Tremties Trimitas
TURIME JŪRŲ ŠAULIUS!
A. Valatkaitis
Jūrų šaulius atkurti sumanė Mikas Maksvytis, buvęs mūsų kariuomenės karininkas, veiklus ramovėnas ir jūrų skautų skautininkas. Jo sumanymui LŠST Centro Vaidyba vienbalsiai ir entuziastingai pritarė ir įgaliojo jį šį žygį įvykdyti. Jam į pagalbą paskyrė CV I-jį vicepirmininką š. A. Valatkaitį.
M. Maksvytis tuojau sudarė organizacinę komisiją iš jo paties, š. J. Ulevičiaus, J. Hofmano, S. Gasnerio ir P. Adomaičio. Darbas virte užvirė. Ypač daug darbštumo parodė pats M. Maksvytis.
Maloniam senosios kartos lietuviui bankininkui p. J. Pakeliui sutikus, š. m. liepos 29 d., Chicagos taupymo ir skolinimo bendrovės posėdžių salėje įvyko pirmosios tremtyje jūrų šaulių kuopos steigiamasis susirinkimas.
Trumpu sveikinimo žodžiu atidaręs susirinkimą, š. A. Valatkaitis susirinkimui pirmininkauti pakvietė M. Maksvytį, o sekretoriauti — V. Ulevičienę, bei pristatė susirinkimui visą organizacinę komisiją.
M. Maksvytis savo pranešime pareiškė, kad susirinkimą sveikina raštu LŠST CV pirmininkas š. J. Gied-rikas, Detroito šaulių kuopa ir korp. Gintaras. Vienas senas Amerikos lietuvis, kuris toli gyvena ir prašė jo pavardės neskelbti, prie sveikinamojo laiško prisiuntė ir 30 dol. čekį, kaip auką beatsikuriantiems Lietuvos jūrų šauliams. Perskaitęs sveikinimus, M. Maksvytis priminė, kad Nepriklausomoje Lietuvoje, Klaipėdoje, turėjome jūrų šaulių stiprų vienetą, raižėme savo nuosavais laivais Baltijos jūros bangas. O dabar, tremtyje, žuvusių dėl Lietuvos Nepriklausomybės pagerbimo dieną vainikas į Michigano ežerą buvo nuleidžiamas ne iš laivo, bet nuo krantinės tilto. Daugelis šio susirinkimo dalyvių turi motorlaivių ir burlaivių, mėgsta vandens sportą, bet ligi šiai dienai neturėjo savo organizacijos, kuri šiame mums svetingame krašte ne tik galima, bet ir būtina įsteigti. Po rimtų apsvarstymų komisija priėjusi išvados, kad pati geriausia išeitis yra susiburti po Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje jūrų šaulių vėliava.
Po eilės paklausimų, į kuriuos atsakinėjo M. Maksvytis ir š. A. Valatkaitis, vienbalsiai nutarta įsteigti Chicagoje jūrų šaulių kuopą. Po to LŠST CV atstovas š. A. Valatkaitis pagal LŠST Statutą pravedė iškilmingą šaulių priesaiką.
Tenka pabrėžti, jog organizatoriai labai džiaugėsi, kad šiame susirinkime dalyvavo ir du senosios kartos, bet dar jauni vyrai — Amerikos lietuviai B. Ramontas ir V. Samoška. Susirinkime taip pat dalyvavo LŠST CV nariai K. Žilėnas ir A. Gintneris.
Į kuopos valdybą pusiau slaptu balsavimu išrinkti šie šauliai: M.Maksvytis, P. Adomaitis, J. Ulevičius R. Rimkus ir S. Gasneris. Kandidatais — B. Gramontas ir A. Vaitkevičius. Į revizijos komisiją — šauliai: A. Neverdauskas, J. Hofmanas ir M. Jasevičius. Kandidatu — V. Samoška.
