SIAUBINGASIS BIRŽELIS LIETUVOJE-
Sovietai įsiveržia į Lietuvą...
“Amerikos Balsas” VI. 15, antrosios programos metu
Šiandien sueina 11 metų, kai Sovietų ginkluotosios jėgos, pamindamos iškilmingus pasižadėjimus, įsiveržė į Lietuvą ir, tautos protesto nepaisydamos, pradėjo savaip šeimininkauti.
Su šiurpu ir širdgėla Lietuvos žmonės amžiams prisimins tą saulėtą birželio 15 šeštadienį, kai tankų vedamas, raudonasis tvanas užliejo visus rytinės Lietuvos kelius ir ištisine banga pradėjo riedėti vakarų linkui. Anksti popietį raudonieji tankai pasirodė Vilniaus gatvėse, kai raudonos sargybos užiminėjo tiltus per Nerį. Tą pačią valandą įgulų tankai jau šeimininkavo Kaune, užiminėjo tiltus per Nemuną, o sovietų laivyno vienetą stovėjo išsirikiavę prie Šventosios uosto, bei patruliavo Lietuvos pajūrį.
Apie paskutinių dienų įvykius ir Maskvos rengtą smurtą mažai težinodama, Lietuvos plačioji visuomenė liko lyg stabo pritrenkta, kai per valstybinio radiofono tinklą šeštadienį išgirdo tokias žinias:
“Kad užtikrintų sklandų savitarpės pagalbos sutarties vykdymą ir apsaugotų krašto neliečiamybę, Lietuvos respublikos veiksniams pritarus, Sovietų Sąjungos kariuomenė šiandien rytą eilėje punktų peržengė Lietuvos valstybinę sieną ir įžengė į Lietuvos teritoriją. Draugiškai kariuomenei pasitikti, išvyko kariuomenės vadas generolas Vitkauskas ir kiti aukšti kariniai pareigūnai. Lietuvos visuomenė kviečiama laikytis ramiai, suteikiant žygiuojančiai kariuomenei prideramo pasitikimo.”
Ir taip birželio 15 prasidėjo nauja Maskvos okupacija, kurios padariniai dar nėra likviduoti ir šiandien. šiuo nepateisinamu smurto aktu Kremliaus valdovai brutaliai paneigė bent penketą jų pačių laisvu noru duotų pasižadėjimų ir iškilmingai pasirašytų tarptautinių sutarčių.
Paneigė 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties nuostatus, kuriais Sovietų Sąjunga be mažiausio rezervo pripažįsta Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir suverenumą suvisomis iš to plaukiančiomis juridinėmis pasekmėmis ir visiems laikams atsisako nuo turėtų suverenumo teisių tiek lietuvių tautos, tiek jos teritorijos neliečiamumo atžvilgiu...
Paneigė 1926 m. rugsėjo 28 d. su Lietuva pasirašytą nepuolimo susitarimą, kuria Sovietų Sąjunga pasižada gerbti Lietuvos suverenumą, jos integralumą ir teritorinę neliečiamybę... o diplomatinių priemonių keliu eventualių priešingumų su-sutvarkyti nepavykus, visą reikalą perduoti spręsti sutaikymo komisijai.
Paneigė 1933 m. liepos 5 d. sovietų pasirašytą agresoriaus apibūdinimo konvenciją, pagal kurią agresoriumi pripažįstama toji valstybė, kuri pirmoji:
pirma: — paskelbs karą kitaivalstybei;
antra: — karo, kad ir neskelbdama, ginkluotom jėgom, bet kuriuo pretekstu, įsiverž į kitos valstybės teritoriją.
Paneigė 1933 metais Maskvoje pasirašytą savitarpio pagalbos sutartį, kuria pakartotinai patvirtinamas sovietų pasižadėjimas gerbti Lietuvos nepriklausomybę ir nesikišti į krašto vidaus reikalus, primenant tiek 1920 metų taikos sutarties, tiek 1926 metų nepuolimo susitarimo pasižadėjimus, kur kalbama apie taikius būdus priešingumams rišti, šia sutartimi abi susitariančios pusės pasižada viena kitai teikti visokeriopą pagalbą, imamai su kariškąja pagalba, jei Lietuva ar Sov. Sąjunga būtų tiesiogiai užpulta ar atsidurtų pavojuje būti užpulta. . . Šios sutarties 4 paragrafu Lietuva buvo priversta leisti sovietams savo teritorijoje steigti įgulas... kad įgalintų išvien ginti Lietuvos sienas.
Ir taip, visos tos sutaryts, visi iškilmingi pasižadėjimai ir skambūs žodžiai tebuvo tik klasta ir apgaulė, beverčiai maskvinės propagandos popiergaliai, nes, Lenino žodžiuskartojant: “Iki visas pasaulis nebus mūsų užkariautas, iki mes būsime ekonomiškai ir kariškai silpnučiai, mes, kaipo taisyklė, turėsime mokėti išnaudoti imperialistinio pasaulio antagonizmus ir prieštaravimus, šios taisyklės nesilaikydami, kiekvienas mūsų jau seniai kybotų pakartas ant drebulės šakos, didžiausiam kapitalistų džiaugsmui ir paguodai.”
