšininkai Antanas Vagonis ir Kazys Vagonis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.

Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės stovi: ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras, Granitas, Geležinio Vilko rinktinės vadas Algirdas Varkala-Žaliukas, apygardos vado adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas, štabo narys Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasulaitis-Kazokas (Genocido aukų muziejaus fondai)

Skaityti daugiau: Sausio 3-4 d. žuvę partizanai

Sausio 1-2 žuvę partizanai

Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanai.
Iš kairės: Konstantinas Vaikšnoras-Tigras ir Viktoras Bučionis-Jaunutis. (Genocido oukų muziejus)

Vaikšnoras Konstantas-Tigras gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus Buteliznos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas. Žuvo 1949 m. sausio 2 d. Leipalingio valsčiaus Krivonių kaime. Kūnas buvo išniekintas Leipalingyje
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

DAUJOTAS Antanas, Stasio, g. 1923 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - J. Daukna, C. Šoku ir L. Vaicekausku.

 

DAUKNA Jonas, Jono, g. 1912 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemiu šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - A. Daujotu, C. Šoku ir L. Vaicekausku.

 

MASELSKIS Justinas, Prano, g. 1921 Aleknaičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. prieš Kalėdas čekistai sudegino jų sodybą, o 1945 01 01 Justiną kartu su broliu Antanu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku sušaudė.

Skaityti daugiau: Sausio 1-2 žuvę partizanai

Gruodžio 29-30-31 d. žuvę partizanai

Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Bebro būrio partizanai Bronius Dūda-Narutis (kairėje) ir Pranas Grigas-Genelis. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Plieno rinktinės Bebro būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
 Iš kairės: Bronius Dūda-Narutis, būrio vados Vytautas Strazdas-Bebras, Pranas Grigas-Genelis, Bronius Medelskas-Krienas,
nežinomas partizanas slapyvardžiu Likimas. Užrašas kitoje pusėje: „Butkiškiu—Viliaudžiu miške po stribu sutriuškinimo.
1949 m. spalis". (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Medelskas Bronius-Krienas gimė 1927 m. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Nuotekų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo būriui, vėliau — kuopai. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu.

Dūda (kitur Dudavičius) Bronius-Narutis gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Kezių kaime. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu

Grigas Pranas-Genelis, Kombainas gimė 1916 m. rugsėjo 9 d. Ukmergės apskrities Vaitkuškio valsčiaus Bartkeliškių kaime. Šaulių sąjungos narys. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Plieno būriui. Nuo 1949 m. pavasario — Plieno rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju Vl. Ališausku-Puškinu, kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 29-30-31 d. žuvę partizanai

Alfonsas Morkūnas - Plienas

Alfonsas Morkūnas gimė 1908 m. sausio 27 d. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juodžiūnų k. Jono Morkūno ir Veronikos Šerelytės-Morkūnienės šeimoje. Kartu augo du broliai. Baigė dvi gimnazijos klases. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1935 m. vedė Oną Kazlauskaitę. Augino dukrą Elvidą ir sūnų Teisutį. Iki 1940 m. spalio 19 d. tarnavo liktiniu 1-ojo inžinerijos pulko bataliono 2-oje kuopoje.

Turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iš karinės tarnybos buvo atleistas ir grįžo į tėviškę.

1941 m. birželio 23–24 d. vadovavo Birželio sukilėliams užimant Lyduokių mstl. (Ukmergės aps.), saugojo jį bei jo apylinkes nuo besitraukiančios Raudonosios armijos savivalės ir plėšikavimų. Palaikė ryšius su sukilimo organizatoriais Kaune.

1944 m. pradžioje kartu su vietiniais vyrais įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę.

Prieš pat antrąją sovietų okupaciją ėmė rengtis partizaniniam karui: Juodžiūnų kaimo apylinkėse rinko ginklus ir kareivišką aprangą. Nuo birželio mėn. kartu su Kaziu Ališausku vadovavo iš 12–20 vyrų sudarytam savisaugos būriui, kuris gynė vietinius žmones nuo raudonųjų partizanų ir plėšikų.

1944 m., sovietinei kariuomenei antrą kartą okupavus kraštą, A. Morkūnas, pasivadinęs Plieno slapyvardžiu, gimtojo ir aplinkinių kaimų vyrus ėmė telkti į partizanų būrį. Jo būryje, veikusiame Ukmergės aps. Pabaisko, Šešuolių ir Žemaitkiemio valsčiuose, buvo apie 20 vyrų, tarp jų ir abu A. Morkūno broliai – Stanislovas ir Karolis, iki tol dirbę tėvų ūkyje. 1944 m. rugsėjo mėn. šie vyrai, vadovaujami A. Morkūno pasitraukė į Balninkų miškus ir įsijungė į Juozo Šibailos-Dieduko suburtą Balninkiečių laisvės (BLR) rinktinę, sudarydami atskirą kuopą.

