ŽEMAIČIŲ APYGARDA Kardo (Kardų) rinktinė

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

Septintasis žurnalo numeris skirtas Žemaitijos rezistencijai. Šio regiono ypatumus nulėmė keletas faktorių: čia ilgiausiai išsilaikė vokiečių okupacija, čia buvo susikūrusios ypač stiprios LLA Vanagų (VS) struktūros; sovietams okupavus Lietuvą daugelis jiems vadovavusių karininkų pasiliko ir ėmė vadovauti naujai pasipriešinimo bangai. Žinoma, keičiantis sąlygoms, turėjo keistis ir pasipriešinimo taktika, strategija. Priklausomai nuo to keitėsi partizanų junginių struktūra. Žemaitijoje galima pasekti tą kaitą: LLA Vanagai — Žemaičių Legionas — Žemaičių apygarda. Žemaičių Legioną, įkurtą LLA vadų, J. Kubiliaus, J. Eidimto ir kt., matyt, galima sąlyginai laikyti pereinamąja struktūra. Po jų arešto nuo 1945 m. rugsėjo mėnesio Ž. L. ėmė vadovauti J. Semaškos — Liepos, Rikio štabas, jo pavaduotoju paskirtas Š. Jazdauskas, štabo viršininku — Vl. Kučinskas—Ipras. Šis štabas bandė sujungti 10 Žemaitijos apskričių: Telšių, Šilutės, Mažeikių, Kretingos, Tauragės ir kt. Šiose apskrityse buvo įkurti štabai, LLA pavyzdžiu organizuojamos OS ir VS struktūros.

1946 m. kovo 15 d. Z. L. vadas Liepa užmezgė ryšius su Vilniuje veikusia Lietuvių Tautine Taryba, vad. J. Noreikos — gen. Vėtros. Pagrindinis šios organizacijos tikslas buvo sujungti visas potencialias pasipriešinimo pajėgas. Tačiau ši organizacija nedaug tenuveikė: buvo planuojama Lietuvą padalyti į 4 apskritis, sudaryti karinę ir politinę vadovybę; buvo išleista keletas instrukcijų, atsišaukimų, kuriuose atsispindėjo organizacijos programa. 1946 m. kovo mėn. buvo sunaikintas LTT branduolys, suimti J. Noreika, S. Gorodeckis ir kt., o balandžio mėn. — suimti 32 Z. L. vadai, ryšininkai (tarp jų J. Semaška, VI. Kučinskas ir kt.).

1946 m. gegužės mėn. Žemaitijoje atkuriamas štabas, kuriam vadovavo F. Ašoklis — Vilkas (jis buvo ir J. Semaškos štabe). Štabo viršininku skiriamas V. Ruzgys — Margis, agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku — Br. Staliūnienė — Vyšnia. Matyt, tada imtas naudoti pavadinimas „LLA Žemaičių apygarda“. Į šį karinį vienetą įėjo 5 rinktinės: Šatrija (Telšių a.), Alka (Mažeikių a.), Kardas (Kretingos a.), o taip pat Lydžio (Tauragės a.) ir Rasos (Raseinių a.) rinktinės, kurių pagrindu po pusmečio susikūrė J. Kęstučio apygarda.

1946 m. rugsėjo mėn., areštavus F. Ašoklį ir Br. Staliūnienę, nauju apygardos vadu tapo K. Antanavičius, jo pavaduotoju — P. Antanavičius, organizaciniam skyriui ėmė vadovauti buv. štabo narys V. Ruzgys — Margis, Algimantas, Algis; štabas pasipildė dar dviem naujais nariais: K. Malakausku — Bimba ir vokiečių majoru Viliu. Jiems vadovaujant galutinai susiformavo Žemaičių apygarda —ją sudarė 3 rinktinės, suskirstytos į kuopas, suformuota (pagal galimybes) rinktinių ir kuopų vadovybė.

1947 m. pavasaris ir vasara — tai kritinis laikotarpis Žemaičių apygardai. KGB, savo agentų, esančių kiekvienoje kuopoje, pagalba, rengė sėkmingas operacijas vieną po kitos. 1947 m. balandžio mėn. vienos tokios operacijos metu visiškai buvo sutriuškintas apygardos štabas, dislokuotas Plungės apyl. Per keletą 1947 m. mėnesių apygardos ribose žuvo 200 partizanų, buvo suimta 650 asmenų (tarp jų — ryšininkai ir rėmėjai).

1947 m. balandžio—gegužės mėn. Žemaičių apygardos štabas suskilo: apygardos vadais pasiskelbė 2 asmenys: Šatrijos rinktinės vadas K. Juozaitis — Meteoras ir J. Vygantas — Ivanauskas. Abu sudarinėjo štabus, konfliktas gilėjo. Šia situacija netruko pasinaudoti KGB: agentų pagalba buvo sužaista kombinacija, kurios pasėkoje K. Juozaitis nušovė J. Vyganto štabo operatyvinio skyriaus viršininką Tomkų, o po to partizanai sunaikino visą K. Juozaičio štabą — M. Lukauską, Pr. Lukauską, Vasiliauską ir Juozaičio žmoną.

1947 m. spalio mėn. J. Vygantas — Ivanauskas išvyko į Vilnių susitikti su „BDPS“ vadovybe (KGB iniciatyva). Bebūdamas Vilniuje, jis „savo“ iniciatyva išleido apygardai keletą instrukcijų, kuriose buvo įsakoma keisti kovos taktiką, t. y. persiorganizuoti pasyviam pasipriešinimui.

Matyt, tolesnis Ivanausko panaudojimas buvo netikslingas, nes 1947 m. spalio mėn. jis buvo areštuotas (taip pat ir visi jo štabo nariai).

Tokiu būdu Žemaičių apygarda liko be vadovybės ir tokia padėtis tęsėsi iki 1948 m. pavasario, kol Kęstučio apygardos vadovybės iniciatyva buvo pradėtas atkuriamasis darbas.

Apygardos vadu buvo siūloma tapti mjr. A. Milaševičiui, tačiau įkūrus Jūros sritį pastarasis tapo jos vadu. Žemaičių apygardos vadu tapo VI. Montvydas — Žemaitis, Etmonas, Algimantas, Dėdė, Virškalnis, Arūnas, jo pavaduotoju — N. Keršys — Napoleonas, Švogeris, Margis; štabo viršininku — Jonas Čėsna—Žentas, Balandis; štabo karininku ir ūkio dalies viršininku — B. Alūza—Bedalis, propogandos ir agitacijos skyriaus viršininku — V. Stribys, ryšių karininku — J. Kentra—Tigras.

Tuo metu ypač sustiprėjo Kęstučio apygarda, į Žemaitiją persikėlė centrinė vadovybė. Tai, be abejonės, turėjo reikšmės Žemaičių apygardai. Įkūrus Jūros sritį, imta tvarkyti ryšius, koordinuoti veiksmus. 1948 m. rudenį buvo sukurtas specialus būrys, vadovaujamas A. Liesio—Tonio, kuris palaikė ryšius tarp Žemaičių apygardos ir Vakarų srities štabo, o taip pat organizavo ryšių tinklą Žemaičių apygardos viduje.

Kaip jau buvo minėta, Žemaičių apygarda buvo padalyta į 3 rinktines. Vienos iš jų — Kardo rinktinės — štabo dokumentų rinkinį pateikiame skaitytojui.

Kardų rinktinės įkūrimo data laikytina 1945 m. lapkričio 15 d. Įsakymu Nr. 1 skelbiama, kad vado pareigas pradeda eiti K. Kontautas—Tėvas, Montė (K. Kontrimas). Sudarytas laikinas štabas: organizacinio skyriaus viršininkas — J. Drulis (J. Kėkštas), ūkinio skyriaus viršininkas — VI. Starkus, jo pavaduotojas — J. Anužis, raštvedys — J. Girulis, informacijos ir agitacijos skyriaus viršininkas — J. Jablonskis (J. Knistautas). Žemaičių legiono vado Liepos įsakymu Nr. 4 nurodoma, kad Kretingos apskr. rinktinė vadinama Kardų rinktine. 1945 m. lapkričio mėn. 23 d. Kardų rinktinė įjungiama į Žemaičių Legioną. Tame pat įsakyme aptariamos rinktinės ribos: Skuodo, Mosėdžio, Salantų, Platelių, Darbėnų, Kartenos, Palangos, Endriejavo, Veiviržėnų, Gargždų, Kretingos miestas ir valsčiai. Patvirtintas rinktinės vadas Kontautas.

Neaiškus rinktinės štabe J. Ožeraičio—Ūso vaidmuo — pačiuose pirmuose 1945 m. dokumentuose tai neatsispindi. Matyt, jis vadovavo rinktinei 1946 m., perėmęs vadovavimą iš Kontauto labai trumpam laikui.

1946 m. rinktinės vadu tapo Juozas Kėkštas—Drulis, Kaupas (buv. Panevėžio saugumo viršininkas vokiečių okupacijos metu), štabo viršininku — Alf. Knistautas—Jablonskis (taip pat ėjo žvalgybos skyriaus viršininko pareigas), štabo sekretoriumi — K. Žekelis (žuvo 1947 m. rugpjūčio mėn. čekistų operacijos metu).

