„SPECPRIEMONĖS“ KGB PRAKTIKOJE

Parengė Nijolė GAŠKAITĖ

KGB agentai šiuo metu traktuojami kaip asmenys, teikę šiokią tokią informaciją, kuri gal ne visada ir pakenkdavo jų sekamam objektui. Tačiau agentų „darbas“ buvo ne vien teikti informaciją. Jie gaudavo ir kitokiu užduočių: pvz., nemačiom paimti raktus ir padirbinėti atsarginius, kad vėliau operatyviniai darbuotojai slapta be šeimininko žinios galėtu atlikti kratą, arba nepastebimai perfotografuoti sekamo asmens turimą pogrindinę literatūrą (tokiu būdu KGB fonduose atsirado „Pastogės“ antras numeris). Greta šių grynai „techninių“ užduočių būdavo ir baisesnių, žalojančių sveikatą ir sukeliančių tragiškas pasekmes. Tos užduotys buvo vykdomos ir pokario laikotarpiu, ir paskutiniame KGB viešpatavimo dešimtmetyje: jų imdavosi agentai, turėję geriausias sąlygas tai atlikti, t.y. tie, kurie būdavo arti sekamo objekto. Tokiais atvejais kiekvienas KGB užverbuotas asmuo potencialiai galėjo tapti nusikaltėliu, nes, ėmęs bendradarbiauti, charakterizuodamas pažįstamus, niekada negalėjo numatyti, koks jam bus skirtas tolesnis vaidmuo.

Šiame straipsnyje nenagrinėjamos užduotys tų pokario agentu, kuriems NKVD, MGB ir KGB tiesiog įdavė ginklą ir įsakė nušauti pažįstamą partizaną, o pateikiama informacija apie archyviniuose dokumentuose užfiksuotus „specpriemonių“, t.y. tam tikrų cheminių ar kitokių preparatų, panaudojimus agentūriniame KGB darbe.

Pirmieji dokumentai, kuriuose nurodoma taikyti „specpriemones“, siekia 1949 metus. Tuomet tai buvo naujas dalykas, nes kai kuriose apskrityse saugumo darbuotojai nesulaukę iš Vilniaus atsiunčiant specpreparatų, jų ir nenaudojo, nors planuose buvo numatę. Šios priemonės - tai, matyt, migdomieji vaistai, MGB praktikoje Įvardinti „Neptūn 12“, „Neptūn 22“, „Neptūn 80“, kurių įmaišoma į alkoholį ar kitus maisto produktus.

CITUOJAME DOKUMENTUS:

1951 m. užduotis Simno rajone gyvenančiam agentui Šuliui (operatyvinė byla Nr.4829, p.41):

Pagal susitarimą su banditu Žemaičiu (partizanas V.Baranauskas. -N.G.) Jūs š.m. lapkričio 19 turite su juo susitikti. Jūsų giminaičio B. sodyboje. Kaip ir anksčiau, Jos turite jį pavaišinti degtine ar samagonu. Šį kartą Jūs gausite iš mūsų jo užmigdymui 0,5 litro specialaus samagono, kuriuo pavaišinsite Žemaitį.

Be Žemaičio, esant būtinybei, Jūs pavaišinsite specsamagonu B., jo žmoną, dukterį ir ryšininką A. (...)

Išvažiuojant iš Kauno, Jums bus įteikta 0,5 litro degtinės ir 0,5 litro specsamagono. Degtine Jūs pavaišinsite B. šeimą. Atėjus Žemaičiui ir kartu išgėrus, Jūs iš pradžių pavaišinsite Žemaitį geru samagonu ir likusia degtine, o paskui nepastebimai pastatysite ant stalo specsamagoną, kad jį pavartotų Žemaitis.

Valandą prieš pavartojant specsamagoną, išgerkite Jums įteiktą tabletę, kad specdegtinė Jūsų nepaveiktų, tačiau, kai tik Žemaitis išgers specsamagono, nedelsiant pagal Jūsų duotą signalą Alfredas (kartu siunčiamas MGB darbuotojas. - N.G.) turi tyliai apleisti sodybą, atbėgti į Krakopolį ir pranešti jam žinomoje vietoje laukiančiam operatyvininkui apie specsamagono pavartojimą.

