KAIP BUVOS SEKAMAS, SUIMTAS IR TARDOMAS POVILO LUKŠIO RINKTINĖS VADAS ANTANAS RAGAUSKAS-RAGELIS
Antanas Gintautas Bružas
1946 m. gruodžio mėn. buvo suimti Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinės rajonų viršininkai Margis, Arūnas, Smilga ir Šarūnas, daug rinktinės partizanų bei ryšininkų. Buvo sudaryta byla1, pagal kurią (OS - Ypatingasis pasitarimas) prie SSRS MGB 1947 m. rugpjūčio 2 d. nuteisė 28 rinktinės narius.
Tačiau rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis dar buvo laisvėje. Buvo žinoma, kad jis yra veikiančiuose partizanų būriuose Krakių ir aplinkiniuose valsčiuose, būna Kaune. Agentai pranešė2, kad Ragelis lankosi būriuose ir pas legalizavusiuosius partizanus, aiškina, kaip reikia elgtis, jei juos persekios MGB, ir pasakoja, kad juos išdavė ir privertė legalizuotis išdavikas Aloyzas Dalbokas, kuris bendradarbiauja su MGB.
LSSR MGB 2-N valdyba Vilniuje parengė planą3, kaip užmegzti ryšį su Rageliu. Buvo numatyta atlikti sudėtingą pažinčių užmezgimo kombinaciją, kurios galutinis tikslas buvo Sokolovo smogikų grupės, apsimetusios kitos apskrities partizanais, suvedimas su Rageliu. Šioje pažinčių kombinacijoje pagrindinis vaidmuo buvo skirtas užsiregistravusiajam partizanui Vincui Butkevičiui, asmeniškai pažinojusiam Ragelį. 1947 m. liepos 16 d. V.Butkevičius buvo sulaikytas, atvežtas į Vilnių ir užverbuotas į Sokolovo smogikų grupę. Į namus jis parašė laišką, kad Vilniuje dirba prie geležinkelio, bet negali parvažiuoti, nes neturi dokumentų. Plane buvo numatyta, kad Butkevičiui pakvietus, jo sesuo Teresė su drauge, kurios broliai Lisiai buvo būryje su Rageliu, aplankys Butkevičių Vilniuje, kur jos lyg atsitiktinai bus supažindintos su neva ką tik išleistu į laisvę partizanu iš Šiaulių aps., šis vėliau apsilankys Kėdainių aps. pas Butkevičiūtę ir jos draugę Lisiūtę ir t.t., kol galų gale atves Sokolovo smogikų grupę pas Ragelį.
MGB Kėdainių aps. skyrius parengė savo planą4, kaip surasti Ragelį. Šiuo planu buvo numatyta apskrityje sekti 14 asmenų, Kaune - 3 asmenis, pas kuriuos gali užeiti Ragelis. Už plano vykdymą atsakingi asmenys buvo įpareigoti kas 10 dienų pranešinėti apie sekimo vykdymą ir rezultatus.
MGB Kėdainių aps. skyrius stengėsi įterpti savo agentus į dar veikiančius Povilo Lukšio rinktinės Sadausko, Mingilo ir Bartkaus būrius. Pagal MGB užduotį maršrutiniai agentai, užsiregistravę partizanai Si-zak(a.sl.) ir Grom(a.sl), anksčiau veikę Mykolaičio būryje (Vyties apygarda), atėjo į Kėdainių vls. Užvalkių k. ir parsisamdė dirbti pas ūkininkus brolius Adolfą ir Viktorą Misevičius. Liepos 5 d. pas Misevičius atėjo 5 partizanai, kurie apklausė minėtus agentus dėl ryšių su MGB. Išklausę paaiškinimus apie partizanišką praeitį ir jų grupės sunaikinimo aplinkybes, partizanai panoro palaikyti su jais ryšį. Po kelių dienų tie patys partizanai vėl atėjo pas Misevičių ir jį smulkiai išklausinėjo apie Sizaką(a.sk) ir Gromą(a.sL)5.
1947 m. rugsėjo 8 d. šie agentai, pasinaudoję ankstesnėmis pažintimis, užmezgė ryšį su Bartkaus būriu. Jie pasakė, kad gyvendami Užvalkių kaime pas Misevičius, palaikė ryšį su Mykolaičio būriu, ir dabar Mykolaičio pavedimu atėjo užmegzti ryšį su Bartkumi. Jie buvo priimti. Būdami Bartkaus būryje, ryšį su MGB palaikė per savo draugą Uraganą, kuris lankydavosi šiame būryje6.
1947 m. rugsėjo 16 d. agentai Sizak(a.sL) ir Grom(a.sl.) pranešė Kėdainių MGB skyriui, kad Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas- Ragelis išvažiavo į Vilnių "įvykdyti teroristinį aktą" prieš buvusį rinktinės 4-ojo rajono viršininką A.Dalboką. MGB Kėdainių aps. skyrius tuoj pat perdavė į Vilnių šifrogramą LSSR MGB ministrui Jefimovui7.
