Partizanai: Istorija ir dabartis

SVĖDASŲ PARTIZANAI

Sudarė ir parengė Vytautas Valunta*

Mylėti savo tautą- tai kurti ją tokią, kad ji būtų verta entuziazmo visu savo būties plotu. Tai, kas privalo būti, meilei yra esmingiau užtai, kas faktiškai yra. Jos žvilgsnis nesiriboja faktine tikrove, todėl tikrovė jai nėra beviltiška. Mylėti - tai būti gaivinamam vilties ir tuo pačiu būti įsipareigojusiam ateičiai.

Juozas Girnius

-----------
*Rengdama rinkinį spaudai, redakcija savo nuožiūra atliko kai kuriuos sutrumpinimus, kad būtų išvengta pasikartojimo. Pasistengta išlaikyti sudarytojo sumanytą mozaikinę rinkinio struktūrą bei šaltinių pateikimo formą. Norėdami, kad ši vertinga medžiaga kuo greičiau pasiektų skaitytoją, o taip pat dėl didokos apimties, padalijome rinkinį į dalis, kurių pirmąją čia ir spausdiname. - Red. pastaba.

ĮŽANGA

Šiame rinkinyje mes, seni svėdasiškiai, bandėme užrašyti Pasipriešinimo istorijos nuotrupas, parodyti mūsų žmonių kovą savo tėviškėje - buvusiame Svėdasų valsčiuje.

Svėdasai Nepriklausomos Lietuvos metais buvo Rokiškio apskrities valsčiaus centras. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje Svėdasų valsčius buvo priskirtas Kupiškio apskričiai, o nuo 1950 m. - dabar jau Svėdasų apylinkė - priklausė Anykščių rajonui. Šiame rinkinyje apimama visa Svėdasų apylinkės teritorija.

Mintis rinkti žmonių atsiminimus apie pokario metus Svėdasų apylinkėse kilo 1990 m. Svėdasų vidurinės mokyklos II 1950 m. laidos abiturientų susitikimo metu. Kažkiek tokios medžiagos turėjo Pauriškių Antanas Baliūnas. Šią mintį palaikė Danutė Šilinytė-Šilinienė ir kt. Žuvusio partizano brolis Gasparas Gimbutis turėjo jau sudarytą 1949 m. lapkričio 1-3 d. mūšyje Šimonių girioje dalyvavusių mūsų partizanų sąrašą ir buvo surašęs tada sunaikintus bunkerius. Užmezgus ryšį su Antanu Baliumi, jau galima buvo tikėtis šiokios tokios sėkmės. Prisidėjusių prie šio darbo sąrašas su visais duomenimis yra rinkinio pabaigoje. Tekste kursyvu įrašyta pavardė nurodo, kad tas žmogus yra minimą faktą pateikęs.

Svarbiausias šio rinkinio skyrius, manome (bent kol neskelbti archyvų duomenys), yra Svėdasų valsčiaus partizanų sąrašas ir trumpi biografiniai duomenys. Tai daugiausia A.Baliūno surinkta medžiaga. Nemažai žinių pateikė ir visą sąrašą patikrino buvę partizanai Elena Valevičiūtė-Uoksienė bei Jurgis Trečiokas, kiti talkininkai.

Ieškoti dokumentinės medžiagos, raustis archyvuose mes neturėjome tikslo nei galimybių. Stengėmės užrašyti tai, ką išsaugojo žmonių atmintis ir nenusinešė į kapus tų įvykių liudytojai*.

---------------
*Sudarytojo nuostatą reikia tik sveikinti, nes, istoriko požiūriu ši medžiaga yra "švarus šaltinis", dar nesugadintas tiesmukiško dabar prieinamų okupantų dokumentų interpretacijų (beje, reikalaujančių profesionalios šaltinotyros metodų pažinimo). - Red.pastaba.

Didžiausia pagarba ir padėka už atsiminimus buvusiems partizanams Elenai Valevičiūtei-Nidai ir Jurgiui Trečiokui-Rytui.

Nuo kai kurių čia minimų faktų prabėgo jau 50 metų. Daug ko jau nebegalima rasti, konspiracija daug ką jau ir tada leido žinoti tik labai nedaugeliui žmonių, be to, kai kuriems ir dabar sunku atsikratyti baimės jausmo.

Rinkinyje bandoma suskaičiuoti mūsų žmonių nuostolius, pokario Pasipriešinimo metais. Bandėme kaupti medžiagą apie visus Pasipriešinimo dalyvius. Daugeliu atvejų surinkta medžiaga neleidžia giliai argumentuoti visų Pasipriešinimo dalyvių, ypač žuvusių okupacijos pradžioje, kovos tikslų ir motyvų, todėl partizanų sąrašo pradžioje ir kitoje medžiagoje rasime pavardes ir aktyviai kovojusių partizanų, ir nespėjusių apsiginkluoti ar įsitraukti į ginkluotą kovą, o taip pat tik besislapsčiusių nuo mobilizacijos, kitų okupacijos aukų.

Šį rinkinį pradedame Svėdasų partizanų sąrašu ir trumpais partizanų gyvenimo aprašymais. Tai, mūsų manymu, svarbiausia darbo dalis. Norėjosi, kad iš tų duomenų būtų matyti kuo platesnis ir gyvesnis partizanų paveikslas, jų didvyriškos kovos vaizdas. Norėjome parodyti mūsų vyrus kovos pradžioje, kai iš jų trykšte tryško patriotizmas, kai jie dar buvo kupini kovos romantizmo, parodyti, kaip juos veikė draugų žūtis, vis didėjanti abejonė Vakarų pagalba ir kylantis bejėgiškumo suvokimas.

Atsimenu, kaip mes, gimnazistai, jais didžiavomės, kad iki 1949 m. lapkričio 1-3 d. Šimonių girios mūšio nežinojome nė vieno gyvo paimto partizano. Mes jautėme, kad jie nevisi paskutinę kulką ar granatą liekasi sau tik riteriško garbės suvokimo vedami. Daugelis taip išėjo iš gyvenimo, baimindamiesi, kad, NKVD kankinami, netaptų išdavikais, kad nepasmerktų savęs nežmoniškoms kančioms.

Deja, vėliau atsirado ir tokių, kurie gyvi pateko enkavedistams, kai kuriuos net tenka vadinti išdaviko vardu.

Tačiau dauguma mūsų vyrų garbingai sutiko mirti. Nors juos, kruvinus ir žaizdotus, pusnuogius ir basus numesdavo Svėdasų turgavietėje, visaip niekindavo, žmonių paniekos susilaukdavo patys niekintojai.

Užkasdavo žuvusius mūsų partizanus dviejuose, šalia vienas kito esančiuose pušynėliuose prie koplytėlės, ties Šimonių vieškeliu, per kilometrą nuo miestelio. Kad nereikėtų vargintis kasant duobes, stribai suversdavo žuvusiųjų palaikus į senas bulviaduobes. Bet miela būdavo matyti, kaip greitai ir gražiai čia iškildavo kapų kauburėliai, papuošti žalumynais, apsodinti rūtomis, lyg apšviesti paprastučių kaimo darželių gėlių žiedeliais. Įsiute stribai ar enkavedistai išspardydavo, išdraskydavo juos, o po dienos kitos vėl žydėdavo gėlės. Dažnai partizanai ar žuvusiųjų artimieji slapčia naktimis išsikasdavo palaikus ir palaidodavo kapinėse, o stribai, dar didesniam pykčiui, rasdavo žiojėjančią tuščią kapo duobę.

Nebedaug liko mūsų kovotojų, neperlaidotų šventoje kapų žemėje. Jų prilaidota ir Adomynės, ir Būtėnų, ir Jotkonių, ir Sliepsiškio, ir Vaitkūnų kaimų kapinaitėse. Atgimimo metais Kunigiškių kapeliuose iškilo didelis gražus paminklas - varpinaitė septyniems Alberto Nakučio-Vie-sulo būrio vyrams ir aštuntajam - jo broliui sibiriečiui. Kuklesni paminklai yra Adomynės, Sliepsiškio ir Panevėžio kapinaitėse. Dar vienas paminklas keturiems žuvusiems partizanams pastatytas pušynėlyje prie koplytėlės, tarsi pašventindamas tą vietą, liudydamas žmonių meile ir pagarbą savo kovotojams.

Bet buvo ir tokių saviškių, kuriems sovietai aptemdė protą, kuriems žuvęs brolis net dabar esąs "banditas". Jie atsisakė dalyvauti perlaidojime. Toki faktą liudija buvusi partizanė Elena Valevičiūtė-Uoksienė. Atsirado ir tokių giminių, kurie su kitais mūsiškiais kalbėtis nenorėjo...

Pabandykime grįžti į tuos kruvinus metus - kiek kančios, pasiaukojimo ir didvyriškumo būta! Nedaug beliko tiesioginių tos kovos dalyvių. Džiaugiamės, kad galėjome šiame rinkinyje pristatyti dar tebesančius tarp mūsų partizanus.

Antano Baliūno, Gasparo Gimbučio, Stasio Indrašiaus, Balio Lapienio, Povilo Mateikio, Verutės Pajarskaitės-Kriaučiūnienės, Bronės Repšytės-Kalpokienės, Broniaus Skardžiaus, Stasės Striūkaitės-Umbrasienės, Romo Šalakos, Danutės Šilinytės-Šilinienės, Jurgio Trečioko, Elenos Valevičiūtės-Uoksienės, Vytauto Vėbros, Vandos Vigelytės-Kemeklienės vardu -

Vytautas Valunta

1993-1995 m. Svėdasai - Plokščiai (Šakių r.)

ŽUVĘ IR SUIMTI SVĖDASŲ VALSČIAUS PARTIZANAI BEI KITI OKUPANTŲ VALDŽIOS NUŽUDYTIEJI ŽMONĖS

Auleliai

1. Grižas Feliksas (1925-1946 ar 1947 ž,*).

----------------
*Raidelės ž. ar s. rodo, kad tais metais žuvęs ar suimtas.

2. Grižas Vladas (1925-1947 s.).

3. Palskys Benotas (1923-1945 ž.).

Bajorai

4. Budreika Aleksys (1915-1947 s.).

5. Mierkys Anicentas (1916-1949 11 01-02 ž.).

6. Niaura Alfonsas (1922-1949 11 02 ž.).

7. Niaura Feliksas (1977-1949 11 01 s.).

8. Paukštys Stasys (1918-1947 ž.).

9. Pivoriūnas Feliksas (1915-1947 ž.).

10. Rimkus Juozas (1925-1946 ž.).

11. Sabalys Albinas (1923-1945 04 18 ž.).

Baltupiai

12.    Zlatkus Antanas (1920-19?? ž.).

Būtėnai

13.    Baronas Povilas-Briedis (1909-1947 ž.).

14.    Milčiukas Jonas (1920-1947 ž.).

15.    Pakštas Bronius (1926-1944 12 24 s.).

16.    Pakštas Kazys (1919-1944 12 24 ž.).

17.    Pakštas Vladas (1923-1944 12 24 ž.).

18.    Šukys Steponas-Mauzeris (1910-1949 11 02 ž.).

Žiukai

19. Pakštas Juozas (1908-1949 12 02 ž.).

20. Žilys Albertas-Kęstutis (1921-1949 11 02 ž.).

21. Žilys Aloyzas-Žirnis (1924-1949 11 01 ž.).

22. Žilys Rapolas (1919-1945 s.).

Daujočiai

23. Matuliauskas Antanas (1923-1947 ž.).

24. Matulis Jonas (1920-1945 11 24 ž.).

Degsniai

Denionys

25. Repšys Pranas (1880-1945 04 14 ž.n.*).

------------
*Raidelė n pažymi nužudytus nepartizanus.

26. Repšys Stasys (1927-1945 11 24 ž.n.).

27. Repšytė Aldona (1926-1950 ar 1951 01 15 ž.n.).

28. Stukas Balys (1919-1944 12 24 s.).

Drobčiūnai

29. Karosas Vladas-Vilkas (1977-1949 11 01 s.).

30. Pajarskas Jonas-Rugelis (1977-197? s.).

Ertėjai

31. Kirdeikis Vytautas-Papartis (1924-1949 11 02 ž.).

Galvydžiai

32. Lapienis Vytautas (1923-1946 s.).

33. Lapienis Jonas (1915-1944 12 24 ž.n.).

34. Pajeda Petras (1916-1944 12 24 s.).

35. Valevičiūtė (-Uoksienė) Elena-Nida (1922-1949 11 01 s.).

36. Valevičiūtė Janina-Astra (1925-1952 10 13 ž.).

37. Tamošiūnas Antanas (1877-1947 05 30 ž.n.).

38. Tamošiūnas Augustas (1901-1944 12 24 ž.n.).

39. Tamošiūnienė Emilija (1888-1947 05 30 ž.n.).

Galviškis

Gargažynė

Gykiai

40. Budreika Alfonsas (1923-1946 ž.).

41. Budreika Antanas (1924-1948 ž.).

42. Budreika Bronius (1912-1945 ž.).

43. Budreika Jonas (1921-1949 ar 1950 ž.).

44. Budreika Kazys (1918-1942 ž.n.).

45. Budreika Petras (1924-1945 07 15 ž.).

46. Budreika Stasys (1914-19?? s.).

47. Matulevičius Boguslovas (1920-1943 ž.n.).

48. Matuliauskas Kazys (1918-1947 ž.).

49. Pilkauskas Albinas (1921-1944 ž.).

50. Pilkauskas Algirdas (1924-1947 ž.).

51. Pilkauskas Jonas (1926-1944 ž.).

Girelė

Grikiapeliai

52. Grižas Juozas (1912-1946 ž.).

53. Matuliauskas Vytautas (1920-19?? s.).

54. Mikėnas Algirdas (1923-19?? s.).

55. Zobarskas Aleksys (1912-1944 ž.).

56. Žilys Juozas (1908-1941 ž.n.).

