Trumpi straipsneliai
GYVIEJI MŪSŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ PAMINKLAI
Visi suprantame, kad žmogaus sveikata yra brangiausias turtas. Tačiau jeigu ši didžioji vertybė aukojama bendruomenės ar net visos tautos gynimo reikalui — rūpinimasis dėl šios priežasties sveikatos netekusiais tautos nariais yra vienas svarbiausių uždavinių ne tiktai Lietuvos praeičiai, bet ir jos ateičiai.
Šią pareigą turime jautriai pajusti mūsų broliams karo invalidams — tremtiniams tiek mes visi, tiek pasaulyje egzistuojančios Nepriklausomos Lietuvos įstaigos.
Jo Ekscelencijai P on ui Lietuvos Įgaliotam Ministeriui Amerikos Suvienytose Valstybėse
Buv. Lietuvos Karo Invalidams šelpti Komiteto Pirmininko, ats. brig. gen. gyd. Nagiaus. gyv. 75 Euclid Ave.,
Willoughby, Ohio.
PAREIŠKIMAS
Pristatydamas Karo Invalidų Sąjungos Įgaliojimą iš 1951 m. 5 mėn. 7 d., atstovauti ją Lietuvos Pasiuntinybėje, prašau Ekscelenciją neatsisakyti priimti ją savo globon, kaipo organizaciją ir paskirti asmenį kontaktui palaikyti su jos Centro Valdyba Philadelphijoje, 454 North Marshal St., su pirmininku B. Tvarkūnu.
BALF atsisakė išskirti karo invalidus kaipo atskirą organizaciją, kitų globojamų asmenų tarpe (žiūr. priedą: "Draugo” iškarpos Nr. Nr. 78 ir 97).
Nepriklausomoj Lietuvoj 1918 m. ir 1919 m. pradžioje, savanorius paskatinti stoti kariuomenėn, buvo paskelbtas žemės pažadėjimas, kurį Steigiamasis Seimas patvirtino (1920-VII-3),
Karo invalidai buvo aprūpinti pensijomis, o Kr. Aps. Ministerijos buvo įsteigtas Inv. šelpti Komitetas (1924 m.), kuris be to dar karo invalidus globojo įvairiais atžvilgiais. Šiandien tų savanorių, tapusių invalidais, daliai, patekusiaiAmerikon, labai reikalinga pagalba per jų Centro Valdybą, nes tik ji viena gali pasakyti, ko kuriam invalidui trūksta, ir nei patys aušrininkai, nei kas kitas jiems to nepavydėtų.
Viso pasaulio lietuvių akys yra nukreiptos į mūsų Nepriklausomybės Simbolį, į mūsų Atstovybę Vašingtone.
Ar pagalba iš ten mūsų sužalotiems veteranams ateitų didesnė ar mažesnė, bet ji ne tik juos medžiagiškai ir morališkai paremtų, bet padarytų geros įtakos ir į visus karius, o ypač į tuos, kurie rengiasi grįžti tėvynėn ir susidurti su jos kruvina išpirkimo problema. Karo invalidams šiuo atveju mūsų Atstovybė taptų motina, o ne pamote.
Ats. brig. gen. gyd. Nagius
Willoughby, 1951-VI-30
LIETUVOS DIPLOMATŲ AUKOS SKAUTAMS
Lietuvos skautų Jamborees Fondo akcija gana sėkmingai vedama prie pabaigos. Miela pranešti, kad mūsų skautai, iš Aušros tunto Diepholze, tikrai galės šio fondo lėšomis nuvykti rugpiūčio 3 d. prasidėjusion 7-jon Pasaulinėn Skautų Jamboreen, prie Bad Ischl, Austrijoje.
Jamborees Fondą labai reikšmingai parėmė ir Lietuves diplomatai: Lietuvos Diplomatijos Šefas Ministeris p. St. LOZORAITIS iš Romos, Italijoje, paaukojo $30; Ministeris p. P. ŽADEIKIS iš Washingtono, D. C. — JAV, — $50; Ministeris p. St. GIRDVAINIS iš Romos, Italijoje,— $30 ir Ministeris p. dr. F. MEIERIS iš Rio de Janeiro, Brazilijoje,—$5.