1948 m. gegužės mėn. Bublių miške žuvo rinktinės vadas J. Kėkštas. Vadovavimą perėmė buv. štabo adjutantas J. Jucius-Antanaitis, Ričardas, štabo viršininku paskirtas K. Kontrimas. Kai 1949 m. rugpjūčio mėn. buvo suimtas J. Jucius, kurį laiką rinktinei vadovavo K. Kontrimas, o vėliau pareigas perdavė J. Paulauskui (žuvo 1950 m. birželio 3 d.)

Struktūriškai Kardų (Kardo) rinktinė susiformavo iki 1947 m. (1946. XI.6 Įsakymu Nr. 9 — sudarytos kuopos.). Viso jai priklausė 9 kuopos ir atskiras J. Šleiderio—Bunzos būrys. Suskirstymas į kuopas buvo analogiškas LLA struktūrai: valsčius — kuopa. Kiekviena kuopa turėjo slapyvardį ir buvo sudaryta iš dviejų dalių: nelegaliai gyvenantys (partizanai) ir legaliai gyvenantys asmenys (rezervas).

Kaip jau minėta, Kardų rinktinėje buvo 9 kuopos:

1. Mosėdžio v. — Tautvaišo kuopa,

2. Skuodo v. — Skirmanto kuopa,

3. Darbėnų v. — Vizbuto kuopa,

4. Palangos v. — Narimanto kuopa,

5. Kretingos v. — Sirvydo kuopa,

6. Platelių v. — Žygimanto kuopa,

7. Salantų v.—Tauro, Slyvos kuopa,

8. Kulių v. — Daugvaišo kuopa,

9. Gargždų v. — Vidmanto kuopa, o taip pat veikė J. Sleiderio būrys (ylakiškiai).

Mosėdžio — Tautvaišo kuopai vadovavo buv. Lietuvos kariuomenės seržantas Pr. Žalimas—Egbergas. Kuopą sudarė 3 būriai:

1. vadovavo pats kuopas vadas Pr. Žalimas. Būryje buvo 17 partizanų;

2. antrajam būriui vadovavo Pr. Riepšas—Šarūnas, būryje — 25 part.;

3. trečiajam —L. Skersis—Palenkis, būryje— 10 žmonių (1947 m. kovo mėn. 17 d. būrys sutriuškintas — iš 15 partizanų žuvo 11, tarp jų — vadas L. Skersis.)

1947 m. sausio mėn. įvykdyta karinė operacija, kurios metu kuopa patyrė didelių nuostolių, vasario mėn. surengta kita operacija — jos metu žuvo dar 6 Mosėdžio kuopos partizanai.

Iki 1947 m. vasaros kuopa atsigavo. Liepos mėn. veikė 2 būriai: vienam vadovavo Pr. Riepšas, antram — Vanagas. Viso kuopoje buvo apie 30 žmonių. Visai kuopai vadovavo Pr. Riepšas. Iki rugpjūčio mėn. kuopa aktyvumo nerodė, slapstėsi mažomis grupėmis. Rugpjūčio mėn. vėl įvykdyta čekistinė operacija (padedant agentams), kurios metu žuvo 5 partizanai ir kuopos vadas Pr. Riepšas.

1947 m. rudenį kuopa buvo galutinai sutriuškinta, likę gyvi partizanai prisijungė prie Skuodo ir Salantų kuopų, o keletas vyrų dar kurį laiką slapstėsi Žalgiriu, Daukšių km. apylinkėse.

Skuodo—Skirmanto kuopa. 1947 m. pavasarį jai vadovavo buv. Lietuvos kariuomenės seržantas Venskus—Daktaras. 1947 m. gegužės mėn. Venskus su būriu vyrų išėjo iš Skuodo kuopos ir prisijungė prie Ylakių kuopos (Alkos rinktinė). Skuodo kuopos likučiams ėmė vadovauti L. Mockus—Hitleris ir Adomas Tamošauskas (jo grupė buvo likviduota 1947 m. rugsėjo 21 d.).

1947 m. gegužės—birželio mėn. Skuodo kuopos ribose suformuoti 4 būriai (dažnai pereidavo į Latvijos miškus):

1. Lenkimų būrys — vad. Vyt. Jablonskis (veikė Lenkimų, Margininkų, Judeikių, Večių km. apylinkėse), būryje— 12 partizanų;

2. vad. J. Donelas (veikė Narvydų—Aleksandrijos km. apylinkėse);

3. Litvinų—Miko būrys. Vad. L. Capas. Veikė Sreptų, Paluknės, Luknės km. apylinkėse;

4. Br Bakščio būrys. Veikė Luknės, Pluknės, Sikulių, Veitų km. apylinkėse.

Darbėnų—Vizbuto kuopa. Šios kuopos branduolį sudarė Kardo rinktinės štabo apsaugos būrys, vadovaujamas Kazio Kontrimo—Tėvo. Šis būrys dislokavosi Vaineikių miške (Grūšlaukio km. rajone).

Palangos—Narimanto kuopa (veikė Palangos ir Darbėnų valsč.) 1947 m. balandžio mėn. dalinai buvo likviduota — žuvo vadas Janutis. Kuopa neaktyvi, slapstėsi po 2—3 partizanus. Vadovavimą perėmė J. Slušnys—Kovas.

Kretingos—Širvydo kuopa, (įkurta 1946 m. vasarą) veikė Kretingos valse. Pirmasis kuopos vadas J. Narvilas—Paulius, vėliau vadovavo Augustinas Kesus—Jūra (buv. stribas). Kuopa nedidelė, sudarė 8—10 partizanų.

Platelių—Žygimanto kuopa. Jai vadovavo Lietuvos kariuomenės viršila Juozas Karbonskis—Papartis. Kuopą sudarė 2 būriai:

L vadas J. Karbonskis—Papartis (jo pavaduotojas — Paulauskas— Deimantas);

2. vad. Beržas.

Viso šią kuopą sudarė apie 15 partizanų.

1947 m. birželio mėn. čekistinės operacijos metu kuopa buvo sutriuškinta, žuvo Papartis, Deimantas. Po jų žūties kuopai vadovavo Beržas (branduolys dislokavosi Šateikių miške.)

Salantų—Tauro, Slyvos kuopa. Jai vadovavo Petras Gadeikis—Robinzonas, jo pavaduotojas — V. Zaleckis—Vaivoras. Kuopos veikimo ribos — Salantų ir dalinai Mosėdžio valse.

1947 m. liepos 6 d. žuvo kuopos vadas P. Gadeikis, V. Zaleckis-—viso 12 kuopos partizanų. Po to vadovavimą perėmė A. Masteika—Inkaras.

Kulių—Daugvaišo kuopa. Veikė Kulių ir dal. Plungės valsč. Pradžioje kuopai vadovavo M. Kovelis, jo pavaduotoju buvo K. Kijauskas.

Vasario ir kovo—balandžio mėn. įvykdytų čekistinių operacijų metu kuopa beveik visiškai buvo likviduota, žuvo vadai. Kuopos likučiams (5— 6 part.) vadovavo Burvys.

Gargždų—Vidmanto kuopa. Ji buvo sudaryta iš sumuštų Lukausko ir Telšinsko būrių. Kuopa neaktyvi, narių skaičius pastoviai svyravo apie 5 partizanus.

Kartenos—Buganto kuopa. Šiai kuopai vadovavo St. Lukas—Vytautas. Kuopą sudarė 10—12 partizanų.

1947 m. rugpjūčio mėn. buvo sudaryti du būriai — pirmajam vadovavo St. Lukas, antrajam — J. Martinaitis—Jurkus. Tą patį mėnesį St. Luko būrys buvo likviduotas, žuvo būrio vadas ir 3 partizanai. Vadovavimą kuopai perėmė J. Martinaitis. Branduolys dislokavosi Baublių, Kadaičių, Kalupėnų km. apylinkėse. Kuopą sudarė apie 15 partizanų.

J. Šleiderio vadovaujamas būrys buvo priskirtas prie Mosėdžio kuopos. Tai buvo labai kovingas ir aktyvus būrys, jį sudarė apie 25 partizanai. 1947 m. liepos mėn. būrys sutriuškintas, likučiai prisijungė prie Skuodo ir Platelių kuopų.

Kaip jau minėta, ši rinktinės struktūra susiformavo iki 1947 m. ir išlaikyta iki galo — maždaug 1953 m. pradžios. 1947 m. KGB įvykdė daugybę sėkmingų operacijų (sausio—vasario mėn., kovo-balandžio mėn., gegužės, rugpjūčio mėn. ir kt.). Po šių operacijų įvyko tam tikras jėgų persiskirstymas kuopose, keitėsi jų aktyvumas. Pvz.: 1947 m. liepos mėn. aktyvumas pastebimai sumažėjo Mosėdžio, Skuodo, Platelių, Salantų kuopose (iki to laiko tai buvo aktyviausios, geriausiai sutvarkytos kuopos.) Matyt, savo vaidmenį čia atliko spec. smogikų būriai, kurie buvo sudaryti 1947 m. vasarą ir veikė kiekvienos kuopos veikimo ribose. įdomu, kad kuopos po sutriuškinimo greit atsikurdavo. Matyt, tokiu būdu pasiteisino tokio padalinio, kaip rezervistai, įkūrimas prie veikiančių struktūrų. Kaip ten bebūtų, 1952 m. Germantas (A. Bakšys — Jūros sr. vadas) laiške Vanagui (A. Ramanauskui — Ginkluotųjų Pajėgų vadui) mini, kad Žemaičių apygardoje dar veikia Kardo ir Šatrijos rinktinės. Žinoma, tas veikimas buvo minimalus — tiesiog jose dar buvo žmonių išlaikant struktūras.