Greta šių nurodymų byloje yra paties agento raštelis:

Aš, Šulys, gavau iš Kauno Ministerijos pusia litro specijalninio samagono dėl nugirdimo bandito Žemaičio ir viena tabletę kuri yra prieš šį samagoną. Šulys 1951.09.5d. (Kalba netaisyta. - N.G.)

Įvykis 1952 metais Šiaulių rajone, Gulbinų miško 78-ąjame kvartale:

Įsitikinęs, kad kitų banditų néra, smogikai Maskva ir Aras (Maskva -MGB agentas, buvęs partizanas, Aras - dar tik verbuojamas į smogikus.

-    N.G.) pradėjo klausinėti Oficierių apie jo gyvenimą. Besišnekėdami nutarė papusryčiauti, kur pasiūlė Oficieriui išgerti samagono, užtaisyto specpreparatu „22“. Banditas Oficierius išgėrė apie 300 gramų samagono, bet specpreparatas jo nepaveikė. Tada smogikas Maskva sudavė automatu Oficieriui per galvą, o po to kartu su Aru surišo jam rankas. Jiems padėjo smogikas Šukys.

Uteniškiai partizanai Vynas - J.Dūdėnas, Tigras - V.Rusakevičius, Aras - E.Juodvalkis, Kęstutis - Z.Tumėnas, Dobilas - A.Miškinis buvo apkvaišinti specpreparatu ir suimti, o Aidas - A.Dumbrava -    nušautas. 1949 metais per šv. Kalėdas agentas panaudojo specpreparatu prieš Prienų Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanus Rytį - P.Kleizą, Žaibą - K.Urbanavičių. Lapiną -    S.Marčiulyną, 1951 metais Vabalninko rajone, apsvaiginus specpreparatu, penki partizanai suimti, o du - nušauti. Buvo atvejis, kai specpreparato dozė, matyt, buvo per didelė, ir vežamas į MGB partizanas mirė. Kartais šis preparatas veikdavo per silpnai arba ne visi partizanai jį pavartodavo.

Atvejis Tauro apygardoje:

13 gegužės vakare agentas Agota pristatė į sutartą vietą degtinę, ir ją išgėrę du banditai ir du agentai užmigo, o banditas Keleivis, negėręs degtinės, susidėjo banditus ir agentus į vežimą ir išvežė nežinoma kryptimi. 47 (...) Tik 8 val. ryto banditus pavyko pavyti už 20 km nuo jų postovio vietos, kareivių grupei artėjant, jie atidengė ugnį, nušovė kareivį ir sukėlė sąmyšį, kuriuo pasinaudoję banditai pabėgo. Susidūrimo vietoje rasti pusiau be sąmonės agentai Nevėžis ir Skautas.

Tragiškas įvykis 1952 m. gegužės mėn. Kavarsko raj. Paežerių kaime (literinė byla Nr. 63/3)

Šiomis sąlygomis gavus Jūsų pasiūlymą, buvo nutarta būsimame išgėrime pavartoti SP-22 (...). Išgėrime, be 4 banditų, dalyvavo K.Kazys, K.Dailydėnas, Dailydėnaitė, Vainužis, kuriuos agentas Stalas pavaišino samagonu su „SP“, kiekvienam išgėrusiam teko apie 100 gr. Tačiau preparatas nepaveikė, todėl apie 21-22 val. ryšininkai išsivaikščiojo namo,

o banditai ir ryšininkė Dailydėnaitė nuėjo miegoti į nežinomą bunkerį. Agentas būdamas smarkiai išgėręs atėjo į susitikimą apie 23 val. 30 min. ir gana nerišliai nupasakojo padėtį. (...) Atidarant bunkerį, liukas buvo iš vidaus uždarytas, banditai ginklu pasipriešino ir buvo likviduoti.

