PRANUI DOVYDAIČIUI
(Montažas. Parengė Marijampolės jaunimas, vadovaujamas ses. Veronikos Beišytės)
Suvalkijos miškuos
Ano meto laikuos
Tu gimei ir išaugai kaip medis.
O sermėgiai tautos
Tada laisve kvėpuos,
Kai Tu būsi visų jųjų Vadas.
Tu glaudeis prie Versmės
Ir dienos šviesesnės -
Vis su meile ir ilgesiu laukei.
Tavo darbo kaitra,
Tavo meilė tyra
Mus ir šiandien į aukštumas šaukia.
Tu Bažnyčią rėmei,
Tu sielas gaivinai
Protus skaidrinai mūsų Tėvynės vaikelių.
Savo darbo kaitra,
Savo mokslo šviesa
Pakilai kaip pakyla ereliai.
Šiandien norim padėti
Kukliąsias gėles,
Vėl padėti ir žaliąją rūtą
Ant altoriaus šio švento,
Ant altoriaus brangaus,
Kad mums didelė šventė ši būtų.
Šito didžio žmogaus
Pelenai išbarstyti -
Vėjai Sibiro neša toli.
O tačiau jo siela
Mums po šimtmečio švyti
Ir tauta jo pamiršti negali.
Kad Dovydaičio, to tikrojo dvasinio vado, priesakai ir šiandien tebėra gyvi, puikiai įrodė Sūduvos jaunimas Pilviškiuose (1986 11 23), minėdamas
100-ąsias jo gimimo metines. Jų darnios gretos su gėlių žiedais ir rūtų šakelėmis rankose budėjo garbės sargyboje pamaldų metu ir dalyvavo eucharistinėje puotoje taip, tarsi būtų įkvėpti paties ateitininkų tėvo. Šventė tapo tokia gyva, tokia iškilminga, jog maža bažnytėlė tarsi aidėjo perfrazuotais Verbų sekmadienio motyvais: Sūduvos vaikeliai, su rūtų šakelėmis rankose! Klokite! Klokite žaliąsias rūtas ir širdis tyrąsias čia, ant altoriaus, prie Rūpintojėlio kojų!..
Kol rūtų lelijų šalies jaunimas rūtas brangina, tautos dvasia išliks gyva! (Minėjimas įvyko Pilviškiuose 1986 m.)