Žemaičių apygardą (taip pat ir Kardo rinktinę) išsekino didelis žuvimų skaičius: 1947 m. — 200 partizanų, 1948 m. — 210 partizanų (iš jų — 56 vadai), 1949 m.— 148 partizanai, 1950 m. — 66 partizanai.

Lyginant LLA, Žemaičių Legiono, Žemaičių apygardos struktūrą vistik galima pastebėti tam tikrą perimamumą, kurio nėra kitose apygardose. Turima galvoje OS ir VS padaliniai (LLA), legaliai ir nelegaliai gyvenantys asmenys (Žemaičių apygardoje); principo valsčius — rinktinė išlaikymas. Be to, iki pat apygardos gyvavimo pabaigos visuose štabų dokumentuose prie apygardos ir rinktinių pavadinimų pridedama LLA.

Pateikiami dokumentai — 1945—47 m. Kardo rinktinės štabo archyvo fragmentai. Tai greičiausiai atsarginis archyvas, nes į jį patekę dokumentai yra atsitiktinio charakterio, nesudarantys ištiso komplekso. Publikuojami atrinkti svarbesni dokumentai, šiek tiek atspindintys rinktinės formavimąsi.

/Panaudoti buv. VSK archyve esantys dokumentai./

Parengė Dalia KUODYTĖ

Nr. 1.

Slaptas Nuorašas

Gali turėti tik dalinių vadai

LLA ŽA KARDO RINKTINEI

Į S A K Y M A S Nr. 1

1945 m. lapkričio mėn. 15 d.

LLA ŽL Vado paskirtas pradėjau laikinai eiti LLA ŽL Kardo Rinktinės Vado pareigas.

Rinktinės veikimo ribos apskrities administracijos ribos. Rinktinė yra karinė pogrindinė organizacija ir veiks buv. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės organizaciniais nuostatais. Tikslas atstatyti nepriklausomą Lietuvą.

LLA. K. apskr. Rinktinės veikusios nuo 1942 m. XII mėn. iki bolševikų okupacijos pradžios išlikusius dalinius, atskirus karius, turtą ir kitas priemones įjungti į rinktinės sudėtį.

Rinktinės branduolį sudaro esantieji mano akivaizdoje kariai. Drulis Juozas, Girulis Juozas, Starkus Vladas, Anužis Jonas, Jablonskis Jonas, Petkus Jokimas, Paliomskis Bronius, Dovidauskas Stepas, Laimė Pilypas, Kopūstas Albinas. Visi šiandien dalyvaujant man LLA, kario Aukštaičio Petro prisaikdinti.

Organizaciniam darbui atlikti nuo šios dienos įsakau laikinai eiti pareigas Druliui Juozui. Rikiuotės ir Žvalgybos skyriaus V-ku, Starkui Vladui ūkio skyriaus V-ku, Anužiui Jonui ūkio skyr. V-ko padėjėju. Giruliui Jonui Štabo raštvedžiu ir Jablonskiui Jonui Informcaijos ir propogandos skyriaus viršininku.

Pagrindas LLA ŽL Vado įsakymas Nr. 1.

/pas./ Kontautas
LLA ZL Kardo Rinktinės Vadas

Nr. 2.

S l a p t a i N u o r a š a s

Leidžiama turėti tik būrio vadams ir aukščiau

LLA ŽL KARDO RINKTINEI
ĮSAKYMAS Nr. 2.

1945 m. gruodžio mėn. 25 d.

Skelbiu LLA ZL Vado įsakymo Nr. 3 nuorašą:

LLA „Žemaičių Legiono“ kary gyvenk nepalaužiama dvasia ir dirbk Nepriklausomai Tėvynei.

1945 m. lapkričio mėn. 23 d.

LLA „Žemaičių Legiono“ kariai,

Praūžė antrasis didysis pasaulinis karas. Šis karas primetė mums pavergtos tautos naštą, kurią taip sunkiai nešame, tačiau gyvename su viltimi. Turėdami viltį ir laukdami mūsų tautai gražios ateities, neturime nuleisti rankų ir tik laukti. Mūsų pareiga dirbti, organizuotis, kovoti ir tuo parodyti pasauliui, kad esame verti laisvai ir nepriklausomai gyventi.

Turėdami omenyje, neturime pamiršti mūsų praeities, mūsų.......mūsų tautos ir kariuomenės jubiliejų, sukakčių bei švenčių............buvo gražaus ir gero pasimokyti ir gyventi savomis tėvynei pasiaukojimo tradicijomis.

Turėdami 1918 metus lapkričio mėn. 23 d. datų prisimename: mūsų tauta gyvendama tarp didelių kaimynų, pergyveno daug vargo, kančių, skriaudų ir visiško pavergimo. Po pirmo pasaulinio karo iš šimtų metų tėvynės tamsios praeities žadino iš ilgamečio miego prie tautos išsilaisvinimo žygio. Ir štai 1918 m. lapkričio mėn. 23 d. išleidžiamas pirmas kariuomenei įsakymas ir tuo sudaromas pagrindas mūsų atkuriamai kariuomenei, kuriai teko 1918 m. vasario 16 d. paskelbtą Lietuvos Nepriklausomybę apginti. Tie pirmieji kariai savanoriai nemokėjo kovų gudrybių, jie neturėjo moderniškų ir net paprastų ginklų, neturėjo rūbų ir maisto, jų buvo maža, o priešų daug, juose degė nenuslopinama tėvynės meilė, kuri ir davė energijos ir pasiaukojimo žūtbūtinei kovai. Nepriklausomybės kovų ugnyje lietuvis įrodė turįs pilną teisę gyventi laisvai. Tie pirmieji kariai iš bočių istorinės praeities sėmėsi karžygiška pasiryžimo ir veržėsi prie tėvynės idealų. Tų pirmųjų dėka mes buvome laisvi ir nepriklausomi. Jie mums, LLA kariams pavyzdys. Jie mums paliko krauju rašytą testamentą, mylėti savo tėvynę, reikalui esant be baimės aukotis ir ginti bei saugoti jų iškovotą nepriklausomybę.

Lapkričio mėn. 23; d. proga prisiminkime ir žuvusius dėl tėvynės laisvės. Savo mintimis susikaupkime prie nežinomo kareivio ir kritusiųjų partizanų kapų. Šaltu protu pažvelkime į dabartinį sunkų tėvynės gyvenimą ir širdyse prisiekime kovoti, o toji kova — tai mūsų organizuojamos LLA kario pareiga tėvynei Lietuvai. Lapkričio mėn. 23 d. yra ir Vyčio Kryžiaus Ordino Kavalieriaus šventė, tie karžygiai tebūna mums pavyzdžiu ir įžiebia mumyse Lietuvos kario gražias ir kilnias drąsos ir pasiaukojimo tradicijas.

Vyčio Kryžiaus Ordino ir kariuomenės šventės sukakčių minčių vedami turime su dar didesniu rūpestingumu organizuotis, kurti Lietuvos Laisvės Armiją — tuo neapvilkime tėvynės ir pateisinkime jau sudėtas aukas ant tėvynės laisvės aukuro.

Lapkričio 23 d. proga sveikinu visus LLA „Žemaičių Legiono“ karius ir linkiu, kad jūsų darbus ir vargus lydėtų laisvė ir savo žygiais iškovotumėte laisvę, kad ateinančią kariuomenės dieną švęstume laisvai ir džiaugsmingai.

Valio pirmiesiems 1918 m. Tėvynės išvadavimo kovų kariams.

Valio Vyčių Kryžiaus Ordino Kavalieriams.

Valio kuriamajai Lietuvos Laisvės Armijai.

/pas./ Maj. Liepa
LLA „Žemaičių Legiono“ Vadas

Darbėnų v. slap. Drebulės būriui organizuoti ir jam vadovauti laikinai skiriu LLA organizacijos karį pusk. Jucį Joną. Organizacinius darbus skubiai vykdyti prisilaikant mano duotų asmeniškų nurodymų ir patyrimo iš vokiečių okupacijos meto. Apie atliktus darbus man pranešinėti.

Skuodo v. slap. Skroblas būriui organizuoti ir jam laikinai vadovauti skiriu jaun. pusk. Arą. Vadovautis duotais asmeniniais nurodymais.

Mosėdžio v. slap. Maumedis kuopai organizuoti ir jai vadovauti laikinai skiriu puskarininką Albiną Ąžuolą. Pirmo būrio vado pareigas laikinai eiti skiriu grand. Pievą. Organizaciniame darbe vadovautis mano duotais žodžiu nurodymais. Apie darbo eigą teikti žinias.

Salantų v. slap. Slyva kuopai organizuoti ir jai vadovauti skiriu... Vadą Bielinį. Apie paskyrimą būrio vadų pranešti man iki 1946 m. sausio mėn. 15 d.