Taip žuvo Radvilos tėvonijos partizanai Pavasaris - J.Mulevičius, Kaziukas - K.Mickevičius, J.Dailydčnas, Dailydėnaitė ir nežinomas partizanas.

Panašus įvykis buvo Kelmės rajone 1053 metais (literinė byla Nr.63/2)

12 spalio agentams Zita ir Gluosnis buvo įteikta operatyvinė technika - „Nepton 22“ ir „80“ - panaudoti prieš gaujos dalyvius. (...) 21 spalio 20 val. 30 min. pas agentus Zitą ir Gluosnį atėgo gaujos vadas Andrius Kmitas-Audra ir Jonas Bartkus-Jonyla. Agentai, turėję užduotį pritaikyti specpreparatą, pasiūlė vakarienę su išgėrimu, bet banditai nuo „vaišių“ kategoriškai atsisakė, apie ką agentas Gluosnis signalu pranešė operatyviniam darbuotojui, buvusiam pasaloje jų ūkyje. Remiantis šiais duomenimis, buvo priimtas sprendimas banditus likviduoti, kas ir buvo padaryta.

O štai 1953 metų duomenys iš Skaudvilės rajono, pateikti literinėje byloje 63/1

Specagentas Vytautas buvo aprūpintas „Nepton 12“ (dviem saldainiais) ir painstruktuotas, kaip juos naudoti. (...) Tuo metu Vytautas ėmė vaišinti visus saldainiais, banditui Liūtas (L.Laurinskas. - N.G.) davė saldainį, užtaisytą „Nepton 12“. Panaudojus „Nepton 12“, maždaug už 30-40 min. specagentas Vytautas atvedė banditą Liūtą prie pasalos, o Dagys ir Kariūnas (MGB smogikai. - N.G.) ėjo iš paskos per 10-15m. Kadangi „Nepton 12“ per tą laiką nesuveikė, tai Liūtas buvo nutvertas specagento Vytauto ir suėmimo grupės. Dagys ir Kariūnas „pabėgę“. Dagio ir Kariūno užšifravimui prieš Liūtą buvo inscenizuotos jų gaudynės, o Vytautas išsišifravo kaip išdavikas.

Maždaug po pusantros valandos pavartojus „Nepton 12“, Liūtas užmigo ir miegojo 6 val.

Praėjo 30 metų. Lietuva pamiršo anuos tragiškus Įvykius. Tačiau KGB veiklos metodai liko tie patys. Lietuvos šviesiausios asmenybės priešinosi okupaciniam totalitariniam režimui tiesos žodžiui.

1978 metais kunigai A.Svarinskas, S.Tamkevičius ir J.Zdebskls įkuria Tikinčiųjų teisių gynimo komitetą. Pogrindyje leidžiamos Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos plinta tėvynėje ir pasiekia platųjį pasaulį. KGB pastangos likviduoti šį leidinį - bevaisės. Grupei įtariamų jo leidimu asmenų užvedamos operatyvinio tyrimo bylos.

Ištraukos iškun. J.Zdebskio operatyvinės bylos (Nr. 5840):

SSRS 5 KGB valdybos viršininkui generalleitenantui F.D.Bobkovui. Maskva, 1980m. liepos 19d. Apie kunigo Zdebskio kompromitaciją.

Lietuvos TSR VSK tiria Akiplėša - Zdebskį Juozą, Vinco, 1929m. gim. Naujienų km. Kapsuko raj., bažnyčios kleboną Lazdijų raj., gyv. Gegutės km.

