JONAS STRUMSKIS
IŠ REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS
Jonas Strumskis, gimė 1925 m. vasario 16 d. Kėdainių aps., Krakių vls., Šilainių k., ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo 5 ha žemės. Šeimoje augo keturi vaikai: Zuzana, Birutė, Jonas ir Alfonsas (žuvo 1945 m. balandžio 17 d. žuvo mūšyje netoli Berlyno).
1935 m. Jonas baigė Šilainių pradžios mokyklą ir pradėjo mokytis Krakių pradinės mokyklos 5-ame skyriuje. Baigęs 6 skyrius mokėsi Kėdainių gimnazijoje, o 1940-1944 m. - Krakių progimnazijoje.
Pradėjus šaukti jaunuolius į okupanto armiją, kurį laiką slapstėsi namuose, o susiformavus partizanų būriui išėjo į mišką, kur buvo iki 1944 m. gruodžio 16 d. Okupantų armijai apsupus mišką, žuvo Paliepių girininkijos pušyne. Kartu su ten žuvusiais partizanais buvo atvežtas į Krakių miestelį ir paguldytas prie pradinės mokyklos, kurioje Jonas buvo mokęsis. Po to visus užkasė Smilgos upelio krantuose. Dabar ten kanalas. Sovietiniais laikais kasant kanalą iškasti kaulai buvo susemti ir išvežti nežinia kur.
Mūsų brolį Joną Paliepių pušyno mūšyje sužeidė iš kulkosvaidžio į kojas. Jis negalėjo trauktis. Draugai partizanai bandė įkalbėti, kad važiuotų su kitais sužeistaisiais (ten buvo ir daugiau sužeistų), bet brolis atsisakė - jis buvo labai atsidavęs Tėvynei ir draugams. Pasakė: “Geriau žūsiu, bet priešo vergu nebūsiu!” Tokie paskutiniai Jono žodžiai. Po to jis nukreipė į save automatą... Tai pasakojo likę gyvi jo draugai partizanai ir buvęs vadas ltn.Vladas Pabarčius, kuris pas mus apsilankė 1945 m. sausio antroje pusėje. Jie atėjo šešiese naktį, tarp jų buvo V.Lebedys, K.Noreika ir kt.
Pirmi užėjo Vladas Pabarčius su Vladu Lebedžiu. Kiti liko sargyboje. Mūsų mama pradėjo labai verkti ir sakė: “Kur jūs, vaikai, einate?” (Vaikais mūsų tėvai vadino visus partizanus.) Tuomet V.Pabarčius nusiėmė kepurę, atsiklaupė prieš mūsų mamą ir apkabinęs pasakė: “Atleiskite mums, kad neišsaugojome jūsų sūnaus Jono”. Mudvi su seserimi Birute verkėme, tuomet V.Pabarčius priėjo prie mūsų ir pasakė: “Sesės, mes liksime jūsų broliais. Jūs esate jaunos, kai užaugsite, visuomet prisiminkite mus visus - miško brolius”.
□Vladas Pabarčius (1915-1945)
□Jonas Strumskis 6-ame gimnazijos skyriuje
□Krakių gimnazijos gimnazistai.1938 m.
Mama jiems davė valgyti, nusiprausti. Partizanai pasikeisdami ėjo sargybą. V.Pabarčius kalbėjo apie mūšį. Jis sakė: “Esame išduoti. Mus seka NKVD. Gal mes visi žūsime, bet likę sulauks laisvės”. Mūsų mama davė jiems pirštinių, kojinių. Pailsėję pas mus apie tris valandas atsisveikino: “Mes jūsų šeimos niekados neužmiršime ir nepaliksime su jūsų vargais ir kančiomis”.
Niekas netikėjo, kad tai -paskutinis pasimatymas...
