Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia
Juozas PETRAŠKA
1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus tarybinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai ir tokiu būdu būriavosi. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Kai paskutinėmis gruodžio dienomis vyko čekistų masiniai siautėjimai po kaimus, Balbieriškio miške į Gudelių pusę jau buvo susiformavęs partizanų būrys, vadovaujamas Vinco Raškausko uš Balbieriškio valsčiaus Žiūronių kaimo.
1945 metų sausyje Gudelių stribai buvo areštavę Kazį Urką iš Rudėnų kaimo ir Jurgį Leimoną iš Kampinių kaimo. Partizanai nutarė išvaduoti suimtuosius. Stribai iškart smarkiai pasipriešino, nukovė Vincą Raškauską ir sužeidė į galvą Joną Kaminską iš Miknonių kaimo: kulka ten ir liko, bet buvo nepavojinga gyvybei. Kai J.Kaminską atvežė į Alytų, chirurgas Stasys Kudirka kulką išėmė ir paleido į namus. Grįžtantį partizaną stribai susekė ir nušovė. K.Urka irJ.Leimonas iš daboklės buvo išvaduoti: stribai iš pradžių priešinosi, o vėliau išsibėgiojo.
Dainavos apygardos partizanai.
Pirmas iš dešinas — Juozas PETRAŠKA - PATRIMPAS, LAPAITIS
Žuvus būrio vadui V. Raškauskui, vadovavimą perėmė Leonas Junelis, kilęs iš Šeštokų, vokiečių išmestas desantu Amalviškių apylinkėse.
1945m. kovo mėn. Gudelių stribai su kareiviais Balbieriškio miške netikėtai užpuolė stovyklaujančius partizanus. Kautynių metu aštuoni partizanai žuvo.
1. Leonas Junelis, g. 1924m. Šeštokuose,
2. Vincas Žukauskas, g. 1920m. Vaivos km.,
3. Juozas Kapčinskas, g. 1921 m. Balbieriškyje,
4. Stasys Šyvokas, g. 1906m. Balbieriškyje,
5. Antanas Kuncevičius, g. 1924m. Daugirdų km.,
6. Antanas Kreivėnas, g. 1923m. Makrickų km.,
7. Antanas Šalčius, g. 1914m. Būdininkų km.,
8. Petras Šalčius, g. 1925m. Būdininkų km..
Visi aštuoni užkasti Gudeliuose, bendrame kape šalia kapinių: jas praplėtus, partizanai liko naujų kapinių teritorijoje.
Kitas partizanų būrys susitelkė šiauriniame Balbieriškio miško krašte, prie Būdininkuųkaimo. Jam vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės ulonų pulko leitenantas Martynas Kuzmickas - Briedis, kilęs iš Alytaus apskrities Navickų kaimo.
1945m. balandžio pradžioje prie Būdininkų kaimo pamiškės, kariuomenei užpuolus partizanų stovyklą, įvyko kautynės. Partizanams iš apsupimo pavyko išsiveržti, nors buvo sužeistų ir kai kurie pateko rusams. Kautynėms aprimus, vadas Briedis išėjo pasižvalgyti ir buvo nušautas, kaip spėjama, snaiperio.
Po šių kautynių dalis partizanų persikėlė į Prienų šilą ir ten pasiliko, kiti liko Balbieriškio miške; šiuos į vieną dalinį ėmėsi organizuoti buvęs Balbieriškio valsčiaus policijos viršininkas Kazimieras Degutis-Raginis.
Gegužės pradžioje visi esantys Balbieriškio miške partizanai buvo apjungti į bendrą vienetą, vėliau formuojant štabą, pavadintą kunigaikščio Vaidoto grupe. Jos vadu buvo išrinktas K.Degutis-Raginis, pavaduotoju - Petras Augaitis - Tauras, štabo viršininku - Juozas Petraška - Patrimpas. Grupė padalyta į du būrius. Pirmojo būrio teritorija - Balbieriškio valsčius, antrojo būrio - Gudelių valsčiaus ribos. Pirmam būriui vadovavo Raginis, antrajam-Alesius Radauskas - Elytė,
1945m. gegužės pabaigoje grupės vadas Raginis per ryšininkus gavo Domininko Jėčiaus-Ąžuolio pakvietimą su štabo darbuotojais atvykti pas jį į Punios šilą pasitarti dėl partizaninės veiklos koordinavimo. Po trumpo pasiruošimo išvykome: grupės vadas Raginis,
pavaduotojas Tauras, štabo viršininkas Patrimpas ir dar keletas partizanų. Be mūsų, kun. Vaidoto grupės štabo narių pasitarime dalyvavo kun. Margio grupės vadas Raudonis su savo štabu. Didžiojo Lietuvos kun. Kęstučio grupės vadas Bačiuška-Žmogus ir Geležinio Vilko grupės vadas Voveris-Žaibas su savo štabais. Ąžuolis per pasitarimą pasiūlė šioms grupėms susijungus sukurti savarankišką kovini vienetą ir jį pavadinti Dzūkų rinktine. Jos vadu vienbalsiai išrenkamas D.Jėčys-Ąžuolis. Pasitarime aptartos grupės teritorijos, nurodyta griežtai jų laikytis. Tuo metu Dzūkų rinktinėje buvo apie 600 aktyviai veikiančių partizanų.
Ąžuolis, suformavęs rinktinės štabą, palaikė glaudžius ryšius su grupių štabais, duodamas metodinių nurodymu, pamokydamas, o kartais ir pabardamas. Rinktinės štabas leido laikrašti „Už Tėvų žemę“ (jis buvo leidžiamas D.L.K.Kęstučio grupės teritorijoje). Dzūkų rinktinės vadu Ąžuolis išbuvo iki 1946m. liepos pabaigos.
1946 metais gegužės mėnesį, Dzūkų rinktinę įjungus į A apygardą, vadovaujamą pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio, Ąžuolis išrenkamas jau naujai pavadintos Dainavo apygardos vadu, kartu likdamas ir Dzūkų rinktinės vadu. Kazimieraitis tapo Pietų Lietuvos partizanų srities, apjungusios Dainavos ir Tauro apygardas, vadu. Po šių reformų pradedamas leisti Dainavos apygardos laikraštis „Už Tėvų žemę“. Ąžuolis Dainavos apygardos vadu išbuvo iki 1947m. rugpjūčio 11d. Žuvo apsupus Dainavos apygardos štabo bunkerį nuo čekistų įmestų granatų.
1946m. birželio 13d. Balbieriškio miške žuvus kun. Vaidoto grupės vadui Raginiui, šios grupės vadu Ąžuolls paskyrė šių eilučių autorių Patrimpą. Tada Patrimpas konspiracijos sumetimais pasivadino Lapaičio slapyvardžiu.