Gudonys

Jotkonys

57. Jakulis (1920-1945 ž.).

58. Jančys Jonas (1918-1941 ž.n.).

59. Jančys Juozas (1924-1950 ar 1951 01 15 ž.).

60. Jančys Juozas-Lakštingala (1913-1950 ar 1951 01 01 ž.).

61. Pajarskas Albinas-Bebas (1925-1949 11 01 ž.).

62. Stukas Jonas (1926-1946 ž.).

63. Trečiokaitė Rozalija-Rožytė (1907-1949 11 02 s.).

64. Trečiokas Jurgis-Rytas (1917-1949 11 02 s.).

Juodeglynis

Kalniečiai

Kodžiupis

Kraštai

Krašteliai

65. Bražiūnas Bronius (1921-1946 ar 1947 ž.).

Kunigiškiai

66. Baltuška Antanas (1924-19?? r.*).

----
*Raidelė r pažymi užsiregistravusį pagal "amnestijas"

67. Baltuška Augustas (1918-1945 07 15 ž.).

68. Baltuška Jonas (1922-1945 07 15 ž.).

69. Baltuška Jurgis (1895-1945 07 15 ž.n.).

70. Mašanauskas Jonas (1914-19?? r.).

71. Mašanauskas Petras (1918-19?? r.).

72. Mašanauskas Vytautas (1923-19?? ž.).

73. Mėginis Albinas (1924-1945 07 15 ž.).

74. Vilutis Vytautas (19??-1948 10 ? ž.).

Kunigiškiai (Vyžuonų)

75. Matulionis Romas (1912-1945 06 15 ž.).

76. Morkūnas Bronius (1920-1947 06 23 ž.).

77. Morkūnas Jonas (1918-1949 09 28 ž.).

78. Morkūnas Stasys (1912-1947 06 23 ž.).

Kupriai

79.    Mikėnas Ferdinandas (1928- 19?? ž.).

Kušliai

80. Gečiūnaitė Jane (1926-1952 10 13 ž.).

81. Gečiūnaitė Marytė (1926-1950 ar 1951 ž.).

82. Lapienis Balys (1926-1946 10 08 ž.).

83. Ralickas Povilas (19??-19?? r.).

84. Simonavičius Jonas (19??-1945 vasara ž.).

Liepagiriai

85. Gimbutis Stasys-Tarzanas (19??-1949 11 01 s.).

86. Jančys-Tėvukas (????-1949 11 02 ž.).

87. Jančytė Regina (19??-1949 11 02 ž.).

88. Rimkus Juozas-Gaspadorius (19??-1949 11 02 s.).

Maleišiai

89. Nakutis Albertas-Viesulas (1910-1949 11 02 ž.).

90. Nakutis Stasys (1922-1944 12 24 s.).

Mikieriai

91. Mataušas Povilionis (1921-1944 12 19 ž.n.).

Milokiškis

92. Gimbutis Feliksas (1917-1947 r.).

93. Vaičius Aloyzas (1924-1945 ž.).

Miškiniai

94. Miškinis Petras-Šarūnas (1922-1949 ž.).

95. Šilinis Antanas (1922-1948 ž.).

96. Šilinis Pranas (1911-1944 s.).

97. Šinkūnas Jurgis (1918-1949 ž.).

Moliakalnis (žr.Svėdasai)

Morkūniškiai

Narbūčiai

98. Bekintis Albertas (1921-1945 ž.).

99. Bekintis Bronius (1908-1947 ž.).

100.    Bekintis Vladas (1916-1945 ž.).

101.    Buitvydas Vladislovas (1926-1944 12 22 ž.).

102.    Gimbutis Stasys-Rūkas (1921-1949 11 02 ž.).

103.    Pilkauskas Juozas (1923-1944 12 22 ž.).

104.    Vilutis Apolinaras (1915-1944 12 27 ž.). 

Naujikai

Netikiškiai

Padvariai

Pamaleišiai

Pauriškiai

105.    Baliūnas Juozas (1921-1945 01 01 ž.).

106.    Kulikauskas Stasys (1925-1945 02 03 ž.).

107.    Laurelis Jurgis (1912^1945 01 01 ž.).

108.    Šalaka Romas (1926-1944 12 24).

109.    Vizbarienė Vlada Albina (1921-1949 11 01 ž.). 

Petrikinė

110.    Simonavičius Gasparas (7-1947 ž.).

Puroniškis

Rimdžiai

Rudakasiai

Sausalaukė (žr.Svėdasai)

Skverbai

111.    Malinauskas Aloyzas (1895-1945 vasara ž.n.).

112.    Malinauskienė (1894-1945 vasara ž.n.). Sliepsiškis

113.    Lapienis Balys (1924-1945 01 02-03 s.).

114.    Lapienis Juozas-Darius (1909-1949 11 01 ž.).

115.    Lapienis Kazys (1913-1945 01 02-03 s.).

116.    Lapienis Vladas (1915-1945 01 02-03 s.).

117.    Vigėlytė Stasė-Živilė (1925-1949 11 01 ž.).

118.    Žalnieriūnas Antanas (1926-1948 ar 1949 ž.). Svėdasai

119.    Bagdonas Romas (7-1945 11 24 ž.).

120.    Galvydis Pranas-Valteris (1912-1949 11 02 ž.).

121.    Meškauskas Jonas-Caras (1924-1949 11 02 ž.). Šaltiniai

Šeduikiai

122.    Pajeda Bronius (1922-1945 ž.).

123.    Pajeda Pranas (1919-1944 ž.).

124.    Pajedienė (7-1945 ž.n.).

125.    Paršiukas Feliksas (1916-1945 ž.).

Šilagaliai

126.    Baršauskas Petras (1923-1949 11 01-02 ž.).

127.    Karvelis Aloyzas (1924-1949 11 01-02 ž.).

128.    Karvelis Juozas (1922-1949 11 01-02 ž.).

129.    Keršulytė Emilija (1909-1944 12 19 ž.n.).

130.    Labeikis Steponas (1923-1949 11 01-02 ž.).

131.    Lapienis Vladas (1918-1944 12 19 ž.).

132.    Rimkus Juozas (1923-1944 12 19 ž.). 

Tadauskai

133.    Palskys Balys-Gintas (1920-1945 ž.).

134.    Palskys Jonas (7-1947 ž.).

135.    Palskys Kazys-Ąžuolas (1918-1949 12 02 ž.).

136.    Sakalauskas Pranas (1911-1946 ž.).

Vaitkūnai

137.    Banys Steponas (1910-1945 s.).

138.    Birkus Albinas (1923-1948 05 03 ar 30 ž.).

139.    Birkus Bronius (1919-1949 11 01-02 ž.).

140.    Birkus Juozas (1925-1947 06 30 ž.).

141.    Birkus Pranas (1921-1948 05 30 ž.).

142.    Budreika Vincas (1913-1944 dingęs).

143.    Čečys Feliksas (1919-1948 ž.).

144.    Čečys Juozas (1920-1948 05 30 ž.).

145.    Čečys Juozas (1924-1948 05 30 ž.).

146.    Gikys Jonas (1922-1947 ž.).

147.    Gikys Juozas (1925-1947 ž.).

148.    Kinderis Kostas (1909-1941 ž.).

149.    Musteikis Vytautas (1917-1948 ž.).

150.    Nakutis Alfonsas (1920-1948 ž.).

151.    Nakutis Pranas (1916-1946 ž.).

152.    Pakštas Juozas (1921-1948 ž.).

153.    Pakštas Pranas (1909-1943 ž.).

154.    Rasčius Albertas (1921-? ž.).

155.    Stukas Juozas (1918-1945 ž.).

Vikonys

156.    Baronaitė Zosė (1914-1950 04 ž.).

157.    Budreika Juozas (1921-1945 11 24 ž.).

158.    Matelis Aleksys-Audenis (1919-1949 11 02 ž.).

159.    Rimkus Bronius (7-1945 01 02-03 s.).

160.    Rimkus Cipras (1919-1945 12 24 ž.).

161.    Rimkus Juozas (7-1945 01 02-03 s.).

Vilkabrukiai

162.    Maslauskas Kazys (1920-1946 ž.).

163.    Pelionis Juozas (1922-1946 ž.).

Zoviškiai

164.    Braknė Aloyzas (1923-1945 04 18 ž.).

165.    Mozūra Jonas (1926-1947 ž.).

Žalioji

166. Skardžius Jonas (1928-1946 ž.).

Partizanai iš kitur

167. Bugailiškis Vilius (7-1952 10 13 ž.).

168.    Budreika Julijonas (7-1949 11 01 ž.).

169.    Čepukonis Vaclovas-Tigras (7-1952 10 13 s.).

170.    Černius Petras-Tigras (1921-1949 11 02 ž.).

171.    Danilevičius Henrikas-Vidmantas (7-1949 11 01 ž.).

172.    Dilys Petras-Eimutis (1923-1949 11 02 ž.).

173.    Gudas Teofilis-Eskimas (7-1952 10 13 ž.).

174.    Guzas Jurgis (7-1944 12 24 s.).

175.    Indrašius Juozas (7-1949 11 02 ž.).

176.    Jančys Antanas-Žaibas (7-1949 11 02 ž.).

177.    Karvelytė Bronė-Snaigė, Morta (7-1952 10 13 ž.).

178.    Kemeklis Juozas-Rokas, Rimtutis, Granitas (7-1951 12 22 ž.).

179.    Kriaučiūnas Stasys-Jaunulis, Liutauras (1930-1949 11 01 s.).

180.    Mockus Jonas-Vėjas (1923-1952 12 12 ž.).

181.    Nemejūnas Mykolas-Rimantas (7-1949 11 02 ž.).

182.    Pakštaitė Aldona (1924-1947 ž.).

183.    Starkus Antanas-Montė (1917-1949 11 01 ž.).

184.    Šniuolytė Birutė-Ida, Ramunė (7-1949 11 01 ž.).

185.    Vanagas Kostas-Sakalas (1914-1945 11 06 ž.).

186.    Žukauskas Balys-Žaibas (1923-1952 žiema s.).

187.    ? Balys-Žalgiris (7-1945 ar 1947 ž.).

Iš viso žuvusiųjų rasta 149. Iš jų partizanų - 133, nužudytų nepartizanų 16.

BIOGRAFINIAI DUOMENYS

Auleliai

Feliksas Grižas. Gimęs 1925 m. Tėvų ūkis - apie 12 ha. Buvęs klierikas. Partizanavęs nuo 1944 m. kartu su vyresniuoju broliu Vladu. Žuvęs Gykiuose 1946 ar 1947 m. Palaidojimo vieta nežinoma. D.Šilinytė-Šilinienė

Vladas Grižas. Gimęs 1922 m. Auleliuose. Felikso brolis. Partizanavęs nuo 1944 m. 1947 m. legalizavosi, bet netrukus buvo suimtas. Paleistas iš lagerių, apsigyveno Rygoje. Tolimesnis likimas nežinomas. D.Šilinytė-Šilinienė

Beimtas Palskys. Sesers Aldonos liudijimu, gimęs 1926 m. Auteliuose. Būdamas aštuntos klasės gimnazistas, išėjęs savanoriu Į gen.Plechavičiaus Vietinę rinktinę. Partizanavęs nuo 1944 m. Žuvęs Vilkabrukių miške, išduotas. Palaidotas Vyžuonų kapinėse. S.Indrašius

Bajorai

AleksysBudreika. Gimęs 1915 m. Bajoruose. Tėvai turėjo apie 30 ha ūkį. Slapstėsi namuose, čia ir suimtas 1947 m. pavasarj. Buvo išvarytas Į Svėdasus ir ten dingo. Namie liko motina, brolis ir dvi seserys. A.Baliūnas.

Anicetas Mierkys. Gimęs 1916 m. Bajoruose, tėvai žemę nuomojo. Žuvęs 1949 m. lapkričio 1-2 d. Šimonių girioje, bet šį faktą liudija tik vienas A.Baliūnas. Lavonas buvo nuvežtas į Šimonis, o po kelių dienų išvežtas nežinia kur. A.Baliūnas

Alfonsas Niaura. Gimęs 1922 m. Bajoruose. Tėvai valdė apie 30 ha ūkį. Susisprogdino Kęstučio slėptuvėje Šimonių girios palaukėje, ties Sliepsiškio kaimu 1949 11 02. Tada žuvo 5 partizanai. Jų visų palaikai buvo užkasti netoli slėptuvės (maždaug už 20m). Žuvimo vietą parodė buvusi partizanė Elena Valevičiūtė-Uoksienė. Sesers Janinos Niauraitės-Kniežienės ir žuvusiojo dukterų Bilinskienės ir Būgienės rūpesčiu 1989 m. spalio 14 d. palaikai buvo palaidoti Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas, G.Gimbutis

Feliksas Niaura. Gimęs Bajoruose, Alfonso brolis. Jis 1949 m. lapkričio ld. Tarzano slėptuvėje (Šimonių giria prie Denionių ežero) buvo paimtas gyvas. Paskutiniuoju metu buvęs Šarūno rinktinės štabo viršininku. Po lagerių gyveno Latvijoje. Miręs. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas, G. Gimbutis, G. Vaičiūnas

Stasys Paukštys. Gimęs 1918 m. Gyveno Bajoruose. Žemės neturėjo, todėl tarnavo pas ūkininkus. Žuvo 1947 m. rugsėjo mėn. Čiukuose - kareiviai ir stribai nušovė, apsupę miškelyje. A.Baliūnas

Atsimenu, kad S.Paukštys gulėjo numestas Svėdasuose, tik ne rytiniame turgavietės pakraštyje, kaip buvo įprasta, o Trečioko namo (ten buvo stribų būstinė) vakarų pusėje. Neatsimenu tik, ar vienas jis ten gulėjo, ar dviese. Prie S.Paukščio buvo paguldytas lengvasis kulkosvaidis, bet ne Degteriovo sistemos. Netoliese mindžiukavo sargybinis. Atsimenu žmonių šnekas, kad S.Paukštys pats neseniai buvęs Svėdasų stribas, bet pasitraukęs į mišką su kulkosvaidžiu. V.Valunta

Feliksas Pivoriūnas. Gimęs 1915 m. Bajorų k. Žemės turėjo apie 12 ha. Žuvęs Šimonių girioje 1947 m. Užkasimo vieta nežinoma. Likę namuose brolis ir sesuo turėjo slapstytis. A.Baliūnas

Juozas Rimkus. Gimęs 1925 m. Bajoruose. Našlė motina turėjo tik 3 ha žemės. Nušovė enkavedistai su Svėdasų stribais. Palaidotas Jotkonių kapinėse. A.Baliūnas

Albinas Sabalys. Gimęs 1923 m. Bajoruose. Tėvai turėjo 9 ha žemės. Slapstėsi nuo tarnybos kariuomenėje. NKVD ir stribai 1945 m. balandžio 18 d. nušovė jį Bajorų pušynėlyje. Likusi sesuo turėjo slapstytis. A.Baliūnas

Baltupiai

Antanas Zlatkus. Gimęs 1920 m. Gyveno Baltupiuose. Bežemis. Šimonių stribų beginklis suimtas namuose ir nušautas savo kieme. Palaidotas Baltupių kapeliuose. A.Baliūnas

Būtėnai

Povilas Baronas-Briedis. Gimęs 1909 m. Būtėnuose. Partizanaudamas laikęsis Šimonių girioje kartu su Juozu Lapieniu-Dariumi iš Sliepsiškio, broliais Albertu ir Aloyzu Žiliais iš Žiūkų. Jis perėmęs žuvusio Žalgirio(sl.) būrį. Buvęs sužeistas Bajoruose, per klaidą susišaudžius partizanų būriams. Sužeistą P.Baroną nuvežę į Sliepsiškį pas ryšininkę Stasę Vigėlytę-Živilę, kuri jį nugabenusi į slėptuvę (pagal A.Baliūną, prie Palegės) Šimonių girioje. Ten P.Baronas po 2 mėnesių miręs. Palaidotas Sliepsiškio kapinaitėse. Buvusi partizanė E. Valevičiūtė-Uoksienė teigia, jog partizanai susišaudę dėl to, kad P.Baronas neišgirdęs klausimo "parolis?". Tai atsitiko greičiausiai 1947 m. A.Baliūnas, V.Vigėlytė, E.Valevičiūtė-Uoksienė

Jonas Milčiukas. Gimęs 1920 m. Būtėnuose. 1947 m. pateko į NKVD pasalą Šimonių girioje ties Mikieriais ir Šilagaliais ir žuvo. Palaidojimo vieta nežinoma. A.Baliūnas

Iš Būtėnų kilusi Aldona Mikėnaitė-Rutkauskienė nurodo J. Milčiuką gimus 1924 m.

