Šaulė Tremtyje
Redaguoja K. Kodatienė, 16228 Haviland Beach Linden, Mich.
ŽMOGUS GALIŪNAS
V. Putvys
“Jeigu esi neramus, jeigu karščiuojies, jeigu esi sunervintas, nesąmoningai sužadintas, tai neišvengiamai reiškia, kad tavyje yra kokia nors klaida.
Tu, tur būt, arba neturi aiškiai apibrėžto tikslo, arba netiki gero pergale, arba nejauti savo jėgų, arba tau trūksta pasiryžimo eiti paskirtu keliu arba bijai klaidų, ar kas nors kito panašaus.
Žmogus, kurs giliai tiki gera, kurs nors apčiuopomis yra nusistatęs savo kelio linkme, kurs žino, jog nieks iš esmės jo neišmuš iš jo vagos, kurs lengvai pasiduoda aplinkybėms, prie jų prisitaiko, ir tuo būdu jas valdo, kurs žino, jog vėliau ar anksčiau visai ar iš dalies pasieks tai, ką nori, kurs jaučia savo nusistatymo galią, visada bus ramus, rimtas, galingas.
Du yra ramumu: ramus yra egoistas nutukėlis, ramus yra kvailys su savo nuolatine idiotiška šypsena. Šitie žmonės stovi žemiau vidutiniškojo, kurs dažnai nerimauja. Bet yra ramumas ir tame žmoguje, kuris stovi augščiau nerimstančiojo vidurio. Tai yra žmogus galiūnas, kurs ramumą semia iš savo gilaus pasiryžimo ir savo jėgos pajautimo. Tokio ramumo visi turime siekti.”
Kokios teisingos ir šiandien mums aktualios mūsų įkūrėjo V. Putvio mintys.
Esame maža, tat būkime rinkta tauta, kad ne gyvenimas mus palaužtų, o mes jį įveiktume ir savo didžiuosius tikslus pasiektume. Nepriklausomybės viltis mūsų neišsiamiamų jėgų šaltinis. Ir nesėkmėje nepasiduokime, nenusiminkime, o tiesiai, drąsiai, ryžtingai ir toliau siekime savo užsibrėžtų tautos tikslų.
Žmonės kaip degtukai kartais užsidega, suliepsnoja vieni prieš kitus kartais dėl visai menkų neesminių dalykų. Dažnai labai jautrūs savo asmens atžvilgiu visai neboja bendrų didžiųjų reikalų. Karščiuojasi, nervinasi dėl smulkmenų tuo ardydami savo sveikatą ir eikvodami taip reikalingas svarbesniems darbams jėgas. Kas gi atskiras asmuo prieš didžiuosius mūsų tautos siekius? Vieni gimsta, kiti miršta, o tautos siekimai nuo to nesikeičia, nes jie visos tautos, o ne atskiro žmogaus valia.
Neturėtume be reikalo ir prieš svetimuosius lankstytis bei pūstis prieš savo seses, brolius lietuvius. Daugiau taikaus, ramaus darbo ir pagarbos vieni kitiems.
Džiugu, kad šauliška šeima šiuo keliu eina, ir sugyvenimas vienetuose pavyzdingas. Chicagoje, Toronte, Detroite ir kt. perrinktos tos pačios su mažais pasikeitimais valdybos, rodo narių taikingumą, pagarbą dirbantiems, vienų kitiems pasitikėjimą.
Nuo mūsų pačių priklauso ir tolimesnė šauliška veikla. Stenkimės santykiuose su visais žmonėmis, vienas su kitu, savo pasiaukojimu, ryžtingu darbu, savo gerumu dvasios kilnumu galiūnais tapti. K.K.
PASILIKUSIAI MOTINAI
O Motina, tas brangus vardas
Pasauly skirtas tau vienai—
žvaigždžių takais tesklindaaidas,
Kaip lūpos taria jį šventai.
Bėga dienos, mėnesiai, metai, Blanksta jaunystės atsiminimai, dingsta kai kurių draugų veidai. Gyvenimas prisipildo vis naujais įspūdžiais, naujais vaizdais; dabartis vis labiau bando užkariauti, pavergti sielą.