Pertraukos metu sesės grakščiai pavaišino visus kavute ir skaniais tešlainiais bei prekybininko A. Vaitkevičiaus patiektais iš Europos importuotais pyragaičiais. Jokių stiprių gėrimų nebuvo nei lašo, o tačiau
Jūrų šaulių susirinkimas Čikagoje. Sėdi iš k.: P. Adomaitis, K. Žilėnas, A. Valatkaitis, M. Maksvytis, J. Ulevičius ir S. Gasneris. Nuotr. V. Noreikos
visų nuotaika buvo, tiesiog, elegantiška! Visi sumokėjo įstojamąjį nario mokestį, o daug kas ir pilną 1963 m. metinį mokestį. Nepasigailėta ir aukų. Aukojo: M. Maksvytis — 20 dol., P. Adomaitis ir J. Tarvydas po 10, A. Neverdauskas ir
J. Hofmanas po 5 dol. Vienas berods aukojo 7 dol., kitų nebeprisimenu. Reikėtų aukotojų pilną sąrašą paskelbti. Viso surinkta lygiai 150 dol. Net ir susirinkime dalyvavę spaudos atstovai, įkvėpimo pagauti, įstojo kuopos nariais ir užsimokėjo mokesčius. Kai kurie susirinkimo dalyviai, buvę Nepriklausomoje Lietuvoje šauliai, visi iki vieno įsijungė į šią naują kuopą.
Pabaigoje pasitarta dėl ateities planų. Valdyba numato steigti motorlaivių, burlaivių, vandens slidininkų ir k. sekcijas, o taip pat steigti navigacijos kursus. Numatoma įsigyti ir daugiau vandens pastatų. Prityrusių šioje srityje žmonių turima iš buvusių jūrų skautų, bei jų vadų, tarnavusių vakariečių prekybos laivyne ir k. Vasaros laikotarpiui ketinama pasirūpinti grupiniu apsidraudimu. Aktualiu klausimu laikoma ir jūrinių uniformų bei vėliavos projektų paruošimas ir, CV patvirtinus, jų įsigijimas. Dar šį rudenį ketinama padaryti iškilą laivais Michigano ežeru kur nors į žymesnę vietą.
Turima vilties, kad prie didžiųjų Amerikos ežerų ir k. vandenų gyvenančios lietuvių kolonijos susidomės Lietuvos jūrų šaulių atkūrimo sąjūdžiu ir steigs naujus vienetus. Tokiems patartina susisiekti raštu su M. Maksvyčiu šiuo adresu: M. Maksvytis, 4525 So. Fairfield Avė., Chicago 32, m.
PAŠVENTINTA VĖLIAVA
Birželio mėn. 2 d. Aušros Vartų bažnyčioje buvo iškilmingai pašventinta LK Mindaugo Montrealio šaulių kuopos vėliava, šventinimo apeigas atliko š. tėv. K. Pečkys, kuris taip pat atlaikė pamaldas už žuvusius dėl Lietuvos laisvės šaulius ir pasakė reikšmingą bei gražų pamokslą, pritaikytą dienos rimčiai. Pamaldų metu giedojo sol. G. Cepkauskienė ir Aušros Vartų parapijos choras, ved. muz. Ambrozaičio. Šauliai pamaldose dalyvavo uniformuoti ir organizuotai. Bažnyčioje, prie dėl Lietuvos laisvės žuvusiems prisiminti paminklinės lentos, papuoštos gėlėmis, stovėjo šaulių garbės sargyba. Altoriaus trijų kryžių fone švytėjo visu savo puikumu naujoji kuopos vėliava ir senoji trispalvė. Retas iškilmes stebėjo pilna bažnyčia žmonių.
