Garbė Dievui augštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėm
Pranys Alšėnas
Jau du tūkstančiai metų baigiasi nuo to laiko, kai Betlejaus prakartėlėje užgimė Pasaulio Išganytojas, Kūdikėlis Jėzus, o Angelai — giedojo šią giesmę piemenėliams, atvykusiems gimusio Kristaus pagarbinti.
Ir iki šių dienų tebeskamba tikinčiųjų ausyse toji giesmė, tie nostalgiški, atrodytų, besiilgį amžinojo gyvenimo, žodžiai, įpinti subtilion giesmėn.
Kai Angelai giedojo šią giesmę gimusiam Kristui, tuomet ir buvo atšvęstos pirmosios Šv. Kalėdos žemėje. Tikintiesiems — ne aukso stabų garbintojams ir biznieriams — Kalėdų šventės pasiliko ir ligi šių dienų ne metų laikotarpio (“season”) šventė, ne kasmetinė rutina, bet, tiesiog, jų gyvenimo dalis.
Anuomet Angelai skelbė nesugriaunamą tiesą savajam himne — apie reikalą teikti Dievui garbę augštybese ir — tuo pačiu — reikalą taikos ir ramybės žemėje geros valios žmonėms. Ar žmonės tų dėsnių laikosi — kitas dalykas, greičiau — ne!
Jis atėjo į pasaulį, deja, nerasdamas nė užgimti vietos... Žmonių savimeilė — neleido gimdyvės moters į savo namus, todėl Ji turėjo pagimdyti Dievo Sūnų tvartelyje...
Ar būtų vietos Kristui padoresnėj užeigoj šiandien? Tai — irgi labai problematiškas klausimas. Greičiausiai — ir nūdien tektų pasakyti: “Jis atėjo pas savuosius, bet savieji Jo nepriėmė”...
Nūdienis pasaulis — baisiai surizgęs, baimės apimtas. Komunizmas graso žmonių laisvei ir gyvybėms. Vieni priespaudoj vaitoja, kiti — baimę kenčia. Deja, žmonės dar nesupranta, kad reikėtų grįžti į Kristaus šioj žemėj pramintus ir nurodytus kelius ...
Mūsų gimtasis kraštas — Tėvynė Lietuva — buvo vienalytis ir tikintis kraštas. Skambėdavo gražiosios kalėdinės giesmės laisvojoj Tėvynėj. Skambėdavo garsiai ir galingai, nes niekas tų giesmių nedrausdavo ir neslopindavo. Skamba, žinoma, jos ir dabar, tačiau skamba liūdnai ir vargingai. Žmonės ilgisi ir laukia pagrindinio dalyko — laisvės . ..
Giedamos šiuo metu ar labai tylutėliai niūniuojamos lietuviškos kalėdinės giesmės visam plačiajam pasauly, pradedant giliais Sibiro pusnynais, baigiant Atlanto pakraščiais, nes šiandien lietuvių tautai, kaip toj dainelėj, paukštelio skunde: “Piemens išdraskė mano lizdelį, vanags išbaidė mažus vaikelius”
Norėtųsi nuoširdžiai palinkėti džiugesnių Šv. Kalėdų visiems lietuviškai kalbantiems žmonėms visame žemės rutulyje. Kalėdinė dvasia ir Kristaus gimimo džiaugsmo faktas — tesustiprina mumyse ryžtą kovoti dėl Tėvynės laisvės. Tikėkime, kad ateis laikas, kada tikrai — bus žemėje “taika ir ramybė geros valios žmonėms”. Perėjo žemės takais ir pradingo daugelis despotų, dings nuo žemės paviršiaus ir komunizmo vergija su visais “nepakeičiamais” valdovais.
Anot latvių veikėjo, J. Niedros, pasakytų žodžių, lapkričio 18-tąją minint:
“Mes kovojame teisingą ir šventą kovą. Tad nenustokime tikėję į galutinį laimėjimą. Juk naktis yra tamsiausia prieš aušrą. Mūsų broliai Tėvynėje — yra prispausti ir parblokšti. Jie mažai ką gali savo ir visos Tėvynės gerovei. Mes esame jų atstovai laisvajame pasaulyje. Prisiminkime kiekviena proga apie mūsų likimą laisvoms valstybėms, raskime draugų valstybininkų ir viešojo gyvenimo atstovų tarpe, pasipriešinkime mūsų priešo planams. Vandens lašas — nėra nei didelis, nei galingas, tačiau nuolat ir pastoviai krisdamas — gali prakalti ir uolą. Būkime ir mes tais nuolatiniais lašais ir ateis laikas — kietoji vergija suskils”.