Akiplėšos tyrimo procese nustatyta, kad jis yra antisovietiškai nusiteikus kunigas, spekuliuojantis religinių fanatikų jausmais, iškeliantis save kaip kovotoją už bažnyčios ir lietuvių tautos reikalus. Kartu su reakcingais kunigais Svarinsku ir Tamkevičiumi 1978m. lapkrityje jis pasivadino „Katalikų komiteto žmogaus teisėms ginti“ nariu ir šioje priedangoje varo organizuotą priešišką veiklą, nukreiptą į antisovietinių ir nacionalistinių pažiūrų diegimą tikintiesiems, dvasininkijos kurstymą nepaklusti kultų įstatymui ir inspiruoja konfliktines situacijas. Akiplėša tiesiogiai dalyvauja leidžiant „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ ir ją persiunčiant į užsienį. (...) Kad sukaustytume priešišką Akiplėšos veiklą, sustiprintume apie jį negatyvią nuomonė tarp reakcionierių ir vienuoliaujančio elemento, laikytume būtinybe, tęsiant objekto kompromitaciją, pritaikyti jam specpriemonę.

Prašome jūsų pagalbos, taikant nurodytą priemonę.

Lapkričio mėnesi pateiktuose agentų pranešimuose nurodyta, kad pasklido kalbų. jog „saugumo iniciatyva, kun. Zdebskio automašinai stovint aikštelėje Vilniuje, ant sėdynės buvo papilta radioaktyvių medžiagų, kurios, atsisėdus kun. Zdebskiui, nudegino apatinę jo kūno dalį. Tada jį paguldė į Kauno odos ligų dispanserį. Pasirodė pilietis iš KGB ir pareikalavo užrašyti, jog kun. Zdebskis susirgo sifiliu. Gydytojams patarus, Zdebskis slapta iš ten pabėgo“.

Po šiuo pranešimu užrašyta rezoliucija: „Reikia galvoti apie tolesnę Zdebskio kompromitaciją“. Ši kompromitacija vykdoma tariamų „tikinčiųjų“ laiškų falsifikavimu:

„LTSR VSK 5 tarnybos 3 skyr. viršininkui.........Vilnius, 1980.11.04.

Tolesnės kun. Zdebskio kompromitacijos tikslu nuo parapijos tikinčiųjų

buvo paruoštas laiškas vyskupui Poviloniui. Laiško tekstas operatyvinio ryšio telefonu buvo suderintas su drg. V.Šiaudiniu ir 1980.10.29 iš Seirijų pašto skyr. išsiųstas vyskupo adresu.

Laiškas parašytas rankos raštu, tušinuku, seno žmogaus braižu ant mokyklinio sąsiuvinio lapo.

Priedas: laiško vyskupui tekstas. LTSR VSK Lazdijų raj. viršininkas“

Pažymoje apie kun. J.Zdebskį rašytoje 1982.09.14, nurodyta:

,(...) 1980m. spailio mėn. jam buvo įvykdyta specpriemonė, kurios poveikyje jis buvo galutinai sukompromituotas moraliniu-buitiniu požiūriu ir pačių „Katalikų komiteto“ narių išjungtas iš šio komiteto. Po šito Zdebskio priešiška veikla žymiai sumažėjo, tačiau pilnai nuo jos jis neatsisakė.“

1986 metais kun. J.Zdebskls žuvo autoavarijoje: ant jo automobilio užlėkė pienovežis.

1983 metais Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamykloje buvo sudaužyta daug staklių. Įtardami diversiją, nes tai įvyko SSRS įkūrimo šešiasdešimtmečio išvakarėse, KGB intensyviai tyrė šį atsitikimą. Specialistu grupė, kuriai talkino 16 agentų ir 33 patikimi asmenys, apklausė daugybę žmonių, naudojo (vairias operatyvines technines priemones. 1983m. balandžio mėn. apklausinėjant galimus liudininkus, buvo panaudoti specpreparatai. Tai aprašyta operatyvinės paieškos byloje Nr.5:

.(...) Gavus SSRS VSK sankciją, kartu su SSRS VSK darbuotojais drg. J.M.Počatovu ir M.A.Čainova pilietei J.F.Vilkickajai buvo panaudotas specpreparatas „SP-36“, o piliečiams K.S.Stvolovič ir R.N.Jugaj - „SP-108“.