Didelis dėkui mūsų Tėvynės Diplomatams už svarias aukas ir malonų dėmesį Lietuvos skautų žygiui 7-jon Pasaulinėn Jamboreen.
Lietuvos Skautų Brolijos Vadija
MŪSŲ PAREIGA
(Pabaiga)
III. Vokiečių okupacija — 1941 m. birželio 22 d. — 1944 m. pabaiga
1) Vokiečių-Sovietų veiksmai Lietuvoje, karui tarp jų prasidėjus; bendra veiksmų charakteristika;
2) sukilimas Lietuvoje 1941 m. birželio 22 d. prieš bolševikus; Lietuvos partizanai, jų uždaviniai ir veiksmai prieš pirmąjį okupantą— bolševikus, karui prasidėjus; žuvusieji;
3.) Savisaugos Daliniai (batalionai), jų sudėtis, vadovybė, ginklavimas, aprūpinimas, uždaviniai ir jų vykdymas; Savisaugos Dalinių tolimesnis likimas, artėjant antrąjai Sovietų okupacijai;
4) vokiečių pastangos sukurti lietuvių SS legioną; tų pastangų rezultatai; vokiečių pastangos mobilizuoti Lietuvos jaunimą padedamajai karo, darbo bei transporto tarnybai ;
5) Vietinė Rinktinė; jos sudėtis (štabas, batalionai, karo mokykla), ginklavimas, aprūpinimas, mokymas, uždaviniai ir jų vykdymas; vyrų mobilizacija į Vietinę Rinktinę, jos rezultatai ir reikšmė; R Aktinės štabas ir jo darbas; Rinktinės ir jos štabo likimas;
6) lietuvių pulkai bei kiti daliniai,jų uždaviniai ir veiksmai vokiečiams Lietuvoje kovojant paskutines kovas 1944 m. rudenį ir bolševikams antrą kartą okupuojant Lietuvą; kiek tų pulkų bei kitų dalinių buvo suformuota; jų sudėtis, vadovybė, aprūpinimas, uždaviniai ir uždavinių vykdymas; tolimesnis jų likimas;
7) lietuviški daliniai vokiečių aviacijoje ir kitose ginklų lūšyse; kur ir kiek jų buvo; jų sudėtis, vadovybė aprūpinimas, uždaviniai ir jų vykdymas; tų dalinių likimas;
8) vokiečių žiaurumo aktai prieš Vietinės Rinktinės, Savisaugos Dalinių vienetus bei paskirus lietuvius karius; kiek karių, kurio vieneto (dalinio), kada, kur, kokiomis aplinkybėmis buvo areštuota, nuteista, nužudyta, ištremta; pageidautina, kad prie atsiminimų būtų pridėtas tokių karių sąrašas, nurodant pavardę, vardą, laipsnį, amžių (jei atsimenama), kuo buvo kaltinamas, bausmės dydis ir pan.
IV. Antroji bolševikų okupacija — 1944 m. liepos mėn. pradžia ir iki paskutinio meto (Vilniaus srityje bolševikai buvo 1944. VII. 3, o galutinai Lietuva jų buvo okupuota tų metų pabaigoje ar net 1945 m. pradžioje, kada vokiečiai evakuavo visą Suvalkijos pasienį).
1) Lietuvos partizanai ir jų veikla nuo antrosios bolševikų okupacijos ir toliau.
Atsiminimus rašant patartina laikytis šių principų bei tvarkos:
1) Aprašomi veiksmai, įvykiai bei faktai turi atitikti tikrovę; fantazijai čia neturi būti vietos;
2) nurodyti veiksmų, įvykių bei faktų datą, vietą ir bent svarbesnius dalyvius, žinoma, jei atsimenama ar turima dokumentų;
3) nurodyti veiksmų, įvykių bei faktų priežastį ir pasėkas;
4) rašoma pirmajame asmenyje, jei kalbama apie tai, ką pats rašantysis patyrė ar matė asmeniškai, ir trečiajame, jei rašoma apie tai, ką girdėjo ar patyrė iš kitų. Naudinga nurodyti pavardes ir vardus tų asmenų, kurie suteikė žinių bei papasakojo rašant.
