VARDU ŽYMĖSIME SAVU
VINCAS JONIKAS
K o v a u ž k a l b ą
Tu pats tėvynę ginsi
Nelaukęs pagelbos,
Mokinsies ir mokinsi
Lietuviškos kalbos!
Kaip saulė į pavėsį
Prasiveržia karštai,
Šventa kalba vis plėsis
Pražysdama raštais.
Tu pats tėvynei teiksi
Kilniausios pagarbos
Ir vėliavą įsmeigsi
Lietuviškos kalbos!
T a u t i š k a s k r i k š t a s
Tau duodu vardą tautišką,
Kaip aidą protėvių giesmės,
Kaip žodį švintančios prasmės!
Vardan Dievo Tėvo
Vardan Visur esančio,
Vardan Visagalinčio
Laiminu tave!
Tau duodu vardą tautišką,
Kad keltų pagarbą genties
Kad būtų šventas po mirties!
S a n t u o k os m a l d a
Dieve, laimink mūsų meilę,
Šventa savo ugnimi
Būk su mūsų širdimis!
Dieve, laimink mūsų meilę,
Per kantrybę jos kančios
Duok tautos ataugančios!
Dieve, laimink mūsų meilę,
Šventą priesaiką žinai,
Leisk ištverti amžinai!
Ž e m ė s p a l a i m i n i m a s
Būk palaiminta, žemele,
Vardan tikėjimų visų
Pirmuoju kūdikio balsu.
Būk palaiminta, žemele,
Vardan šviesiųjų pranašų
Pirmuoju prakaito lašu.
Būk palaiminta, žemele,
Vardan kentėjimų visų
Pirmuoju antkapio garsu.
V a r d u ž y m ė s i m e
Vardu žymėsime savu
Žemelę paveldėtą—
Tenai per gentkartes tėvų
Dalužė jau sudėta.
Kur mūsų raiteliai greiti
Už tėviškę kovojo,
Ten žodžiai, amžiams ištarti,
Dabar tebegyvuoja.
Vardu žymėsime plačiu
Žemelę mūsų visą—
Laisvi, su kirviais ant pečių,
Su paraku širdyse.
Gražiojoj Lietuvoj: sodyba paežerėje