Gavusi žinią, kad Ragelis išvažiavo į Vilnių, Sokolovo smogikų grupė pasiruošė jį sutikti. Grupėje buvo Ragelį gerai pažįstantys trys smogikai: A.Muralis-Aidas, V.Butkevičius-Aras ir A.Dalbokas-Šarūnas. Dėl atsargumo Dalbokas suėmimo operacijoje nedalyvavo. Tam buvo sudarytos 2 smogikų grupės po 3 žmones: Aidas, Tauras bei Kirvis ir Aras, Verpstas bei Šalna. Jos pasiskirstė gatves, kuriose buvo tikimasi Ragelį sutikti. Buvo numatyta ypač stebėti geležinkelio stoties rajoną ir Filaretų gatvę, kur gyveno Sokolovas, o Dalbokas gaudavo laiškus tuo adresu. Aidas įspėjo dalyvius, kad Ragelis po švarku už diržo visuomet nešiojasi pistoletą. Ragelį buvo nuspręsta paimti taip: dviese sugriebia už abiejų rankų, sako: "tu pavogei pinigus", (kad aplinkiniai nesuprastų, kas iš tikrųjų vyksta), ir veda į artimiausią milicijos skyrių, o jei bando bėgti - šauna.
Ragelis iš Kėdainių aps. atvažiavo į Kauną ir apsistojo pas Sakalauskus, gyvenusius Seinų gatvėje. Zigmantas Sakalauskas nupirko Rageliui du traukinio bilietus5. Į Vilnių Ragelis atvažiavo su bendrakeleiviu. Iš geležinkelio stoties jie atėjo į restoraną "Ramybė" (Jakšto g. ir Gedimino pr. kampe) papietauti, po to nuėjo Gedimino prospektu Žvėryno link9.
Ragelį Gedimino prospekte pastebėjo smogikas Aidas. Tauras (Mykolas Novikas) su Kirviu (Rudolfu Ottingu), pasivijo Ragelį ir griebė už rankų. Ragelis bandė aiškintis, bet tuoj susivokė ir pradėjo grumtis. Smogikai jam ištraukė pistoletą, parvertė ant žemės ir diržu surišo rankas. Ragelio bendrakeleivis išsitraukęs pistoletą nubėgo už gatvės kampo. Į pagalbą atbėgo netoliese buvę milicininkai ir privažiavo MGB sunkvežimis. Per tą laiką Rageliui pavyko nusmaukti diržą ir išlaisvinti rankas. Jis nesipriešino keliamas į sunkvežimį, bet bandė iš jo iššokti, tačiau buvo sulaikytas ir paguldytas kėbule. Įvežus į MGB pastatą, Ragelis vėl pradėjo grumtis, bet jam uždėjo antrankius ir įvedė į kabinetą. Ragelio suėmimas smulkiai aprašytas smogiko Aido pranešime mjr.Sokolovui10.
Kas vyko toliau, dokumentuose neparašyta. Trijų gydytojų pasirašytame 1947 m. rugsėjo 22 d. akte11 nurodyta, kad A.Ragauską sulaikant (rugsėjo 18 d.) jis kalbėjo, matė ir girdėjo, o rugsėjo 18 d., t.y. tą pačią dieną, nustojo girdėti ir kalbėti. Gydytojai pasirašė išvadą, kad Ragauskas simuliuoja aklumą, kurtumą ir nebylumą. Dėl Л. Ragausko sveikatos būklės, tardymas rugsėjo 20 d. buvo nutrauktas. 1947 m. spalio 8 d. medicininėje pažymoje12 parašyta: "Į gydytojo kabinetą Ragauskas įeina užmerktomis akimis, kurias jis vaikščiodamas praveria ranka. Dažnai mirksi. Galva nuleista, į klausimus neatsako. Ranką ar koją palieka joms suteiktoje padėtyje".
Iš tikrųjų tardytojas, MGB pplk. Vasser, A.Ragauskui tylint, jį taip mušė ir kankino, kad šis jau nebegalėjo atsakinėti. Tardymą teko nutraukti 35 dienoms. A.Ragausko tardymas buvo tęsiamas nuo spalio 23 d.13.
"Ypatingasis pasitarimas" 1948 m kovo 6 d. A.Ragauską nuteisė 25 metams lagerio.
Antanas Ragauskas* mirė 1952 m. gegužės 12 d. sunkiai sužalotas Vorkutos lagerio anglių kasykloje14.
---------------------
*Antanas Ragauskas, g.1916 m. Krakių vls. Ažytėnų kaime. Baigė Karo mokyklą. 1938-1941 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1942-1944 m. - lietuvių Savisaugos batalionuose. Aut. pastaba.
1 LYA F.Bb. B.39190/3.
2 Ten pat F.3. B.31/10 L.ll: Agento Aro pranešimas.
3 Ten pat. L.l-6: MGB 2-N valdybos agentūrinių-operatyvinių priemonių (...) planas.
4 Ten pat. B.27/5.L.162-165: MGB Kėdainių aps. skyriaus agentūrinių-operatyvinių (...) planas.
5 Ten pat. B.20/138 T.2.L.32: MGB Kėdainių aps. skyriaus 1947 m. liepos mėn. pranešimas.
6 Ten pat. L.141: MGB Kėdainių aps. skyriaus 1947 m. rugsėjo mėn. pranešimas.
7 Zigmanto Sakalausko liudijimas.
8 LYA. F.Bb. B.35621/3. L.69: A.Ragausko apklausos protokolas.
9 Ten pat. F.3. B.31/10. L.14-18.
10 Ten pat. F.Bb. B.35621/3 L.147.
11 Ten pat. L.145.
12 Ten pat. L.149: Nutarimas apie tardymo atnaujinimą.
13 Ten pat. L.168: Mirties aktas.