Bronius Pakštas. Gimęs 1926 m. Tėvai Būtėnuose valdė apie 15 ha ūkį. B.Pakštas su dviem broliais buvo rastas besislapstantis namuose, suimtas ir išvežtas į Rokiškio kalėjimą. Tai atsitiko 1944 m. gruodžio 24 d. Miręs Rokiškio kalėjime 1945 m. pavasarį. Palaidojimo vieta nežinoma. Moti-

na ir sesuo buvo ištremtos. A.Baliūnas

Kazys Pakštas. Broniaus brolis, gimęs 1919 m. 1944 m. gruodžio 24 d. enkavedistų surastas namuose, slėptuvėje, ir nušautas. Palaidotas Būtėnų kapinėse. A.Baliūnas

Vladas Pakštas Broniaus ir Kazio brolis, gimęs 1923 m. Būtėnuose. Sušaudytas 1944 m. gruodžio 24 d. kartu su broliu Kaziu. Palaidotas taip pat Būtėnų kapinėse. A.Baliūnas

Steponas Šukys-Princas, Mauzeris. Gimęs 1910 m. Būtėnuose. Nusišovė, enkavedistams ėmus laužtis Į slėptuvę 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje prie Barčios kalno. J.Trečiokas

S.Šukio giminaitė Aldona Mikėnaitė-Rutkauskienė prisimena jį buvus labai geraširdišką - šauti negalėjęs ne tik į žmogų, bet ir į gyvulį. D.Šilinytė-Šilinienė

Kapas Sliepsiškio-Semeliškių kapinaitėse, kartu su Pranu Galvydžiu-Valteriu ir dar 3 partizanams pažymėtas standartiniu partizano kryžiumi. B.Lapienis

Čiukai

Juozas Pakštas. Gimęs 1909 m. Gyveno Čiukų kaime, buvo Čiukų girininkijos eigulys. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Kęstučio slėptuvėje, Šimonių girioje, ties Sliepsiškiu. Palaikai 1989 m. buvo perkelti į Kupiškio kapines. Žmona su dukra buvo ištremtos. A.Baliūnas

Albertas Žilys-Kęstutis. Gimęs 1921 m. Čiukuose. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. savo slėptuvėje Šimonių girioje, prie Sliepsiškio. Tuo metu buvo Žalgirio būrio vadas. Palaikai 1990 m. perkelti į Sliepsiškio kapines. A.Baliūnas, G.Gimbutis, G.Vaičiūnas

Aloyzas Žilys-Žirnis. Gimęs Žiūkuose, jauniausias Alberto ir Rapolo brolis. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Tarzano slėptuvėje Šimonių girioje, prie Denionių ežero. Palaikai 1990 m. pekelti į Svėdasų kapines. A.Baliūnas

Rapolas Žilys. Gimęs 1919m. Čiukuose nuomojo Vilio ūkį. 1945 m. Svėdasų enkavedistų suimtas. 1950 m. mirė lageryje. A.Baliūnas

Daujočiai

Antanas Matuliauskas. Gimęs 1923 m. Daujočiuose. Tėvų ūkis - apie 17 ha. Žuvo 1947 m. rugpjūtį Kraštų miške, netoli Svėdasų, per susišaudymą su enkavedistais. Palaikai buvo numesti Svėdasų turgavietėje ir po keleto dienų kažkur užkasti. Šeima buvo suimta. A.Baliūnas

Jonas Matulis. Gimęs 1920 m. Daujočiuose. ,lo tėvai buvo Matuliauskai -sūnus pavardę susilietuvino. Jis buvo pradėjęs studijuoti Kaune. 1943 m. atidarius Svėdasuose gimnaziją, jis pradėjo mokytojauti. Dėstė vokiečių kalbą - mokiniams geras, linksmas mokytojas buvo. Dar kažkiek mokytojavo ir rusams užėjus. Per fizinio lavinimo pamokas buvo labai griežtas. J.Matulis buvo aukštas, labai atletiškas vyras, geltonais garbanotais plaukais. V.Valunta

J.Matulis bendradarbiavęs "Ateities spinduliuose", straipsnius pasi-rašinėdavęs slapyvardžiu Žibartas II. B.Skardžius

Vieną kartą J.Matulis su kitu jaunu mokytoju Romu Bagdonu nepasirodė pamokose, ir tuojau pasklido kalbos, kad jie pasitraukė į mišką. Apie tai dabar prisimena buvusi mokinė Vanda Vigėlytė-Kemeklienė: "Aš pati atnešiau laiškelį Jonui Matuliui, vokiečių kalbos mokytojui, nuo partizanų, kad jam laikas trauktis į mišką, ir kitą dieną jų jau neliko. Kas buvo rašoma, nežinau".

Dėl J.Matulio žūties 1945 m. lapkričio 24 d. (data A.Baliūno) V.Vigėlytė-Kemeklienė prisimena girdėjusi Kušliuose (Svėdasų vls.) su-sišaudžius partizanams su rusais, vienas partizanas bėgęs pro Denionių Repšių sodybą ir kažkur sodyboje numetęs šautuvą. Kareiviai uždegė namą, o jame buvęs J.Matulis su draugais - 4 partizanais. Susišaudymo metu jie visi žuvę. Buvęs nušautas ir nesislapstęs šeimininkų sūnus Stasys Repšys (g.1927 m.). Pagal V.Vigėlytę-Kemeklienę, tada buvęs nušautas ir šeimininkas Pranas Repšys (g.1880 m.), bet, atrodo, čia bus apsirikta -A.Baliūnas ir B.Skardžius nurodo P.Repšį žuvus ne tada.

B.Skardžius yra kalbėjęs su Kušlių Povilu Ralicku. Jis J.Matulio grupės, išėjusios pas Repšius, pamiškėje buvo paliktas sargyboje. Pastebėjęs kareivius, jis tikrai bėgęs per Repšių kiemą, vyrai jį pamatę, o jis tikrai numetęs šautuvą ir pasislėpęs tvartelyje. Vyrai iš sodybos pasitraukę, žuvę jau girioje, o sodyboje kareiviai sušaudę tik S.Repšį. A.Baliūnas nurodo, kad P.Repšys buvęs nušautas 1946 m. balandžio 14 d.

Aš atsimenu, kad Svėdasų turgavietėje gulėjo abu mokytojai ir dar 4 (B.Repšytė-Kalpokienė tvirtina, kad tada žuvę ne 6, bet 8vyrai) jauni vyrai. Eilės pakraštyje nuo pietų pusės gulėjo mūsų klasės draugės Bronės Repšytės brolis. V.Valunta

Užkasimo vietoje, Pušynėlyje prie koplytėlės, tebėra J.Matulio ir trijų jo draugų kūnai. 1991 m. ten pastatytas paminklėlis. B.Repšytė-Kalpokienė

Denionys

Aldona Repšytė. Gimusi 1926 m. Denionyse. Tėvai turėjo apie 25 ha žemės. Stribai ir enkavedistai nušovė tėvą ir brolį. Ji buvusi partizanų ryšininkė, bet slapstėsi pas žmones prie Šimonių. Žuvusi slėptuvėje pas ūkininką kartu su Kušlių Maryte Gečiūnaite ir Juozu Jančiumi iš Jotkonių. Įtariama, kad išdavikas buvo pats šeimininkas. Sesers Bronės Repšytės-Kalpokienės liudijimu, tai atsitikę 1950 ar 1951 m. sausio 15 d.

Namų neliko. Motina ir sesuo Bronė taip pat slapstėsi pas žmones. Bronė Repšytė-Kalpokienė 1951 m. buvo nuteista 25 m. lagerių ir 5 m. be teisių. Buvusi Kingyro lageryje sukilimo metu, po to - Taišete. D.Šilinytė-Šili-nienė

Ralys Stukas. Gimęs 1922 m. Denionių kaime. Mažažemis. Slapstėsi nuo kariuomenės Šimonių girioje. Buvo suimtas kartu su kultūrtechniku Jurgiu Guzu, Malaišių Stasiu Nakučiu, Pauriškių Romu Šalaka po Kūčių vakarienės 1944 m., tik ką grįžęs į slėptuvę. Teistas 15 m. lagerių, 5 m. tremties ir 5 m. be teisių. Miręs 1948 m. Kraslage. Buvo nevedęs. Likę namuose tėvai ir du broliai buvo ištremti. R.Šalaka, A.Baliūnas

Pranas Repšys.Gimęs 1880 m. Denionių kaime. Prie Šimonių girios turėjo apie 25 ha ūkį. Pagal dukters Bronės Repšytės-Kalpokienės liudijimą, 1945 m. balandžio 14 d. (pagal A.Baliūną, tai buvo 1946 m. balandį) jis buvo suimtas namuose, ir, varydami per mišką, Svėdasų stribai jį nušovė. Tai padarė stribas Albinas Rašimas (g.1917 m.) iš Vikonių (1949 m. sausio 15 d. A.Rašimą, tuo metu apsigyvenusį tremtinio ūkyje Vikonyse, partizanai sušaudė kartu su žmona ir senele). B.Skardžius pateikia kitą nušovimo versiją: tada P.Repšys tik vienas gyvenęs savo ūkyje, o moterys slapstėsi kažkur Debeikiečiuose. Jis pasiprašęs pas ūkininką Būgą pavėžėti pas jas. Bevažiuodami jie pamatė kareivius su stribais ateinančius.

P.Repšys šokęs iš vežimo ir bėgės į mišką. Miške prisivijęs A.Rašimas jį ir nušovęs.

Stasys Repšys.Gimęs 1927 m. Denionyse. Sesuo Bronė Repšytė-Kalpokienė tvirtina, kad Svėdasų stribai su kareiviais brolį paėmė namuose. Jį sušaudė atvarytą į Šimonių girią ties Galvydžiais, kur prie slėptuvės jau gulėjo žuvę partizanai. Juos visus tada numetė Svėdasų turgavietėje. Pagal A.Baliūną, tai buvo Svėdasų mokytojai Romas Bagdonas ir Jonas Matulis, Vikonių Cipras Rimkus (pagal kitus šaltinius, C.Rimkus žuvo 1945 m. lapkričio 2-3 d.), Juozas Budreika, Jonas Simonavičius iš Kušlių (Svėdasų vls.) ir Stasys Repšys. Pagal B.Repšytę-Kalpokienę, tada dar žuvo du kamajiškiai partizanai. Juos po keturis sumetę į bulviaduobes pušynėlyje prie koplytėlės. Stasiui Repšiui ir 3 partizanams ten 1991 m. pastatytas paminklėlis.

Drobčiūnai

Vladas Karosas-Vilkas. Gyvenęs Drobčiūnuose. Tėvas Klemensas Karosas, kilęs iš debeikiečių, su svainiais Dūda ir Ridiką nuomojo Drobčiūnų dvarą iš nusigyvenusio pono Mykolo Makvicos. Šiam mirus, nuomotas dvaras likęs jų nuosavybe.

Vladas Karosas ėmė slapstytis nuo pat pirmųjų 1944 m. okupacijos dienų. Tais metais tėvą su dukra ištrėmė į Sibirą. Sūnus partizanavęs Alberto Nakučio-Viesulo būryje. Pagal G.Vaičiūną, prieš žūtį V.Karosas-Vilkas buvęs Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos vadas.

V.Karosas-Vilkas paimtas gyvas 1949 m. lapkričio 1 d. Tarzano slėptuvėje Šimonių girioje. Pagal G.Gimbutį ir S.Indrašių, jis išdavęs Alberto Nakučio-Viesulo slėptuvę Drobčiūnų miške: joje 1949 m. lapkričio 2 d. žuvo septyni partizanai ir tik vienam Juozui Kemekliui-Rokui pavyko ištrūkti gyvam. Pastarasis pasakojęs Pamalaičio Juodeliams, kad iš balso pažinęs kareivius atvedusį V.Karosą-Vilką, kada šis prie angos pasakęs: "Čia įėjimas". Pagal kitus, slėptuvę išdavė Stasys Gimbutis-Tarzanas.

Jonas Pajarskas-Rugelis. Gimęs 1926 m. Drobčiūnuose. 1945-1946 m. žiemą jis slapstėsi pas Indrašius klojime įrengtoje slėptuvėje. Prieš tai dirbo ir gyveno Utenoje. Buvo plechavičiukas, dalyvavo mūšiuose su Armija krajova. Buvo laikomas žuvusiu. Iš tikrųjų buvo patekęs į nelaisvę. Per kelias dienas jis peiliuku išpjovė klėties, kurioje šešiese buvo uždaryti, grindyse skylę ir pabėgo. Grįžo į Uteną. Užėjus rusams, grįžo į tėviškę, iš pradžių slapstėsi namuose, paskui išėjo pas partizanus. Buvo suimtas ir nuteistas 25 m. lagerių. Pusę atbuvęs, grįžo į Lietuvą, labai sunkiai prisiregistravo, visą laiką buvo sekamas. Sukūrė šeimą. Dabar ūkininkauja žmonos tėviškėje. G.Gimbutis, S.Indrašius

Ertėjai

Vytautas Kirdeikis-Papartis. Gimęs 1924 m. Gyveno Ertėjų k. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Tigro slėptuvėje Šimonių girioje prie Iženos upelio. Palaidojimo vieta nežinoma. G.Gimbutis

Galvydžiai

Vytautas Lapienis. Gimęs 1923 m. Galvydžiuose. 1946 m. suimtas gyvas pas ūkininką prie Šimonių. Miręs 1992 m. A.Baliūnas Petras Pajeda. Gimęs 1916 m. Galvydžiuose. Tėvai turėjo apie 40 ha ūkį. Be ginklo slapstėsi nuo tarnybos kariuomenėje. Jų grupė turėjo slėptuvę Šimonių girioje. Vyrai 1944 m. gruodžio 24 d. buvo išėję Kūčių. Denionių Balys Stukas, Malaišių Stasys Nakutis, Romas Šalaka iš Pamiškių ir kulturtechnikas Jurgis Guzas spėję sugrįžti į slėptuvę. Atskirai grįždamas P.Pajeda pakliuvo kareiviams ir atvedė juos prie slėptuvės. Mirė Lukiškių kalėjime. Tėvai buvo išvežti 1945 m. R.Šalaka, A.Baliūnas

Elena Valevičiūtė-Uoksienė-Nida. Gimusi 1922 m. Galvydžiuose. Turėjo 4 brolius ir 3 seseris. Tėvai valdė 56 ha ūkį. E.Valevičiūtė buvusi ryšininkė. Ją įdavė Grikiapelių Vincas Matelis. Nuo pabėgimo iš Kupiškio kalėjimo, ji - Algimanto apygardos partizanė. Bandydama iššliaužti iš Juozo Lapienio-Dariaus slėptuvės 1949 m. lapkričio 1 d. mūšio Šimonių girioje metu, sprogimo buvo pritrenkta ir be sąmonės pateko į enkavedistų rankas. Išlaikė kankinimus ir neišdavė sesers Janinos bunkerio. Turėjo akistatas su Stasiu Gimbučiu-Tarzanu ir Baliu Žukausku-Princu. Nuteista 25 m. Broliai Jurgis ir Vytautas su motina buvo ištremti ir dabar, po lagerių, gyvena Panevėžyje.