5) Skyriaus Valdyba savo narių susirinkimuose išaiškina atsiminimų rašymo svarbą, reikalingumą ir paragina narius atsiminimus rašyti. Atsiminimus rašyti kviečiami ir ne Sąjungos nariai — visi tie, kuriešiuo reikalu jaučia kenčiančios tėvynės įpareigojimą;
6) neišvengiamai bus parašyta paralelinių atsiminimų, t. y. apie tą patį gali parašyti keli asmenys; iš kitos gi pusės bus svarbių momentų ir temų, apie kuriuos niekas nieko neparašys; Skyriuose reikia stengtis šį nelygumą išlyginti. Skyriaus narių susirinkimuose išsiaiškinama, kas kuriuo klausimu ar tema rašys atsiminimus, vengiant kiek galima lygiagrečių temų. Neužmirština, kad keli rašą ta pačia tema gali kiekvienas iškelti naujų momentų, naujų aplinkybių, naujų faktų, todėl vienas kitą papildys, darbas bus pilnesnis, įdomesnis ir tobulesnis;
7) kol Lietuva bus išlaisvinta, surašyti atsiminimai niekur viešai neskelbiami, jei juose minimos pavardės mūsų tautiečių dabar esančių anoje “geležinės uždangos” pusėje; tuo mes neturime pakenkti jų saugumui;
8) parašytus atsiminimus su visais priedais siųsti Sąjungos “Ramovės” Centro Valdybai.
AMERIKOS BALSAS LIETUVIŠKAI
Rugpiūčio 16 d. sueina puse metų, kai “Amerikos Balsas” pradėjo lietuviškąją, programą. Malonu pastebėti, kad pradžioje į šį darbą įsijungė ir apie porą mėnesių vieni du vedė programą daugeliui KARIO skaitytojų seniai pažįstami mūsų žurnalo bendradarbiai ir kolegos — gen. št. plk. K. Grinius ir jūrų kapitonas P. Labanauskas. Prieš tai juodu buvo dėstytojais JAV universitetuose, pirmasis — Sirakūzų, antrasis — Milwaukee. Šiuo metu “Am. Balse” dirba jau arti dešimties mūsų žmonių. Laik. vedėjo pareigas eina Juozas Laučka.
Birželio mėn. pradžioje įvesta ir 2-ji “A. B.” programa, o neseniai įvestas 2-sios programos pakartojimas, kuris Lietuvoje girdimas 4 val. po pietų, New Yorke 9 val. ryto, Čikagoje — 8 val. ryto. Tuo būdu pirmoji kasdieninė “A. B.” programa New Yorko laiku yra girdima 12 vai. dieną — 13, 16, 19, 25, 31, 41, 48, 49 ir vidutinio ilgio—251 m bangomis. 6,30 val. vakaro—48 ir 49 m bangomis. Antroji programa perduodama 5,45 val. po pietų—13, 16, 19, 31, 48 ir 49 m bangomis. 12 val. naktį ji girdima—25, 31, 49 ir 251 m bangomis, o 9 val. ryto— 25, 31 ir 41 m bangomis.
Pradedant liepos 30 d., “A. B.” pirmosios programos metu visą savaitę kasdien davė po vieną radijo vaidinimo paveikslą Arthuro Kcestlerio garsaus veikalo “Tamsa vidudienyje”. Šį veikalą scenai pritaikė amerikietis dramaturgas Sidney Kingsley. Jo drama yra laimėjusi New Yorko dramos kritikų premiją, pripažįstant ją geriausiu šių metų scenos veikalu.
