Kuprinės pabiros
KAIP PRANCŪZAI KEIKIASI
Nė viename pasaulio parlamente taip nesikolioja, kaip Prancūzijos, štai 1951 metais iš mandagiųjų prancūzų lūpų pažerti “deimančiukai”:
Socialistai yra švariausi, nes tik 97 kartus pavartojo žodį “melagis”.
Komunistai svaidėsi šiomis epigramomis: 100 kartų “žulikas”, 179 — “žmogžudys”, 204 — “kiaulė”, 272— "fašistas”, 18 “tautos duobkasys”, 8— “išdavikas” ir nespausdinamais keiksmažodžiais — 311 kartų.
Dešinės partijos bevelijo atsakyti: 32 — “Stalino batlaižiai”, 17 — “purvino kavijaro pardavėjai”, 21 — "pamišėliai”, 19 — “išdavikai”, 128 — “žulikai” ir 120 kartų “chuliganai”.
Komunistai ir jų priešai 37 kartus susikibo už krūtų.
DIDŽIAUSI GIRTUOKLIAI — PRANCŪZAI
Neseniai Paryžiuje — Sorbonoje baigėsi 24-sis Tarptautinis Antialkoholinis (Abstinentų) Kongresas, kuriame buvo atstovaujamos 25 tautos su 400 gydytojų, sociologų, psichiatrų, įvairių bažnyčių atstovų, ekonomistų ir prohibicijos šalininkų.
Štai šio kongreso išvados:
1. Prancūzija prageria 10% savo tautinio biudžeto, kas sudaro apie 1.900 000 000.00 dolerių per metus.
2. prancūzas per metus išgeria 159 litrus vyno, tuo tarpu italas tik 35 litrus;
3. Prancūzijoje iš 1000 gyventojų — 22 alkoholikai. Tuo tarpu JAV iš 1000 žmonių yra 10 alkoholikų, o Anglijoje tik 3 prisiekę girtuokliai.
NEBRANGIAU
Ji norėjo įsigyti dulkių siurblį. Išsimokėtinai, žinoma. Jis sutiko. Bet vėliau pamatė, kad vietoj paprasto pigaus modelio ji užsakiusi žymiai brangesnį liuksusinį. Jis pareiškė nepasitenkinimą.
— Bet mielasis, — paaiškino ji,— šitas modelis nekaštuos brangiau. Mums tik reikės truputį ilgiau mokėti ...
MOTERŲ NUOMONĖ
Dvi kaimynės kalba apie savo vyrus, šiam įvykiui teikdamos tinkamą dėmesį.
— Nežinau, kas įvyktų su mano Henriku, jeigu nors savaitei kur nors iškeliaučiau, — aiškina viena prietelka.
— Tas pat ir su mano Jonu, — atsidūsta antroji. — Ir kaip man reikia juo rūpintis! Kai aš pastebiu išluptą švarke sagą ar pratrintas kojines, man visada reikia įverti į adatą siūlą, kad jis . . .
ŽVILGTERĖK DEŠINĖN...
Šveicarijos kalnų vadovas lydi amerikietį turistą ir aiškina to krašto kalnų grožį.
— Būkite labai atsargūs ir čia neįkriskite, — įspėja šveicarietis.
— Čia nepaprastai pavojinga vieta ... bet, jeigu jums tektų paslysti ir lėkti žemyn, neužmirškite pažvelgti dešinėn. Ten — nepalyginamo grožio gamtovaizdis.
SUMANUS SARGYBINIS
Nešąs tarnybą viename fronte sargybinis užgirsta artėjančius žingsnius.
— Stok! Kas ten? — griežtai reikalauja sargybinis.
— Čia draugas, ir su buteliu! — atsako iš tamsos.
— Perduok butelį ir stok! — įsako patrulis.
RAUDONASIS KAMPELIS
Popierio trūkumas
Bulgarijos Vidaus Reikalų Ministerija paskelbė, kad tikslu sutaupyti popierį areštuotųjų pareigūnų pavardės spaudoje daugiau nebus skelbiamos. Šis procesas bus pakeistas tuo, kad bus skelbiamos tų pareigūnų pavardės, kurie dar nėra suimti.
Ir prosenelis buvo kompartijos narys
Čekoslovakijos komunistai vykdė narių “valymą”. Viena sena čigonė buvo atvesta pas komisarą, kuris paklausė:
— Nuo kada esi partijoje?
— Daug metų, komisare.
— Ir tavo tėvas?
— Taip, ir jis, ir mano senelis ir prosenelis, visi buvo nariai.
— Klausyk gi, — abejojo komisaras, — tais laikais dar nebuvo kompartijos.
— Bet tai nesudaro gi jokio skirtumo, — atsakė čigonė, — mūsų giminė visą laiką vogdavo.
Verta rūpintis
Susirūpinęs draugas-komunistas, mažo miestelio agitatorius, taip rašė savo viršininkui: “Vis sunkiau ir sunkiau sekasi prieiti prie nuskurdusių Amerikos masių. Pavasarį jie visą laika blizgina savo automobilius. Vasarą jie atostogauja. Rudenį jie stebi futbolo žaidimą. Ir žiemą šiuos žmones negalima atplėšti nuo televizijos aparatų. Būk malonus viršininke ir patark, kaip aš turėčiau jiems įrodyti, kad jie yra prispausti ir kapitalistų išnaudojami.”
Mes su jumis
Viename Vengrijos pramonės centre iš po nakties visos sienos buvo nuteptos antistalininiais šūkiais, įsiutę raudonieji, pavargę nuo tepimo kreida nakties parašų, vieną dieną parašė: “Jūs bailiai, kodėl neišdrįstate rašinėti ant sienų dienos metu!”
Sekantį rytą ten buvo toks atsakymas. “Gaila, bet dienos metu mes esame baisiai užsiėmę, paraduodami su jumis, draugužiai!”
DĖL ADRESŲ KEITIMO
KARIO skaitytojai yra pats judriausias bei aktyviausias elementas, todėl mums visiškai nėra nuostabu, kad toks palyginti didelis skaičius kas mėnesį pakeičia savo adresus. Blogiau yra tik su tais skaitytojais, kurie neskuba mums pranešti savo naujo adreso. Dėl to neuolumo, išsiųstas žurnalas senu adresu arba nepasiekia adresato arba yra grąžinamas. Abejais atvejais mums susidaro nenumatytos išlaidos: kai pakeliui žūva, vėliau atsiliepusiam skaitytojui privalome siųsti kitą egzempliorių, o kai grįžta — privalome jį išpirkti iš pašto. Jei tatai tik būtų vienas kitas atsitikimas, į tai galėtume nekreipti dėmesio, bet dabar gi tų atvejų per mėnesį pasitaiko dešimtimis, o per metus -— šimtais. Ir taip jau būdami ekonominiuose sunkumuose, nuo šiol norime tas išlaidas perkelti tiesioginiams “kaltininkams”, būtent — savo adresų keitėjams.
Mieli skaitytojai, būkite malonūs nuo šiol kuo skubiausiai mus informuoti apie adreso pakeitimą, visada nurodant savo senąjį adresą. Keičiant adresą, kiekvienas prašomas atsiųsti 25c. smulkiais pašto ženklais susidarančioms adreso keitimo išlaidoms padengti.
Visokiais atvejais rašyti tik šiuo vienu adresu: KARYS, 680 Bush-wick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