Janina Valevičiūtė-Astra. Gimusi 1925 m. Galvydžiuose. Elenos sesuo. Valevičiūčių tėvas Jurgis, nors pats buvo baigęs tik pradinę mokyklą, stengėsi vaikus išmokslinti. Vyriausias sūnus Jurgis buvo baigęs aukštąjį mokslą, Donatas ir Janina - mokytojų seminariją, Bronė - Salų, Elena -Antalieptės žemės ūkio mokyklas. Brolis Vytautas buvo siuvėjas, tik Alfonsas (g.1918) liko ūkininkauti (pagal A.Baliūną, tarnavo kariuomenėje ir 1940 m. žuvo Vilniuje). Iš Valevičių giminės net trys buvę Nepriklausomybės kovų savanoriai - dėdės Antanas, Kazimieras ir Jonas. Pastarasis tėvo brolis buvęs Utenos aps. viršininku.

J. Valevičiūtė aukso medaliu baigė Utenos gimnaziją. Baigusi mokytojų seminariją, prie vokiečių jau dirbo Svėdasų vls. Aulelių pradinėje mokykloje. Po karo, nenorėdama pasiduoti verbavimui, išėjo į mišką. Partizanaudama Janina turėjo leitenanto laipsnį ir buvo atsakinga už Algimanto apygardos ryšius.

Iš partizaninės kovos momentų sesuo E.Uoksienė prisimena vieną, kai ji su Janina ir dar 6partizanais pusryčiavo pas vieną ūkininką Debeikiečiuose. Staiga pamatė ateinančius stribus, vedamus raito leitenanto. Partizanai vos spėjo sušokti ant aukšto. Jiems nebeliko nieko kita, kaip atidengti ugnį į lipanti kopėčiomis stribų vadą. Tada nukauti ir keli stribai. Žuvęs ir vienas partizanas. Janinai peršovę ranką.

J.Valevičiūtė-Astra žuvo 1952 m. spalio 13 d. mūšyje prie Tigro slėptuvės Šimonių girioje. Jų vadas Vaclovas Čepukonis-Tigras tapo Sokolovo agentu-smogiku.

Atgimimo metais Janinos Valevičiūtės ir kartu žuvusių kovos draugų palaikai perlaidoti Panevėžio kapinėse. Pasakojo E.Valevičiūtė-Uoksienė, užrašė D.Šilinytė-Šilinienė, 1994 m.

Jonas Lapienis. Gimęs 1905 m. Galvydžiuose. Su broliu ir seserimi gyveno 12 ha ūkyje. Buvęs šaulys. 1944 m. gruodžio 24 d. per Kūčias jį savo sodyboje nušovė Svėdasų stribai, vadovaujami Kazio Veršilos. Sesuo ir brolis buvo ištremti. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

Antanas Tamošiūnas. Gimęs 1877 m. Gyveno Galvydžiuose. Ūkis apie 20 ha. 1947 m. birželio 30 d. Antaną nušovė siautę Svėdasų stribai ir NKVD. Sušaudyme dalyvavo ir Kazys Veršila. Likę dvi dukros ir žentas Balys Būga 1949 m. ištremti. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

Emilija Tamošiūnienė. Gimusi 1888 m. Gyveno Galvydžiuose, kito Galvydžių Vlado Tamošiūno žmona. Ūkis - apie 20 ha. Ją 1947 m. birželio 30 d. nušovė Svėdasų stribai ir enkavedistai. Buvo kalbama, kad ją pirmiau nusmeigę durtuvu, tik paskiau nušovę ir padegę pirtį. Parkritusi šalia pirties E.Tamošiūnienė smarkiai apdegusi.

Tai Įvyko susišaudymo su partizanais Juozu Birkum iš Vaitkūnų (g.1927 m.) ir Pakštu iš Būtėnų, buvusiais pas Tamošiūnus, metu. Per susišaudymą buvo padegtas ir gyvenamas namas. J.Birkus žuvo, o Pakštas, persirengęs moteriškais drabužiais, pabėgo. (Pakšto, be A.Baliūno, niekas daugiau nežino). Namuose liko sūnus su žmona ir trys 5-10 m. anūkai. Šeima nebuvo ištremta. E.Tamošiūnienės ir J.Birkaus palaikai palaidoti Svėdasuose. A.Baliūnas

Augustas Tamošiūnas. Gimęs 1901 m., 1919 m. savanoris. Valdė apie 20 ha ūki. Kazio Veršilos vadovaujami Svėdasų stribai jį, beginklį, 1944 m. gmodžio 24 d. nušovė miškelyje prie savo sodybos. Lavonas buvo rastas tik po trijų dienų. Liko žmona ir trys 5-12 m. vaikai. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

Gykiai

Alfonsas Budreika. Gimęs apie 1923 m. Gykiuose, vienas iš keturių žuvusių brolių. Dar vienas brolis Stasys buvo suimtas, o Kazys su šeima -ištremtas. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

AntanasBudreika. Alfonso ir kt. brolis, gimęs 1924 m. Gykiuose. Žuvo 1948    m. Šimonių girioje. Palaidojimo vieta nežinoma. A.Baliūnas

Bronius Budreika. Vyriausias iš keturių žuvusių brolių Budreikų. Gimęs 1912 m. Ūkis apie 30 ha. Žuvo 1945 m. liepos 15 d. Kurkliečių mūšio metu. Šeši ten žuvę partizanai buvo numesti Svėdasų turgavietėje. Užkasti Klebono pušynėlyje, netoli Marikonio koplytėlės, prie Šimonių vieškelio. Vėliau partizanai, suorganizuoti Alberto Nakučio-Viesulo, visus perlaidojo Sliepsiškio kapinaitėse (tik vienas Bronius Budreika su karstu, o kiti - susupti į marškas). A.Baliūnas

Jonas Budreika. Gimęs 1921 m. Gykiuose. Buvo ginkluotas partizanas.

1949    ar 1950 m. dingo be žinios. A.Baliūnas

Petras Budreika. Tai jau kitų Budreikų sūnus, gimęs 1924 m. Gykiuose. Tėvai turėjo apie 20 ha ūkį. Petras žuvo kartu su Broniumi Budreika ir dar 4 ar 5 kitais partizanais Kurkliečių mūšyje 1945 m. liepos 15 d. A.Na-kučio-Viesulo partizanų perlaidotas Sliepsiškio kapinėse. A.Baliunas

Stasys Budreika. Keturių žuvusių Budreikų brolis, gimęs 1914 m. Gykiuose. Jis buvo paimtas gyvas ir nuteistas 25 m. lagerių. Paleistas gyveno Latvijoje, o paskui - Utenos internate. A.Baliūnas, D.Šilinytė-Šilinienė

Kazys Matuliauskas. Gimęs 1918 m. Gyveno Gykiuose. Tėvų ūkis - apie 15 ha. Enkavedistų nušautas 1947 m. liepos mėn. Šimonių girioje. Slaptai palaidotas Adomynės kapinaitėse. A.Baliūnas

Albinas Pilkauskas. Gimęs 1921 m. Gykių kaime. Tėvai -vidutiniai ūkininkai. 1944 m. spalio mėn. jį išsivarė kareiviai, ir nuo tada dingęs be žinios. A.Baliūnas

Algirdas Pilkauskas. Gimęs 1924 m., gyveno Gykių k. Tėvai turėjo apie 20 ha ūkį. Buvo ginkluotas partizanas. Besislapstydamas peršalo ir 1947 m. balandį staiga mirė. Slapčia buvo palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

KazysBudreika. Tai dar kitų Budreikų sūnus, sovietų okupacijos auka. Gimęs 1918 m. Gykiuose, tarnavo Lietuvos kariuomenėje eiliniu. 1941 mprasidėjus karui, buvo išvarytas į Rusiją ir 1942 m. žiemą žuvo. A.Baliūnas

Boguslavas Matulevičius. Gimė 1920 m. Gykiuose. Svėdasų gimnazijos, įsteigtos 1943 m., direktorius. Vokiečiai jį sušaudė 1943 (1944?) m. rugsėjo mėnesį tėviškėje. A.Baliūnas

Grikiapeliai

Juozas Grižas. Gimęs 1912 m. Gyveno Grikiapeliuose ir dirbo pas tetas Prūsaites. Slapstėsi nuo tarnybos kariuomenėje. 1946 m. dingo be žinios savo kaimo miške. A.Baliūnas

Vytautas Matuliauskas. Gimęs 1920 m. Gyveno Grikiapelių k. Tėvai turėjo apie 15 ha ūkį. Svėdasų stribai ir enkavedistai rado beginklį slėptuvėje savo namuose. Suimtas dingo be žinios. A.Baliūnas

Algirdas Mikėnas. Gimęs 1923 m., gyveno Grikiapeliuose. Žemės tėvai turėjo apie 10 ha. Suimtas beginklis, namuose besislapstantis nuo ka-riuotnenės. Dingo be žinios. A.Baliūnas

Aleksys Zobarskas. Gimęs 1912 m. Grikiapeliuose. Tėvai turėjo apie 20 ha žemės. 1944 m. rugsėjo mėn. Adomynės pašventoryje nušovė rusų kareiviai. Palaidotas Adomynės kapinėse. Liko žmona ir 4 m. dukrelė. A.Baliūnas

Juozas Žilys. Gimęs 1908 m. Tėvai turėjo apie 12 ha ūkį. Buvo nevedęs. Tarnavo liktiniu puskarininkiu Lietuvos kariuomenėje. 1941 m., prasidėjus karui, buvo išvarytas į Rusiją ir dingo be žinios. A.Baliūnas

Jotkonys

Jakulis. Gimęs 1920 m. Buvo Svėdasų kirpėjas ir fotografas. NKVD persekiojant, 1945 m. pradžioje persikėlė gyventi Į Jotkonis. Čia, J.Stuko sodyboje, 1946 m. vasarą jį nušovė Svėdasų stribai ir enkavedistai. Buvo palaidotas Jotkonių kapinėse. Apie 1980 m. žmonos rūpesčiu palaikai buvo perkelti į Panevėžį. A.Baliūnas

Juozas Jaučys. Gimęs 1924 m. Gyveno Jotkonyse. Tėvų ūkis - 12 ha. Žuvo 1947 m. enkavedistų apsuptas Šimonių girioje prie Priepodo ežero. Slapčia palaidotas Adomynės kapinėse. Namuose likusios dvi seserys buvo persekiojamos, viena suimta. A.Baliūnas

Juozas Jančys-Lakštingala. Gimė 1913 m. Gyveno Jotkonyse. Žuvo bunkeryje pas ūkininką Šimonių vls. 1950 ar 1951 m. sausio 15 d. kartu su Aldona Repšyte iš Denionių ir Maryte Gečiūnaite iš Kušlių (Svėdasų vls. ). Visi trys slapčia palaidoti Adomynėje. J.Trečiokas. B.Repšytė-Kalpokienė

Albinas Pajarskas-Bebas. Gimęs 1925 m. Jotkonyse. Tėvai turėjo 25 ha ūkį. Tėvas buvo 1919 m. savanoris. Šeimoje, be Albino, buvo dar 4 dukterys. Buvo baigęs Rokiškio gimnaziją. Į mišką išėjo 1945 m. liepos mėn. Albinas buvo Algimanto apygardos štabo viršininkas, žuvęs išdavus Montės bunkerį prie Priepodo ežero Šimonių girioje 1949 m. lapkričio 1 d. Kartu su kitais žuvusiais partizanais užverstas bunkerio griuvėsiais, bet naktį tėvo Stepono Pajarsko ir Vandos Vigėlytės išvogti ir po kelių dienų slapčia palaidoti Adomynės kapinėse.

Namiškiai buvo nuolatos suiminėjami ir tardomi. Nuo 1949 m. trėmimo namiškiams pavyko pasislėpti. Seserį Verutę suėmė 1951 m. Šešerius metus atbuvo Vorkutoje. Čia ištekėjo už Stasio Kriaučiūno, patekusio į nelaisvę 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios mūšyje. Grįžusi baigė vidurinę mokyklą ir Utenos medicinos seserų mokyklą. Gyvena ir dirba Švenčionėliuose. V.Pajarskaitė-Kriaučiūnienė

Jonas Stukas. Gimęs 1926 m. Jotkonyse. Tėvai mažažemiai. Žuvo 1946 m apsuptas Šimonių girioje. Slapčia palaidotas Adomynės kapinėse. Namie likusi sesuo turėjo slapstytis. A.Baliūnas

Rozalija Trečiokaitė-Rožytė. Gimusi 1907 m. Jotkonyse. Nuolatinių valdžios priekabių dėl brolio Jurgio buvo priversta išeiti į mišką. Suimta 1949 m. lapkričio 2 d. mūšio Šimonių girioje metu. Šešerius metus atbuvo Intoje. Po lagerių gyvena Svėdasuose.

Jurgis Trečiokas-Rytas. Gimęs 1917 m. birželio 2 d. Jotkonyse. Ūkis 10 ha. Keli vaikai mirė maži, liko 4 seserys ir Jurgis - jauniausias. Tėvas nevaldė kojų ir mirė 1925 m., o motina - 1931 m. Jurgis nuo 13 metų liko "gaspadoriumi". Nuo 1930 m. kėlėsi į vienkiemius, todėl seserų komanduojamas Jurgis turėjo vežioti akmenis ir rąstus, bei trobas statytis.

Nuo kariuomenės pradėjo slapstytis 1944 m. - dar be ginklo ir netoli namų. Du kartus pavyko pabėgti apšaudomam. Turėjo bunkerį šulinyje: rentinys buvo medinis, jame pasidarė landą. Įėjimas buvo gerai užmaskuotas, bunkeris turėjo gerą ventiliaciją, maisto nuleisdavo kibiru. Vėliau kitam perleidęs tą bunkerį. Prisiregistravo, tačiau kai registrantus pradėjo persekioti ir suiminėti, pasitraukė į mišką. 1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girios mūšyje buvo suimtas. Lageriuose atbuvo 10 m. Grįžęs prisiglaudė pas seserį Stefaniją netoli Svėdasų. Vėliau įsikūrė Debeikiuose, visą laiką dirbo kolūkyje - lageriuose išmoko suvirintojo amato. Šiuo metu ūkininkauja.

Jonas Jančys.Gimęs 1918 m. Jotkonyse. 1941 m. tarnavo kariuomenėje ir dingo be žinios. A.Baliūnas.

Krašteliai

Bronius Braziūnas.Gimęs 1921 m. Žuvo 1946 ar 1947 m. D.Šilinytė-Šilinienė

Svėdasų Kunigiškiai

Antanas Baltuška. Gimęs 1924 m. Slapstėsi su broliais Augustu ir Jonu, bet prisiregistravo. Gyvenimą baigė Adomynėje. D.Šilinytė-Šilinienė

Augustas Baltuška. Gimęs 1918 m. Kunigiškiuose. Tėvų ūkis - apie 30 ha. Laikėsi tėviškės apylinkėse kartu su broliu Jonu, Albinu Mėginiu, iš Gykių kilusiu Bronium Budreika ir kt. Žuvo 1945 m. liepos 15 d. ties Kurkliečiais. Pasakojama, kad jis su draugais maudęsis Malaišoje, kur buvo stribų ir kareivių užklupti. Juos išdavęs Kunigiškių Antanas Zovė -Albino Mėginio sesuo Bronė pati mačiusi tą rytąjį jojantį Svėdasų link. A.Baltuška su kitais žuvusiais draugais buvo užkastas pušynėlyje ties koplytėle bulviaduobėje, bet netrukus jie visi buvo perlaidoti Sliepsiškio kapinaitėse. Giminių rūpesčiu jiems dabar pastatytas paminklas.

