EUROPA TEBEVAIDINA LEMIAMĄ VAIDMENĮ
VYT. ARŪNAS
Šiuo metu daug kalbama apie Europos gynima, bet toj pačioj Europoj atsiranda defetistų, kurie skelbia, jog ji negalės būti ginama prieš neįveikiamą Rusijos armiją, kuri turi masinį žmonių rezervą, kurios žemės turtai neišsemiami ir panašiai.
Į tai prancūzų kariniai ekspertai papunkčiui atsako į šiuos defetistų tvirtinimus:
1. Sovietų armija neįveikiama, reikia tik prisiminti Napoleono ir Hitlerio nepasisekimus
Defetistai aiškina, jog sovietų armija turi galingą artileriją, masę šarvuočių ir didelį skaičių kareivių, kad rusų tauta yra patrijotinė ir invazijos atveju mokės stipriai muštis.
Taip, sovietų armija, kaip praeity taip ir dabartyje, yra daugiau artilerijinė ir ta garbė jai priklauso užpelnytai, kada aviacijoje garbė priklauso anglams, pėstijos ofenzyvoje vokiečiams, o defenzyvoje prancūzams.
Nežiūrint kieno būtų sovietų armija komanduojama, Žukovo ar Suvorovo, ji pasiliks ištikima savo senajai taktikai, kuri yra sekanti: jos artilerija padaro fronte skylę, į kurią paskui metami šarvuočiai, o po jų seka geri pėstininkai, gi užpakaly jau eina menkesni kariai. Bet kaip kiekviena taktika turi savo silpnų vietų, taip ir čia silpnumas prasideda ten, kur jau nebepasiekia artilerijos ugnis. Paskutiniajame kare šis rusų armijos taktinis stiprumas tesiekė tik 300 kilometrų, po to jos smūgis jau nustoja stiprumo.
Jau prieš šimtą metų prancūzas Custine rašė: “Rusija yra neįveikiama prie Tobolsko, galinga prie Maskvos ir diskutuotina prie Varšuvos.” Istorija parodo, kad rusų kareiviai būna geri, kada jie mušasi savo teritorijoje, bet būna silpni, kada tik jiems tenka muštis toliau nuo savo namų. Kiek kartų rusai puldavo, jų jėga neperžengdavo 300 km atstumo. Tad už tos distancijos užpultoji vakarų armija ir turės rusus kontratakuoti. Bet kokiu būdu?
Yra du būdai: sulaikyti rusus, paprastai stojant prieš juos. (pozicinin karan), arba puolant sparnuose (manevriniame kare). Pirmuoju atveju reiktų turėti lygią jėgą, kad atlaikius rusų smūgį, bet šis būdas yra nepakankamas ir labiau tinka antrasis, manevrinis karas.
Kur vakarų armijai pavyktų sulaikyti rusus?
Tik du rajonai duoda geriausias tam sąlygas vakarų Vokietijoje: Ruh-ro kraštas, kuris su savo fabrikais sudaro, kaip ir Stalingradas, natūralią tvirtovę, ir Schwarzwald, kur 50 km gilumon turėtų būti atstatyta Siegfriedo linija. Gi dėl garsiosios Elbės linijos, tai tik juokaujama. Pirmiausia, tai nėra jokia linija, “Geležinė uždanga” ją dengia tik 150 km plotę, o likusioji Elbė teka Sovietų zonoje. Antra, upė dabar nebegali būti panaudota kaip gynimosi lijnija. Geopolitika įrodo, kad upės yra keliai, bet ne sienos ir eiti rusus pasitikti ant Eibes, reikštų eiti prieš knock-out.
2. Rusų masė, taip kaip ir kinų, yra neišbaigiama, ir ginklai nieko negalės padaryti prieš tokį žmonių antplūdį.
Į tai prancūzų kariai atsako, kad Jei Rusija savo gyventojų skaičiumi (200 milijonų) pralenkia vakarų Europos valstybes, kurios teturi vos 100 milijonų, tai konflikto atveju nereikia pamiršti, jog yra Amerika su 150 milijonų gyventojų ir Anglija, su 70 milijonų.
Antra, tie 100 milijonų vakariečių turi stiprų laivyną ir aviaciją, europiečiai yra daugiau išlavinti, kada Rusijoje tarp tų 200 milijonų didžiumą sudaro azijatai. Tie 200 milijonų dar yra išblaškyti nuo Vladivostoko iki Baltijos jūros, nuo Murmansko iki Kaukazo ir rusams niekad nebus įmanoma tą masę sutelkti į vieną vietą prieš vakariečius.
