POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU
K. PELEKIS
(Tęsinys iš nr. 4-5)
Pogrindžio spauda pakelia balsą prieš visas nacių skelbiamas mobilizacijas
Ilginti praloštą karą savo ir svetimų tautų žmonių aukomis — buvo vienas pagrindinių Hitlerio tikslų. Bandyti geruoju ar prievarta įtraukti į karą pavergtų tautų vyrus, žadėti ir niekuomet savo pažadų netesėti — tai sena nacių daina. Tą gerai žinojo visos pavergtos Europos tautos, nors ne visos buvo tam pakankamai atsparios. Didžiausias pastangas dėjo naciai įvairiomis priemonėmis suverbuoti vadinamuosius SS legionus. Jų eilėse, daugiau ar mažiau savanoriškai kovojančius, mes matėme: milijoninę rusų (Vlasovo) armiją, šimtus tūkstančių ukrainiečių. Į SS dalinius jiems Belgijoje pavyko įtraukti 60.000 vyrų, Prancūzijoje apie 100.000. Pabaltyje (Latvijoje ir Eestijoje) taip pat, esant ypatingoms sąlygoms, buvo sudaryti SS legijonai.
Lietuvoje nacių planai, sumobilizuoti į SS legionus lietuvius, nuėjo niekais nors mobilizacija buvo skelbta net 4 kartus!
Tvirto lietuvių tautos, Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo komiteto ir ypač pogr. spaudos priešnaciško nusistatymo dėka buvo išgelbėta dešimtys tūkstančių jaunuolių nuo beprasmės mirties ir vargų fronte. Pasaulio opinijoje Lietuvos vardas nebuvo suteptas, ir lietuvių tautos kova dėl savo nepriklausomybės susilaukė nuoširdžių simpatijų. Lietuvių tauta, nors būdama nacių pavergta ir jų prievartaujama, nepasidavė jų gundymams ir nepasakė savo ‘taip.” Kaip atsakė lietuvių tauta į mėginimus ją sumobilizuoti, matome kad ir iš šios pogrindžio spaudoje paskelbtos žinutės:
“Saugodami žmones nepriklausomai Lietuvai, atmetėme ir antrąją: 1912-1918 ir 1925 m. gimimo vyrų mobiliziciją. Todėl turime ruoštis atlaikyti ir antrąjį- civilverwaltungo smūgį. Pirmąjį jaunimas garbingai atlaikė. Į rytus vokiečiams tepavyko išsiųsti 4 statybos batalįjonus ir kelias mažesnes grupes, viso apie 2500 vyrų, arba tik 4 — 5% tais metais gimusiųjų.”
Negeriau sekėsi naciams ir su kitų metų gimimo vyrų mobilizacija. Tai galima suprasti iš šios ištraukos:
— “Kaip eina mobilizacija? — Vėžio žingsniu. 1919-1924 m. gimusieji ligi galo lieka ištikimi savo pirmajam apsisprendimui — stoti, kai pašauks nepriklausomos Lietuvos vyriausybė. Į suėmimo punktus atvyksta tik po vieną kitą.”
Pogrindžio spauda visada budėjo ir laiku painformuodavo karšto jaunimą apie naujus okupantų mobilizacinius ketinimus:
“Atspausdinti surašymo lapai 1912-1918 ir 1925 m. gimusiems vyrams. Lauktina, kad surašymas tuč tuojau bus pavestas atlikti miestuose —adresų biurams, kur jie yra, Arbeit-samtams ir maisto kortelių kontoroms, o valsčiuose — savivaldybėms.
Tai pasirengimas naujai astuonių klasių mobilizacijai. Mūsų. atsakymas toks pat, kaip ir į pirmąją — nestoti ir daryti viską, kad į sąrašus nepakliutumėm.”
Mylįs laisvę ir nepriklausomą gyvenimą lietuvis nenorėjo būti paklusnus nacio įrankis. Nenorėjo kariauti už tą, kuris jį kankina, žudo, kuris naikina jo turtą, kuris atėmė žemę ir kuris, pagaliau, žada jį, laimėjęs karą, kolonizuoti ar išgabenti į svetimas šalis.
“Mobilizuojamas lietuvis suprato vokiečių planus ir savo uždavinius. Jau tarė sykį, kartoja antrą ir trečią: Keliausiu, vargsiu, daug pakelsiu ir net mielai žūsiu, jeigu mano kraštui Lietuvai bus naudos, jeigu tautai nuo to švystels nepriklausomo gyvenimo bent spindulėlis. Bet matau: tie, kuriems jėgas turiu aukoti, jie mano žeme išnaudoja ir dar niekina, žudo. Tai ir aš čia liksiu, su visais gyvensiu, su visais kentėsiu, o jeigu teks, ir žūsiu, bet savoj žemėj. Taip man Dieve, padėk!”
Vienas įtakingas lietuvių pogrindžio spaudos organas šitaip nusako priežastis, kodėl lietuviai nestoja į vokiečių organizuojamus SS legionus:
“Svarbiausia nusistatymo prieš SS legioną priežastis tegali būti suprantama tam, kas pažįsta lietuvių tautos charakterį. Tai gaivališkas prieš SS nusiteikimas, kuris gali būti palygintas su lietuvių nusistatymu prieš graždanką (rusų raidyną. Aut.), trukusi 40 metų. Lietuviai SS legioną sutinka kaip partijos kariuomenę. O partija lietuvių akyse tai ne Vokietija. Su partija susijusios visos okupacinės sriaudos. Su partijos auklėjimu ir jos politine praktika yra susijusi antibažnytinė ir antireliginė propaganda. Lietuvių jaunimas. kilęs ir išaugęs giliose religinėse tradicijose, gaivališkai purtosi SS legiono ideologine įtakų, priesaikom ir t.t.”