Sesuo Bronė, ištekėjusi už Malaišių Broniaus Gečiūno, buvo ištremta 1941 m. birželio 14 d. į Altajų. Pabėgusi iš tremties. Gyvena Panevėžyje. Sesuo Teofilė su motina buvusios ištremtos į Molotovo (Permės) sritį. Abi grįžusios į Lietuvą. Sesuo gyvena Anykščiuose. D.Šilinytė-Šilinienė

Jonas Baltuška. Gimęs 1922 m. Kunigiškiuose. Žuvo 1945 m. liepos 15 d. Kurkliečių mūšyje kartu su broliu Augustu. D.Šilinytė-Šilinienė

Jurgis Baltuška. Trijų partizanų - Antano, Augusto ir Jono - tėvas. Gimęs 1895 m.(?). Kareivių nužudytas 1945 m. liepos 15 d. Kurkliečių mūšio dieną. Namuose likusi tik žmona. A.Baliūnas

Jonas Mašanauskas. Gimęs 1914 m. Kunigiškiuose. Tėvai turėjo 1-3 ha žemės. Partizanais buvo ir broliai Petras su Vytautu. Jono žmona iš to paties kaimo Paulina Grižaitė, buvo partizano Jurgio Grižo sesuo. Prisiregistravęs Jonas Mašanauskas 1947 m. gruodį su visa šeima (tėvais Ona ir Juozapu, seserimi Verute bei 3-5 m. dukrelėmis Danute ir Algimanta) buvo ištremtas į Tomsko srities Zariankos rajoną. Žmona buvo politinė kalinė. J.Mašanauskas mirė jau grįžęs, Rokiškyje. Pagal sesers Verutės pasakojimą, užrašytą D.Šilinytės-Šilinienės

Petras Mašanauskas. Gimęs 1918 m. Kunigiškiuose. Jono ir Vytauto brolis. Buvo vedęs Stasę Vilutytę, kurios brolis Vytautas taip pat buvo partizanas. Vilučiai Kunigiškiuose nuomojo Kastutės Šilinaitės 26 ha ūkį. Čia įrengtoje slėptuvėje 1945 m. rugpjūtį P.Mašanauską surado ir suėmė kareiviai. Buvo nuteistas 25 m. Vorkutoje išbuvo 13 m. Sesers Verutės liudijimu, prieš trejetą metų dar gyveno Mažeikiuose. D.Šilinytė-Šilinienė

Vytautas Mašanauskas. Gimęs 1923 m. Kunigiškiuose. Jono ir Petro brolis. Partizanavo nuo 1945 m. Buvo labai drąsus. Dažnai net dieną jodinėdavo raitas. Sesuo spėja jį žuvus Gykų kaimo palaukėje, netoli tėviškės. D. Šilinytė-Šilinienė

Albinas Mėginis. Gimęs 1924 m. Kunigiškiuose. Ūkis - tik 6ha. Slapstėsi kartu su to paties kaimo broliais Baltuškomis. Namuose likusi tik motina ir sesuo. Žuvo 1945 m. liepos 15 d. Kurkliečių mūšyje. Kelias dienas žuvusieji buvo pamesti Svėdasų turgavietėje.. Užkasė juos pušynėlyje prie koplytėlės, senoje bulviaduobėje. Bronė Mėginytė-Nemajūnienė, dabar gyvenanti Valkūnuose, surado kapą, o partizanai po kokio mėnesio slapčia perlaidojo palaikus Sliepsiškio kapinaitėse. Sesuo Bronė, nors ir buvojau ištekėjusi, bet Sibiro neišvengė: su vyru ir sūneliu atbuvo tremtį Krasnojarsko krašte. Grįžę į Lietuvą gyvena Kunigiškiuose. D.Šilinytė-Šilinienė

Vytautas Vilutis. Vilučiai nuomojo Kunigiškių Kastutės Šilinaitės 26 ha ūkį. Vytauto seserį buvo vedęs Petras Mašanauskas. V.Vilutis buvo drąsus partizanas. D.Šilinytė-Šilinienė prisimena, kad į jos tėvų namus Kunigiškiuose jis užeidavęs net žiemą, vilkėdamas baltais maskuojančiais drabužiais. Palaidotas Adomynės kapinaitėse kartu su Gykių Alfonsu Bud-reika. Jų pavardžių nėra partizanų paminklėlyje - tai kitas kapas.

Vyžuonų Kunigiškiai

Romas Matulionis. Gimęs 1912 m. Jis 1946 m. birželio 15 d. pateko į Utenos stribų pasalą prie Kunigiškių tilto per Šventąją ir žuvo. Slapčia palaidotas savo kaimo kapinėse. A.Baliūnas

Bronius Morkūnas. Gimęs 1920 m. 1947 m. birželio 26 d., važiuodamas vežimu su broliu Stasiu pateko į Utenos stribų pasalą Kušlių miške ir žuvo. Slapčia palaidotas Kunigiškių kaimo kapinėse. A.Baliūnas

Jonas Morkūnas. Gimęs 1918 m. Žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. tarp Skudutiškio ir Pakalnių. Palaikai užkasti Utenoje prie Dauniškio ežero. A.Baliūnas

Stasys Morkūnas. Gimęs 1912 m. 1947 m. birželio 15 d. su broliu Bronium važiavo vežimu ir žuvo Kušlių miške, patekę į Utenos stribų pasalą. Palaidotas Kunigiškių kaimo kapinėse. A.Baliūnas

Kupriai

Ferdinandas Mikėnas. Gimęs 1923 m. Kupriuose tėvai turėjo apie 20 ha ūkį. Žuvo Vilkabrukių miške per susišaudymą su Vyžuonų stribais ir NKVD. Tėvai ir dvi vyresniosios seserys buvo ištremti. A.Baliūnas.

Kušliai

Jane Gečiūnaitė. Gimusi apie 1926 m. Kušliuose. Tėvai turėjo apie 10 ha ūkį. Iš pradžių su seseria buvusios partizanų ryšininkės, paskui dėl valdžios persekiojimų turėjo išeiti į mišką.Žuvo 1952 m. spalio 13 d. Šimonių girioje bunkeryje kartu su Janina Valevičiūte.¹Atgimimo metais iš užkasimo vietos kartu su kitų žuvusiųjų palaikais perlaidota Panevėžio kapinėse. B.Skardžius, E.Valevičiūtė-Uoksienė

Marytė Gečiūnaitė. Janės sesuo, gimusi apie 1926 m. Kušliuose. Žuvo 1950 ar 1951 m. sausio 15 d. kartu su Aldona Repšyte iš Denionių bunkeryje pas Šimonių valsčiaus ūkininką, greičiausiai šeimininkui išdavus. Buvo palaidota Adomynėje, vėliau artimieji palaikus perkėlė į Panevėžį. B.Repšytė-Kalpokienė, B. Skardžius

Balys Lapienis Gimęs apie 1922 m. Iš pradžių buvo stribu Svėdasuose. Sesuo pasakojo, kad ten jis buvo partizanų siųstas, bet netrukus turėjo sprukti į mišką. Dar norėjo kažką patvarkyti namuose. Bedirbantį užklupo Svėdasų stribai ir kareiviai. Tai atsitiko 1946 m. spalio 8d. Jį peršovė saugumo viršininkas Novosiolovas. Sužeistą B.Lapienį nuvežė į Debeikius, paskui į Uteną - ten ant operacinio stalo ir mirė. Kūną atidavė namiškiams. Palaidotas Svėdasuose. B.Skardžius

Povilas Ralickas. 1945 m. lapkričio 21 ar 24 d. P.Ralicką partizanai paliko sargyboje pamiškėje, netoli Prano Repšio sodybos, o kiti vyrai nuėjo pas Repšius. Netrukus Ralickas pamatė kareivius ir šokęs bėgti pas Repšius. Troboje buvę vyrai, pamatę bėgantį, spėjo išsprukti. Ralickas kieme numetė šautuvą ir pasislėpė tvartelyje. Kareiviai nušovė kieme buvusį ir nesislapstantį šeimininkų sūnų Stasį Repšį (g.1927 m.) ir užklupo netoli pasitraukusius partizanus, kurie visi žuvo. B.Skardžius prisimena, kad P.Ralickas, vėliau eidamas registruotis, stabtelėjęs Skardžių kieme ir pasakęs: "Nešu kudašių!" Prisiregistravęs iki mirties 1974 m. gyveno tėviškėje. Suimtas nebuvo.

Jonas Simonavičius. Buvęs miško darbininkas, nes žemės turėjo labai mažai. Žuvo 1945 m. lapkričio 21 ar 24 d. prie Denionių Repšio kartu su kitais 5 ar 7 vyrais. B.Skardžius

Liepagiriai

Stasys Gimbutis-Tarzanas. Gimęs Liepagirių kaime. Tai rusų - "burliokų" kaimas, kuriame buvo keli lietuviai ūkininkai. Buvęs būrio, vėliau - Šarūno rinktinės vadas. Dvi žiemas laikėsi pas Indrašius Narbūčiuose. Suimtas 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios mūšio metu. Žmonių buvo įtarinėjamas išdavystėmis, tačiau Indrašių jis neišdavė. Jų neišdavė nei V.Karosas-Vilkas iš Drobčiūnų. S.Gimbutis buvo nuteistas 25 m., bet (gal buvusiems kaimynams rusams reikalaujant?) vėliau, panaikinus mirties bausmės draudimą, Utenoje buvo perteistas ir jam buvo paskirta mirties bausmė.

Tėvai ir sesuo Valė buvo ištremti. Sesuo Valė du kartus iš tremties pabėgo, bet paskui išprotėjo. A.Baliūnas, G.Gimbutis, S.Indrašius, G. Vaičiūnas

Jančys-Tėvukas. Žinoma tik tiek, kad Jančys yra kilęs iš Liepagirių ir žuvo 1949 m. lapkričio 1-2 d. Šimonių girios mūšio metu Žaibo slėptuvėje, prie Iženos upelio. G.Gimbutis

Regina Jančytė. Žinoma, kad ji buvo Tėvuko duktė. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. kartu su tėvu ir dar 3 partizanais. G.Gimbutis

Juozas Rimkus-Gaspadorius, Žvalgas. Jis yra iš Jurgio Trečioko bunkerio, sunaikinto 1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girioje. Pasak J.Trečioko, J.Rimkus iš pradžių bijojęs ir stribų, ir partizanų, Buvo prisiregistravęs, bet vėl pasitraukęs į mišką, nes iš jo pareikalavo ginklo. Savo neatidavęs, bet apie kitų registrantų ginklus jis pašnekėjęs. J.Trečiokas jo pasigailėjo ir priėmė į savo bunkerį. Suimtas. Lagerių keliai nežinomi. G.Gimbutis, J. Trečiokas

Maleišiai

Albertas Nakulis-Viesulas. Gimęs 1910 m. Maleišiuose. Kariuomenės dalinys 1944 m. lapkričio 27 d. apsupo tėvo Antano Nakučio namus. Žmonių nieko nerado. Nušovė šuni, pagrobė kiaules, naminius paukščius, dalį kito turto. Rytojaus dieną buvo atvarytos pastotės turtui išvežti: net langus ir duris išlupo. Tada broliai Albertas ir Stasys išėjo į mišką.

A.Nakutis buvo Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės J.Tumo-Vaižganto būrio vadas. Turėjo didelį autoritetą tarp partizanų. Be kita ko - fiziškai labai stiprus. Kurį laiką slapstėsi pas Indrašius Narbūčiuose. Žuvo savo slėptuvėje Drobčiūnų miške 1949 m. lapkričio 2 d. kartu su šešiais partizanais, išduotas Šimonių girioje 1949 m. lapkričio 1 d. gyvų paimtų Stasio Gimbučio-Tarzano ar Vlado Karoso-Vilko parodymų. Slapčia perlaidotas kartu su savo vyrais Kunigiškių kapinaitėse. Atgimimo metais jiems pastatytas paminklas. Iš jų bunkerio gyvas likęs Juozas Kemeklis-Rokas draugų garbei yra parašęs eilėraštį "Broliams septyniems".

Dar gyvos seserys: Bronė Utenoje, Irena Kaune, Vlada Panevėžyje. S.Indrašius, D.Šilinytė-Šilinienė

Stasys Nakutis. Gimęs 1922 m. Maleišiuose. Alberto brolis. Suimtas 1944 m. gruodžio 24 d. tik ką grįžęs su draugais po Kūčių vakarienės Šimonių girios slėptuvėje netoli Denionių kartu su Jurgiu Guzu, Denionių Baliu Stuku ir Pauriškių Romu Šalaka. Visi gavo po 15 m. lagerių, 5 m. tremties ir 5 m. be teisių. S.Nakutis mirė Norilsko lageryje. Jo kaulai ten likę, bet jam supiltas simbolinis kapas Kunigiškių kapinėse, greta brolio Alberto. R.Šalaka, D.Šilinytė-Šilinienė

Mikieriai

Mateušas (Mataušas) Povilionis. Gimęs 1921 m. Gyveno Mikieriuose. Tėvai turėjo apie 20 ha ūkį. Mateušas buvo pas dėdę Povilionį Plikiškių kaime, kai 1945 m. gruodžio 19 d. šią sodybą apsupo Šimonių stribai su enkavedistais ir jį prie trobos nušovė. Palaidotas Šilagalių kapinaitėse. 1989 m. jo palaikai buvo perkelti į Svėdasų kapines. M.Povilionis yra vyskupo Liudo Povilionio brolis. A.Baliūnas

Milokiškis

Peliksas Gimbutis. Gimęs 1917 m. Tėvų ūkis - 9 ha. Partizanavo apie dvejus metus (1944-1947 m.). Laikėsi Drobčiūnų miške. Prisiregistravo ir pasitraukė į Kaliningradą. Čia Įsidarbino geležinkelyje ir žuvo suspaustas tarp vagonų. Palaidotas Kaliningrade.

