Pirmoji Lietuvos Kariuomenės priesaika
1919 m. gegužės 11 d. iš Kauno Bazilikos, po mišių, į Rotušės aikštę išėjo didžiulė procesija, vedama žemaičių Vyskupo Pranciškaus Karevičiaus ir kitų aukštų dvasininkų. Tūkstantinė minia iš lėto slinko prie aikšėtje išrikiuotų mūsų kariuomenės dalinių, sudarytų beveik vien iš savanorių. Pašauktųjų buvo dar labai maža. Minia su choru giedojo “Dievas mūsų gelbėtojas ir tvirtybė.”
Vyskupas Karevičius pirmiausia prabilo į karius ir minią, savo kalbą pradėdamas pranašo Ezekiejaus regėjimu, Izraelio tautai per 70 metų esant Babilonijos nelaisvėje ir netekus vilties atgaivinti savo valstybę. Ezekiejus matė didį, kaulų pilną lauką. Ir papūtė vėjas, gyvybė įžengė į apmirusius kaulus, jie apsivilko kūnu, atsistojo ant kojų ir pasidarė jų didi kariuomenė. Ilgiau, negu izraelio tauta, be gyvybės ir be vilties buvo lietuvių tauta, tačiau ši diena parodo, kad mes gyvybę atgavę, atsidavę Tėvynės labui, įgysime sau teises tai gyvybei išlaikyti... Po vyskupo kalbos buvo atlikta pati priesaika.
Vyskupui Karevičiui atlikus priesaikos iškilmes ir palaiminus karius, Respublikos Prezidentas A. Smetona, vyr. kariuomenės vado gen. S. Žukausko, min. pirmininko M. Sleževičiaus ir kitų lydimas, apėjo kariuomenės dalinius ir pasisveikino su kariais. Respublikos Prezidentas kariams ir susirinkusiems savo kalboje pareiškė, kad šiandien jau niekas mums nebegali atimti vilties ir noro laisvai gyventi; kad Lietuvos valstybė turi būti ne tik laisva nuo užsienio priešų, bet ir bus laiminga viduje. Vyr. kariuomenės vadas savo žodyje pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė savo priesaiką ištesės, nors ir turėtų žūti. Po iškilmių parado, kariai grįžo į kareivines ir netrukus išvyko į frontą, padėti kovojantiems broliams.
Jau 1919 m. vasario 16 d. kai kuriose Lietuvos vietose buvo surengti kariuomenės paradai, bet šis V. 11. laikomas pirmuoju oficialaus pobūdžio, nes jame dalyvavo ir užsienio atstovai (JAV, Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos). O po priesaikos Kaune, kariai buvę prisaikdinti ir kitose įgulose ir pačiame fronte.
Gegužės 11 d. savanoriams-kūrėjams paliko neišdildomą įspūdį. 1931 m. balandžio 18-19 d.d. įvykęs Kaune pirmasis visuotinis Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos at-, stovų suvažiavimas gegužės 11 d. pasirinko savo metine švente ir ji buvo švenčiama ligi Lietuvos okupacijos. Pirmoji 1931 m. surengtoji šventė buvo “KARIO” paminėta specialiu numeriu. St. Butkus
DAR NE VĖLU IŠSIRAŠYTI KARĮ
PRADEDAME SPAUSDINTI LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS ISTORIJĄ
Sekančiam KARIO numeryje pradedame spausdinti buv. Vietines Rinktines štabo viršininko, Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkininko O. URBONO kruopščiai parengtą autentišką medžiagą apie Lietuvos Vietinės Rinktinės organizavimą ir jos žiaurų likimą 1944 vokiečių okupacijos metais.
Patriotinė lietuvių karių politika ir nuotaikos, organizavimo sunkumai, vokiečių pinklės ir kova su lietuvių vadovybe slaptuose posėdžiuose Kaune ir Rygoje, savųjų intrigos, o pagaliau — brutalus Rinktinės nuginklavimas, kaip veidrodyje atsispindi šiam kariniai istoriniam plk. O. Urbono rašinyje, kuris eis per keletą KARIO numerių.
Pradedant nr. 8, atidžiai sekite KARĮ!
PRANEŠIMAS
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBES KARO INVALIDŲ DRAUGIJOS NARIAMS
Lietuvos Nepriklausomybės Karo Invalidų Draugija prašo savo buvusius narius, kurie dar neprisiuntė ar pakeitė savo gyvenamąją vietą, prisiųsti savo tikslius adresus D-jos Pirmininkui BRONIUI TVARKŪNUI, 454 Marshall St., Philadelphia 23, Pa,