Panašiai šiūo reikalu kalba ir kitas slaptas lietuvių atsišaukimas:
"Vokiečiai nesupranta, kad lietuvis daugiau 20 metų dėvėjo savo karišką uniformą, nešiojo savus ženklus ir kad šiandien lietuviui yra gėda būti bet kurios svetimos kariuomenės samdiniu ar prievarta pastatytu kareiviu.’’
Netgi šiandien (1944 m. liepos mėn.) vokiečiai nesupranta, kad lietuvius galima i kariuomenę suspiesti tik paskelbus nepriklausomą Lietuvą. O vokiečiai vis dar tebesilaiko senų, neišmintingų pažiūrų, kad lietuvius galima, kaip bandą suvaryti į kariuomenę, į Reicho darbus.”
POGRINDŽIO SPAUDA PARODO NACIŲ TERORĄ IR NETEISYBES
Pogrindžio spaudoje, it veidrodyje, atsispindėjo tikrasis nacių veidas. Jų žiaurūs darbai retai telikdavo neužfiksuoti. Štai keletas ištraukų, iš kurių galima pažinti nacių “darbelius” šiame jų “išlaisvintame” kraš
Lietuvos gyventojų žudymas
“1943 m. birželio mėn. vokiečiai įvykdė nematytą žiaurumą, Valkininkų valsčiuje jie sudegino lietuvišką Pirčiupio kaimą, drauge su 120 žmonių.
Atvykę SS banditų daliniai, tie daliniai, į kuriuos nori ir lietuvius prievarta įtraukus, paversti į save panašius banditus, išrikiavo aikštėje visą kaimą. Atskyrę vyrus ir 2 metųberniukus į vieną vietą, moteris su kūdikiais į kitą vietą, varė po 15-20 žmonių į namus, kuriuos užrakindavo ir padegdavo padegamomis kulkomis. Gyvieji turėjo žiūrėti šio baisaus reginio, kol sulaukdavo savo mirties eilės. Motinoms metant iš padegtų namų savo kūdikius, vokiškieji banditai juos mesdavo atgal į ugnį. Veik visą dieną rudieji barbarai vykdė šią baisią egzekuciją, kol visus gyventojus išžudė. Gyventojai nesislėpė ir nebėgo, nes nieko pikta nebuvo padarę.”
Apie rudųjų ekspedicijų siautėjimą randame tokių aprašymų:
Rudieji bolševikai siaučia.
“Naujo SS. ir policijos vado Harm ir komisarų Wulf ir Hingst kruvinoji ekspedicija, sudaryta iš 5.000 iš Lenkijos atgabentų SS-inkų, nusiaubė beveik visa už administracijos linijos buvusį plota ir pasiekė net Kaišiadoris. Pradėjo Švenčionių apskričiu, iš kur išvežė per 2000 žmonių. Po to nusiaubė Svyrių apskritį, Pabradę, Nemenčinę, Lentvarį, Trakus, Valkininkus, Varėna, Eišiškes, Perloja, Žiežmarius ir t.t.
Ekspedicijai atvykus į vieta, išjungiami visi telefonai. Lietuvių policija suimama ir nuginkluota išlaikoma visa operacijos metą. Į Valkininkus vykstąs ekspedicininkų traukinys buvo nuleistas nuo bėgių. Nuvykę gyventojus rado išbėgiojusus, įstaigas tuščias. Nuo Varėnos ekspedicija pasipylė kautynių tvarka po 50 m žmogus nuo žmogaus. Perlojiečiai taip vykstančius ekspedicininkus pasitiko iš miško kulkosvydžių ugnimi į sparną. Tik sulaukę trijų batalionų pagalbos, ekspedicininkai išdrįso žygiuoti. Mišką iškrėtė, bet jame nieko nerado. Sen. Trakus ekspedicija sudegino. ,
Eksp. gaudo kiekvieną užklupta apsuptame plote. Paleidžiami tik iš išvaizdos netinkami jokiam darbui ir kai kurie tanautojai. Visi kiti vyrai ir moterys, daugiausia 15-20 metų, išvežami.”
Pavartę pogrindžio spaudos puslapių, rasime dar tokių žinučią:
— Svyrių apskrityje naciai išžudė 1.1000 gyventojų per vieną parą.
— Rudieji plėšikauja.
— Visi Lietuvos kalėjimai perpildyti.
— Suimtieji skubinami siųsti į Konc. stovyklas ir t.t.
(Pabaiga kitame nr.)
— Ukrainiečių Mokslų Akademija JAV-se pradėjo reikšmingą darbą — eilę paskaitų ir pasitarimų, skirtų Ukrainos santykiams su kaimynais moksliškam nagrinėjimui, ši pavasarį buvo suruošta pora paskaitų, skirtų santykiams su rusais ir lenkais nagrinėti. Rusų pažiūras dėstė Harvardo profesorius, Rusų Instituto vedėjas,, Dr. Mykolas Karpovič. Lenku istorinius santykius su Ukraina dėstė žymusis istorikas, Fordhamo profesorius ir Lenkų Mokslų Instituto vedėjas. Dr. Oskar Halecki. Rudeninį paskaitų ciklą pradėti yra pakviestas lietuvis amerikietis istorikas,, LAIC direktorius adv. Kostas R. Jurgėla. Jis sutiko paruošti paskaita, “Ukraina ir Lietuva.”