Tėvas, motina ir brolis liko namie, bet gyveno pusiau slapstydamiesi. Išvežti nebuvo. V.Vėbra

Aloyzas Vaičius. Gimęs 1924 m., žuvo 1945 m. Žuvimo vieta nežinoma. Šeima išvežta nebuvo. V.Vėbra

Miškiniai

Petras Miškinis-Šarūnas. Gimęs 1922 m. Miškiniuose. Tėvai turėjo apie 4 ha. Ginkluotas partizanas. 1947 m. gegužės 30 d. stribų ir enkavedistų buvo užkluptas Vaitkūnų ežere: visą dieną mirko sąžalyne, užsimaskavęs vandens lelijų lapais. Jo nepastebėjo enkavedistai, visur ežere naršę su valtimis. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, Alberto Nakučio-Viesulo slėptuvėje. Iš pušynėlio prie koplytėlės visų septynių Drobčiūnuose žuvusių partizanų palaikai netrukus buvo perkelti į Kunigiškių kaimo kapines. Atgimimo metais jiems pastatytas paminklas. Dabar yra gyva sesuo ir brolis Vladas. A.Baliūnas, G.Gimbutis

Antanas Šilinis. Gimęs 1922 m. Miškiniuose buvo apie 12 ha ūkis. Žuvo 1947 m. gegužės 30 d. Vaitkūnų ežero mūšyje. Palaidotas slaptai Adomynės kapinėse. A.Baliūnas

Pranas Šilinis. Antano brolis, gimęs 1911 m. Miškiniuose. 1942-1944 m. buvo Svėdasų valsčiaus viršaičiu. Užėjus rusams, 1944 m. buvo suimtas ir nuteistas 15 m. lagerių. Ten ir mirė 1954 m. A.Baliūnas

Jurgis Šinkūnas. Gimęs 1918 m. Miškiniuose. Ūkis - apie 12 ha. Ginkluotas partizanas, žuvo 1949 m. birželio mėn. Šimonių girioje netoli Palegės. Kur palaidotas, nežinia. Liko du broliai, buvę ilgai persekiojami valdžios. A.Baliūnas

Narbūčiai

Bronius Bekintis. Gimęs 1908 m. Narbūčiuose. Žuvo 1947 m. apie Kuo-sus (Kamajų vls.). D.Šilinytė-Šilinienė

Vladas Bekintis. Gimęs 1916 m. Narbūčiuose. Žuvo 1945 m. D.Šilinytė-

Šilinienė

Vladislovas Buitvydas. Gimęs 1925 m.Dar tada vyrai beveik nesislapstė. Buvo svečiuose pas draugus Petrauskus Linskio kaime. Ten juos suėmė, surišo rankas ir išsivarė. Kušlių (Užpalių vis.) pamiškėje V.Buitvydą ir Juozą Petrauską (g. 1923 m.) sumušė ir nušovė 1944 m. gruodžio 22 d. Tai padarė stribai - buvę mokyklos draugai - su kareiviais. S.Indrašius

Stasys Gimbulis-Rūkas. Gimęs 1921 m. Narbučiuose. Tėvų ūkis - 18 ha. Išsilavinimas - nebaigtas vidurinis. Kad šeima išvengtų valdžios persekiojimų, vyresnysis brolis Rapolas išėjo į kariuomenę, po demobilizacijos buvo nuteistas 10 m. lagerių. Stasys žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, išdavus Alberto Nakučio-Viesulo slėptuvę. Iš šeimos dabar likę brolis Gasparas ir seserys Dana ir Liuda. G.Gimbutis

Apolinaras Vilutis. Gimęs 1915 m. Būtėnų k., Svėdasų vls. Atėjo į žentus Narbučiuose. Buvo siuvėjas. Pusryčiaudamas pamatė, kad sodybą supa kareiviai su stribais. A.Vilutis bandė bėgti. Vijosi apie tris kilometrus. Pasigavę labai sumušė ir Auleliuosc, Antano Ingausko kieme, nušovė. Tai buvo 1944 m. gruodžio 27 d.

Šarvojo namie. Vėl užėję girti stribai, pamalė ant velionio rankos auksinį žiedą, griebė, bet rankos buvo sustingusios - nepajėgė, o be to, ir susigėdo, kai pamatė, kad visi žmonės į juos žiūri. Palaidotas Narbūčių kapinėse. Liko žmona Natalija ir sūnus Benas (g.1940 08 18). N.Vilu-tienė-Budrienė

Pamiškiai

Juozas lialiūnas. Gimęs 1921 m. Pamiškiuose. Motina turėjo 30 ha ūkį. Slapstėsi nuo kariuomenės. Nušautas Svėdasų garnizono kareivių 1945 m. sausio 1 d. prie slėptuvės Pamiškių miške. Buvo dar beginklis, lavonas buvo apipiltas žibalu ir padegtas. Apdegė drabužiai ir veidas, plaukai. Palaidotas Svėdasuose.

Motinos neištrėmė, tik turtą konfiskavo. Aš, jo brolis Antanas, buvau suimtas ir po savaitės išsiųstas į kariuomenę. A.Baliūnas

Stasys Kulikauskas. Gimęs 1925 m. Gyveno Pauriškiuose - tėvai nuomojo Papšio ūkį. Be ginklo slapstėsi nuo kariuomenės. 1945 m. vasario 2

d. nušautas enkavedistų Kuprių kaimo lauke, Debeikių vls., einantis iš Kapčuškių (Debeikių vls.). Palaidotas Svėdasų kapinėse. Tėvai buvo ištremti. A.Baliūnas

Jurgis Laurelis. Gimęs 1912 m. Pauriškiuose, bet gyveno Mickūnuose, Debeikių vls., kitoje Šventosios pusėje. Beginklis slapstėsi nuo kariuomenės. Nušautas 1945 m. sausio 1 d. kartu su Juozu Baliūnu prie slėptuvės Pauriškių miške. Palaidotas Leliūnų kaimo kapinėse (Debeikių vls.). A.Baliūnas

Romas Šalaka-Vasiula. Gimęs 1926 m. Pauriškiuose. Gražus, didelis ūkis. Buvo baigęs Utenos gimnazijos 7 klases. Išėjo partizanauti antrosios sovietų okupacijos pradžioje. Jų dalinys tada vadinosi "Nepriklausoma Lietuva". Jie keturi vyrai - R.Šalaka, Denionių Balys Stukas, Galvydžiuose gyvenęs Jurgis Guzas ir Stasys Nakutis iš Malaišių - po Kūčių vakarienės 1944 m. gruodžio 24 d. grįžo į slėptuvę Šimonių girioje netoli Denionių kaimo. Pas ką valgė Kūčias, R.Šalaka nebeprisimena. Jau po vidurnakčio, gruodžio 25 d. juos visus suėmė Svėdasų garnizonas, kurį atvedė Antanas Pajėda. Prie šios grupės bylos buvo prijungti dar 4 svėdasiškiai - broliai Antanas, Petras ir Vladas Pajedai bei Jonas Skipitis, nors jie su partizanų grupe beveik neturėjo nieko bendra. Jie visi gavo tą pačią bausmę: 15 m. lagerio, 5 m. tremties ir 5 m. be teisių. Dabar R.Šalaka gyvena Kaune.

1948 m. gegužės 22 d. R.Šalakos motina, brolis su žmona ir 1,5 metų sūneliu buvo ištremti į Irkutsko sritį. Motina 1958 m. ten mirė. Palaikai 1990 m. perkelti į Svėdasų kapines.

R.Šalakos slapyvardis - tai pro jo tėviškę tekančio upelio tarminė forma.

Vlada Albina Vizbarienė. Gimusi 1921 m. Apirbų kaime, dabar Puožo apylinkė, Kupiškio r. G.Vaičiūnas nurodo ją kilusią iš Aukštupėnų vls., Drulėnų k. Nuo 1946 m. mokytojavo Pauriškių pradinėje mokykloje. Dėl vietinės valdžios persekiojimų 1947 m. rudenį, palikusi dukreles Dainą ir Živilę (apie 7-10 m.) išėjo partizanauti. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girioje kartu su 4 kitais partizanais. V. A. Vizbarienė buvusi šaulė, taip pat ir jos vyras. Jis partizanaudamas netyčia susisprogdino. A.Baliūnas. J. Trečiokas

Petrikinė

Gasparas Simonavičius.Petrikinė - išnykęs kaimelis pačiame Svėdasų valsčiaus kampe, už Gudonių. Simonavičius žuvo netoli namų 1947 m. Palaidotas Adomynės kapinėse. A.Baliūnas

Skverbai

Aloyzas Malinauskas.Gimęs 1895 m. Gyveno Skverbuose. Buvo Svėdasų girininkijos eigulys. Nušautas kartu su žmona 1945 m. vasarą miškelyje prie savo sodybos. Nušovė Šimonių stribai su enkavedistais. Ten pat ir buvo užkasti. Buvo bevaikiai, todėl jų palaikai ir dabar ten tebėra. A.Baliūnas

Malinauskienė.Gimusi apie 1894 m. Žuvo kartu su vyru. A.Baliūnas

Sliepsiškis

Balys Lapienis.Gimęs 1924 m. Sliepsiškyje. Suimtas 1945 m. sausio 2-3 d. Nuteistas 10 m. ir prabuvo Norilsko lageryje "Miedviežij ručej". Dabar gyvena Anykščiuose. A.Baliūnas

Juozas Lapienis-Darius, Beržas. Gimęs 1909 m. Sliepsiškyje. Tėvų ūkis - 42,36 ha. Buvo aktyvus šaulys, prie vokiečių - seniūnas. Antrą kartą užėjus rusams, visi keturi broliai išėjo Į mišką. Namie liko motina Ona Lapienienė ir Juozo žmona su dviem vaikais, bet jos greit turėjo palikti namus dėl valdžios persekiojimų ir slapstytis pas gimines. Broliai Lapieniai Šimonių girioje, už Priepodo ežero, išsikasė bunkeri. Greit prie jų prisidėjo broliai Bronius ir Juozas Rimkai iš Vikonių. Ginklų dar neturėjo. 1945 m. sausio 2-3 naktį jie buvo apsupti kareivių ir suimti. Juos išdavęs Budreika (vardo Balys Lapienis gerai neprisimena) iš Būtėnų kaimo.

Kai visi vyrai tada buvę suimti ir suguldyti prie slėptuvės, Juozas Lapienis buvęs nuvarytas toliau sušaudyti. Pasigirdo keletas serijų, kareivis grįžęs ir atraportavęs, kad įsakymas įvykdytas. Bet, pasirodo, kad Juozas Lapienis pabėgo net nesužeistas ir žuvo tik 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, slėptuvėje už Denionių ežero į Palegę. Tada J.Lapienis-Darius buvo Šarūno rinktinės vado adjutantas. Tai buvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo slėptuvė. Tame mūšyje žuvo dar du partizanai. Visų jų palaikai 1991 m. rugpjūčio 9d. brolių Lapienių ir Juozo sū-naus Tautvydo rūpesčiu iš žūties vietos perlaidoti Sliepsiškio kaimo kapinėse, vadinamose Semeliškių. Pastatytas ir paminklėlis.

Kazys Lapienis. Gimęs 1913 m. Sliepsiškyje. Juozo ir Balio brolis. Buvo ištremtas į Vorkutą ir Karagandą.

Vladas Lapienis. Gimęs 1915 m. Sliepsiškyje. Juozo, Balio ir Kazio brolis. Be teismo buvo kalinamas dvejus metus, bet paleistas, nes iš vaikystės neprigirdėjęs.

Stasė Vigėlytė-Živilė. Gimusi 1925 m. Sliepsiškyje. Tėvų ūkis - apie 25 ha. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios mūšyje - visi 6 partizanai buvę Montės slėptuvėje, prie Priepodo ežero, susisprogdino. Juos, užverstus slėptuvės griuvėsiuose, surado čia žuvusio Algimanto apygardos štabo viršininko Albino Pajarsko-Bebo tėvas Steponas Pajarskas iš Jotkonių ir Stasės Vigėlytės sesuo Vanda. Jų visų palaikai slapčia palaidoti Adomynės kapinėse 1949 m. lapkričio 6-7 naktį. Jiems visiems karstus padarė Jonas Senvaitis iš Druskių. A.Baliūnas, G.Gimbutis, V.Vigėlytė-Ke-meklienė

Antanas Žalnieriūnas. Žalnieriūnai į Sliepsiškį atsikėlė iš Žemaitijos -čia nuomojo ūkius, vėliau buvo miško darbininkai. Antanas (g.1926 m.) partizanavo nuo 1945 m. Buvo sužeistas į akį, bet pagijo. Žuvo 1948 ar 1949 m. Brolis Mykolas (g.1920 m.) - partizanų ryšininkas, vėliau susidėjo su stribais. Rastas nušautas miške. Brolis Aleksys (g.1917 m.) partizanavo nuo 1945 m., bet legalizavosi ir buvo paimtas į kariuomenę. Jau miręs, palaidotas Svėdasuose. Dar vienas brolis tarnavo Lukiškėse prižiūrėtoju. Daug padėjo kaliniams, kol pats pateko į lagerius. Gyvena Sliepsiškyje. B.Skardžius

Svėdasai

Romas Bagdonas. Jaunas Svėdasų gimnazijos mokytojas. Matyt, kilęs iš neturtingos šeimos, nes mus, mokinius, stebino prastas kostiumas ir nunešioti batai. Atrodo, kad buvo kilęs nuo Duokiškio. Kartu į mišką išėjo, kartu ir žuvo su kitu mokytoju Jonu Matuliu iš Daujočių. Jie, šeši vyrai, žuvo 1945 m. lapkričio 21 ar 24 d. prie Denionių Repšio sodybos. Amt antkapinio paminklo pušynėlyje prie koplytėlės iškalta kita data -1946 m.

Jų palaikai ilsisi užkasimo vietoje. A.Baliūnas, B.Repšytė-Kalpokienė, V.Vigėlytė-Kemeklienė, V.Valunta

Pranas Galvydis-Valteris. Gimęs 1912 m. Svėdasų miestelio vienkiemyje. Tėvi.škė - ant Alaušo ežero kranto. Jis turėjo vienas slėptuvę Šimonių girioje - buvo vienišiaus charakterio. Žuvo savo slėptuvėje 1949 m. lapkričio 1-2 d. mūšyje. Žūties metu buvo Algimanto apygardos ūkio dalies viršininkas. Mėgdavęs taisyti ginklus - toks buvojo pomėgis. J.Trečiokas, D.Šilinienė, G. Vaičiūnas

Jonas Meškauskas-Caras. Gimęs 1924 m. Svėdasų miestelio vienkiemyje, tame krašte, kuris dabar vadinamas Moliakalnio kaimu. Tėvai turėjo 16 ha ūkį. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d., išdavus J.Tumo-Vaižganto rinktinės Alberto Nakučio-Viesulo slėptuvę. Su 6 ten žuvusiais draugais buvo užkastas pušynėlyje prie koplytėlės, bet netrukus visi slaptai buvo palaidoti Kunigiškių kapinėse. Dabar ten pastatytas paminklas.