Pūtvytė-Mantautienė įteikia vėliavą S. Barauskui
Po pamaldų parapijos salėje įvyko iškilmingas vėliavos įteikimo aktas, kurį atidarė š. kp. pirmininkas š. St. Barauskas. Į garbės prezidiumą pakviesti: LŠST garbės narė, CV atstovė ir vėliavos šventinimo kūma Sofija Pūtvytė - Mantautienė, klebonas tėv. K. Pečkis, kūrėjas savanoris Br. Abromonis, š. E. Barauskienė, buv. šaulių būrio vadas Stp. Kęsgailą, Montrealio lietuvių senosios kartos atstovė P. Juškevičienė, rašytoja - aktorė B. Pūkelevičiūtė, kuop. steigėjas, KLB Montrealio Seimelio prezidiumo pirmininkas š. J. Šiaučiulis, KLB Krašto atstovas prof. dr. V. Pavilonis, LKKSS sk. atstovas, Vyčio kryžiaus kavalierius K. Sitkauskas, Ramovės skyriaus valdybos pirmininkas Daugelavičius, vėliavos projekto autorius dail. A. Vazalinskas ir vėliavos meistras Perrolli. Vėliavos aktą perskaitė jo autorius š. J. Šiaučiulis. Po akto naujoji kuopos vėliava buvo įteikta kuopos pirmininkui š. St. Barauskui. Vėliavą įteikė LŠST garbės narė S.Pūtvytė - Mantautienė, asistuojama š. J. Šiaučiulio. Po vėliavos įteikimo įvyko vieša šaulių priesaika. Priesaikos tekstą perskaitė š. tėv.K. Pečkys. Toliau, veiklesnieji kuopos šauliai buvo apdovanoti šaulių pasižymėjimo ženklais. LŠST ŠŽ ordinu apdovanoti: š. Br. Bagdžiūnas, š. Ig. Petrauskas ir P. Juškevičienė. LŠST Šž medaliu apdovanoti šauliai: A. Kalvaitis, P. Peleckas,St. Reutas ir R. Simaniūkštis.
Mindaugiečius iškilmių proga žodžiu sveikino: LŠST garbės narė S. Pūtvytė - Mantautienė — Centro valdybos ir M. Jankaus Brocktono š. kp. vardu, K. Sitkauskas — LKK
SS sk. vardu, Daugelavičius — Ramovės sk. vardu, prof. dr. V. Pavilonis — KLB Krašto valdybos vardu ir š. J. šiaučiulis — KLB Montrealio Seimelio vardu. Raštu sveikino: J. Giedrikas, LŠST CV pirmininkas, š. R. Skipitis, LŠST garbės narys ir šž Ordino Tarybos pirmininkas, š. kun. J. Borevičius, S.J., LŠST Garbės Teismo pirmininkas, š. inž. J. Preikšaitis, Toronto Pūtvio š. kp. vardu ir I-jo LK St. Butkaus Detroito š. kuopa.
Taip pat raštu sveikino pik. M. Kalmantas, buv. LŠS viršininkas, kuris buvo vėliavos šventinimo kūmas, tačiau į iškilmes atvykti negalėjo.
Iškilmingas aktas baigtas susikaupimo minute už žuvusius dėl Lietuvos laisvės ir tautos Himnu.
Toliau sekė meninė programa, kurioje gražiai pasirodė sol. G. Čapkauskienė, akomponuojama ponios Rock. Po meninės dalies iškilmių dalyviai buvo pakviesti prie vaišių stalo, kur susirinko virš šimto asmenų. Vaišės praėjo pakilioje nuotaikoje. Jų metu daugelis kalbėtojų džiaugėsi gražia mindaugiečių veikla bei jų pastangomis tęsti šauliškas tradicijas ir tremties kelyje. Naujoji vėliava kainavo kuopai virš 700 dol., tačiau ji verta įdėto darbo ir pinigo. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai ir, be abejo, tuo pačiu Lietuvos šaulių Sąjungai, vėliava skiriama Mindaugo vardo šaulių rinktinei.
Gražų vėliavos antkotį pagamino sav. Br. Abromonis, nuoširdus lietuviškos veiklos rėmėjas.
Tenka pasidžiaugti, kad šaulių kuopos vėliavos šventinimo iškilmės praėjo sklandžiai, įspūdingai ir pakilioje nuotaikoje. Jos paliko gilius pėdsakus ne vien tik vietos šaulių šeimai, bet ir visai Montrealio lietuviškai bendruomenei.
J. š.
Redaguoja — š. P. Petrušaitis, 1561 Holmes Av., Racine, Wisc.