Salantų kuopos vadui surasti tinkamą asmenį Platelių valsč, būriui arba didesniam daliniui suorganizuoti arba tinkamą dalinio vadą iki 1946 m. sausio 15 d.

Andrėjavo, Veiviržėnų ir Kulių valsč, galimus dalinius suorganizuoti Šimkui Andriejui. Pasiektus davinius pranešti man iki 1946 m. 1.20 d.

Gargždų v. slap. Gluosnis būrio vado pareigas laikinai eiti ir dalinius organizuoti skiriu karį............esančius veikimo plote LLA........

Kretingos v. slap. Klevas /būrio/ vado pareigas eiti skiriu Andriukaitį

Stepą. Būrio vadui pateikti............ir ginklavimo žinias iki 1946 m. sausio mėn. 15 d.

10.

Palangos slap. Pušis būriui organizuoti pavedu Audrai Kaziui senam LLA kariui. Veikimo plotas Palangos miestas ir apylinkės išskiriant Užpelkių ir Žibininkų kaimus......

11.

Palangos v. Klevas antrą būrį suorganizuoti pavedu......Povilui.

Vadovautis mano duotais žodžiu nurodymais.

/pas./ Kontautas LLA ŽL Kardo Rinktinės Vadas

Nr. 3.

S l a p t a i N u o r a š a s

Gali turėti tik dalinių vadai

LLA ŽL KARDO RINKTINEI

Į S A K Y M A S Nr. 5.

1945 m. gruodžio mėn. 29 d.

Tėvynės atvadavimo valandai artėjant, visi, kurie myli savo tėvynę, neprivalo likti nuošaliai, bet stoti aktyviai į Tėvynės Gelbėjimo karinės organizacijos LLA eiles. LLA uždavinys su didžiausiu pasiryžimu, patriotiškumu, pasišventimu, drausme, reikalingomis saugumo ir slaptumo priemonėmis vykdyti tėvynės gelbėjimo darbus. Nė vienas lietuvis, kuriam brangi mūsų tautos praeitis ir ateitis, negali likti, šių pasaulinių įvykių raidoje, žiūrovu, bet visi į darbą, sudarydami gerą greitą ryšių tinklą ir stiprų karinį ginkluotą kumštį, kad reikiamoje valandoje galėtume atsikratyti mus žudančiais ir apiplėšiančiais stribiteliais, išdavikais, šnipais ir kitais tautos išgamomis.

Rinktines kariais gali būti priimami visų pakraipų lietuviai, trokštantieji Lietuvos laisvės, tarnavę bet kurios valstybės kariuomenėje ar netarnavę gali valdyti ginklą, patikimi, nenusikaltę tautai ir neturi simpatijų rusams, lenkams ir vokiečiams. Priimtini į LLA organizaciją kariai prieš priimant turi duoti priesaiką. Priimti karius be priesaikos draudžiama.

LLA organizacijos nariais rėmėjais gali būti priimami abiejų lyčių lietuviai turi LLA organizacijos karių ypatumus ir prisaikdinami bendra priesaika.

Narių rėmėjų pareigos remti karius materialiniais ištekliais tiek savo artimuosius, tiek kitus ir, reikalui esant padėti visomis priemonėmis.

Dalinių vadai turi dėti visas pastangas, kad gyvenantieji jų rajonuose bolševikų persekiojami lietuviai vyrai ir moterys, tinkami būtų įjungti į karinius dalinius, o netinkami būti kariais, bet nariais, būtų sušelpti materialiniai ir sustiprinti moraliai.

Iki bus išleista atskira instrukcija plačiai apimanti LLA kariui bendras ir tarnybines pareigas, šiuo metu vykdymui skelbiamos trumpos LLA kario pareigos: būti sąžiningam, punktualiam, blaiviam, mandagiam, sąžiningai vykdyti gautus įsakymus bei paliepimus, stengtis susipažinti su turimais ginklais ir jų vartojimu, susipažinti su reikiamais kautynių pagrindais ir šventai, šventai laikyti patikėtą paslaptį.

Dalinių vadai atsakingi už perdavimą ir vykdymą šio įsakymo 6. perduoti į dalinius žodin atitinkamai išaiškinus.

Dalinių vadai visomis su karių susitikimo progomis turi priminti paslapties laikymo reikalingumą ir būtinumą bei paslapties išdavimo pasekmes. Be paslapties negalimas joks pogrindinis veikimas ir pasistatyto tikslo atsiekimas. Paslaptis — priesaika — pogrindinės veiklos pagrindas.

Dalinių vadai pagal dabar esamas sunkias aplinkybes privalo veikti rodydami pilną iniciatyvą ir pavartodami savo autoritetą, nelaukdami visų įsakymų ir nurodymų iš aukščiau.

Vadas, galįs veikti, bet neveikiąs, yra atsakomingas prieš tautą, nes jai yra davęs priesaiką.

10.

Be ypatingo atsitikimo organizacijos saugumo atvejuje, žudyti bolševikų valdžios įvairius pareigūnus yra draudžiama. Ten kur aiškiai matyti, kad gali būti išdavimas ir nuo to nukentės organizacija, tauta ir

tėvynė, reikia veikti pagal aplinkybes, visais kitais atvejais reikia gauti vado sutikimas. Sutikimui gauti reikia patiekti smulkiai išdėstytą kaltinamąją medžiagą.

/pas./ A. Mažeika
LLA ŽL Kardo Rinktinės Vadas

Nr. 4.

N u o r a š a s

S l a p t a i
Gali turėti tik dalinių vadai
iki būrio vado imtinai

LLA ŽL KARDO RINKTINEI

Į S A K Y M A S Nr. 1.

1946 m. sausio mėn. 3 d.

Sveikinu visus LLA ŽL Kardo rinktinės karius ir vadus su naujaisiais 1946 metais ir linkiu ištvermės ir sveikatos, nepalaužiamos valios, laimėti kovą už tautos ir tėvynės nepriklausomybę. Šie metai bus mūsų galutinės pergalės ir laimėjimo metai ir linkiu, kad visi pradėję kovą tęstumėte ją dagyventi iki galo — pergalės.

Mano įsakymą Nr. 1 iš 1945 m. gruodžio 25 d. 3. paskirta laikinai eiti būrio vado pareigas jaunesnį puskarininkį Arą dėl paaiškėjusios jo provokacinės ir išdavikiškos veiklos prieš organizaciją ir tautą, atitinkamų pareigūnų likviduotą, išbraukti iš org. sąrašų. Tuo pačiu parodomas pavyzdys tiems, kurie išdavimo tikslais brausis į organizaciją. Be to, reiškiu papeikimą ir įspėjimą tiems LLA kariams, kurie jaun. pusk. Arą buvo pristatę paskirti vado pareigoms eiti. Dalinių vadams šį /paragrafą/ žodžiu savo kariams ir perspėti, kad panašiai bus pasielgta su kiekvienu, kuris per klaidą bus įsibrovęs į organizaciją. Tuo pačiu dalinių vadams patikrinti, komandos tvarka, ar nėra įsibrovę į org. su juoda komunistinės veiklos 1940—41 metų praeitimi ir išdavikiškais tikslais. Atsiradusius, aiškiai nustatomus, likviduoti. įtariamus pavesti sekimui ir aiškinimui.

Nuo šio įsakymo gavimo dienos į org. priimti — užverbuoti naujai atsikėlusius gyventi į dalinio rajoną asmenis yra draudžiama. Priežastys pagal informaciją Nr. L

/—/ A. Mažeika
LLA ZL Kardo Rinktinės Vadas

Nr. 5.

Gali turėti tik dalinių vadai Nuorašas
iki būrio vado imtinai.

LLA ŽL KARDO RINKTINEI

Į S A K Y M A S Nr. 2.

1946 m. sausio mėn. 30 d.

1945 m. lapkričio 15 d. įsak. Nr. 1 paskirtas Starkus Vladas iš einamųjų pareigų atleidžiamas. Ūkio sk. Viršininku skiriamas ėjęs ūkio sk. Virš. padėjėjo pareigas Anužis Jonas. Jo padėjėjo pareigas eiti skiriamas Pilypas Laimė.

Nuo šios dienos Drulis Juozas skiriamas eiti stovyklos komendanto pareigas einant ir tiesiogines pareigas. Jo padėjėju, einant ir tiesiogines pareigas, skiriamas Girulis Jonas.

/Stovyk/los apsaugos būrio vado pareigas laikinai eiti skiriamas Ko....as, jo padėjėju Dovydauskas Stepas.

Klaipėdos kraštas iki bus surastas atitinkamas asmuo galįs savarankiškai tvarkyti LLA dalinių organizavimą ir vesti politinį judėjimą, priskiriamas Kardo Rinktinei.

Klaipėdos miestas slap. „Laivas“ kariniams daliniams organizuoti ir jiems vadovauti skiriamas Naras Saliamonas. Vadovautis gautomis žodžiu instrukcijomis ir įsakymais.

/pas./ A. Mažeika
LLA ZL Kardo Rinktinės Vadas

Nr. 6.

S l a p t a i N u o r a š a s

LLA Ž. Ap. KARDŲ RINKTINEI

Į S A K Y M A S Nr5.

1946 m. birželio mėn. 2 d.