Sesuo Valė, 1949 m. gegužį nuteista 10 m. lagerių, dabar gyvena Moliakalnyje. Dvi seserys gyvena JAV. Pagal sesers Valės užpildytą žuvusio rezistento anketą

Šeduikiai

Bronius Pajeda. Gimęs 1922 m. Žemės turėjo 20 ha. Išduotas savo sodyboje žuvo 1945 m. Su juo tada žuvo to paties kaimo Feliksas Paršiukas ir Bislys iš Kepių k., Užpalių vls. Buvo nušauta ir Broniaus motina. Visi trys vyrai buvo numesti Svėdasų turgavietėje ir paskui užkasti pušynėlyje prie koplytėlės. Perlaidotas Duokiškyje - savo parapijos kapinėse kartu su F.Paršiuku, tačiau antkapiniame paminklėlyje yra tik F.Paršiuko pavardė. Sesuo Valė Jablonskienė gyvena Šilutės r. Dvylių kaime. V.Vėbra

Pranas Pajeda. Gimęs 1919 m. Broniaus brolis. Žuvo Mikniūnų šile (Kamajų vls.) turbūt 1947 m. Palaidotas Duokiškio kapinėse. V.Vėbra

Feliksas Paršiukas. Gimęs 1916 m. Šeduikiuose. Žemės - 15 ha. Žuvo 1945 m. Šeduikiuose, Antano Pajedos sodyboje. Po išniekinimo Svėdasų turgavietėje užkastas pušynėlyje prie koplytėlės. Jie visi buvo palaidoti Duokiškio kapinėse, tačiau paminklėlyje yra įrašytas tik Feliksas. Brolis Antanas atbuvo 10 m. Vorkutoje - buvo įskųstas, kad tarnavo vokiečiams 1941 m. Dar gyvi sesuo ir brolis Bronius, gyvena Utenoje. V.Vėbra

Pajedienė. Dviejų partizanų Broniaus ir Prano motina, nušauta kareivių 1945 m. savo sodyboje, kai buvo išduoti trys joje besislapstą partizanai. V.Vėbra

Šilagaliai

Petras Baršauskas. Gimęs 1923 m., iš Šilagaliu. Miško darbininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1-2 d. Šimonių girios mūšyje, bet buvęs partizanas, to mūšio dalyvis Jurgis Trečiokas sako tokio partizano nežinąs, taip pat ir kitų A.Baliūno išvardytų partizanų iš Šilagaliu: Aloyzo bei Juozo Karvelių ir Stepono Labeikio. Jų nemini ir Gasparas Gimbutis, pirmasis sudaręs to mūšio dalyvių sąrašą. Palaidojimo vieta nežinoma. A.Baliūnas

Aloyzas Karvelis. Gimęs apie 1924 m., iš Šilagalių. Miško darbininkas. Iš pradžių be ginklo slapstėsi nuo kariuomenės, paskui prisidėjo prie ginkluotų partizanų. Žuvo 1949 m. lapkričio 1-2 d. mūšyje Šimonių girioje. Palaidojimo vieta nežinoma. A.Baliūnas

Juozas Karvelis. Gimęs apie 1922 m., iš Šilagaliu, Aloyzo brolis. Miško darbininkas. Žuvo 1949 11 01-02 Šimonių girioje. Palaidojimo vieta nežinoma. A.Baliūnas

Emilija Keršulytė. Gimusi 1909 m., iš Šilagaliu. Nušauta 1944 m. gruodžio 19 d. Šimonių NKVD siautimo metu, einanti iš lauko į namus. A.Baliūnas

Steponas Labeikis. Gimęs apie 1923 m. Miško darbininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1-2 d. mūšyje Šimonių girioje. Palaidojimo vieta nežinoma. A.Baliūnas

Vladas Lapicnis. Gimęs 1918 m., iš Šilagalių. Miško darbininkas. Šimonių NKVD kareiviai beginklį išsivarė iš trobos ir kieme nušovė. Tai buvo 1944 m. gruodžio 19 d. Palaidotas Šilagaliu kapinaitėse. A.Baliūnas

Juozas Rimkus. Gimęs 1923 m., iš Šilagaliu. Miško darbininkas. Slapstėsi nuo kariuomenės. Jį savo kieme nušovė Šimonių NKVD įgulos kareiviai 1944 m. gruodžio 19 d. Buvo palaidotas Šilagaliu kapinaitėse. 1989 m. palaikai perkelti į Anykščius. A.Baliūnas

Šlapiašilis

Vladas Vilutis. Gimęs apie 1925 m.Debeikių vls. Varkujų kaime. Augo dėdės šeimoje ir buvo busimasis 12 ha ūkio paveldėtojas. Neginkluotas slapstėsi nuo kariuomenės. Kareivių užkluptas dėdės namuose, bandė bėgti ir buvo nušautas. Tai įvyko, rodos, 1945 m. liepos 16 d. Buvo numestas Svėdasuose, paskui užkastas pušynėlyje prie koplytėlės, bet netrukus slapčia palaidotas Butėnų kaimo kapinėse. V.Valunta

Tadauskai

Balys Palskys-Gintas. Gimęs apie 1920 m. Tadauskuose. Žemės Palskiai turėjo apie 12 ha. Partizanauti išėjo 1944 m. Žuvo apie 1947 m. savo kaime. Kalbama, kad užkastas baloje prie Kamajų plento į Rokiški, kairėje jo pusėje. V.Vėbra

Jonas Palskys.Balio brolis. Žuvęs 1947 m. V.Vėbra

Kazys Palskys-Ąžuolas. Balio ir Jono brolis. Gimęs 1918 m. Žuvo Drobčiūnų miško Alberto Nakučio-Viesulo slėptuvėje 1949 m. lapkričio 2 d. Tuomet jis buvo Viesulo būrio vadas. Kartu su juo žuvo dar 6 partizanai. Iš užkasimo vietos pušynėlyje prie koplytėlės netoli Svėdasų jie visi netrukus buvo slapčia perlaidoti Kunigiškių kaimo kapinėse. Dabar ten pastatytas paminklas.

Palskių šeima buvo gausi: trys seserys ir penki broliai. Sesuo Kazė buvo nuteista 10 m. lagerių. Kitos seserys nuo išvežimo pabėgusios, tai vienos motinos nebevežė, o tėvas tuo metu jau buvo miręs. Emilija ir Kazė Palskytės dabar gyvena Salose. V.Vėbra, G. Vaičiūnas

Pranas Sakalauskas. Gimęs 1911 m. Buvęs Lietuvos kariuomenės psk. Nuo 1944 m. slapstėsi namuose. Pamatęs kareivius, bėgo. Kareiviai su šunimi vijosi 3 km ir pamiškėje prie Duokiškio nušovė. Tai buvo jau 1946 m. Užkastas baloje prie Kamajų plento į Rokiški. Gyveno su seseria. Ji ištremta nebuvo. V.Vėbra

Vaitkūnai

Steponas Banys. Gimęs 1910 m. 1945 m. suimtas ir nuteistas 15 m. Apie 1952 m. mirė lageryje. A.Baliūnas

Albinas Birkus. Gimęs 1923 m. Vaitkūnuose. Tėvų ūkis - 15 ha. Žuvo 1948 m. gegužės 3 ar 30 d. Vaitkūnų ežero salos mūšyje. Slapčia palaidotas Jotkonių kapinėse. Tėvai nebuvo išvežti, tik "išbuožinti". A.Baliūnas

Bronius Birkus. Gimęs 1919 m. Vaitkūnuose. Albino brolis. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girios mūšyje Kęstučio slėptuvėje, tarp Priepodo ežero ir Sliepsiškio palaukės. Buvo užkastas žuvimo vietoje. 1989 m. spalio 14 d. žmonos ir dukters rūpesčiu palaikai perkelti į Svėdasų kapines. A.Baliūnas

Juozas Birkus. Gimęs 1925 m. Vaitkūnuose. Albino ir Broniaus brolis. Žuvo 1948 m. birželio 30 d. Galvydžių Vinco Tamošiūno sodyboje. Palaidotas Svėdasuose. A.Baliūnas

D.Šilinytė-Šilinienė girdėjusi, kad J.Birkus ant dėdės Semėno prieklėčio Sliepsiškyje pynęs pintinę ir, pamatęs kareivius, bandydamas pasitraukti į mišką, žuvęs.

Pranas Birkus. Gimęs 1921 m. Vaitkūnuose. Albino, Broniaus ir Juozo brolis. Žuvo 1948 m. gegužės 3 d. Vaitkūnų ežero salos mūšyje. Palaidotas Jotkonių kapinaitėse. A.Baliūnas

Vincas Budreika. Gimęs 1918 m. Vaitkūnuose. 1942-1944 m. tarnavo policijoje. Dingo be žinios 1944 m. gruodį. A.Baliūnas

Feliksas Čečys. Gimęs 1918 m. Suimtas 1948 m. Mirė lageryje. A.Baliūnas

Juozas Čečys.Gimęs 1924 m. Vaitkūnuose. Felikso brolis. Žuvo 1948 m. gegužės 30 d. Vaitkūnų ežero saloje. Slapta palaidotas Adomynės kapinėse. A.Baliūnas

Juozas Čečys. Gimęs 1920 m. Vaitkūnuose. Žuvo 1948 m. gegužės 30 d. Vaitkūnų ežero salos mūšyje. Palaidotas Adomynės kapinėse. A.Baliūnas

Jonas Gikys. Gimęs 1928 m. Žuvo 1947 m. Palaidojimo vieta nežinoma. Žuvo Šimonių girioje. A.Baliūnas

Kazys Gikys.Jono brolis, gimęs 1925 m. Žuvo 1947 m. Palaidojimo vieta nežinoma. A.Baliūnas

Kostas Kindcris. Gimęs 1909 m. Gyveno Vaitkūnuose. Savo sodyboje 1944 m. lapkričio mėn. nušovė kareiviai-dezertyrai. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

Vytautas Musteikis. Gimęs 1917 m. Gyveno Vaitkūnuose. 1948 m. susisprogdino slėptuvėje savo sodyboje. Palaidotas Jotkonių kaimo kapinėse. A.Baliūnas

Alfonsas Nakutis. Gimęs 1920 m., iš Vaitkūnų. Tėvai turėjo 18 ha ūkį. 1948 m. susisprogdino savo namuose įrengtoje slėptuvėje. Palaidotas Jotkonių kapinėse. A.Baliūnas

Pranas Nakutis. Gimęs 1918 m. Vaitkūnuose. Alfonso brolis. Enkavedistų nušautas savo sodyboje 1946 m. Ūkis "išbuožintas". A.Baliūnas

Juozas Pakštas. Gimęs 1921 m. Vaitkūnuose. Tėvų ūkis - apie 20 ha. 1946 m. nušautas enkavedistų savo sodyboje. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

Pranas Pakštas. Juozo brolis, gimęs 1909 m. Vaitkūnuose. Nušautas 1943 m. raudonųjų diversantų. A.Baliūnas

Albertas Rasčius. Gimęs 1921 m., iš Vaitkūnų. Slapstėsi beginklis nuo tarnybos kariuomenėje. Nušovė Svėdasų stribai. Palaidotas Svėdasų kapinėse. A.Baliūnas

Juozas Stukas. Gimęs 1918 m. Vaitkūnuose. Neprigirdėjo. Einantį per lauką stabdė kareiviai, jis nestojo ir buvo nušautas. Tai atsitiko 1945 m. gegužį. A.Baliūnas

Vikonys

Zosė Baronaitė. Gimusi 1914 m. Vikonyse. Bežemė. Partizanų ryšininkė. 1950 m. balandį nušauta Svėdasų stribų, vadovaujamų NKVD leitenanto Trivalos, Grikiapelių Juozo Dundulio kieme, einanti iš trobos į miškelį. Buvo nuvežta į Svėdasus, o po kelių dienų užkasta Klebono pušynėlyje netoli miestelio, senoje bulviaduobėje. Vikonių vyrai padarė karstą ir slaptai palaidojo Vikonių kapeliuose. 1990 m. pastatytas kuklus paminklėlis. A.Baliūnas

JuozasBudreika. Gimęs 1921 m. (kitur A.Baliūnas rašo 1928 m - V.V.). Gyveno Vikonyse. Nušautas 1945 m. lapkričio 21 ar 24 d. Šimonių girioje, prie savo slėptuvės tarp Denionių ir Galvydžių. Kita versija - jis kartu su kitais 5 ar 7 partizanais žuvo Denionių Prano Repšio sodyboje. Nušautus partizanus Galvydžių B.Būga, atvarytas su pastote, nuvežė į Svėdasus. Miestelio aikštėje jie išgulėjo 4 paras, vėliau buvo užkasti pušynėlyje prie koplytėlės.

J.Budreikos brolis Antanas, buvęs pasienio policininkas, ir sesuo Zosė 1944    m. pasitraukė į Vakarus. Likusi sesuo Bronė ir motina slapstėsi ir išvengė arešto. A.Baliūnas

Aleksys Matelis-Audenis. Gimęs 1919 m. Vikonyse. Brolis valdė valaką žemės. 1942-1944 m. buvo Svėdasų valsčiaus sekretorius. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje AntanoStarkaus-Montės bunkeryje prie Pricpodo ežero. Kareivių buvo užkastas slėptuvės griuvėsiuose, bet jų visų palaikus Steponas Pajarskas ir Vanda Vigėlytė nakčia "išvogė", ir paskui buvo palaidoti Adomynės kapinėse. A.Baliūnas, V.Vigėlytė-Kemeklienė

Bronius Rimkus. Broliai Bronius ir Juozas Rimkai, Balio Lapienio iš Sliepsiškio liudijimu, kartu su 4 broliais Lapieniais 1944 m. įsirengę slėptuvę Šimonių girioje. Lapieniai 1945 m. sausio 2-3 naktį buvo suimti. Net pakartotinai paklausus Balio Lapienio, iš jo laiškų neaišku brolių Rimkų suėmimas. Aišku tik, kad jie abu yra buvę lageriuose - B.Lapienis rašo, kad Bronius po lagerių jau esąs miręs, o Juozas gyvena Lietuvoje, bet neaišku, kada ir kaip jie pateko į enkavedistų rankas.

Juozas Rimkus. Broniaus brolis.

Cipras Rimkus. Gimęs 1919 m. Vikonyse. Tėvų ūkis - apie 12 ha. Žuvo

1945    m. lapkričio 21 ar 24 d., t.y. tame pačiame mūšyje, kaip ir Vikonių Juozas Budreika. Namuose liko brolis ir sesuo. Nuvaryti į Svėdasus, jie pajėgę nepripažinti žuvusio brolio. C.Rimkaus palaikai likę pušynėlyje prie koplytėlės. 1989 m. keturiems žuvusiems partizanams pastatytas paminklėlis. Jame įrašytas ir Cipras Rimkus. A.Baliūnas

Vilkabrukiai

Kazys Maslauskas. Gimęs 1920 m., gyveno Vilkabrukiuose. Žuvo 1946

m. rudenį Kušlių miške, netoliausiai nuo Vilkabrukių. Jį nušovė Vyžuonų stribai (iki 1950 m. Vilkabrukiai priklausė Vyžuonų vls.). Palaidotas Kunigiškių kapinėse (Vyžuonų parapija). A.Baliūnas

Juozas Pelionis. Gimęs 1922 m., gyveno Vilkabrukiuose. Jį 1946 m. rudenį Vilkabrukių miške nušovė Vyžuonų stribai ir enkavedistai. Palaidotas Kunigiškių (Vyžuonų) kapinėse. A.Baliūnas

Zoviškiai

Aloyzas Braknė. Gimęs 1923 m. Zoviškiuose. Žuvo 1945 04 18 Šimonių girioje per susišaudymą su enkavedistais. Palaidotas Jotkonių kaimo kapinėse. Motina, brolis ir sesuo buvo išvežti. A.Baliūnas

Jonas Mozūra. Gimęs 1926 m. Zoviškiuose. Žuvo 1947 m. per susišaudymą su enkavedistais Šimonių girioje. Palaidojimo vieta nežinoma. Motina ir 2 seserys slapstėsi. A.Baliūnas

Žalioji

Jonas Skardžius. Gimęs 1928 m., gyveno Žaliosios kaime. Išėjo partizanauti 1946 m. ir po kelių savaičių žuvo. Žūties vieta ir palaidojimo vieta nežinoma. D.Šilinytė-Šilinienė

Partizanai iš kitur

Vilius Bugailiškis-Drąsutis. Kilęs iš Starkonių kaimo nuo Šimonių. Jis žuvo 1952 m. spalio 13 d. Šimonių girioje Tigro slėptuvėje prie Šilagaliu. Šio partizano pavardę radusi Elena Valevičiūtė-Uoksienė KGB archyve, ieškodama žinių apie tada ten žuvusią seserį Janiną. Iš kitur apie V.Bugailiškį nieko nežinoma. Buvę partizanai Jurgis Trečiokas ir E. Valevičiūtė-Uoksienė apie jį nieko nežino. Atgimimo metais visų tame bunkeryje žuvusių partizanų palaikai E.Valevičiūtės-Uoksienės rūpesčiu iš žuvimo vietos perlaidoti Panevėžio kapinėse.

