Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
— Karolis Sruoginis, baigęs gimnaziją, atlikdamas Argentinos kariuomenėje karo prievolę, šią vasarą sėkmingai baigė atsargos karininkų mokyklą. Jam yra suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir pasiūlyta stoti į kadro karininkų mokyklą studijuoti augštąjj karo mokslą.
— Kpt. J. Matulaitis, Vytauto Didžiojo sargybų kuopos vadas V. Vokietijoje, lankėsi Chicagoje, buvo apsistojęs pas Maksvyčius.
— Broliai R.A. Dičiūnas ir A.P Oičiūnas, iš Pietų Australijos, baigė karališką Australijos laivyno mokyklą, 1961 m. gruodžio 14 dieną pakelti karininkais. Viršininkų paklausti, kokia kalba jie kalba namuose prisipažino, kad lietuviškai. Už ištikimybę savo tautai ir kalbai jie bu vo viešai pagerbti.
— 1961 m. lapkričio mėn. 10 d.mirė JAV atsargos pulkininkas William E. Shipp, 68 metų, gyvenęs Front Royal, Va.
Jis buvo JAV karo attaché Lietuvoje prieš II-jį pasaulinį karą ir rezidavo Rygoje.
—žinomo šaulių veikėjo Juozo Laurinaičio sūnus Stan Laurinaitis, tarnaująs kariuomenėje, vykdydamas tarnybines pareigas buvo peršautas ir šiuo metu guli ligoninėje Vakarų Vokietijoje.
— Mykolas Cibas, operetės choro dirigentas, pakviestas į U. S.Merchant Marine Academy Kings Point, L.I., N.Y. vargoninkauti ir vadovauti kadetų chorui. Pareigas pradėjo eiti lapkričio 1.
— William J. Drake-Dragūnas, Jr.adv. Dragūno sūnus, baigęs Cornell universitetą, tarnauja Amerikos karo laivyne ir yra Boxer laivyno karininkas. Po dviejų metų, atsitarnavęs kariuomenėje, studijuos teisę Columbijos universitete, kurį yra baigęs ir jo tėvas.
— Pr. J. Juknevičius, atlikdamaskarinę prievolę prie Andų kalnų, labai tolimoj Neuquen prov., surado ten įsikūrusius lietuvius: GregorijųVenclauską, kuris su šeima gyvena Contraalmirante Cordero miestely. Turi gerus pastatus, didžiulį obuolių ūkį ir nuosavą automobilį. Antrasis — Juozas Gutauskas, gyvenąs Cipoletti miestely, Rio Negro, apie 30 m. amž. taip pat turįs didelį obuolių ūkį.
— A. Janulaitis, atsargos viršila, 60 m. amž., vėžio liga mirė rugsėjo 9 d. Argentinoje. Velionis dirbo Kaip statybos darbų rangovas. Buvo gimęs Vaigailiuose, Lygumų vis., Šiaulių aps.
LIETUVIAI KARIAI JAV KARIUOMENĖJE
P. DIRKIS
Tenka manyti, kad lietuvių spauda, ypač žurnalas “Karys”, yra skirtas ir turi tarnauti visiems lietuviams kur jie bebūtų. Mes jame pažymime įvairius įvykius, kurie liečia mūsų tautą, mūsų valstybę. Nagrinėjame karinio pobūdžio temas ir aprašinėjame dažniausiai Lietuvos kariuomenėje buvusius karius. O tuo tarpu pamirštame mūsų tautiečius kitų kraštų kariuomenėse tarnaujančius.
1. Štai pastaruoju laiku iš spaudos man pavyko patirti, kad mūsų tautiečiai, tarnaują JAV. kariuomenėje, yra pasiekę augštų tarnybinių vietų ir užsitarnavę augštų karinių laipsnių. Admirolas Algirdas Aleksa yra kilęs iš angliakasių šeimos. Jo tėvas žuvo kasyklų nelaimėje. Jaunas būdamas, Algirdas dirbo kaip matuotojas ir buvo pasiųstas į Indiją atlikti tam tikrų darbų. Vėliau, jis įstojo į karinį laivyną, dalyvavo II pas kare ir pasiekė admirolo laipsnį. Karui pasibaigus, Algirdas maršavo New Yorko gatvėmis didžiuliam laimėjimo parade ir jo paveikslai buvo įdėti amerikiečių spaudoje.
2. Admirolas Jokūbas Martinas. Jo tėvas buvo gimęs Lietuvoje ir gyveno Minersville. Mažas būdamas, Jokūbas išnešiodavo plakatus lietuviškiems parengimams, kuriuose ir pats dalyvaudavo. Gyvenimui bėgant, jis įstojo į jūrininkų tarnybą, kurioje bebūdamas mokėsi, tobulinosi ir šiandien jau užsitarnavo rear admirolo laipsnį ir eina atsakingas JAV laivyne pareigas.
3. Pulkininkas Vincentas P. Zdančiukas sūnus Tomo Zdančiuko, yra užsitarnavęs JAV, kariuomenėje augštą laipsnį ir užima karo aviacijoje žymią ir atsakingą vietą.
Jis baigęs viduriniąją mokyklą, 1941 m. Floridos univ., II pas. kare tarnavo oro pajėgose ir puolė priešą apie 50 kartų. Korėjos kare kovose su raudonaisiais ore išbuvo 455 valandas. Iš viso jis yra skraidęs 3,734 valandas. Už pasižymėjimus apdovanotas įvairiais garbės ženklais. Dabar jo tarnybos vieta Bangor, Me., oro bazėje.
Taigi, kaip matome, pasižymėjusių lietuvių kilmės asmenų yra visur, apie kuriuos reiktų nepatingėti surinkti daugiau žinių.
Kitos tautos savo tautos žymiais vyrais didžiuojasi, jų vardus garsina savo spaudoje, jųjų vardais užvardina organizacijas, įmonęs ir t.t. Tad kodėl mes lietuviai turime vengti tai daryti?