Rinktinės kuopų V a d a m s

Dėl susidariusių sunkių veikimo sąlygų, Rinktinė pergyveno gana skaudžių nelaimių, ko pasėkoje veikimas buvo dalinai apribotas. Pasauliniams įvykiams krypstant mums palankia linkme, artėjant mūsų seniai laukiamai laisvės valandai, Rinktinė, po trumpos pertraukos veikimą vėl atgaivino, kiek sąlygos leidžia — praplečia. Rinktinei veikimui pagyvinti ir kad per tą veikimą būtų atsiekta Rinktinės pasistatytas tikslas, reikalingas ypatingas narių drausmingumas, nuoširdus tarpusavio sugyvenimas, pašalinimas asmeninių intrigų, nepaprasta vadų bei karių drausmė ir energija. Neseniai, man lankant kuopas teko pastebėti, ir šiaip pajusti, kad to dar jaučiamas trūkumas. Minėtiems trūkumams pašalinti ir išvystyti pilnam veikimui įsakau: stropiai vykdyti visus ankstyvesnius Žemaičių Legiono, Rinktinės Štabo įsakymus, instrukcijas. Tiksliai įgyvendinti įsakymus raštu ir žodžiu.

Kuopų Vadams turėti slaptas raštines, kuriose saugoti gaunamus įsakymus bei slaptus raštus.

Naujų LLA karių „B“ kategorijos neverbuoti, kuopas sudaryti tik iš ankščiau užverbuotų narių.

Kiekvieno valsčiaus ribose esantis dalinys sudaro kuopą, kuri vadinasi ankščiau nustatyta slapyvarde. Kuopa pagal žmonių skaičių skirstosi į būrius bei skyrius.

Kuopų Vadams artimiausiu laiku paruošti vietos mobilizacijos planą, surinkti žinias galimų mobilizuoti vyrų skaičių, ginklus, arklius ir vežimus. Baigus pranešti Rinktinės štabui.

Pagal gautą š. m. gegužės mėn. 19 d. žodinį įsakymą, organizacijos pavadinimas pakeičiamas sekančiai: „LLA Šiaulių Apygardos Kardų Rinktinė“.

Kuopos, neturinčios ankstyvesnių įsakymų ar instrukcijų, nusirašo iš kaimyninių kuopų archyvų.

/pas./ J. Drulis
LLA S. Ap. Kardų Rinktinės Vadas

Nr. 7.

Gali turėti tik dalinių Vad. Slaptai

................RINKTINEI

/Į S A K Y/ M A S Nr. 6.

1946 m. liepos mėn. 10 d.

........adai iš R-nės Štabo yra gavę įvairių įsakymų, instruk-........

patvarkymų žodžiu dėl LLA organizacijos, vidaus tvar........ veikimo,

narių verbavimo ir kt. Yra žinoma, kad dėl..........kuopų vadai paminėtų įsakymų ar instrukcijų nebeturi...............-varkymus užmiršo ar iš apsileidimo kai kurie nepildo.......atskiros kuopos savaip tvarkosi ir per daug jau civy-..........visiškai neinformuodami Rinktinės Štabą apie savo vei-..........stu tikrai karišku........ir tvarkytųsi pagal kari-........įsakymus išleidžiama instrukcija su nurodytais......rdžiais.

Instrukcijos nuostatus įsakau ..........naudotis turimais Lietuvos kariuomenės ... ,/s/tatutais ir savo patyrimu.

....opos štabo pareigūnų, o parinkti iš ........-ti. Platesnis paaiškinimas prie šio............

....nės štabui apie įvykius kuopoje ir jo.......... nurodyto raporto

pavyzdį. Pranešinė-........stambesnias bolševikų turto konfiska........

cijas ir kt.

..........karių sąrašą pagal instrukcijoje..........liepos mėn. 25 d.

pristatyti R-nės Štabui. Ateityje apie......-ašinėti kiekvieno mėn. 30 d.

Kuopų vadams su žvalgybos skyriaus v-ku sudaryti komunistų sąrašą pagal pridėtą prie šio įsakymo instrukcijoje pavyzdį, kurį prisiųsti R-nės St. iki š. m. liepos mėn. 25 d. Pasikeitimus pranešinėti kiekvieno mėn. 30 d.

Kuopų vadai privalo rūpintis, kad būtų renkami ar įsigijami įvairūs ginklai, amunicija ir kitas ūkinis karinis turtas. Atsargas, kurios lieka nuo karinio apginklavimo, turi būti laikomos slaptuose sandėliuose Kuopos vado žinioje. Apie apsiginklavimą žinias teikti pagal prie šio įsakymo instrukcijoje nurodytą pavyzdį. Žinias teikti kiekvieno mėn. 30 d.

Kuopų vadai be R-nės Vado sutikimo, negali priimti į LLA organizacijos eiles buvusių stribitelių ar šiaip bolševikų pareigūnų. Tuo labiau, negali paskiri nariai be kuopos vado žinios verbuoti tos rūšies asmenis nariais ar parodyti jiems dalinio stovėjimo vietą. Už šio nesilaikymą bus griežtai reaguojama.

LLA nariai iš organizacijos išstoti negali. Todėl kuopų vadai ar aukštesni viršininkai jų iš dalinio prašalinti negali. Prasižengimo atveju baudžiami pagal drausmės nuostatus, perkeliant į kitą kuopą arba atiduodant teisman. Kaip praktika parodė, tokie atskirti nuo dalinio kariai kenkia savo organizacijos ir visuomenės saugumui.

Prie R-nės Štabo spaudos propogandos ir informacijos skyriaus V-kui įsakau kiekvieno išleidžiamo biuletenio, atsišaukimo bei brošiūros palikti nuorašą, kurį laikyti bylose. Ankščiau išleistų ir trūkstamų pasistengti gauti po vieną egzempliorių. Ateityje išleidžiant minėtus biuletenius ir atsišaukimus numeruoti.

10.

..........eidamas tarnybos pareigas Kadugio kuopos........žuvo R-nės Štabo spaudos, propogandos ir informacijos........../J. Z./ Kelyje Budriai—Mikoliškiai,......mirtinai sužeistas. Nusilpęs ir ne-......,

gresiant būti paimtam gyvam į nelaisvę, dviem šū-......-ngai užbaigė savo gyvenimą laisva kario mirtimi. Ši............tebūna pavyzdžiu visiems laisvės kovų kariams.

......už tėvynę — garbė tėvynei, kad yra kam už ją žūti.

........virš minėtos datos kaipo žuvusį iš R-nės St. sudėties........

11.

......mėn. 15 d. Klevo kuopos karį Vasarį Antaną priskiriu........

pavedu laikinai eiti spaudos, propogandos ir informacijos ........pareigas. Klevo kuopos vadui nuo minėtos datos išbrau-..........-ų.

12.

......-io mėn. ......laikinai ėjusi Gluosnio kuopos vado parei-......

......kuopos vado pareigose tvirtina.

13.

......-io mėn. 23 d. laikinai ėjusi Skroblo kuopos vado pareigas----

pareigų atleidžiu ir kuopos vadu skiriu viršilą.

..............tvarkymas.

/pas./ J. Drulis
LLA Š. Ap. Kardo Rinktinės Vadas

Nr. 8.

Gali turėti tik dalinių vadai Slaptas

LLA Žem. Apygardos Kardo Rinktinei

Į S A K Y M A S Nr. 11.

1946 m. lapkričio mėn. 9 d.

Širvydo kuopos kovotoją Kardelį Albertą nuo š/m. lapkričio mėn. 10 d. skiriu inspektoriaus ryšininko pareigoms Skirmanto, Tautvaišo, Tauragio ir Vygimanto kuopoms. Insp. Kardelis privalo artimiausiu laiku patikrinti minėtų dalinių veikimą, instruktuoti apie org. veikimą, aiškinti Laisvės Kovos reikšmę ir priemones tai kovai vesti. Sudaryti pagrindinį ir pagalbinį ryšį tarp kuopų, pačiam palaikyti nuolatinį ryšį su Rinktinės Štabu.

Būganto kuopos vado pavaduotojas Margis nuo š/m. lapkričio mėn. 10 d. skiriamas inspektoriaus ryšininko pareigoms Būganto, Daugvaišo, Vygimanto, Nameikos, Kaributo ir Vidūno /Klaipėdos/ kuopoms. Insp. Margiui atlikti št. įsak. 1. išvardintus uždavinius.

Dar pasitaiko, įvairiais atvejais žygiuose, santykiuose su giminėmis, namiškiais ir pažįstamais, kovotojai kalbėdami liečia temas, kurios yra org. paslaptys, kaip antai; dalinių sudėtis, stovėjimo vieta, įvairius žygius, einamas pareigas, išduoda draugų asmenybes ir t. t. Tos žinios patekusios už org. sienų per agentus ar šiaip nesantūrius kalbose asmenis patenka į mūsų priešų ausis. Įspėjame, kad panašūs išsikalbėjimai ateityje bus traktuojami kaip kenkimas organizacijai, nusižengimas org. drausmei bei priesaikos laužymas ir už tai bus baudžiama visu partizanų įstatymų griežtumu.