“Tamsa vidudienyje” vaizduoja vieno žymaus, partijai ištikimo komunistų vado likimą — gal būt, likimą vieno iš nedaugelio tų bolševikų revoliucijos herojų, kurie 1937 metais, partijos valymų metu Maskvoje, buvo suimti, priversti prisipažinti nepadarytus nusikaltimus ir... sulikviduoti.
Veikalo herojus — Rubšovas. Tai žmogus be tėvynės, kurio gyvenimas buvo skirtas ir paaukotas tik komunistų partijai. Gyvenimas, kuriame ši partija buvo pakeitusi jam religiją, moralę, teisingumą, pagaliau — jo asmenišką laimę ir net laisvę. Kartu tai yra irgi suimto, įkalinto ir sulikviduoto komunistų partijos vado istorija. Jo nusikaltimas partijai, gal būt, buvo tik tas, kad Rubašovas nepadarė partijai daugiau, negu jis iš viso savo jėgomis galėjo padaryti. Ir antra, kad Rubašovas išdrįso akimirką savarankiškai galvoti.
Rubašovo vaidmenį dramoje atliko buv. Vilniaus Valst. teatro aktorius Henrikas Kačinskas, režisavo — Juozas Boley-Bolevičius.
J.
REGISTRUOKIMĖS LIETUVIŲ KARIŲ KARTOTEKOJE
Didieji pasaulio įvykiai diena dienon tirštėja. Didžioji tautų išsilaisvinimo kova, gal būt, jau nebetoli. Daugelis mūsų vyrų, karinės tarnybos paliesti, vis gausiau įsijungia į JAV ginkluotų jėgų eiles. Dėl milžiniško masto apimties, šie mūsų kariai išsiskirsto po visą pasaulį: nuo Elbės, Vokietijoje, iki Mandžūrijos, Korėjos fronte.
Daugelis mūsų vyrų, išblaškyti, niekieno nežinomi, kovojo, žuvo ar dingo II-jo Pasaulinio karo chaose. Mūsų pareiga dabar veikti, kad žinotume apie visus mūsų karius, tarnaujančius JAV kariuomenėje. Jų gyvenimas, darbas ir kova dėl geresnės pasaulio ateities privalo palikti kuo ryškesnius pėdsakus ateičiai, karo istorijai, o drauge ir mūsų tautos labui, jos pasididžiavimui.
Nedelsdami siųskime žinias, patys kariai ar jų artimieji, Lietuvių Karių Kartotekai: 2124 W. 23rd PI., Chicago 8, III.
Reikalinga: pavardė, vardas, gimimo data ir vieta, kada išvyko tarnybon, savanoriškai ar pašauktas, ginklo rūšis, adresas, foto, trumpas gyvenimo aprašymas.
Nei vienas mūsų karys lai nepalieka neužregistruotas Lietuvių Karių Kartotekoje!
I. M. K.
BALFO TALKA SKAUTAMS
Balfo įgaliotinio Vokietijoje — p. Pr. ZUNDĖS rūpesčiu, Lietuvos Skautų Brolijos reprezentacinis vienetas, pakely į 7-ją Pasaulinę Jamboree, Balfo mašina bus nugabentas iš Diepholzo iki Austrijos sienos, o po Jamborees tuo pat būdu atvežtas atgal. Dėka šios paslaugos, mūsų skautams bus sutaupyta apie 900 DM kelionės išlaidų.
Balfui ir jo įgaliotiniui Vokietijoje — p. Pr. ZUNDEI reiškiame skautišką dėkui už tokią vertingą paramą Lietuvos skautams.
Lietuvos Skautų Brolijos Vadija
Vytautas Kazlauskas
JAV armijos karys, buvęs Pinnebergo Pabaltijo universitete (Vokietijoje) studentas. Į kariuomenę išvyko 1950 m. gruodžio 8 d. Buvo išsiųstas į Tolimuosius Rytus š. m. balandžio 22 d. ir atsidūrė Korėjos fronte. Tarnauja minosvaidžių kuopoje, beveik visą laiką kaudamasis pirmose linijose. Su savo daliniu laimingai prasiveržė iš keleto apsupimų.