Tačiau ir pro tamsiausias ūkanas, džiaugsme ir nelaimėje visada prasiveržia toks ryškus tėviškės vaizdas ir joje niekada neužmirštamas Motinos veidas.
Ir kaip pavasarį pirmieji šiltesni saulės spinduliai paliečia mano kūną, rodos, pajuntu savo motulės artumą ir tą begalinę meilės šilumą. Jauni iš žemės besikalą daigeliai ir ant medžių besikrauną pumpurėliai man mena mano kūdikystės bejėgiškumą ir tą begalinę ramybę rūpestingoje motinos globoje. Vaikystės dienose aš buvau jai gražiausias besiskleidžiąs žiedas, jos džiaugsmas, jos gyvenimo laimė, kartu su šniokščiančiu upeliu nubangavusi už plačiųjų jai nepasiekiamų vandenų.
Mano siela suaugo kartu su motinos, su mano gyvybės atsiradimu, su pirmaisias drauge tartais žodžiais, su karšta bendra malda ir jos visu rūpesčiu manimi.
Man jos trūksta lygiai kaip jai manęs ir jaučiu, kad mūsų mintys nuolat susibėga erdvėje, o ilgesys mūsų širdyse niekada neišnyks.
Likimas atskyrė ir apsprendė mūsų gyvenimą: čia svetimoji, o ten savoji žemė ne sava. Niekur nebėra širdies ramybės . . .
Nežinau ar pajėgčiau tave, motule, jau palinkusią, ligotą, tavo gyvenimo saulėleidyje suraminti, bet taip norėčiau bandyti. Aš viską atiduočiau, jei laimę, ramybę tavo širdin nunešti galėčiau.
Tu, motule, man kantrybės simbolis, meilės, pasiaukojimo spindulys mano gyvenime skaisčiai šviečiantis man vis naujų jėgų priduodantis.
Ir nors gyvenimas man dygiais klotas
Keliauti juo aš pajėgiu,
Nes ir sapne ir dangaus plotuos
Tave, motule, vis regiu ... K.
Detroito šaulių Kuopa vasario 12d. savo metiniam susirinkime Lietuvai nusipelniusį Detroito visuomenės veikėją Feliksą Motuzą vienbalsiai išrinko kuopos garbės šauliu. Kovo 12 d. Felikso Motuzo 70 metų amžiaus organizacijų suruoštame pagerbime dalyvavo ir šauliai. Ten jį pasveikino, įteikė adresą ir prisegė sidabrinį šaulių garbės ženklą.
šaulių S-gos įkūrėjo Vlado Put-vio mirties sukaktis Chicagos šaulių Kovo 12 Jaunimo Centre buvo iškilmingai ir su gražia menine programa paminėta.
Chicagos šaulių Meno Kuopelė pastatė įdomią žemaičio 4 v. dramą "žmogžudžio duktė.” Režisorius A. Brinką—vaidintojai meno kuopelės šauliai. Patartina ir kt. vienetams pasikviesti chicagiškius su šiuo veikalu.
Chicagos Vytauto Didžiojo Kuopos Valdyba atleido visas moteris šaules nuo mokėjimo šaulių nario mokesčio. Tačiau tikisi, kad šaulės savo darbais neliks skolingos ir aktyviau dalyvaus kuopos veikloje.
Atitaisymas. Vydūnas apie Lietuvos Prisikėlimą talpinta vasario m. šios mintys paimtos ne iš knygos "Kalėjimas-Laisvėjimas”, bet jas Vydūnas parašė vienai mūsų tautietei dedikuodamas jai savo veikalą "Kalėjimas Laisvėjimas.”
Ruoškimės Joninių Gegužinėms.
Džiugu, kad mūsų šauliški vienetai palaiko lietuviškas tradicijas, ir Velykų proga, kai kurie suruošė margučių marginimo konkursus. Dabar ruoškimės visi Joninių gegužinėms atgaivindami Rambyno kalno tradicijas.