(...) buvo nustatyta, kad Vilkickaja nežino duomenų apie diversijos dalyvius (...) Stvolovič, paveiktas preparato, pranešė turįs šaunamąjį ginklą (kuris vėliau buvo iš jo paimtas), apie savo intymius ryšius, apie tai, kur buvo nusikaltimo įvykdymo naktį. (...) R.N.Jugaj pateikė informaciją apie savo ryšius su S., neteisėtas machinacijas, gamyklos sąskaita statant asmenines poilsiavietes ir remontuojant butus(...)

Preparatai „SP-36“ ir „SP-108“ buvo pavartoti alkoholyje laisvo operatyvinių darbuotojų pokalbio su objektais metu. Vėlesnėmis dienomis objektai negalėjo aplinkiniams perpasakoti pokalbių turinio ir neįtarė apie specpreparatų vartojimą.“

1983.09.02 LTSR VSK pirmininkas siunčia į Maskvą dar vieną raštą:

.(...) gauta duomenų, kad nusikaltime dalyvavo Vilniaus ž.ū. mašinų

gamyklos „Neris“ darbininkai V.J.Šaško, gim. 1948 m. ir M.J.Dovgialo, gim 1956m. (...) po kurio laiko jis savo parodymų atsisakė (...) (Šaško. -N.G.).Jis pats (Dovgialo. - N.G.)savo dalyvavimą kategoriškai neigia.

Be to, nustatyta, kad staklių sugadinimo išvakarėse nusikaltimo vietoje buvo pastebėtas būvęs „Žalgirio“ g-klos darbininkas N.F.Vasiljev, gim. 1952m., už amoralumą nusikaltimo įvykdymo dieną pašalintas iš TSKP gretų (...)

Šiuo metu Šaško, Devgialo ir Vasiljevui planuojama įvykdyti čekistinių priemonių kompleksą, panaudojant specpreparatą (SP-26).“

Į šį raštą šifrotelegrama Nr. 6027 gautas SSRS KGB 6-osios valdybos viršininko pavaduotojo Kuznecovo atsakymas:

„KGB pirmininko pirmasis pavaduotojas G.K.Cinev leido Šaško, Devgialo ir Vasiljevui taikyti operatyvinę priemonę su specpreparatu. Čekistinėms priemonėms įgyvendinti į respublikos KGB komandiruojamos OTV specialistės.“

Gruodžio 3 SSRS KGB operatyvinės techninės v-bos viršininkui asmeniškai nusiunčiama pažyma apie specpreparato panaudojimo rezultatus:

„(...) Sutinkamai su SSRS KGB vadovybės sankcija kartu su SSRS KGB OTV darbuotojais J.M.Počatovu ir E.P.Golyševu, V.I.šaško,

M.J.Devgialo ir N.F.Vasiljevui buvo taikytas specpreparatas „SP“. Tikrinamųjų elgesį kontroliavo agentūra operatyvinėmis techninėmis priemonėmis.

(...) buvo nustatyta, kad šie asmenys neturi nieko bendra su nusikaltimu Tuo pačiu gauta informacija apie (...)

„SP“ preparatai buvo panaudoti nevaržomame pokalbyje su operatyviniais darbuotojais, geriant įvairius gėrimus. Tikrinamieji neįtarė apie specpreparatu panaudojimą.“

Šią pažymą pasirašė „Žalgirio“ staklių g-klos bylos tyrimui vadovaujantis Lietuvos TSR VSK 6 skyriaus viršininkas.

Tai tik keletas faktų iš mažai žinomos KGB veiklos srities. Iš cituojamų dokumentų matyti, kad KGB, daugelyje įvykių įžvelgdama politinį atspalvį, nesidrovėdama naudojo visas XX amžiuje įmanomas priemones tam atspalviui išryškinti, tarp jų - neaiškios kilmės cheminius, o gal ir radioaktyvius specpreparatus. Galbūt ateis laikas, kai bus iššifruoti šių preparatų pavadinimai, jų sudėtis ir poveikis žmogaus organizmui. Kol kas tai dar kartą liudija, kad totalitarinė sistema ne tik nesiskaitė su jokio individo prigimtine teise į laisvę, bet ir savo nuožiūra nusikalstamai elgėsi su žmonių sveikata ir gyvybe.