Skaityti daugiau: Alfonsas Morkūnas - Plienas

Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai

Kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptelčių kaime, Krakių seniūnijoje. Čia 1950-12-28 žuvo Mykolas Valaitis, Vincas Štuikys ir Alfonsas Mankauskas. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė.

http://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm

 

Žuvę Žemaičiu apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Pranas Kačinskas-Ūkvedys, antras - Urahas Šliteris-Kaizeris, trečias - Jeronimas Kačinskas-Taifūnas. (Genocido aukų muziejus)

Kačinskas Jeronimas-Taifūnas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Navarėnų kuopos vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliu Pranu-Ukvedžiu ir vokiečiu partizanu U. Šliteriu-Kaizeriu

Salyklis Vytautas-Eimutis gimė 1930 m. Seinų apskrities Staiderių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Žuvo išduotas 1951 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono Giraitės kaime kartu su dar keturiais bendražygiais

Šliteris Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsilikęs nuo fronto vokiečių karys, vėliau tapęs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanu. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliais Kačinskais

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai

Kazys Veverskis - Senis

Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas.

1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu.

Skaityti daugiau: Kazys Veverskis - Senis

Gruodžio 26 d. žuvę partizanai

Mindaugo grupės partizanu priesaika.
Stovi (kairėje) Jonas Uzdyla-Vieversys, sėdi (dešinėje) Pranas Vaitkevičius-Tigras. 1949-1950 m.
(Genocido aukų muziejus)

Uzdyla Jonas -Vieversys gimė 1923 m. Seinų apskrities Šventežerio valsčiaus Agarinių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo grupės partizanas, būrio vadas. Žuvo 1951 m. gruodžio 26 d. Lazdijų rajono Bagdononių kaime įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB pajėgomis kartu su Šarūno rinktinės vadu Alfonsu Petruškevičiumi-Rimvydu, Algirdu Marcinkevičiumi-Laime, Jurgiu Adomavičiumi-Artoju, Vladu Jarmala -Ąžuolu

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Alfonsas Petruškevičius-Rimvydas. 1948–1951 m. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių

Skaityti daugiau: Gruodžio 26 d. žuvę partizanai

Pranas Kučinskas-Apynys

Pranas Kučinskas - Apynys, Ainis kilęs iš Vilkaviškio apskrities Keturvalakių valsčiaus Degučių kaimo. Lietuvos karininkas. Į partizanus išėjo vos prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Vadovavo Vytauto rinktinės 2-jai kuopai. 1945 m. gegužės mėnesį Kęstučio štabo pasiųstas į Prienų miškus, pertvarkė nuolat naujais kovotojais pasipildantį Prienų partizanų būrį į Geležinio Vilko pulko 8-ą kuopą ir laikinai šiai kuopai vadovavo. 1947 metų sausio 22 dienos apygardos vado įsakymu Nr.8 Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius -Mindaugas buvo perkeltas į apygardos štabą, o Apynys tapo Šarūno rinktinės vadu - Ainiu. Vėliau dirbo Vytauto rinktinės štabe.

Ainis buvo narsus, sumanus ir teisingas. Už jo galvą kagėbistai skyrė didelę premiją. Atsirado niekšų, susiviliojusių Judo sidabriniais. 1947 m. gruodžio 26 d. Ainis atėjo aplankyti savo mergaitės. Išeidamas pasakė, kad ateis sutikti Naujuosius metus. Tai nugirdo ten buvęs kaimynas. Kai rytojaus dieną partizanas atėjo, sodyba jau buvo apsupta. Stribai norėjo paimti jį gyvą, bet Pranas pastebėjo pasalą ir atsišaudydamas traukėsi, kol Surdokų kaimo ūkininko Dėdelės lauke buvo nukautas. Jo mergaitė jau buvo stribų suimta. Ją labai mušė, paskui surištą užmetė ant Apynio lavono ir nuvežė į Kybartus. Manoma, kad vado lavoną kaip ir daugelio kitų išvežė į Kaliningrado sritį ir ten įmetė į kokį apkasą ar šulinį. Kas buvo toji mergaitė, ir koks jos likimas, nežinau. Apynio brolis Vincas Kučinskas -Robinzonas, būrio vadas, žuvo 1950 metais Sasnavos apylinkės Skrynupio kaime. Užkastas Šilavote.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/a-vilutiene-trecioji-veliavos-spalva

1947 m. gruodžio 26 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. (dabar – Vilkaviškio r. sav.) Serdokų k. gyventojo J. Juraičio sodyboje karinės čekistų operacijos metu žuvo Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Ainis.