Taip kalbėjo Leninas, sveikindamas rinktinį kompartijos sekretorių suvažiavimą Maskvoje 1920 metais lapkričio 26 d. Ir tai ne vieną kartą. Deja, laisvasis pasaulis mažai dėmesio tekreipė į panašius sovietų vadų pasisakymus. Ne ką daugiau dėmesio buvo kreipiama ir į kito diktatoriaus pasisakymus, kol kanuolių gaudimas 1939 metais saldų sapną nutraukė. Tai Hitlerio rašytas Mein Kampf, kur atvirai, juodas ant balto, buvo išpasakota viskas, kas faktiškai buvo vykdoma.
Liaudies patarlę sekant, “atitiko kirvis kotą.”
Taigi, “išnaudoti imperialistinio pasaulio antagonizmus ir prieštaravimus,” o tas Maskvai praktiškai reiškė, kur galint ir kiek galint drumsti vandenį, kurstyti vieną prieš kitą, žadėti, nepildyti ir vėl žadėti... kad tik laisvąjį pasaulį užmigdytų, suskaldytų, o, užmigdžius ir suskaldžius, vieną kraštą po kito prisijungti.
Tokia tai buvo tikroji visų nuo 1920 m. su Lietuva pasirašytų sutarčių prasmė.
Seniai laukta proga Maskvai atėjo 1939 metais, kai Hitleris ruošėsi pradėti ginkluotą agresiją vakaruose. Čia Kremliaus valdovai, lyg tie varnai, pajuto galį nekaltomis karo aukomis pasisotinti.
1939 metais rugsėjo 28 d., visu mėnesiu anksčiau, tarp Hitlerio ir Stalino sudaryto pakto slaptas priedas buvo kiek pakeistas, ir Lietuvos teritorija buvo perleista sovietų “globai”.
Ir taip, 1939 metais. atėjo seniai sovietų laukta diena. Rugpiūčio 23 d., pirmuoju su vokiečiais susitarimu, Stalinas sau užsitikrino pusę Lenkijos, Besarabiją su Bukovina, Suomiją, Estiją ir Latviją, o antruoju susitarimu dar ir Lietuvą. Durys į Antrąjį pasaulinį karą liko atskleistos, o Maskva pasijuto laisva pradėti dar Lenino išsvajotą komunistų imperijos plėtimą. Ir kai laisvųjų tautų mėsininkai nakties tamsoje baigė savo šiurpius gyvų kūnu piaustymus ir perėjo prie puošniai serviruotų stalų pasistiprinti, draugas Stalinas pirmas pakėlė taurę į Vokietijos fuehrerio sveikata prabildamas: “Aš gerai žinau, kiek vokiečių tauta myli savo vadą. Taigi, man malonu būtų išgerti į jo sveikatą.” Draugas Molotovas pakėlė savo taurę į von Ribbentropo sveikatą, o von Ribbentropas į Stalino sveikatą. Ir taip, stiklas po stiklo, iki ankstybo ryto, pakaitomis buvo geriama už Nepuolimo Paktą, už naują vokiečių-rusų “gadyne”, už vokiečiu tautą, už sovietų vyriausybę ir t.t.
Lygiai savaitei praėjus, vokiečiai puolė Lenkiją, tuo įžiebdami II pasaulinį karą. Jau Lenkijai gulint paklupdytai, rugsėjo 17 d. sovietai pradėjo žygiuoti ir užiminėti rytinės Lenkijos plotus. Užimamas Vilnius. Per dešimtį dienų įvyksta naujas mėsininkų susitarimas, ir Maskva pradeda galvoti, kaip čia užsitikrinti Lietuvą.
Sugalvojama savitarpio pagalbos sutartis ir sovietinės įgulos. O Lietuvos budrumui užmigdyti — pasiūlomas dar ir Vilnius, kurį Maskva žinojo neilgai būsiant Lietuvos rankose. Toliau eiti Maskva tuo tarpu nesiryžo, nes žinojo vokiečius esant laisvus, į tikrąjį karą dar neįsivėlus. Tuo metu netrūko ir kitokių Maskvos raminančių užtikrinimų.
Ir tik ateinančių metų vasarą, kai Prancūzija buvo jau paklupdyta, o vakarai paskendę karo sūkurio chaose, Stalinas nutarė dar vienu žingsniu pasistūmėti pirmyn. Tik spėjus Paryžiui kapituliuoti, Maskva sugalvoja iš piršto išlaužtus kaltinimus, gegužės 28 d. patiekia Lietuvai griežtai surašytą notą, o birželio 14 — ir patį ultimatumą. Tolesnė įvykių eiga visiems gerai žinoma.