Atėjo 1945 m. vasario 14-15 d. Lenčių miške, kur partizanų bunkeriuose buvo apsistojęs V.Pabarčiaus būrys, juos užpuolė kareiviai ir stribai. Kova buvo neilga. Žuvo ltn.V.Pabarčius ir dvidešimt du partizanai. Žuvusių kūnus sumetė Krakių aikštėje prie turgaus, o prie Vlado Pabarčiaus pridėjo užrašą: “Banditų vadas”. Žmonės matė, kaip stribienė spardė kūnus. Po kelių dienų visus išvežė į Kėdainius. V.Pabarčiaus kūną vežė atskirame vežime su stribų apsauga. Iš Kėdainių nuvežė į Josvainių miestelį, kur ir užkasė.
Viską darydavo naktimis, kad žmonės nematytų. Likę gyvi partizanai susiskirstė į mažas grupeles, kurioms vadovavo Juozas ir Antanas Paliūnai. Su šiais partizanais bendravome iki 1949 m. Sausio pirmosiomis dienomis dar su jais susitikome, o sausio 19-20 d. visi žuvo Lenčių miške. Liko tik paskutinis Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnus, kuris žuvo išduotas 1952 m. spalio 1 d.
Zuzana Zimaitienė
LLA KRAKIŲ APYLINKĖS PARTIZANAI
Stasys Gražinskas-Vanagas,
V.Pabarčiaus būrio partizanas, iki 1945 m. vasario buvo miške ir užeidavo į Šulaičių kaimą, kur jį visi pažinojo. Kokių aplinkybių vedamas jis susitiko su stribu
□Stasio Gražinsko-Vanago kapas Pušyne. 1990 11 18
Jonu Montvila - neaišku. Buvo kalbama, kad jis norėjo stribą išvilioti į mišką ir nušauti, bet to būta klastingo: susiginčiję tarpusavyje vyrai susimušė. (Kartu buvęs P.Vasiliauskas nuėjo namo.)
S.Gražinskas turėjo automatą. Ginčo metu stribas atėmė iš partizano ginklą ir automato buože suskaldė jam galvą. Tai matė kaimynai. Stribas J.Montvila liepė kinkyti arklius ir vežti užmuštąjį į Krakes. Kartu važiavo ir pats. Kaimynas skubiai pranešė P.Vasiliauskui, tuo metu buvusiam savo namuose, kuris nieko nelaukdamas nubėgo pas savo draugą H.Liutkevičių. Abu per laukus užbėgo už akių vežimui, vežusiam Stasio kūną. Tuo metu stribas J.Montvila iššoko į griovį ir nubėgo Krakių link. Vežėjui buvo liepta važiuoti iki Šušvės. Privažiavę upę, P. Vasiliauskas su H.Liutkevičiumi išsikėlė žuvusįjį, o vežėjui įsakė važiuoti namo ir niekam apie užmuštąjį neprasitarti, nes jis turėjo šeimą, kuri galėjo nukentėti.
Stasio Gražinsko kūną pernešę per upę paslėpė šlaite, kur jis išbuvo keletą dienų. P.Vasiliauskas atėjo pas mūsų tėvus pasitarti, ką daryti. Mama išskalbė ir išdžiovino jam rūbus, nes buvo visas kruvinas. P.Vasiliauskas, pabuvęs visą dieną, nutarė padaryti karstą ir palaidoti žuvusįjį slaptai. Mūsų tėvelis užsakė karstą ir naktį kartu su P. Vasiliausku ir jo tėvu nunešę į Pušynės mišką palaidojo S.Gružinską po ten buvusiu mediniu kryžiumi. Tai žinojo tik P.Vasiliausko ir mūsų tėvai. Kapą lankydavome paslapčiomis.
P.Vasiliauskui grįžus iš lagerio 1990 m. lapkričiol8 d. pastatėme mažą kryželį.
V.Pabarčiaus būrio partizanai žuvę 1944 m. gruodžio 16 d. Paliepių pušyne
1. Jonas Strumskis-Tumpa, g. 1925 m. Šilainių k.
2. Jonas Jankauskas, g. 1917 m. Šulaičių k.
3. Viktoras Dalbokas-Vyturys, iš Nuskėnų k.
4. Aleksas Kliba, iš Šulaičių k. (palaidojo savieji)
5. Antanas Štuikys, iš Šulaičiųk.
6. Stasys Štuikys-Linas, iš Šulaičių k.
7. Aleksas Klimanskas, iš Pašušvio k.
8. Anatolijus Garolis.
9. Albertas Butkus, iš Antežerių k.(palaidojo savieji)
10. Feliksas Ramoška, g. Betygaloje.
11. Augustinas Štaras-Pūkis, iš Šulaičių k.(palaidojo savieji)
12-13. Du studentai iš Kauno.