Julijonas Budreika-Tardytojas. Algimanto apygardos vado adjutantas, kilęs iš Skapiškio vls. Kirklėnų kaimo. Žuvo Šimonių girioje 1949 m. lapkričio 1d., Antano Starkaus-Montės bunkeryje.

Vaclovas Čepukonis-Tigras. Gimęs ir augęs Taraldžių kaime, Kamajų vls., vidutinių ūkininkų šeimoje. Lietuvos kariuomenės psk. Jo bunkerio 1949 m. lapkričio 1-3 d. Šimonių girios mūšio metu niekas neišdavė, nors tai vertė padaryti Jurgį Trečioką-Rytą, ir Eleną Valevičiūtę-Nidą - to mūšio metu gyvus paimtus partizanus (žr. jų atsiminimus). Slėptuvė buvo paimta tik po trejų metų, o gyvas pasidavęs V.Čepukonis tapo Sokolovo smogiku-provokatoriumi¹.

¹   1952 m. spalio 13 d. Tigro slėptuvė prie Šilagalių// Laisvės kovų archyvas. T.10. P.32.

Petras Černius-Tigras. Gimęs 1921 m. Nemejfinų k., Kamajų vls. Tėvų ūkis - 21 ha. Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške su dar 6J.Tumo-Vaižganto rinktinės vyrais. Iš užkasimo vietos pušynėlyje prie koplytėlės netoli Svėdasų jų visų palaikai slapčia perlaidoti Kunigiškių kaimo kapinėse.

1945 m. kareiviai nušovė 34 m. sesers vyrą. Brolis, nušautas Kamajų vls. Jurkiškių miškelyje, gulėjo numestas Kamajuose. Sesuo Vitalija Bud-reikienė, gyvenusi Skeirių k., Kamajų vls., 1947 m. gruodžio 29 d. buvo ištremta su 2 vaikais į Sibirą. V.Budreikienė, 1990 m.

Kostas Jasinevičius rašinyje "Susidorojimas su šauliais" ²rašo, jog Petras Černius yra gimęs 1924 m. Nemeniūnų k., Kamajų vls. Jis esąs Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės gen.J.Černiaus brolio sūnus. Petro vyresnysis brolis Jonas (g.1913 m.) buvęs partizanų būrio vadas ir žuvęs 1946 m. lapkričio pabaigoje Kamajų šile (užkastas Kamajų pelkėse). Tada būriui ėmęs vadovauti Petras. Buvęs keliskart sužeistas. Žuvo 1949 11 02.

² Tremtinys. 1995. Nr.20.

Henrikas Danilevičius-Vidmantas. 1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girios mūšyje Tarzano slėptuvėje prie Demonių ežero žuvo kažkoks karininkas Algis, prieš kokį mėnesį čia atsiradęs iš Žemaitijos. Daugiau apie jį nebuvo nieko žinoma. Pasirodo, kad tai būta Henriko Danilevičiaus, kilusio iš Imbrado valsčiaus. Jo tėvas buvo Zarasų apskrities viršininkas. Partizanauti H.Danilevičius išėjo iš Eržviko gimnazijos, kur dirbo mokytoju. G.Vaičiūnas nurodo, kad I I.Danilevičiaus slapyvardis buvo Vidmantas, o Algiu buvo vadinamas 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios mūšyje Antano Starkaus-Montės bunkeryje žuvęs Jonas Liesys iš Jurbarko vls.

H.Danilevičiaus ir dviejų jo kovos draugų palaikai buvo surasti žuvimo vietoje ir 1991 m. rugpjūčio 9 d. perlaidoti Sliepsiškio kapinėse. Kartu su juo ilsisi Sliepsiškio Juozo Lapienio ir Aloyzo Žilio iš Čiukų kaulai.

Petras Dilys-Eimutis, Tarzanas. Gimęs apie 1923 m., gyveno prie Kulių, Trake (dabar Jūžintų apylinkė, Rokiškio r.). Tėvai turėjo apie 10-15 ha ūkį. Išsilavinimas - nebaigtas vidurinis. Žuvo Drobčiūnų miške 1949 m. lapkričio 2 d., apsupus išduotą bunkerį, kartu su kitais 6partizanais. Tuo metu jis buvo Margio rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas. Iš pušynėlio prie koplytėlės netrukus jų visų palaikai slaptai buvo perlaidoti Kunigiškių kapinėse. Atgimimo metais čia jiems buvo pastatytas paminklas.

Jaunesnis brolis Albinas žuvo anksčiau, tėvas buvo jau miręs, motina (dabar jau mirusi) slapstėsi. Dabar iš jų šeimos nėra nieko gyvų. G. Vaičiūnas; Balys Tijūralis, 1990 m.

Teofilis Gudas-Eskimas. Kilęs iš Noriūnų kaimo nuo Šimonių. 1952 m. spalio 13 d. žuvęs su mūsų partizanais. Palaidotas Panevėžyje.

Jurgis Guzas. Žinoma, kad jis buvo kultūrtechnikas, gimęs 1912 m. Suimtas 1944 12 25, po Kūčių vakarienės, išdavus bunkerį Šimonių girioje. Nuteistas 15 m. lagerių. Mirė Magadano srityje 1953 01 17.

Juozas Indrašius-Sakalas. Kilęs iš Puodžių kaimo, Užpalių vls. Pasitraukė į mišką, kai suėmė tėvą. Dar turėjo seserį Eugeniją. Buvo paimtas gyvas 1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girios slėptuvėje prie Barčios kalno. Toje slėptuvėje jis buvęs dar naujokas. Lageryje J.Indrašius dirbo suvirintojų. Grįžęs į Lietuvą, gyveno Panevėžyje. J.Trečiokas

Antanas Jančys-Žaibas. Paimtas gyvas 1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girios mūšyje slėptuvėje prie Barčios kalno. Daugiau apie jį nieko nežinoma. G.Gimbutis

Bronė Karvelytė-Snaigė, Morta. Kilusi iš Plikiškių nuo Andrioniškio. Žuvusi kartu su Janina Valevičiūte 1952 m. spalio 13 d. Šimonių girioje.

Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtutis, Granitas. Kilęs iš Šarkių kaimo nuo Južintų. Jis vienintelis ištrūko iš keliais enkavedistų žiedais 1949 m. lapkričio 2 d. apsuptos slėptuvės Drobčiūnų miške, kai žuvo septyni jo ko-

vos draugai. Tada jis buvo Kunigaikščio Margio rinktinės vadas. Mūsų kraštuose jis atsidūrė dėl to, kad buvo dirbęs Svėdasuose veterinaru -buvo baigęs Gruzdžių teehnikumą.

Po Drobčiūnų miško mūšio J.Kemeklis dar apie mėnesį pasilaikęs mūsų kraštuose. Atsisveikinti pas Indrašius užėjo su partizanais Jonu Mockumi-Vėju ir Baliu Žukausku-Žaibu. Ta proga Stasys Indrašius juos nufotografavo.

Žuvo 1951 m. gruodžio 22 d. Broniaus Kalyčio-Siaubo, tapusio Sokolovo smogiku, išduotas Pelanių miško raiste (Molėtų r.).

Dėl J.Kemeklio slapyvardžių: Roku jį vadino partizanai, Rimtučiu pasirašinėjo dokumentus, o Granitu, mūsų žiniomis, jis pavadintas tik paminkle Utenoje.

Vilniuje dar gyvena J.Kemeklio brolis Petras, taip pat buvęs partizanas. P.Kemeklis, G.Gimbutis, S.Indrašius

Stasys Kriaučiūnas-Jaunutis, Liutauras. Gimęs 1930 m. Andrioniškyje. Žemės - apie 19 ha. Tėvas suimtas 1946 m., kalėjo Komijoje. Brolis Juozas nuteistas 1945 m. 25 m., buvo Norilske. Namuose likusi viena motina. Kodėl S.Kriaučiūnas atsirado Svėdasų gimnazijoje, nežinia. Netrukus jis klasėje nepasirodė, ir imta kalbėti, kad jis pasitraukęs į mišką. Po 1949 m. lapkričio 1-3 d. mūšio Šimonių girioje atsirado gandų, kad po bunkerio griuvėsiais enkavedistai S.Kriaučiūną ir S.Gimbutį-Tarzaną atkasę gyvus.

Ištremtas į Vorkutą. Paleistas iš lagerio, tremtyje vedė Albino Pajarsko-Bebo seserį Verutę. Norėdamas užsidirbti pinigų, ima dirbti vienoje Vorkutos šachtų ir ten žūsta. Liko našlė žmona ir 1,5 m. sūnelis. Dabar žmona gyvena Švenčionėliuose ir dirba medicinos seserimi. V.Kriaučiūnienė, V,Valunta

Gasparas Lapienis-Dudutis. Apie jį žinoma tik iš G. Vaičiūno rašinio "Algimanto apygardos žūtis". Jis žuvo 1949 11 02 Šimonių girios Antano Jančio-Žaibo slėptuvėje kartu su kitais 5 partizanais.

Jonas Lapienis-Jokeris.Kilęs iš Vagonių nuo Adomynės. Dalyvavo 1947 m. su Monte Šimonių salės sprogdinime.

Jonas Mockus-Vėjas. Gimęs 1923 m. Rokiškio apskrities Ragelių bažnytkaimyje, kuri laiką partizanavo Drcbčiūnų apylinkėse. 1949 m. gruodį jis su J.Kemekliu-Roku ir Baliu Žukausku-Žaibu dar pasirodė pas ryšininką Stasį Indrašių Drobčiūnuose. 1950 m. pavasarį jie tarsi paskutinį kartą atsisveikinę, bet 1951 m. rugpjūtį dar kartą pasirodė. J.Mockus žuvo 1952 m. gruodžio 12 d. Kuosų kaime, Kamajų vls. Nušovė Dusetų stribai su kareiviais. Buvo nuvežtas į Dusetas (Zarasų r.). S.Indrašius

Mykolas Nemiejūnas-Rimantas, Mokytojas. Apie jį beveik nieko nežinoma. Žinoma tik, kad jis žuvo 1952 m. spalio 13 d. Šimonių girios bunkeryje, netoli Šilagaliu, kartu su Galvydžių Janina Valevičiute-Astra, Kušlių Janina Gečiūnaite ir dar 3 vyrais.

Aldona Pakštaitė. Gimusi 1921 m. Vaineikiuose (Duokiškio parapija). Buvo partizanų ryšininkė. Vaitkūnų kaimo laukėją nušovė Svėdasų stribai 1947 m. Palaidota Duokiškio kapinėse. A.Baliūnas

Antanas Starkus-Montė. Gimęs 1917 m., iš Zubiškių k., Šimonių vls. Tarnavęs vokiečių kariuomenėje, 1944 m. nuleistas į Lietuvą iš lėktuvo. Paskutiniu metu buvo Algimanto apygardos vadas. Išduotas žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios mūšyje, savo slėptuvėje prie Priepodo ežero.

Birulė Šniuolytė-Ida, Ramunė. Kilusi iš Radviliškio vls. Po vieno labai žiauraus tardymo 1947 m. ji pasitraukė iš Radviliškio gimnazijos. Tėvas nišų pasieniečių buvo nušautas 1945 m. birželio 28 d.,broliai buvo Prisikėlimo apygardos štabe. Vyriausiosios partizanų vadovybės ryšininkės Izabelės Vilimaitės-Stirnos B.Šniuolytė buvo atvesta į Šimonių girią. Ją priglaudė Jotkonių Steponas Pajarskas - Algimanto apygardos štabo viršininko Albino Pajarsko-Bebo tėvas. Po kurio laiko, vengdama suėmimo, ji pasitraukė į mišką. Antano Starkaus-Montės slėptuvėje ji žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. kartu su visais ten buvusiais partizanais. Palaidota Adomynės kapinėse.

Pagal V.Vigėlytę, B.Šniuolytė Šimonių girioje jau buvusi 1945 m., paskui ji ištekėjusi už Albino Pajarsko-Bebo.

Kostas Vanagas-Sakalas. Gimęs 1916 m., iš Užpalių miestelio. Prie vokiečių buvo policininkas. Žuvo 1945 11 06 susišaudyme su enkavedistais. Spėjama, kad buvo užkastas pušynėlyje prie koplytėlės. Žmona dabar gyvena Utenoje. A.Baliūnas

Balys Žukauskas-Žaibas.Gimęs 1923 m. Kišimų k., Užpalių vls. 1947 m. B.Žukauskas buvo užkluptas stribų ir kareivių Prano Vaškelio sodyboje Puodžių kaime, Užpalių vls. Tada žuvo Bronius Gudelis-Lapinas, o B.Žukauskui ir dar dviems partizanams pavyko pasitraukti. Pas Indrašius B.Žukauskas paskutinį kartą buvo kartu su Juozu Kemekliu-Roku ir Jonu Mockum-Vėju 1951 m. rugpjūtyje. Vaineikiuose gyvenanti Juodelienė iš Pamalaišio 1992 m. kovo 14 d. rašė S.Indrašiui, kad B.Žukauskas ir J.Mockus dažnai būdavę jos tėviškėje. 1952 m. žiemą užėjo pas Juodelius atsisveikinti. Su savimi turėjo ryšulėlį maisto ir palapinę. Sakėsi važiuojąs į Minčios mišką. Paragintas vieno iš lydėjusių, sėdęs į roges ir nuvažiavęs prie plente laukusios mašinos, ir ten buvo suimtas. Teismas įvyko 1954 m. S.Indrašius, Juozas Gudelis

Balys-Žalgiris. Tai partizanas - legenda. B.Skardžius mini jo vardą - Balys. Pavardės nežinome. Žuvo 1945 m.

Iš B.Skardžiaus 1994 12 06 laiško: "...Apie Balį-Žalgirį nelabai ką turiu papildyti, nes jis buvo nevietinis, gal tik, kad jis mokėjo... vokiškai, rusiškai, latviškai, kad buvo nagingas ir kai kuriems rūkoriams dovanodavo savo gamybos žiebtuvėlius. Drąsus - Šimonių ir Debeikių stribams kartais pakurdavo pirtį. Iškaršdavo kailį tiems, kurie mėgo broliautis su priešu. Buvo... lyg koks teisėjas: gaudydavo ir bausdavo triukšmadarius, vagišius, mušeikas ir kt."

Pirmos dalies pabaiga