Š/m rugpjūčio mėn. 24 d. didvyriška kario mirtimi žuvo Sirvydo kuopos ūkio skyriaus viršininkas Laimė Pilypas /A. J./. Žygyje, poilsio metu, šnipui nurodžius buvo apsuptas keliolikos MVD-istų. Nelygioje kovoje L. P. sunkiai sužeistas į galvą ir be sąmonės atgabentas į Darbėnus. Darbėnuose tardymo metu L. P. parodė tikrą kario pavyzdį, neatsakydamas

nė į vieną tardytojo klausimą, už tai jis buvo žiauriai nukankintas lietuvių istrebitelių, vadovaujant istrebiteliui Stasiui Galdikui.

L. P. savo Laisvės Kovos kelią užbaigė mums palikdamas įgyvendinti savo krauju rašytą testamentą. Tad mokėkime jį įgyvendinti! O reikalui esant pasielkime pagal garbingą laisvės kankinio pavyzdį.

Garbė žuvusiems už tėvynę — garbė tėvynei, kad yra kam už ją žūti.

Kovotoją L. P. kaipo žuvusį iš Sirvydo kuopos sąrašų išbraukti.

Šių metų rugpj. mėn. 24 d. NKVD suėmė ir pasodino į Klaipėdos kalėjimą Širvydo kuopos kovotoją Mėnulį. Kovotoją Mėnulį nuo minėtos datos iš Sirvydo kuopos sąrašų išbraukti.

Buganto kuopoje padaromi sekantys patvarkymai: Kovotojas Vilkas nuo š/m rugsėjo 20 d. iš A kategorijos perkeliamas į B kategoriją ryšininko pareigoms. A kategorijos kovotojas Bajoras, kaipo išvykęs, iš kuopos sąrašų išbraukti. Ryšininkas Vytenis iš B kategorijos perkeliamas A kategorijom Pakeitimus atžymėti Rinktinės Štabo bei Buganto kuopos sąrašuose.

Pagr.: Buganto kuopos vado raportas.

Viršila Kūmas, eil. Skaupas, ir Jūra nuo š/m rugsėjo mėn. 1 d. priimami į LLA org. ir skiriami į Buganto kuopą. Minėtus kovotojus įrašyti į R-nės Štabo ir Buganto kuopos sąrašus.

Pagr.: Buganto kuopos vado raportas.

Š/m liepos mėn. 12 d. kautynėse kario mirtimi žuvo Daugvaišo kuopos ūkio sk. viršininkas Dėdė.

Kovotojas Dėdė žuvo gindamas tautos laisvę ir garbę. Jo nebaigtas žygis tebūna mums pasiryžimo akstinas tiems idealams įgyvendinti.

Garbė žuvusiems už tėvynę — garbė tėvynei, kad yra kam už ją žūti.

Kovotoją Dėdę nuo minėtos datos iš org. sąrašų kaipo žuvusį išbraukti.

Rinktinės kuopų vadams iki šių metų gruodžio mėn. 15 d. pristatyti žinias apie įvykusius kuopų rajone susišaudymus — kautynes, nurodant vietą, laiką, priežastį ir pasekmes.

10.

Daugvaišo kuopos vado š/m birželio mėn. 24 d. ir rugpj. mėn. 10 d. raportuose išvardinti kovotojai priimami į LLA org. ir skiriami į Daugvaišo kuopą.

Past.: vardiniai sąrašai saugumo sumetimais kuopos štabui prisiųsti nebus. Pagr. Daugvaišo kuopos vado raportas.

11.

Insp. Margiui kuo skubiausiai pristatyti R-nės Štabui žinias apie Vygimanto kuopos vado ir kitų karių žuvimo laiką ir aplinkybes.

12.

Kai kuriuose daliniuose dar pasitaiko, kad vykdydami org. uždavinius kovotojai prasilenkia su org. drausmės nuostatais. Dažniausiai pavieniai kovotojai, o kartais net kovotojų grupės be rimtų priežasčių sunaikina tarybinius tarnautojus, įtartinus asmenis, šeimas, konfiskuoja turtą, grąsina ir t. t. Panašus elgesys yra banditizmas, niekuo nepateisinamas savivaliavimas. Šiuo įsakymu griežtai įspėjame, kad pasikartojus panašiems įvykiams nuo šio įsakymo išleidimo datos, bus pasiųsta teismo būrys, kur kaltininkai bus baudžiami įvykio vietoje visu įstatymų griežtumu, atskirais atvejais mirties bausme.

13.

Kovotojas Vaidila nuo š/m rugs. mėn. 25 d. skiriamas laikinai eiti Nerimanto kuopos vado pareigas. Kovotojui Vaidilai artimiausiu laiku suorganizuoti Nerimanto kuopą. Organizavimą baigus, pranešti Rinktinės Štabui.

J. Drulis R-nės Štabo Viršininkas
Rinktinės Vadas J. Jablonskis

Nr. 9.

I N S T R U K C I J A

Instrukciją gali turėti visi LLA
Vadai iki būrio vado imtinai.

Koks LLA narys turi būti, ką turi žinoti ir ką veikti.

Verbavimas:

a/ Žmonių pažinimas;

Norint užverbuoti naują narį reikia jį gerai pažinti, surinkti iš kitų pažįstamų reikalingas žinias ir tik tada, kai būsi tikras 100%, kad verbuojamasis atitinka organizacijos reikalavimus, gali stengtis jį užverbuoti, b/ Žmonių parinkimas;

Verbuojamasis turi atitikti šiuos organizacijos reikalavimus:

1. Mokėti išlaikyti paslaptį.

2. Būti drausmingu.

3. Mokėti save užkonspiruoti.

4. Perdaug negerti.

5. Nebūti komunistu ir

6. Nebūti rusų, vokiečių ar lenkų simpatiku.

Verbuojant stengtis iš verbuojamojo sužinoti jo nuomonę apie pogrindinį darbą. Jei jis pareiškia, kad noriai to darbo imtųsi, tik nežino kaip, jį galima supažindinti su organizacijos ideologija ir prisaikdinti.

Pareigos:

a/ Apmokymas:

Naują organizacijos narį po priesaikos reikia tuojau apmokyti. Supažindinti su įvairiomis organizacijos instrukcijomis ir programa, b/ Nario pareigos:

Kiekvienas LLA narys turi išmokti priesaiką /rašytą tekstą nešiotis draudžiama/, žinoti bent pagrindinius programos bruožus. Žinoti savo tiesioginius vadus bei jų pavaduotojus. Stengtis į organizaciją įtraukti gerų, patikimų vyrų. Be vadovybės žinios nedaryti jokių išsišokimų.

3. Komplektavimas:

a/ Kautynių vienetų suvedimas:

Apmokyti kariai tuojau suvedami į kautynių vienetus. Supažindinami su visų rūšių ginklais. Karine bei partizanine veikla ir taktika.

b/ Vadovavimas:

Dalinių vadais skiriami darbštūs, sumanūs, turį iniciatyvos ir asmeninės drąsos vyrai. Būrių vadais skiriami karininkai, jų nesant viršilos, puskarininkai ar šiaip energingi LLA pasižymėję nariai.

4. Ryšiai:

Ryšių tinklo sudarymui naudoti LLA „B“ kategorijos narius. Neturint „B“ kategorijos narių, prieš sudarant ryšių tinklą juos užverbuoti pagal bendrą narių verbavimo taisyklę, prieš įjungiant į pareigas prisaikdinti. Ryšių tinklo sudarymui reikalinga surasti asmenis visiškai neįtartini, geriausia įvairūs amatininkai kaip tai siuvėjai, staliai, mechanikai ar šiaip asmenys, kurių pasišalinimas iš gyvenamųjų vietovių būtų kuo mažiausiai įtartinas ir galimas lengvai pateisinti. Ryšininkas turi būti visuomet blaivus, mokėti išlaikyti jam patikėtas paslaptis, pasišventęs tėvynės išvadavimo darbui. Ryšininkas turi turėti susisiekimo priemones: dviratį arba arklį. Ryšininkais taip pat gali būti panaudotos ir moterys, bet tik gerai jas iš anksto pažinus ir turint visas reikiamas /anksčiau minėtas/ ryšininko savybes.

Prie kiekvienos kuopos turi būti du atskiri ryšio tinklai: pagrindinis ir pagalbinis ryšis.

P a g r i n d i n i s ryšis: pagrindiniame ryšio tinkle prie kiekvieno štabo yra du ryšininkai, pirmas ir antras ryšininkas. Antras ryšininkas turi visuomet žinoti kuopos štabą, kad reikalui esant skubiai galėtų perduoti reikiamas žinias bei raštus. Pirmas gi ryšininkas žino tik antrą kuopos ryšininką, kuriam perduoda gaunamas iš pirmo Rinktinės Štabo ryšininko žinias bei raštus. Pirmas kuopos ryšininkas turi ryšį tik su pirmu Rinktinės Štabo ryšininku. Tarp antro ryšininko ir kuopos štabo ryšio reikalui visuomet naudoti tik nakties laiką. Šį ryšį panaudoti dienos metu galima tik ypatingais atvejais. Ryšių sudarymui žiūrėk schemą Nr. 1 r. Kad sugriuvus pagrindiniam ryšio tinklui būtų galima užmegzti greitas ryšis su atskirais daliniais, reikalinga sudaryti pagalbinį ryšio tinklą.

P a g a l b i n i s ryšis: šį ryšio tinklą gali žinoti tik kuopų vadai ir pavaduotojai.