Kitas svarbus faktas — gimimai. Kada vakarų Europoje gimimų skaičius padidėjo, Rusijoje jis yra sumažėjęs. Paskutiniais metais rusai visai nebeskelbia gyventojų prieauglio statistikos, ką jie mėgsta visad triumfuodami skelbti, jei tik ši statistika jiems būna palanki.
Per paskutinįjį karą Rusija neteko 17 milijonų kareivių, o kiek dar milijonų yra uždaryti koncentracijos stovyklose, kurių rusai niekad neišdrįs siųsti frontan, kad neatkreiptu šautuvų prieš juos pačius.
3. Savo žemės turtais Rusija yra turtingas kraštas. Gi modernus karas nevedamas vien žmonėmis, bet su plienu, anglimis ir nafta.
Į tai ekspertai patiekia skaičius, kurie daugiau pasako už visokius komentarus. Amerikos metinė anglių produkcija siekia 600 milijonų tonų, Anglijos 250 milijonų, gi Rusijos tepasiekia vos 240 milijonų tonų. Plieno Amerika per metus pagamina 100 milijonų tonų, Anglija 18 milijonų, Prancūzija 10 milijonų, Liuksemburgas 5 milijonus. Rusija tepagamina tik 36 milijonus — ne ką daugiau, negu Anglija, Prancūzija ir Liuksemburgas kartu paėmus.
Naftos Amerika savo teritorijoje išpumpuoja 300 milijonų tonų, Venecuela duoda 100 milijonų, Meksika 20 milijonų, gi Rusija teturi tik 44 milijonus. Į šį skaičių neįtrauktao Artimųjų Rytų nafta, jei konflikto atveju tie karštai galės pasilikti neutralūs. Pagaliau, daugiau kaip 50% naftos rusai ištraukia iš Bakų šaltinių, kurie sąjungininkų aviacijai bus lengvai pasiekiami iš Turkijos. Bakų rajonas rusams yra Achilo užkulniu.
Rusija uranijaus gamyboje niekad negalės lygintis su Kanados ir Belgijos Konge iškasamu uranijaus kiekiu. Rusijos geležinkeliai yra primityvūs ir negalės aprūpinti armijos dviejuose frontuose. Rusija teturi tik 65.000: mylių geležinkelių, kada Amerika turi 230.000 mylių. Beveik visi Rusijos geležinkeliai yra vienbėgiai.
Bendrai paėmus vakarų ir Rusijos išteklius, vakarai yra daug stipresni už Rusiją ir jos satelitus.
4. Korėjos karas įrodė, kad silpnas Maskvos satelitas gali sulaikyti amerikiečius ilgam laikui, kad leistų rusams įstoti karan, kada jie panorės.
Į tai ekspertai atsako, kad Korėjos invazija buvo staigmena, gi agresija prieš vakarų Europą niekam nebus naikintuvų:
Tikrasis rezultatas iš Korėjos karo vakariečiams išėjo palankus, nes Amerikos karinė industrija pradėjo suktis visu tempu, gi taktiškame plane šis karas įrodė, kad amerikiečių naikintuvai viršija sovietinius. Jų lėktuvai pasirodė bejėgiai prieš amerikiečių bombanešius. Pvz., neseniai amerkiečių skraidanti tvirtovė B-29 lengvai prasiveržė pro 15 sovietinių naikintuvų.
5. Sovietų tankai per 12 valandų bus Paryžiuje.
Rusų jėgos yra per 140 kilometrų nuo vokiečių-prancūzų sienos, o ši dar yra per 110 km nuo Paryžiaus. Tai, kas sukelia baimę, yra ne trumpas nuotolis, bet prancūzų silpnumas. Bet kadangi rusų karinis pajėgumas šiandien yra daug žemesnis už vokiečių 1940 metais, tai ne taip lengva jiems bus užimti Prancūziją, šiandien prancūzai nėra vieni. Italija eina kartu, Anglijoje įvesta 2 metų privaloma karinė tarnyba, Amerika Europoje turi ekspedicinį korpusą ir užtenkamai kareivių pas save, kuriuos galės tuojau pat perkelti į Europą. Visa tai iš pagrindų pakeičia padėtį ir ji darosi palankesnė vakariečiams, negu buvo 1940 metais prieš vokiečius.
Kad raudonoji armija yra nepertoli nuo Prancūzijos, tai tiesa, bet ji yra daug toliau, negu buvo vokiečių armija. Pagaliau, tai yra tik rusų avangardas. Kaip rusai galės aprūpinti savo armiją ginklais, benzinu ir maistu ? Štai kur klausimas.
