UNIVERSITETAS — TAUTOS KULTŪROS UGDYTOJAS
LIETUVOS UNIVERSITETO 30 TIES METŲ SUKAKTIES PROGA
DR. KONSTANTINAS RAČKAUSKAS
Tiesos ieškojimas, jos iškėlimas į aukščiausią nepriklausomą dvasinę vertybę yra pagrindinis Vakarų civilizacijos pažymys, išskiriantis ją nuo kitų pasaulio civilizacijų. Su tuo bruožu neišjungiamai yra susijęs laisvės principas. Tik laisvas, nesuvaržytos sąžinės žmogus turi geriausias sąlygas tiesai ieškoti. Todėl mokslas niekur taip neišbujojo, kaip Vakarų civilizacijos valstybėse.
Ieškojimas tiesos ir laisvė yra įgimti lietuviui. Iš čia ir lietuvio veržimasis į mokslą. Dar nepraslinkus nė dviem šimtmečiams po krikšto, kuriuo mes įsijungėme į Vakarų civilizacijos šeimą, Vilniuje steigiama Augštoji Jėzuitų Kolegija ir eilė kitų augštesnių mokyklų. Tos mokyklos paruošia ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos valstybėms visą eilę garsių mokslininkų.
1831 metais caro valdžia uždaro Vilniaus Universitetą, kuriame pradėjo organizuotis lietuvių tautos išlaisvinimo būreliai. Rusifikacijos politika nusimanė, kad, norint nutautinti, pirmiausia reikia sunaikinti tautos intelektualinį elitą ir tam elitui ruošti institucijas. Bet paliktos dvasinės kunigų seminarijos ir užsieniuose baigę mokslus lietuviai neleido rusams pasiekti jų rusinimo tikslų.
Po 1918 metų, karo operacijoms aptilus, vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos uždavinių buvo savo Universiteto įsteigimas. Mūsų laikais labiau negu kada praeityje tauta negali išsilaikyti nepriklausoma be savo augštųjų mokyklų. Per tas mokyklas ji pasiruošia ne tik reikiamus kadrus technikinio personalo valstybės aparatui, bet ir išvysto savo tautinę filosofiją bei patenkina civilizuoto žmogaus reikalavimus. Jei pradžioje ir buvo keletas abejojusių dėl lietuvių sugebėjimo tokią mokyklą išlaikyti, tai jų buvo tik mažuma. Jau 1919 metais Vilniuje, o vėliau, 1920 metais Kaune yra įsteigiami Augštieji Mokslo Kursai, kurie pagaliau Vasario 16 d. 1922 metais yra paverčiami į Lietuvos Universitetą.
Lietuvos Universitetas per 19 nepriklausomo gyvenimo metų atliko dvi labai svarbias paskirtis.
Pirma — sukoncentravo vienoje institucijoje žymiausias Lietuvos mokslo pajėgas bei paruošė naujus mokslo kadrus. Be to, tiems susibūrusiems prie Alma Mater žmonėms davė palankias materialines ir moralines sąlygas dirbti kiekvienam savo pasirinktoje mokslo šakoje, ypačiai priderinant ją prie specifinių Lietuvos tradicijų, sąlygų ir žmonių charakterio. Lietuvių kultūros filosofija, tautosakos tyrinėjimas, socialiniai bei ekonominiai mokslai ypačiai pasireiškė mūsų Universiteto dėka. Per trumpą laiką prie Universiteto susiburia žymiausi Lietuvos mokslininkai ir vaidina svarbiausiąjį vaidmenį lietuvių kultūros susiformavime. To ryškūs pavyzdžiai yra kad ir šie asmens: St. Šalkauskis, P. Leonas, M. Roemeris, trys broliai Biržiškos, J. Jablonskis, Pr. Dovydaitis, V. Krėvė-Mickevičius, Putinas-Mykolaitis, kun. Paltarokas ir daug kitų. Jų vadovaujama lietuvių visuomenė subrendo lietuviškoje kultūroje, harmoningai įsijungė į istorinę tautos evoliuciją. Lietuvis tapo pilnutiniu žmogumi su savo moralinių vertybių ierarchija. Lietuvių tauta individualizavosi ir išsiskyrė savo savybėmis iš kitų tautų tarpo, sudarydama savo nepriklausomos egzistencijos pagrindą ir moralinį reikalingumą.
Antra Universiteto paskirtis — paruošti Lietuvos visuomenei ir Valstybės administracijai reikiamą kvalifikuotų žmonių skaičių: teisininkų, medikų, dvasininkų, administratorių, inžinierių, ekonomistų, agronomų ir kitų. Per 19 metų Universitetaspuikiai patenkino tų kvalifikacijų žmonių paklausą, o kai kuriose srityse netgi susidarė laikinas perteklius. Gavome lietuvių kultūros pozityvų intelektualinį tipą — darbštų, sąžiningą, giliai protaujantį, moralų. 2000 diplomuotų asmenų buvo pasklidę po visą Lietuvą ir veikė į visas Lietuvos gyvenimo šakas. Per trumpą laiką Lietuva pralenkė daugelį Europos valstybių. Bet tai buvo tik pirmasis etapas. Tolimesnes išdavas nelaimingos mums sąlygos sutrukdė matyti.
Čia negalima praeiti nepaminėjus vieno Universiteto bruožo, tai jo artimumas liaudžiai. Tiek profesoriai, tiek studentija kilusi iš kaimo ir liaudies jautėsi kaip nerinkti tos liaudies reprezentantai ir stovėjo josios teisių ir gerbūvio sargyboje.
Pagaliau reikia nurodyti glaudų bendradarbiavimą tarp Universiteto ir Lietuvos karių. Gal tik su maža išimtimi, visų fakulteto mokslo personalo tarpe užtinkame aktyviosios tarnybos karius, ypačiai medicinos ir chemijos srityse.