SUDERINTOMIS JĖGOMIS
A. Valatkaitis
Stalino - Molotovo veidmainiškos ir klastingos “malonės” dėka II-jo pas, karo pradžioje “atgavę” mūsų amžinąją sostinę Vilnių, ten sutikome nemaža šaulių, kurie lenkų okupacijos metu vykdė pogrindyje jiems mūsų vadovybės pavestas užduotes. Jų nuopelnus įvertindama, Lietuvos Šaulių S-gos vyriausioji vadovybė nutarė juos iškilmingai pagerbti ir apdovanoti praktiška dovana: asmeniškais ginklais — pistoletais. Iškilmėse, be gausios grupės šaulių vadų ir augštų svečių iš Vilniaus ir Kauno, dalyvavo mūsų kariuomenės ir skautų organizacijos atstovai. Kaip šiandien prisimenu tuometinio Vyriausiojo Skautininko ir Kariuomenės Štabo Švietimo Skyriaus Viršininko, mūsų tautos kankinio, bolševikų nužudyto Červenėje a. a. plk. Šarausko sveikinimo įžanginius žodžius:
“Lietuvoje yra trys sesutės. Vyriausioji jų yra mūsų kariuomenė. Antroji sesutė — Lietuvos Šaulių Sąjunga. Jauniausioji sesutė yra Lietuvos Skautų Sąjunga. Visos jos vienodai karštai myli savo tėvynę Lietuvą ir nuoširdžiai myli viena kitą. . .”.
Nepriklausomos Lietuvos laikais visos tos trys seseriškos institucijos atlikdavo didžiulį tautos konsolidacijos darbą. Skautų - skaučių organizacija apimdavo didelę dalį mūsų moksleivijos. Jaunesnioji jos dalis tapdavo vilkiukais ir paukštytėmis, vėliau pereidavo į skautus bei skautes. Geroka skautų dalis išaugdavo skautais - vyčiais ir vyresniosiomis skautėmis. Mažesnei jų daliai pasiruošus užpildyti skautų brolijos ir seserijos vadovų kadrus, didelė dauguma, pasiekę tam tikro amžiaus, įsijungdavo į šaulių eiles. Tokie šauliai, atlikę karinę prievolę, vėl sugrįždavo į šaulių gretas. Darnus tų trijų sesučių bendradarbiavimas išugdydavo Lietuvai nuoširdžius, apsisprendusius patriotus.
Kaip yra dabar? Kas beliko iš tų trijų sesučių tarpusavės meilės?
Atsidūrus už savo teritorijos ribų, iš mūsų garbingos kariuomenės beliko tiktai ramovėnai, savanoriai ir graži bei reikšminga pagelbinė jėga — birutietės. Atsikūrusi tremtyje LŠS-ga nebeturi su ginklo broliais tokios nuolatinės glaudžios jungties, kaip seniau. Gana veikli mūsų skautija beveik iš viso nieko bendro nebeturi nei su kariais, nei su šauliais. Mūsų jauni vyrai, atitarnavę savo gyvenamų kraštų kariuomenėse, nestoja į ramovėnų ar šaulių gretas. Jie abiejų organizacijų mielai laukiami ir pageidaujami. Pasitaiko išimčių, bet jos retos. “Išaugęs” iš skautiškų uniformų jaunimas taip pat kažkur dingsta už horizonto. Šitokie reiškiniai labai kenkia mūsų kovos eigai tautos fronte. O turėtų ir galėtų būti kitaip. Reikėtų tik įtempti jėgas, planingai nukreipti reikiama kryptimi visų šių organizacijų vadovybių veiklą ir šioje srityje sulauktume teigiamų išdavų.