Pirmais pasisekimais padrąsinti, sovietai savo ekspansiją tęsė toliau ir per trumpą laiką suskubo užvaldyti veik visus Balkanus, visą Lenkiją, pusę Vokietijos su trečdaliu Berlyno, Vengriją, ČekoslovakiI ją ir Kiniją, o praeitais metais pasišoko sulikviduoti dar laisvėje liį kusią Korėją, gi visai neperseniai prisijungė ir Tibetą.
Birželio 15 dieną sukaktį minint, pravartu atsiminti, kad Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, buvo viena pirmųjų Maskvos imperializmo aukų ir jai priklauso nepavydėtina garbė ant savo gyvojo kūno pirmai išbandyti visus suktus maskvinio imperializmo vingius.
Visuotinio sumišimo, baimės ir demoralizacijos persunktoje atmosferoje liko nepajudinta ir žmogaus laisvės teises gindama, tiesos žodį aiškiai tarė Amerika.
Rinkiminės komedijos aplinkybėms paaiškėjus, ir Maskvai formalų Lietuvos prijungimą paskelbus, Amerikos užsienio politikos vadovaujantieji veiksniai 1940 metais liepos 23 d. padarė tokio turinio pareiškimą: “Sukti būdai, kuriais vienas stambesniųjų kaimynų tebesiekia sąmoningai sulikviduoti trijų mažų Respublikų — Estijos, Latvijos ir Lietuvos — politinę nepriklausomybę ir teritorinę neliečiamybę, šiomis dienomis greitai savo raidoje pakrypo prie neišvengiamo galo... ir toliau:
“šios valdžios nusistatymas yra visuotiniai žinomas. Jungtinių Amerikos Valstybių žmonės yra nusistaj tę prieš grobimą, nepaisant, ar tas grobimas būtų vykdomas tiesioginiai jėga, ar jąja tik grasinant.
“Jie taip pat smerkia bet kokį kišimąsi į kitos suverenės valstybės vidujinius reikalus, nepaisant, kiek viena gali būti galinga, o kita silpna.
“Jungtinės Amerikos Valstybės ir toliau yra pasiryžusios šio dėsnio laikytis, nes, Amerikos žmonių įsitikinimu, vieną kartą nuo pagrindinio šiuos principus tvarkančio ir valstybių savitarpio santykius normuojančio dėsnio nukrypus, sveikoproto, teisingumo ir teisės nuostatai, kitaip sakant, šių dienų civilizacijos pats pagrindas — negalės būt išsaugoti.”
Birželio 15 įvykių giliai sujaudinta, plačioji Amerikos lietuvių visuomenė, dar sovietų tankų sukeltoms dulkėms Lietuvos keliuose nespėjus nusėsti, visa kaip vienas sukruto masiniais mitingams šaukti ir protesto pareiškimus daryti. Iš visų po plačiąją Ameriką išmėtytų lietuvių grupių į Washingtono viršūnes pasipylė gausios protesto telegramos, o jų tėvų žemėje įvykius aprašantieji laikraščiai išėjo juodomis gedulo spalvomis įsirėminę...
“AMERIKOS BALSAS” PRADĖJO SAVO ANTRĄJĄ PROGRAMĄ
“A. B.” taip pat prabilo latvių ir estų kalbomis
š. m. birželio 3 d. “Amerikos Balsas” pradėjo savo antrąją programą lietuvių kalba. Pirmoji programa, kaip ir anksčiau, girdima Lietuvos laiku 7 val. vakaro, o antroji—12 val. 45 min. naktį. Abiejų programų pakartojimai būsią girdimi 1 val. 30 min. naktį ir 7 val. ryto. New Yorko laiku tai atitinka: 12 val. dieną ir 5 val. 45 min. po pietų, 6 val. 30 min. popiet ir 12 val. naktį.
Išskyrus 5 val. 45 min. popietinę transliaciją, kuri girdima 48 ir 49 metrų ilgio bangomis, kitos programos yra girdimos: 13, 16, 19, 25, 31, 41, 48, 49 ir 250 metrų ilgio bangomis.
“Amerikos Balsas” savo programose dažnai kviečia klausytojus pareikšti pageidavimus ir pastabas dėl šių programų. Taip pat “A. B.” yra išleidęs nemokamą iliustruotą leidinį, kuriame yra informacijų apie “A. B.” programas. Su pastabomis arba dėl minimo leidinio kviečiama rašyti lietuviškai arba angliškai šiuo adresu: “Voice of America,”
New York 19, N. Y.
Spaudoje jau buvo atsiliepimų, kad "A. Balso” klausosi nemažai net Australijos lietuvių. Įdomu būtų išgirsti atsiliepimų, pvz., Brazilijos ir kitų kraštų klausytojų. Norintiems klausytis “A. B.”, patartina pasiteirauti vietos telefono-telegrafo įstaigose, koks yra valandų skirtumas tarp New Yorko ir klausytojų gyvenamos vietos.
Amerikiečių spaudos pranešimu, “A. B.” programos latvių ir estų kalbomis pradėtos duoti tą pačįą birželio 3 d., kaip kad ir antroji programa lietuvių kalba. Programos perduodamos New Yorko laiku — 11 val. 20 min. ir 11 val. 45 min. dieną.
žk.
