BAŽNYČIA LIETUVOJE IR PASAULYJE
Tradicinis žygis į Šiluvą. 1974 metais Eucharistijos bičiulių iniciatyva įvyko pirmasis žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą. Jame dalyvavo apie 300 žmonių.
1979 m. rugpjūčio 26 d. į tradicinį žygį susirinko apie 1000 žmonių, tarp jų daugiausia buvo jaunimo. Nuo Tytuvėnų bažnyčios patraukėme į Šiluvą, eidami kalbėjome rožančių, litanijas ir giedojome giesmes. Trumpai pasimeldę koplyčioje, visi susirinkome į bažnyčią šv. Mišių; jas aukojo žygyje dalyvavęs kunigas. Tūkstantinę minią vienijo viena intencija: permaldauti eucharistinį Kristų ir Švč. Mariją už tautos nuodėmes, prašyti, kad gelbėtų Lietuvą nuo alkoholizmo, ateizmo ir moralinio supuvimo, kaip kadaise išgelbėjo nuo protestantizmo.
Per Lietuvą ritasi dvasinio atgimimo banga. Vis daugiau jaunų žmonių pakyla kovai dėl dvasinių vertybių. Mes prašėme Mariją, kad Ji su Kristumi stovėtų šio sąjūdžio priekyje, kad laimintų mus, teiktų jėgų ir išminties nelengvoje kovoje. Prašėme Ją pagalbos ugdant kiekvieno mūsų dvasinį gyvenimą. Nes veiklos sėkmė priklauso nuo mūsų vidinio nusiteikimo, nuo intencijos grynumo. Žygiai į Šiluvą nėra išorinė demonstracija. Jų vertė priklauso nuo mūsų maldų nuoširdumo, nuo to, kiek mes būsime pasirengę pasinaudoti Viešpaties malone.
Žygyje dalyvavęs kunigas ragino mus kovoti su pačia didžiausia mūsų amžiaus blogybe - alkoholiu, kuris skatina ir kitas blogybes. Šita kova gali pareikalauti didelių ir skaudžių aukų, tačiau tai neturi sumažinti ryžto.
Baigėsi pamaldos, nuskambėjo paskutiniai giesmės Marija, Marija žodžiai. Prie Marijos kojų liko sudėtos mūsų gėlės, svajonės ir pasiryžimai.
Bet žygis nesibaigė. Jis tik prasidėjo. Išsiskirstėme po Lietuvą, nešda-miesi didelę svajonę: kovoti dėl savo pačių dvasinės pažangos, kovoti su didžiuoju priešu - alkoholizmu. Tegul auga blaivi ir dora jaunoji Lietuvos karta, ištikima Kristui ir Marijai. Tai bus gražiausios gėlės prie Viešpaties kojų. O kai bus sunku, kai pavargsime, kai ims pagunda pasukti lengvesniu keliu, geroji mūsų Motina kvies mus iš klystkelių, teiks jėgų būti šio pažangaus sąjūdžio priekyje.
G. B-nė[Stasė Belickienė]
Arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacijos intencija. Lenkijoje dominikonų bažnyčioje Vroclave įvyko maldų diena prašant greitos Dievo tarno, arkivyskupo Jurgio Matulaičio-Matulevičiaus beatifikacijos. Šv. Mišias lietuvių kalba koncelebravo kun. Alfonsas Jurkevičius ir kun. magistras Alfredas Rukša, kuris pasakė homiliją apie Vilniaus arkivyskupo gyvenimą ir veiklą. Iškilmėse giedojo choras. Dalyvavo atvykusi iš Poznanės 82 metų arkivyskupo giminaitė vienuolė, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregacijos vyresnioji Janina Matulaitytė (Matulaitis).
Arkivysk. Jurgis Matulaitis buvo aktyvus visuomenės veikėjas XX a. pradžios krikščionių demokratų judėjime. Reformavo ir atnaujino kunigų Marijonų kongregaciją. 1918 m. įsteigė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją. Jo beatifikacijos procesas pradėtas Romoje 1953 metais.