Skaityti daugiau: Pranas Kučinskas-Apynys

Žuvę Partizanai per Kalėdas

ANTANAS VAIČIULAITIS

ODĖ ŽUVUSIEMS  PARTIZANAMS

Palaiminti, kurie kaip šventgirių klevai sugriuvo
Ir, rankomis apglėbę šiltą žemę,
Jai kvėpė paskutinį savo žadą:
Kaip kūdikiai prie motinos krūties prigulę,
Išliejo savo brangų kraują.
Nei krūmai šaknimis, kiekviena gysla
Jie gėrė juodą savo žemės garą.
Mirties ekstazėje
Jaunatviškais veidais, lyg mylimieji, —
Stelmužės ąžuolai drūti, vaikeliai, —
Jie paskutinį kartą lietė girių žolę.

Palaiminti, kurie, šventoj kovoj ištvėrę,
Po Tavo kojų krito:
Surink jų kūnus, Tėve, kaip gailiausią rasą,
Iškelk jų sielas dangiškon šviesybėn,
Priglausk prie savo mylinčios krūtinės.

Plieno rinktinės partizanai, veikę Aluntos ir Balninkų apylinkėse.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Jonas Žygelis-Ilgūnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikelevičius-Bijūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodžiūnas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-Šarkis,
neatpažintas ir Juozas Šmigelskas-Smidras. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus)

Žygelis Jonas-Ilgūnas gimė 1924 m. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Zygeliškių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 3-iajai kuopai. Žuvo 1951 m. gruodžio 25 d. Padvarnių kaimo apylinkėse kartu su A. Bytautu-Garsu
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

ALABURDA Zenonas, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Ūkininkų sūnus. Partizanas. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su trimis seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai buvo išniekinti ir suguldyti Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme. 

ALABURDAITĖ Elena, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme. 

ALABURDAITĖ Marytė, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, stribų būstinės kieme. 

ALABURDAITĖ Ona, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų išniekinti kūnai gulėjo Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme. 

 

BAČKAUSKAS Mečys - Kantas, g. Gvalduose, Kvėdarnos v. Rambyno būrio skyrininkas, žuvus Rambynui - būrio vadas. Kovojo Veiviržėnų Endriejavo apylinkėse. Žuvo 1952 12 25 Misgirių miškelyje, Judrėnų v., prie kelio Veiviržėnai - Judrėnai.

BITVINSKAS Petras, g. 1894 Kėbaičiuose, Raseinių v. Žuvo 1947 12 25 per kautynes savo namuose. Iš viso žuvo 6 partizanai. Be šeimininko, žuvo A. Jocius, B. Jocius, St. Jocius, V. Stulgaitis, V. Urba.

Skaityti daugiau: Žuvę Partizanai per Kalėdas

Gruodžio 24 d. žuvę partizanai

Paminklas partizanams Peiksvos kaime Tiskūnų seniūnijoje pastatytas 1989 m. J.Ardavičiaus iniciatyva. Šioje vietoje 1946-12-24 žuvo partizanai: A.Petrauskas, P.PIančiūnas ir jų ryšininkai B. Sereika ir V. Sereika.

http://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm

 

BABENSKIS Pranas, žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Rastas Skaraitiškės dvare, Šiluvos v., už daržinės, spygliuota viela surištomis rankomis, nušautas. Tą vakarą dar žuvo J. Pužauskas ir K. Celedinas.

BACYS Jonas, Petro, g. 1920 Plekiuose (kt. žiniomis - 1912 Paparčiuose). Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k. pas J. Girdzijauską- apsuptas nusišovė. Kartu žuvo S. Čepkauskas ir Narkevičius. Palaikai ilsisi Šimkaičiuose, miško kampe.

CELEDINAS K., žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą miške prie Varkalių k., Šiluvos v., netoli savo sesers Lukauskienės namų. Tą vakarą Šiluvos enkavedistai nužudė dar du vyrus - P. Babenskį ir J. Pužauską.

ČEPKAUSKAS Stasys, Juozo, g. 1923 Bliūdžiuose, Šimkaičių v. Buvęs stribas, vėliau partizanas. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k., pas Girdzijauską. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Narkevičius.