Pagalbinį ryšio tinklą esant pagrindiniam tinklui visiškai nenaudoti ir neturi turėti jokių ryšių su pagrindiniu ryšio tinklu. Taip pat nieko neturi žinoti apie esamą kitą ryšio tinklą. Pagalbinį ryšį sudaryti pagal schemą Nr. 1^a r.

Ryšininkai naudojasi Rinktinės Štabo nustatytais slaptažodžiais. Ryšiai yra viena iš svarbiausių sričių, todėl į ją turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys dėl tinklo sudarymo, ryšininko parinkimo ir tinkamo jo naudojimo. Už tinkamą ryšių tinklo sudarymą ir jo veikimą savo rajone yra atsakingas kuopos vadas. Sudarius ryšių tinklus tuojau pranešti R-nės .. ......Dėl............ryšio panaudojimo kiekviena kuopa gaus smulkesnes instrukcijas ir slaptažodžius iš Rinktinės Štabo žodžiu.

Drausmė:

........estų uždavinių vykdymas:

Gautą terminuotą uždavinį stengtis jį laiku įvykdyti. Neįvykdžius nurodant priežastį tuojau pranešti tiesioginiam savo viršininkui. Apsileidimas bei delsimas yra neleistinas ir už tai baudžiama.

Bausmė:

/a/psileidusiam bei neįvykdžiusiam įsakymo duodamas viešas........

Apsileidimui pasikartojus, papeikimas Rinktinės Vado..............Už pavestų įsakymų ir uždavinių sąmoningą nevykdymą,............-aužymą ar paslapties išdavimą baudžiama mirties bausme.

/pas./ J. Drulis
LLA S. Ap. Kardų Rinktinės Vadas

/pas./ J. Jablonskis
LLA S. Ap. Kardų Rinktinės Štabo Viršininkas

PAVYZDŽIAI L
LA karių asmens žinios

Eil.     Karinis     Pareigos    Slapy-    Amžius    org. įsto-       kate-
Nr.    laipsnis       organi-     vardė                          jimo data   gorija
                              zacijoje

A P G I N K L A V I M O ŽINIOS

Eil. Kovotojų Ginklų Ginklų Šovinių Šovinių Pastaba
Nr. skaičius rūšis skaič. rūšis skaičius

K o m u n i s t ų sąrašas

Eil. Pavardė, vardas ir Gyvenamoji Priklauso
Nr. tėvo vardas vieta Komjaun. Kompart. Pareigos Pastaba

Raporto pavyzdys

LLA S. Ap. Kardų R-nės Vadui

Kardų R-nės Klevo kuopos Vado
1946 m. liepos mėn. 10 d.
Nr.........

R A P O R T A S

Pranešu Tamstai, kad šm. liepos mėn. 9 d. įsakyme, instrukcijoje ir informacijoje man pavestus uždavinius išpildžiau, pildysiu, baigiu. Viską paruošęs per ryšininkus prisiųsiu Tamstai ne vėliau iki š. m. tokios tai dienos.

/pas./ Kuopos Vadas 23

Nr. 10.

LLA Žemaičių Ap. Kardo Rinktinės
Štabas
Nr.......
1946 m. lapkričio mėn.....d.

S l a p t a s

Gali turėti tik dalinių vadai iki būrio vado imtinai.
Kariams skelbti tik reikiamu laikotarpiu.

Kardo rinktinės rajone, laikotarpiu iki 1947 m. sausio mėn. 1 d. veikia sekantys slaptažodžiai:

Nuo XII.1 iki XI.15 Vytautas ats. Kęstutis; XI.16 iki XI.30 Šarūnas ats. Krėvė; XII.1 iki XII. 15 Plienas ats. Deimantas; XII.16 iki XII.31 Lietuva ats. Žemaitis.

Daugeliu atvejų, žygiuose tik dėka slaptažodžių buvo išvengta daugelio tarpusavio susidūrimų. Todėl slaptažodžio žinojimas yra būtina kiekvienam kariui. Netolimoje praeityje, netikėtai susidūrus dėl nežinojimo slaptažodžio žuvo Vygimanto kuopos organizatorius Plienas. Ateityje, panašiais atvejais atsakomybė už įvykius teks kuopų bei būrių vadams.

Slaptažodžių naudojimas pakeičiamas sekančiai; pastebėjus ginkluotas grupes ar asmenis be jokio įspėjimo sušunkama pirmoji dalis, išgirdus nedelsiant atsakyti. Pav.: susitinka a ir b grupės. A grupė, pastebėjusi b grupę, sušunka: Vytautas, b grupė atsako: Kęstutis.

Ryšio reikalams veikia sekantys slaptažodžiai: nuo XI.1 iki XI.15 plieninė plunksna ats. rašo; XI.16 iki XI.30 Dainius ats. dainuoja; nuo XII.16 iki XII.31 Žygūnas ats. atvyko.

J. Drulis
Kardo Rinktinės Vadas

J. Jablonskis
Kardo Rinktinės Štabo Virš.

Nr. 11.

LLA Žem. Ap. Kardo R-nės Štabo LLA Žemaičių Apygardos Štabui
Žvalgybos Skyrius
Nr. 13.
1947 m. sausio mėn. 29 d.

R a p o r t a s

Pristatau žinias apie įvykusį didžiausią Kardo Rinktinės rajone siautimą ir ryšium su siautimu surinktas priešo turimas apie mūsų organizaciją žinias.

Siautimas prasidėjo rugs. mėn. 28 d. ir tęsėsi tris dienas iki spalio mėn. 1 d. Jis apėmė visą Vaineikių mišką ir pamiškiais esamas gyvenamąsias vietoves nuo 3 iki 5 km. Siautimo plotas buvo padalintas į kelis rajonus. Rajonų „valymui“ vadovavo atskiri karininkai, kurie turėjo savo štabus ir tiesioginį telefono ryšį su vyr. štabu esančiu Kartenoje. Vyr. Štabo viršininku buvo NKGB generolas, vadovaujantieji karininkai buvo taip pat NKVD ir NKVD žinybos. Siautimą vykdė viena sovietų kautynių divizija reguliarios pėst. kariuomenės ir papildomai 5000 iš šešioliktosios liet. div. Klaipėdoje, viso: 25.000 priešo karių.

Siautimas buvo paruoštas iš anksto: paskirų rajonų karininkai turėjo žinias apie tame rajone besislapstančius asmenis, jų gimines, asmenis, pas kuriuos lankosi partizanai ir t. t. Iš priešo išsireiškimų tardant suimtuosius atrodo, kad pagrindinis šio siautimo tikslas buvo sekantis:

1) Surasti ir sunaikinti partizanų štabus. Priešo žiniomis Kardų štabas turįs būti kur nors čia, greičiausiai šiame V. miške. Kitas „Generalinis Štabas“ esąs apie Telšius. Šie štabai, turintys tarp savęs ryšį, ir suradus vieną nesunku būtų surasti kitą. Siame miške, priešo turimomis žiniomis randasi du partizanų būriai, kiekvienas nuo 15 iki 20 asm., kuriuos suimti priešas gali kiekvienu momentu, bet svarbiausia esą sunaikinti štabus, o šie būriai savaime sunyks.

2) Surasti užsienio desantininkus, kad išaiškinus Lietuvos partizanų ryšį su užsieniu. Tardant suimtuosius įtariamus asmenis, priešas stengėsi išaiškinti ar partizanų štabai turi užsienio ir tarpusavio radio ryšį. Be to, patikrinti žinias apie tai, kad praėjusių metų vasaros pabaigoje į Lietuvą partizanų instruktavimui buvo iš užsienio atvykęs generolas.

3) Sužinoti, kaip Lietuvos partizanai praleis žiemą, gyvens miškuose, įsitaisys slėptuves pas ūkininkus ar apleis Lietuvos teritoriją. Ryšium su žiemojimo klausimu priešas ypač rinko žinias apie Latvijos teritorijoje esamą Liepojos mišką, kur, priešo nuomone, Lietuvos partizanai gali praleisti žiemą.

Siautimo metu aukų suimtais bei žuvusiais iš mūsų pusės nėra. Lengvai buvo sužeisti du kariai, kurie netrukus pasveiko. Ginklais prarasta du kulkosvaidžiai. Per šį siautimą sužeistais ir žuvusiais priešas neteko septynių karių ir vieno seklio šunies. Iš čia dalis priešo kariuomenės buvo permesta į Kardo rinktinės pietryčių rajoną, kur siautimui vykstant žuvo keturi Daugvaišo kuopos kariai.

Šiuo metu Kardo Rinktinės rajone nuo Naujų metų vyksta nedidelio masto siautimas dviem grupėm. Siautimo būrius sudaro nuo 100 iki 300 karių. Iš mūsų pusės žuvo šeši kariai, jų tarpe Rinktinės Štabo šiaurės rytų rajono inspektorius—ryšininkas Albertas Kardelis. Siautimas tebevyksta.

/parašas/
/J. Jablonskis/
Kardo Rinktinės Štabo
Žvalgybos Skyriaus
Viršininkas

Nr. 12.

LLA Žem. Ap. Kardo R-nės
Štabo Viršininkas
Nr. 12.
1947 m. vasario 25 d.