□Paminklas žuvusiems Krakių partizanams Šilainių pušyne. 1989 10.
□Paminklas V.Pabarčiui Lenčių miške. 2000 05 28
14. Vacys Mykolaitis, iš Pagy-nevio k.
15. Stasys Mykolaitis, iš Pagy-nevio k.
16. Feliksas Mykolaitis, iš Pagynevio k.
17. Alfredas Teršalskis, iš Za-cišės k. (palaidojo savieji)
18. Aleksas Štrankauskas, iš Šulciavos k.
19. Feliksas Macevičius, iš Šilainių k.
20. Adolfas Brazauskas, iš Šilainių k.
21. Vladas Noreika, iš Zacišės k.
22. Juozas Noreika
23. Antanas Peleckas-Kalnelis.
Partizanai, žuvę 1945 m. vasario 15 d. Lenčių miške ir kitur
1. Vladas Pabarčius-Vladelis, g. 1915 m. Pakarklių k.
2. Vincas Kemzūra, Šilainių k.
3. Julius Kemzūra, Šilainių k.
4. Boleslovas Bartkus.
5. Jonas Beržinskas, g. 1924m. Kalniškių k.
6. Zenonas Butkus, g. 1921 m. Kalniškių k.
7. Antanas Galinauskas, g. 1926 m. Pagynevės k.
8. Kazys Gvildys, g. 1900 m. Ariogalos vls.
9. Bronius Mažeika, iš Ilgižiųk.
10. Klemensas Poška, iš Ilgižių k.
11. Ignas Vainauskas, g. 1905 m. Lenčių k.
12. Alfonsas Blėdis
13. Zigmas Židelis, iš Montviliškio k.
14. Vladas Lebedys, g. 1919 m. Rūkų k. Žuvo Mitriaus sodyboje
15. Karolis Morkys, ž. 1945 03 24 Lenčių k.
16. Justinas Puidokas, iš Ažytinų k.
17. Kazys Bandžius, iš Dovidiškių k.
18. Stasys Kvedaras, iš Šmo-tiškių k.
19. Antanas Kvedaras, iš Šmotiškių k.
20. Feliksas Brazauskas, iš Šilainėlių k. Ž.1947 ar 1948 m.
21. Aleksas Barazauskas, iš Šilainėlių k.
22. Lisius, ž. 1947 ar 1948 m.
23. Antanas Paliūnas, ž. 194901 14 Lenčių miške
24. Vaitiekūnas, ž. 1949 01 14 Lenčių miške
25. Vaitiekūnas, ž. 1949 01 14 Lenčių miške
26. Kazys Noreika, ž. 1949 01 14 Lenčių miške
27. Urba, ž. 194901 14 Lenčių miške
28. Juozas Paliūnas, ž. 19521002
29. Stasys Gražinskas-Vanagas, 1946 vasarą stribo Jono Montvilos užmuštas Šulaičiuose
30. Aleksandra Kaupaitė, ž. Lenčių miške
31. Vladas Kavaliauskas, g. Vosbučių k. Ž. 1949 m.
32. Alfonsas Kavaliauskas, g. 1925 m. Vosbučių k. Ž. 1949 m.
33. Antanas Kavaliauskas, g. 1930 m. Vosbučių k. Ž. 1950 m.
34. Adolis Aidulis iš Žostautų k.
35. Romas Šukevičius, g.1920 m. Ž.1950 m. prie Rūko ež.
36. Jonas Kučinskas iš Rūkų k.
37. Algirdas Masys iš Rūkų k.
38. Vladas Kuročka-Dūdelė
39. Algirdas Butvilas iš Pilionių k.
40. Antanas Kielė-Paukštis.
Zuzana Zimaitienė