GEDVILAS Petras, Petro - Sigitas, g. 1925. Šalnos rajono Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1952 12 24.

 

Stasys KENTRA (kairėje)

KENTRA Stasys, Juozo - Dagilis, g. 1926 Alkupyje, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1949. Žuvo 1952 12 24 prie Rietavo

NARKEVIČIUS Stanislovas, Kazio, g. 1918. Mokytojavo Plekiuose, Rutkiškių apyl. Žuvo 1945 12 24 Vadžgiryje pas Girdzijauskus - apsuptas nusišovė. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Čepkauskas. Kapas Šimkaičiuose.

NORKUS Jonas, Jono, g. 1925 Būtaičiuose, Betygalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje netoli Pagojo dvaro.

PILIPAUSKAS Stasys, Jono, g. 1919 Kasiul-kuose, Ariogalos v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje. Žmona, laukianti kūdikio, sugebėjo viena pasiimti žuvusio vyro kūną iš mūšio lauko ir jį palaidoti

PUŽAUSKAS Jonas, kilęs iš Kiaulininkų k., Šiluvos v. Ryšių bataliono karys - radistas. Žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Nužudė Šiluvos enkavedistai. Tą patį vakarą buvo nužudytas P Babenskas ir K. Celedinas.

Skaityti daugiau: Gruodžio 24 d. žuvę partizanai

KLEPOČIŲ ŽUDYNĖS

1944–1945 m. Lietuvoje vykdytas sovietinis teroras buvo pats nuožmiausias. NKVD kariuomenės daliniai baudžiamąsias operacijas prieš ginkluotojo pasipriešinimo dalyvius ar bent kokiu pasipriešinimu įtariamus asmenis pradėjo jau 1944 m. liepos mėn. Didžiausią mastą tokios akcijos įgavo 1944 m. gruodžio mėn., kai Lietuvoje buvo sutelkta mažiausiai 16 NKVD kariuomenės pulkų, tarp kurių buvo ir gen. Pavelo Vetrovo vadovaujama NKVD vidaus kariuomenės 4-oji šaulių divizija, kovojusi su lietuvių ginkluotuoju pogrindžiu iki  1953  m.  Pirmaisiais  pokario  metais  NKVD baudžiamosioms operacijoms Lietuvoje sutelkdavo ištisas divizijas, apsupdavo po kelis valsčius, vykdydavo masines kratas, suiminėdavo žmones, o bėglius šaudydavo. Visa tai lydėjo  masiniai  plėšikavimai,  partizanų  šeimų  arba pasipriešinimo dalyvių rėmimu įtariamų žmonių sodybų ir ištisų kaimų deginimai.

Gruodžio 24 d. 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės 331-ojo pasienio pulko kareiviai kartu su Merkinės, Alovės ir Alytaus valsčių stribais pietinėje Alytaus aps. dalyje, esančioje tarp Merkinės ir Alytaus, pradėjo teroro akciją, trukusią net tris dienas. Ši akcija, žinoma kaip Klepočių (pagal labiausiai nukentėjusio kaimo vardą) tragedija, išsiskyrė iš visų baudžiamųjų okupantų akcijų ne tik savo apimtimi, bet ir žiaurumu.

Karinei operacijai vadovavo 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės Žvalgybos valdybos skyriaus l-ojo poskyrio viršininkas papulkininkis Sutovas ir 331-ojo pasienio pulko 3-iojo bataliono vadas kpt. Konosenkovas. Ją koordinavo šios kariuomenės viršininkas gen. ltn. Ivanas Liubyj. Gruodžio 24–25 d. jis raportavo SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojui gen. Piotrui Kapralovui, kad akcijos metu nužudyti 25 „banditai“, 81, įtariamas „banditizmu“, sulaikytas, sudeginta 3 šaudmenų sandėliai ir 15 vienkiemių, kautynėse paimta įvairių ginklų.

Tai buvo eilinis melas, kuriuo baudėjai dangstė okupuotų kraštų gyventojų skerdynes.

Labiausiai nukentėjo Klepočiai – nužudyta 12 šio kaimo gyventojų, sudeginta 21 sodyba (iš buvusių 32). Lizdų k. nužudyta 10 (iš jų 2 moterys) gyventojų, sudegintos 8 sodybos. Ryliškių k. nužudyti 3 žmonės, sudegintos 4 sodybos. Druskininkų k. 5 žmonės sušaudyti Klepočių miškelyje, sudegintos 4 sodybos. Taručionių k. nužudyti 3 žmonės ir sudegintos 2 sodybos. Bugonių k. sudeginta 1 sodyba. Vabalių k. nušautas 1 gyventojas ir sudegintos 7 sodybos.