Lietuvos Laisvės Armijos Žemaičių
Apygardos Štabui

R a p o r t a s

Pristatau „LLA Žemaičių Apygardos Štabo“ štampą. Štampas buvo padarytas pageidaujant p. Pelėdai, tačiau dėl vykusių siautimų štampas neseniai atsiimtas ir Tamstoms pristatomas pavėluotai.

Priedas: virš minėtas štampas.

/parašas/
/J. Jablonskis/
Kardo Rinktinės Štabo V-kas

Nr. 13.

LLA Žem. Ap. Kardo R-nes       Lietuvos Laisvės Armijos Žemaičių
Štabo Viršininkas                         Apygardos Štabui
     Nr. 11.
1947 m. vasario mėn. 25 d.

R a p o r t a s

Atsakydamas į Tamstų laišką pranešu, kad šiuo metu mūsų Rinktinė ryšio su Aukštaitija neturi. Siųstieji Tauro Rinktinės ryšininkai po pirmo atsilankymo daugiau nebeatvyko ir jokių žinių nedavė. Kitas ryšio kelias, kurio laukė p. Pelėda, irgi nutrūko, nes ryšininkė apsigyveno Žemaitijoje nuolatiniam gyvenimui ir su Aukštaitija nesusisiekia.

/parašas/

/J. Jablonskis/ Kardo Rinktinės Štabo Viršininkas

Nr. 14.

B R A N G U S L I E T U V I !

Jau ketvirtą kartą tyčiojamasi iš mūsų tautos. Ketvirtą kartą š/m. vasario mėn. 9 d. rengiami balsavimai, balsavimai po šautuvų vamzdžiais.

Brangus Ūkininke, dar niekad nebuvo atimtas paskutinis duonos kąsnis, o dabar tau palikti tušti aruodai: be duonos, be sėklos. Tiek kartų jūsų žemelė laistyta prakaitu ir krauju, šiandien ne tavo. Jūsų vaikai be ateities. Juk visiems žinoma, kad per šį penkmetį visur turi būti įsteigti kolchozai. Kokie sunkūs mokesčiai. Patys matome kaip sovietai plėšia mūsų kraštą, išveža javus, kerta miškus, atima fabrikų gaminius, daugely mūsų mokyklų jau mokoma vien rusų kalba.

Darbininke, jau puikiai pažįsti sovietų rojų. Tavo šeimai atimtos maisto kortelės, prieš akis badas. Tu esi priverstas kaip paskutinis vergas apiplyšęs ir išbadėjęs dirbti už ubagišką atlyginimą. Visas padoresnes vietas užėmę rusai kolonistai stumdo tave kaip paskutinį valkatą.

1947 m. pirmame „Valstiečių laikraščio“ nr. rašoma, kad Ispanijoje 1945 m. buvo 200 tūkstančių politinių kalinių. Galbūt, bet pažiūrėkime į Lietuvą, kuri yra penkiolika kartų mažesnė už Ispaniją. Apytikriais apskaičiavimais 1945 m. /priskaitant 1941 m. politinius tremtinius, 50 tūkstančių asm./ lageriuose ir kalėjimuose yra 220 tūkstančių lietuvių. Nemanyk, kad pasauliui tie faktai nebus ar nėra žinomi.

Ir dabar, brangus brolau ir sese lietuvi, dar nesi saugus. Nuo ryto iki vakaro, nuo sutemos iki aušros tenka drebėti dėl čekistų letenos. Taigi, brangus brolau ir sese, už ką mes privalome balsuoti? Ar už skurdo, bado, kalėjimų ir lagerių kraštą — Sovietų Sąjungą? Tiesa, dabar renkama vyriausybė tik į Lietuvos Ministrų Tarybą, bet atsimink, kad renkami asmenys jau yra čekistų iš anksto .paskirti ir visa komedija reikalinga dėl užsienio akių. Taigi, neidami balsuoti, mes irgi parodysime užsieniui, kad nepripažįstame jokių okupantų mums primestų balsavimų, kad esame vieningi ir verti laisvės.

Lietuva, 1947 m. sausio mėn. 15 d.

LLA

/Lietuvos Laisvės Armija/

Nr. 15.

L A I S V Ė S A U K U R A S

(Vasario šešioliktosios proga)

Lietuva yra vadinama „Didvyrių Žemė“. Ir ne be reikalo. Juk nei vienoj valstybėj nėra supilta tiek daug milžinkapių kaip Lietuvoje. Tiesa, tų milžinų kaulai ilsisi žemelėje, bet jų dvasia nėra mirus.

„Lietuva Didvyrių Žemė“ taip sako Aušros Knygnešiai, kurie nebodami pavojų žadino tautą ir nubarstė kaulais Sibiro laukus.

„Lietuva Didvyrių Žemė“ taip paskelbė prieš 54 metus Kražių šventovės gynėjai. 1919 metais Savanoriai Kūrėjai stebino pasaulį savo žygiais. Prieš penkiolika metų lietuvių tauta supylė naują milžinkapį Atlanto Nugalėtojams.

„Lietuva Didvyrių Žemė“ skelbia bolševikų nužudyti Rainių kankiniai, dabar nukankintas Telšių vyskupas Borisevyčius, Vilniaus Universiteto prof. Žvironas ir šimtai kitų lietuvių padėjusių gyvybę ant laisvės aukuro.

„Lietuva Didvyrių Žemė“ skelbia dabartiniai Lietuvos partizanai, kurie nebodami ištisų čekistų armijų dirba tautos labui.

Švęsdami 29-ąją savo valstybės Laisvės Šventę drąsiai galime sakyti: „Lietuva, tu kryžių ir milžinkapių šalis, turėdama tokių sūnų tau Laisvės Rytas nebetoli“. Tik drąsiai sesės ir broliai, žiūrėkime ateitin! Lietuva, 1947 m. sausio mėn. 25 d.

LLA

/Lietuvos Laisvės Armija/

Nr. 15.

T A U T I E Č I A I !

Artinasi trečioji bolševikinės okupacijos žiema. Kuo ilgesnis okupacijos laikas, tuo daugiau nelaimių ir vargų patiria prispaustieji. Dejuoja ūkininkas, darbininkas, tarnautojas, moksleivis. Ir kaip nedejuoti, kad skausmas netelpa širdyje; bet dejonės lieka vien tik dejonėmis, ir jomis niekuomet nepašalinsime vargo iš gimtosios žemės. Kol svetimieji mindžios mūsų tėviškę, kol lietuvis išdavinės lietuvį, tol vargas ir nelaimės mus persekios. Tam vargui reikalinga bendros visų tautiečių pastangos, nes tik daug rankų didžią naštą pakelia; o ar gali būti didesnė našta, kaip bolševikinis jungas. Tik nuoširdžiai vienas kitam padėdami, artimo meile ir visišku vienas kito supratimu, palengvinsime tą vargą.

Tautieti, laisvės troškimas lietuvių tautoje sukūrė stiprią bendruomenę — Partizanų Sąjungą. Šiandien netenka lietuviui aiškinti, kas per vieni yra partizanai, nes nėra asmens, kurio giminė ar pažįstamas nepildytų mūsų eilių, o partizanų atlikti žygiai yra geriausi jų siekimų įrodymai. Daugelis matė partizaną žygyje su ginklu ant pečių, nenugalimu ryžtu veide, gilia tėvynės meile širdyje. Kitas jį matė žuvusį kovoje ir gulintį ant gatvės grindinio mieste, kur minios žmonių su ašaromis akyse ir liūdesiu širdyje atidavė paskutinę pagarbą kritusiems už laisvę. Tas pilkas partizanas niekada nedejavo, niekada nesiskundė sunkumais, o kai išmušdavo valanda, jis nesirinkdavo garbingos vietos, bet savo galvą paklodavo ten, kur tėvynė jį pašaukdavo, nežiūrėdavo jis ar tai miestas, kaimas, ar laukai, nes visur jam vienodai brangi ir garbinga Lietuvos žemelė.

Tautieti! Artėjant žiemai į tave kreipiasi tas pilkas partizanas, kviesdamas prisidėti prie laisvės atgavimo kovos. Ne vien tik tas yra laisvės kovų karys, kas kovoja su ginklu, bet ir kiekvienas, kuris šiokiu ar tokiu būdu prisideda prie tos kovos vedimo. Ūkininke, darbininke, tarnautojau, nepagailėk paaukoti vieno kito šiltesnio rūbo, apavo, maisto produktų ir kito. Lietuvaitės! Vietoj vaikščioti į pasilinksminimus ar propogandines bolševikų paskaitas, numegzk kojines, pirštines, juostų. Tuo pagelbėsite kovojantiems savo broliams. Aukos priimamos taip pat ginklais, šaudmenimis, ir kitu kariniu inventoriumi.

Aukas siųskite per mūsų spaudos platintojus, arba įgaliotus asmenis, renkančius aukas pagal sąrašus. Būkite ypatingai atsargūs — saugokitės bolševikų provokacijos.

Jau ne kartą lietuvis įrodė reikalo supratimą, tad tikėdami, kad ir šį kartą į mūsų kreipimąsi tinkamai atsilieps, iš anksto dėkojame.

1946 m. lapkričio mėn. 12 d.

LLA Kardo Rinktinės
Štabas