Visų šių organizacijų veiklos koordinacija reikalinga ir reikšminga. Ramovėnai turėtų daugiau pastangų padėti, jieškant priemonių, kaip suburti daugiausia buvusių Lietuvos ir lietuvių kilmės karių. Tas pats pasakytina apie šaulius. Skautijos vadovai turėtų pasirūpinti taip pat, kad jų vadovaujamas jaunimas, išėjęs iš skautiškų eilių, nedingtų be žinios, bet įsijungtų į ramovėnų ar šaulių organizacijas. Visam tam pasiekti, žinoma, reikia daug pastangų. Ne viskas yra lengva, bet tai yra būtina, jei nenorime būti panašūs į Krylovo pasakėčios aktorius: gulbę, vėžį ir lydeką. Gulbė skrido į padanges, vėžys traukėsi atbulas ir lydeka nėrė į vandenį, o vežimas, į kurį jie buvo pakinkyti, nejudėjo iš vietos. Mūsų čia minimos organizacijos taip pat pakinkytos į bendrą mūsų tautos likimo vežimą, kurį reikia vežti suderintomis jėgomis.
Nėra reikalo mums persiorganizuoti į vieną bendrą vienetą. Tačiau visos šios organizacijos turėtų būtinai sudaryti vieną bendrą koordinacinį organą, kuris galėtų veiksmingai išvystyti efektingesnio pobūdžio darbą ir įjungti jį į likiminę kovą už Lietuvos laisvę.
Šios penkios organizacijos, kaip penki vienos rankos pirštai, kurių kiekvienas turi savo atskirą svarbią reikšmę, neturėtų būti dirbtinai sugrūstos į vieną storą ir todėl netokią jau judrią “pirštinę”. Reikia tik tiems “pirštams” sudaryti sąlygas, kad jie galėtų susigniaužti į stiprų kumštį.
Toks persitvarkymas ne tik padėtų mums sėkmingiau kovoti tautos fronte, bet taip pat sustiprintų ir kiekvieną iš tų organizacijų atskirai, Mūsų karinio pobūdžio organizacijų veiklos suderinimas yra gyvybinis reikalas, toliau neatidėliotinas. Visi aiškiai matome, kad kova dėl mūsų tautos likimo aštrėja ir sunkėja. Mes pasiryžę tą kovą laimėti. Sėkmingai išsprendę bendradarbiavimo problemą, galėtume aktyviau prie tos kovos prisidėti. Reikia veikti dabar, kad vėliau nebūtų per vėlu.
š. Vladas Jokūbaitis, Toronto Putvio š. kuopoa pirmininkas, pakviestas į LŠST CV. Jis padės CV palaikyti ryšį su Kanados š. padaliniais.
Korespondencinio Suvažiavimo Prezidiumas buvo gavęs pasiūlymų papildyti ar pakeisti kai kuriuos LŠST statuto paragrafus. Tam tikslui yra sudaryta komisija, kuri statutą peržiūrės, patikrins pasiūlymus ir pateiks savo projektą visuotinam atstovų suvažiavimui. Komisiją sudaro: S-gos garbės narys š. R. Skipitis — pirm., š. VI. Išganaitis ir š. Alf. Va-latkaitis — nariai. Pasiūlymai statuto pakeitimo reikalu siunčiami per padalinių valdybas CV pirmininkui iki 1964 m. sausio mėn. 15 d.
Kitais metais sueina 45 metai nuo LŠS-gos įkūrimo ir 10 metų nuo jos atgaivinimo tremtyje. CV yra pasiryžusi tąja proga išleisti leidinį. Jo redakcinę komisiją sudaro: š. Ant. Gintneri., š. P. Petrušaitis ir š. Alf. Valatkaitis. Administruoja — š. K. Žilėnas, CV iždininkas.
Padalinių valdybos prašomos parūpinti savo veiklos aprašymus nuo įsisteigimo iki dabarties. Taip pat reikalinga memuarinė medžiaga apie LŠS-gos veiklą. Raštai turi pasiekti redakciją iki 1963 m. gruodžio mėn. 15 d. Juos siųsti: P. Petrušaitis, 1561 Holmes Avė., Racine, Wise.
Be minėto leidinio taip pat ruošiamasi VI. Pūtvio monografijos išleidimui. Knygos bus skirtingo pobūdžio, todėl redakcijų darbas nesikryžiuos. CV tikisi, kad dešimtmečiui paminėti knygą spės išleisti iki sekančio visuotino atstovų suvažiavimo, o VI. Pūtvio monografijos išleidimas pareikalaus daugiau laiko.