Skaityti daugiau: KLEPOČIŲ ŽUDYNĖS

Gruodžio 23 d. žuvę partizanai

Svinkūnas Juozas - Šamas

Navickas Juozas - Liūtas

Svinkūnas Juozas - Šamas iš Dzingiškių k. Simno vlsč. 1920 - 1947 12 23.

Navickas Juozas, Vinco s. - Liūtas iš Varnupių k. Liudvinavo vlsč. 1927 - 1947 12 23. Žuvo Vytautiškėse.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Durneika Antanas - Žvirgždas iš Daukšių. 1929-1947.12.23(7). Baigęs Kauno finansų technikumą, dirbo Gudelių finansų skyriaus vedėju. Žuvo paliose. Stribas žuvusiam nupjovė galvą įrodymui, kad tikrai nušautas.

Dženkauskas Vytautas iš Skevonių k. Birštono vlsč. Žuvo 1946.12.23 24 metų. Nukankintas.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

BUKAUSKAS Antanas, g. 1923 Juodaičiuose, Girkalnio v. Partizanas Puidoko būryje. Per kautynes Vosbutuose 1944 12 23 Čekiškės enkavedistų suimtas ir tą pačią dieną betardant nukankintas.

TOTILAS Antanas. Mykolo, g. 1875 Graužuose, Girkalnio v. Žuvo 1944 12 23 Graužuose. Kaimas buvo sudegintas, 12 jo gyventojų sušaudė rusų kareiviai.

VIDIKAS Antanas, Prano, g. 1924 Kunigiškiuose, Ariogalos v. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Žuvo 1944 12 23-24 Grajauskų mūšyje prie Pagojo dvaro Sužeistas prasiveržė iš enkavedistų apsupties. Kovojo, kol baigėsi šoviniai. Paskutine granata susisprogdino pats.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Gruodžio 23 d. žuvę partizanai

Gruodžio 21-22 d. žuvę partizanai

Tipinio atminimo ženklo 1951 m. gruodžio 22 d. šiame miške žuvusiems Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo viršininkui J. Kemekliui-Granitui, Vytauto apygardos Erškėčio kuopos vadui J. Čipiniui-Garsui ir partizanams J. Graužiniui-Liepai, J. Jakučiui-Slapukui, R. Laurinavičiui-Daumantui, V. Laurinavičiūtei-Žalgirei atminti atidengimo iškilmės.

Molėtų r. Suginčių sen. Vidžiūnų kaimo pamiškė. Aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2002 m. gegužės 14 d. Iš Petro Kemeklio asmeninio archyvo

 

1951 m. gruodžio 22 d. Vilniaus aps. Molėtų r. Pelenių–Vidžiūnų k. apylinkių miškų masyve MGB 2-N valdybos 1-ojo skyriaus ir MGB Utenos r. skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo rastas partizanų bunkeris, kuriame slėpėsi 7 partizanai. Kautynių metu žuvo Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtautis, Granitas, Vytauto apygardos Erškėčio kuopos vadas Julijonas Čipinys-Garsas, partizanai Jurgis Graužinis-Liepa, Julius Jakutis-Slapukas, Romas Laurinavičius-Daumantas ir Vanda Laurinavičiūtė-Žalgirė.

Žuvusių partizanų palaikai niekinti Utenoje. Vėliau užkasti Rašės šilelyje, kitapus stadiono einančio kelio į Sudeikius. 1989 m. rasti ir palaidoti naujose Utenos kapinėse. Yra pastatytas antkapinis paminklas. LGGRTC medžiaga

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201612_SRPS_VA_zutis.pdf

Skaityti daugiau: Gruodžio 21-22 d. žuvę partizanai

Juozas Kemeklis - Rokas, Rimtutis.

Kemeklis Juozas (slap. Rokas, Rimtutis, Krivaitis, Granitas) gimė 1918 05 08 Šarkiai (Jūžintų vlsč.) † 1951 12 22 Kuktiškių apylinkės, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Pulkininkas leitenantas (2000, po mirties). 1939 baigęs Gruzdžių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą įgijo veterinaro specialybę ir buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Kupiškyje, 1940 – Vilniuje; Kaune baigė puskarininkių kursus. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė iš tarnybos sovietinės kariuomenės Pabradės poligone. Dalyvavo antisovietiniame 1941 Birželio sukilime Duokiškyje. 1944 viduryje slapstėsi nuo mobilizacijos į SSRS kariuomenę. 1945 01 pradžioje suorganizavo Ąžuolo partizanų būrį. 1948 05 įkūrė Kunigaikščio Margio rinktinę, jai vadovavo. Nuo 1949 vidurio buvo dar ir Algimanto apygardos štabo propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas.