Vyskupas Paulius Marcinkus Lenkijoje.Gegužės mėnesį Lenkijoje lankėsi lietuvis vyskupas Paulius Marcinkus. Varšuvoje su lenkų valdžia jis aptarė popiežiaus vizito klausimus. Vyskupas apžiūrėjo visas vietoves, kurias popiežius turėjo aplankyti. Jį priėmė Varšuvos vyskupas koadjutorius Zbignevas Kraševskis ir saugumo įgaliotinis - vidaus reikalų ministras.
Vysk. Paulius Marcinkus dalyvavo organizuojant ir popiežiaus Pauliaus VI keliones, o 1970 m. Filipinuose sukliudė pasikėsinimą prieš popiežių.
Popiežiaus susitikimas su jaunimu Lenkijoje. Į popiežiaus vizito Lenkijoje programą įėjo susitikimas su jaunimu. Valdžia mėgino sukliudyti, bet turėjo nusileisti. Sekminių sekmadienio (1979 06 03) rytą minios jaunimo pripildė aikštę prie Šv. Onos bažnyčios Varšuvoje. Buvo numatyta, kad dalyvaus keletas tūkstančių, bet susirinko pusė milijono. Popiežiaus kalba buvo pertraukiama ilgų plojimų. Staiga tarsi pagal komandą pakilo į dangų daugybė kryžių. Popiežius juos palaimino. Pasigirdo giesmė: Mes trokštam Dievo.
Lenkijoje televizija stengėsi nuslėpti šiltą popiežiaus priėmimą. Retai rodė jaunimo būrius: filmavo dažniausiai senus žmones, vienuoles bei kunigus.
Varšuvoje Pergalės aikštėje buvo pastatytas 20 m aukščio kryžius.
Lurdą aplankė per 4 milijonus žmonių. 1978 m. Lurdo stebuklavietę aplankė per 4 milijonus maldininkų. Prieš 10 metų per metus čia atvykdavo apie 2,5 milijono. Padidėjo maldininkų ligonių skaičius. Per 1977 m. apsilankė daugiau kaip 60 000 ligonių. Iš jų beveik du trečdaliai užsieniečių.
Kiek diakonų pasaulyje.Nuo tada, kai Vatikano II Susirinkimas įvedė diakonatą, į diakonus įšventinta arti 5000 vyrų. Tarptautinio diakonato centro Fryburge (VFR) žiniomis, 1979 m. sausio mėn. pasaulyje buvo 4877 diakonai. Daugiausia nuolatinių diakonų turi JAV kur darbuojasi 3087 vyrai. Vidurio ir Pietų Amerikoje yra 530 diakonų. Kanadoje - 140. Dvylikoje Azijos kraštų jų yra 70, Australijoje ir Okeanijoje - 37.
Naujoviška Šventojo Rašto laida.Pirmą kartą Biblijos kinų draugija gavo iš Kinijos valdžios leidimą spausdinti Šventąjį Raštą, išverstą ir perrašytą lotyniškomis raidėmis. Šito „romanizuoto“ Šventojo Rašto tiražas tik 5000 egzempliorių.
Dokumentas apie išsiskyrusiųjų sielovadą.Italijos Vyskupų konferencija, įvykusi 1979 m. balandžio 26 d., svarstė išsiskyrusių šeimų naujos santuokos klausimą. Daugelio komitetų pareikštas dokumentas patvirtinta santuokos neišardomybę. Vyskupai nurodo, kad jiems nepriklauso teisė spręsti apie išsiskyrusiųjų sąžinę, kurią mato tik Dievas, ir tik Jis gali teisti. Jie konstatuoja, kad išsiskyrusieji ir vėl susituokiantieji nėra išskirti iš Bažnyčios, tačiau neranda galimybės tokius išsiskyrėlius susituokėlius leisti prie Atgailos sakramento ir šv. Komunijos.
Kalkutos Teresė.Japonijoje pagamintas filmas apie Kalkutos Motiną Teresę, didžiąją labdarę ir vienuolijų steigėją.