Rytų Vokietijoje, kurią jie okupavę, rusai išardė pusę geležinkelių, palikdami tik vienbėgius kelius. Tai rodo; jog rusai jaučia didelį plieno trūkumą ir puolančiosios armijos aprūpinimas bus sunkus, nes tai Rusijoje dažniausiai atliekama geležinkeliais. Bet ne vien Vokietijoje, o ir pas kitus Maskvos satelitus padėtis yra panaši. Jų geležinkeliai “išvargę” ir reiktų atnaujinti, kad galėtų pakelti didelius transportus.
6. Vadovaujami sovietų karininkų, satelitais duotų Rusijai stiprią paramą
Demoralizuota kariuomenė yra sunkenybė kovos lauke. Blogas sąjungininkas dažniau pridaro daugiau nuostolių, negu tikras priešas. Jugoslavija yra pasiryžusi muštis, prieš Rusiją. Neužmirškime, kad jugoslavų partizanai aname kare sulaikė italus ir pridarė daug nuostolių Wehrmachtui. šiandien jugoslavų armija yra vertesnė už visas Maskvos satelitų armijas drauge paėmus.
Pagaliau, iš istorijos matome, kad nei lenkai, nei slovakai niekad nebuvo rusų sąjungininkais. Vienas rusų istorikas yra pasakęs: “Pansla-vizmas yra vardas, kuris duodamas tai neapykantai, kurią turi rytų slavai prieš vakarų slavus.”
7. Atominę bombą niekas nedrįs panaudoti, taip kaip paskutiniajame kare niekas nepanaudojo dujų.
Joks priešas paskutiniajame kare neturėjo nuodingųjų dujų gamybos didelės persvaros. Taip nėra su atomine bomba. Nežiūrint to, kaip toli Rusija būtų pažengusi atominės bombos gamyboje, Amerika ją tebeviršija. Ar bus panaudota atominė bomba ar ne, tai ne tiek svarbu, svarbiausia, kad ją turima ir galima ją grasinti. Pvz., kokią paniką sukeltų numesti ant miesto lapeliai, įspėjant gyventojus, kad bus bombarduojama atomine bomba? Kai dėl Baku, tai ten nereikės nė grasinti, ir sąjungininkai lengvai galės ją panaudoti.
8. Komunistams tereikės dviejų valandų, kad neutralizuotų Prancūzijoje gyvybinius centrus.
Bereikalinga baimė. Vienu, plunksnos pabraukimu galima bus neutralizuoti pačius komunistus Prancūzijoje. Kamadier lengvai išmetė iš savo vyriausybės penkis komunistų ministerius, ir dėl to partija nei piršto nepajudino, nors daug kas baidėsi. Daladier 1939 metais komunistų partiją visai buvo uždaręs. Tai yra daugiau policinė operacija, kuri nesimaišo su karine.
Svarbiausia, kad Prancūzija turinti sudaryti specialistų kadrus kariuomenei, nes moderni armija jų reikalinga. Kada tanko tonas kainuoja 6.000 dolerių, tai negi galima jį pavesti valdyti neprityrusiam kariui. O kad parengtų prityrusių karių, reikia įvesti bent 3 metų karinę tarnybą. Tik kada Prancūzija turės stiprią gerai išlavintą armiją, tada europiečiai išsigydys nuo baimės. Bet jei Sovietų Rusija šiandien yra silpnesne už vakarus karui vesti, tas dar nereiškia, jog vakarai turi sustoti ginklavęsi ir neturi bijoti sovietų agresijos. Vakarų laisvas pasaulis ir toliau turi išlaikyti tą pirmenybę prieš Sovietų Rusiją ir jos satelitus. Reikia, kad vakarų Europos kasyklos, jos fabrikai, jos darbininkai, jos laboratorijos ir jos mokslininkai pasiliktų laisvais.
Jei pirmąją konflikto dieną sovietų šarvuočiams pavyktų nublokšti vakarų priedangos kariuomenę ir įsitaisyti ant Atlanto krantų, padėtis iš karto pasikeistų vakariečių nenaudai. Sovietų plieno produkcija pasidarytų lygi Amerikos, geležies produkcijoj pralenktų Ameriką, o taip pat ir kitose srityse būtų susilyginta. Tai rodo, kad Europa nėra jau taip nereikšminga ir ji daug gali nulemti taikos ar karo svarstyklėse, pereidama iš vienos pusės į kitą. Tad nieko negali būti aškiau, nieko negali būti tikriau: išgelbėjimas vakarų Europos nuo bolševikų invazijos — yra užtikrinimas ir pačios pergalės.