Organizavo ir leido pogrindinį laikraštį "Partizanų kova". 1949 11 02 sovietiniams baudėjams apsupus Vaižganto kuopos bunkerį Drobčiūnų miške (Svėdasų vlsč.), per susišaudymą J. Kemeklis pabėgo. 1950 11 sujungus Kunigaikščio Margio ir Šarūno rinktines į Tumo -Vaižganto rinktinę (Vaižganto rinktinė), J. Kemeklis tapo jos vadu, nuo 1951 05 buvo dar ir Vytauto apygardos štabo viršininkas. 1951 12 22 išdavus B. Kalyčiui (slapyvardis Siaubas) žuvo su 6 partizanais Pelenių - Vidžiūnų miške. Žuvusiųjų palaikai 1994 iš Rašės šilelio perlaidoti Utenos kapinėse, pastatytas paminklas. Karys savanoris (2000, po mirties).

 

Petras Kemeklis

Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Juozas-Kemeklis-39454

Skaityti daugiau: Juozas Kemeklis - Rokas, Rimtutis.

Gruodžio 19-20 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanai.
I    eilėje iš kairės: Edvardas Vingrys-Justinas, Petras Sinkevičius-Ąžuolas.
II    eilėje iš kairės: Stasys Bareika-Krienas, Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Pranas Dirsė-Kraštelis, Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė, Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Vladas Jakubonis-Vermachtas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

JAKUBONIS Vladas, Mykolo-Vermachtas, gim. 1922 m. Užupušių k., Taujėnų vls., kumečių šeimoje. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, vėliau — vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 20 d. Lakelių k., Taujėnų vls.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Iš Vakaru griže desantininkai ir Tauro apygardos vadovybė.
Iš kairės: Juozas Lukšo-Skirmantas, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis, Benediktas Trumpys-Rytis ir Klemensas Širvys-Sakalas.
(Genocido aukų muziejus)

Naujokas Pranas-Kietis gimė 1911 m. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Gailinių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos vado V. Vitkausko-Saidoko adjutantas, apygardos štabo narys. Žuvo 1950 m. gruodžio 20 d. Kazlų Rūdos apylinkėse

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 19-20 d. žuvę partizanai

Gruodžio 17-18 d. žuvę partizanai

Danielius Bružas-Atlantas,
g. 1929, #1949 12 27
P. 1950 02 15,  +1951 12 17 Skudutiškis

http://partizanai.org/failai/html/giedraiciu-partizanai.htm

BRUŽAS DANIUS - Atlantas, Jovaras, g.1929 m. Kaniūkų k., Molėtų rj. Mokėsi Molėtų gimnazijoje. Kai išaiškėjo ryšiai su partizanais, D.Bružas 1949 m. įstojo į H.Ruškulio - Liūto būrį. Žuvo Šlapių k. (netoli Skudutiškio), Savicko vienkiemyje 1951 12 17.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Medelis Justinas - Atas iš Balsupių k. 1923-1945.12.17. Žuvo Skaisčiūnų k. pas Eidukevičius. Iš Ožkasvilių perlaidotas į Marijampolę.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

DALBOKAS Viktoras, g. 1911 Norkūnuose, Krakių v. Tarnavo ulonų pulke. Žuvo 1944 12 17 kartu su Vincu Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.

DALBOKAS Vincas, g. Norkūnuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 17 kartu su Viktoru Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.

PALIOKAS Jonas - Martinaitis, Juozaitis, Martynas. Žuvo 1949 12 17.

URBA Petras, gyv. Norkūnuose, Krakių v. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17. Kartu žuvo Viktoras ir Vincas Dalbokai, Vladas Zinkus ir trys nežinomi partizanai.

ZINKUS Vladas, g. 1903 Krakių v. Karinę prievolę atliko 8-jo DLK Vaidoto pulko ryšių kuopoje. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17 kartu su broliais Viktoru ir Vincu Dalbokais, Petru Urba ir trim nežinomais partizanais.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Gruodžio 17-18 d. žuvę partizanai

Gruodžio 15-16 d. žuvę partizanai

– Prieš 70 metų, 1944 m. gruodžio 16–19 d., Kauno aps. Čekiškės vls. Juodaičių, Pavietavos ir Vosbutų kaimų apylinkėse NKVD kariuomenės kareiviai sudegino 27 sodybas ir nužudė per 30 šių kaimų gyventojų.
http://genocid.lt/centras/lt/2321/a/


GAROLIS Anatolijus, Mato - Ąžuolas,
g. 1926 Kaune. Mokėsi Aukštesnėje Technikos mokykloje. Stambaus partizanų junginio (300 žmonių), įsikūrusio Paliepių miškuose, Ariogalos apyl., partizanas. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje mūšyje su enkavedistų daliniais. 
JANKAUSKAS Jonas, Motiejaus, g. 1917 Šulaičiuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje, Ariogalos v., mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. Išniekintas kūnas gulėjo Krakėse. 


KLYBA Aleksas, Vinco - Linas, g. 1911 Šulaičiuose, Krakių v. Žuvo Paliepių Pušynėj e 1944 12 16 mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. Žr. priedą.

Skaityti daugiau: Gruodžio 15-16 d. žuvę partizanai

Gruodžio 13-14 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m. Iš kairės: Bronislovas Strolė-Vėtra, Petras Bočiulis-Viršila, Petras Apšėga-Vilkas (VŽM)

APŠEGA Petras, Mykolo-Vilkas, gim. Bartašiškių k., Kupiškio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio, vėliau Herkaus būrio partizanas, Šarūno rinktinės Mindaugo kuopos vadas. Žuvo 1948 m. gruodžio 14 d. Šeduikių k., Svėdasų vls.
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Treigys Juozas, Alekso s., g. 1924 m., slapyvardis Kadugys, nukautas 1947 m. gruodžio 14 d.
http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Randis Vincas - Aidas iš Kumečių k. Pajevonio vlsč. Partizanuose nuo 1946 m. Žuvo 1947.12.14 Mažučių k. Kybartų vlsč.
http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Jonas Mockus-Vėjas, Ragelių k., Ąžuolo būrio vadas. Ž.1952 12 14.
http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Stribai žudydavo partizanams prijaučiančius žmones, paskleisdami gandus, kad tai padarė „žaliukai". Štai 1944 12 14 Janionių k., Musninkų vlsč., buvo nušautas 45 m. ūkininkas Ignas Dzedulionis. Kaugonių k., Žaslių vlsč., nušovė visų gerbiamą vietos pradžios mokyklos mokytoją, nors tas buvo tik partizanų rėmėjas.
http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Skaityti daugiau: Gruodžio 13-14 d. žuvę partizanai

Gruodžio 11-12 d. žuvę partizanai

Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis,
 penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras,
septintas - Leonas Kriščiūnas-Obundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalas, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius.
(Genocido aukų muziejus)

Pakulevičius Albinas-Strelčius gimė Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Tvankstės kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. gruodžio 12 d.

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Žaldarys Juozas - Savanoris iš Balsupių k. 1924 -    1949 12 12. Žuvo prie Rumokų. Žuvo kartu su V. Karasevičium -    Topoliu.

Karasevičius Vytas - Topolis. ? - 1949 12 12. Žuvo prie Rumokų. Žuvo kartu su J. Žaldariu - Savanoriu.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Kazlauskas Leonas -Bijūnas iš Rudenų k. Gudelių vlsč. 1930-1952.12.12. Žuvo Miknonyse. Geležinio Vilko rinktinė.

Kučinskas Petras -Tyla, Kirvelis iš Škėvonių k. Birštono vlsč. 1923-1952.12.12. Žuvo Miknonyse, nušautas S. Babarskio. Spyruoklio ir Gegučio brolis.

Skatikas Jonas iš Starkų k. Alksnėnų vlsč. 1946 m. jau buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją. Žuvo prieš 1946.12.12 Vilkaviškyje, nušautas tardant. Kuopos vadas. Vytauto brolis.

Skatikas Vytautas iš Starkų k. Pilviškių vlsč. 1927(?)- 1945.02.12. Žuvo Zanavykijoje. Partizanavo trumpai.

Stanaitis Vitas - Aidas iš Būdnykų k. Prienų raj. 1928-1952.12.12. Žuvo Mikonyse, išduotas Babarsko.

Vitkauskas Juozas - Jonas iš Gudelių vlsč. 1933- 1952.12.12.

Skaityti daugiau: Gruodžio 11-12 d. žuvę partizanai

Gruodžio 9-10 d. žuvę partizanai

Geležinio Vilko rinktinės partizanai.
Iš kairės: Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Gegužis, Antanas Karpauskas-Kurtas ir Antanas Gudynas-Speigas.
Apie 1950-1951 m.
(A. Vilutienės asmeninė kolekcija)

Karpauskas Antanas-Kurtas gimė 1926 m. birželio 13 d. Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiaus Serbentiškių kaime. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas, nuo 1951 m. balandžio — Dešinio tėvūnijos vadas. Žuvo 1951 m. gruodžio 9 d. Kazlų Rūdos rajono Guobų kaime

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

JULIAUS GARBATAVIČIAUS LIKIMAS

Gimtajame Pigašių k. 1945 12 09 žuvo partizanų būrio vadas Julijonas Leonardas Garbatavičius-Šaltis.

Vindeikių k. apylinkėse, Musninkų vlsč., veikė nedidelis Juozo Naraškevičiaus-Šerno būrys. Tai buvojau pusamžis žmogus (g. 1894 m.), išėjęs į mišką su šešiolikmečiu sūnumi Povilu. Tėvas - buvęs šaulys, visą savo gyvenimą dirbo eiguliu. Sunkiu Tėvynei metu nepabūgo neramaus gyvenimo ir sunkumų. Išėjo į mišką drauge su kaimynais, prie jo būrio glaudėsi vaikinai ir iš tolimesnių vietovių. Ir laikė jį tėvu.

1945 metų pavasarį jie liko trise: vieni partizanai žuvo nelygiuose mūšiuose, kiti susigundė amnestijos propagandai. Jis, sūnus ir Julius Garbatavičius-Šaltis (g. 1924 m.) klaidžiojo gimtosiose apylinkėse. Julius buvo kilęs iš gretimo Pigašių k., turėjo apie 30 metų. Iki rusams sugrįžtant dirbo Vileikiškių k. pieno priėmimo punkte. Buvo puikus šaulys ir vaikščiojo ne tik pistoletu, bet automatu ir granatomis nešinas. Štai tokiu metu 1945 rudenį Gojaus kaime (Pigašių, Smailių, Taučiulių k. viduryje) pas ūkininką Grinių juos tris ir aptiko stribai. Sako, aktyvistai stribams pranešė. Apsupo sodybą pradėjo agituoti pasiduoti gyviems. Kvietė deryboms. Patikėję pasalūnams, tėvas ir sūnus Naraškevičiai išėjo iš trobos. Čia juos ir suėmė. Juliui pavyko pabėgti, prisidengus trumpam laikui prarastam stribų budrumui. Kramtė nagus stribai ir dar labiau suaktyvino partizano sekimą. Jau 1945 m. gruodžio 8 dieną Juliui Garbatavičiui viešint Pigašiuose pas Gatelius, apie tai buvo pranešta NKVD garnizonui. Kareivių, o gal ir stribų buvo labai daug: pasiskirstę trimis grupėmis - nuo Vileikiškių, Taučiulių ir nuo Širvintos upės, jie ėmė supti Pigašių k. Pirmoji grupė netrukus pasiekė Gatelių daržinę, tačiau iš čia pasipylė šūviai. Vietoje žuvo vyresnysis seržantas Podkovyrovas, kitas kareivis buvo sužeistas (tos pačios dienos vakare jis mirė). Pasipylė pragariška ugnis, atskubėjo ir kiti kareiviai. Julius taikliais šūviais privertė kareivius sugulti, o pats iššoko iš daržinės ir pradėjo bėgti Širvintos link. Tačiau visi pastebėjo, kad partizanas sužeistas. Vienoje dauboje susidūrė su trečia kareivių grupe. Paleido dar kelias automato serijas. Nuo jų sukniubo dar vienas kareivis - vyr. seržantas Mazyčionokas, tačiau kelios kulkos užkliudė ir Julių. Bėgti nebuvo kur. Po kurio laiko pasigirdo kurtinantis granatos sprogimas, nusinešęs Juliaus Garbatavičiaus-Šalčio gyvybę. Partizanas gyvas nepasidavė.

Sovietiniai agitatoriai gyrėsi, kad Julius Garbatavičius susisprogdinti nesuspėjo - jį suvarpė kareivių ir stribų kulkos. Kaip ten bebūtų, sako, rusų karininkas, vadovavęs kautynėms, liepė su nušautuoju elgtis pagarbiai už jo drąsą ir gerą kovinį pasiruošimą. „Etot saldat, a ne bandit", - ir atidavė pagarbą.

Juliaus gailėjo visas kaimas. Ant jo kapo dažnai buvo padedamos lauko ar darželio gėlės.

Skaityti daugiau: Gruodžio 9-10 d. žuvę partizanai

Subkategorijos