Kronika
Paminklo žuvuseims dėl Lietuvos Laisvės statymo aktas
“KARIO” DEŠIMTMEČIO ŠVENTĖ
Mūsų žurnalas KARYS šių metų Spalio 1 dieną gražiai paminėjo savo 10 metų gyvenimo Amerikoje sukaktuves. Vaišės įvyko Brooklyno Lietuvių Atletų Klubo svetainėje, kur be jokio klasės ar luomo skirtumo dalyvavo daug svečių. Visi dalyviai, nuo pulkininko ligi eilinio, nuo daktaro ligi savamokslio, nuo žilo plauko ligi kariuomenėje dar netarnavusio jaunuolio, darnioje vienybės dvasioje pagerbė savo valstybės tęstinumo simbolį, karišką žurnalą, išreikšdami jam geriausius linkėjimus.
Redaktorius Z. Raulinaitis savo įžanginiame žodyje išreiškė padėką visiems susirinkusiems ir tiems, kurie nors negalėjo vaišėse būti, bet savo darbais ir parama buvo žurnalui paslaugūs. Dėka buvusių Lietuvos karių solidarumo ir šviesios visuomenės prielankumo žurnalas galėjo atgyti šiame krašte ir tęsti savo tradicinį tautos jungimo darbą vis labiau stiprėdamas ir tvirtėdamas. Tarp kitko jis pažymėjo, kad nė viena mūsų kaimyninė tauta neturi tremtyje panašaus žurnalo, išskyrus lenkus, nors ir jų, Londone leidžiamas, KARIUI neprilygsta. Tas faktas ir teikė jėgų mūsų žurnalo leidėjams ir bičiuliams ištverti nepelningame darbe per 10 metų, o dabartinė komunizmo grėsmė sustiprina mūsų ryžtą tolimesniam laikui darbą tęsti.
Lietuvos konsulas L. Simutis po šiltų linkėjimų KARIUI savo kalboje pareiškė, kad žymus Amerikos pareigūnas mažumų spaudos sekimo reikalams buvęs nustebęs lietuvių spaudos gausumu ir gajumu šiame krašte. Jis tikįs, kad lietuviai, sugebėdami tiek spaudos išlaikyti, turi būti labai kultūringa tauta, o jų laikraštininkai turi gerai uždirbti. Jam buvę atsakyta, kad lietuviai, dar nuo anų rusų caro spaudos draudimo laikų, taip labai pamilo savo rašytą žodį, kaip ginklą už laisvę, tai ligi šių laikų savo spaudai dirbą ne dėl pelno bet iš idealizmo. Kur lietuvis, ten ir jo lietuviškas raštas. Amerikietis to nemokąs supras-
Sveikinimo kalbas pasakė PLE pirmininkas J. Šlepetys, VIENYBĖS redaktorius J. Tysliava, DIRVOS atstovas V. Rastenis ir kiti, o T. Pranciškus Giedgaudas, T. Pranciškonų spaustuvės vedėjas, Nenortas iš Hartford Conn. ir inžinierius Didžiulis iš Kolumbijos, prie savo šiltų sveikinimo žodžių prijungė ir po žymų vertybės popierį žurnalo sveikatai sustiprinti.
V. Alksninis buvo stalo maršalka, visų apeigų vedėjas ir savo įmantrių žodžiu valde visą vaišių nuotaiką. Buvo ir prasmingo jumoro, kai buvo įrodyta jog T. Pranciškaus Giedgaudo prosenolis prieš šimtmečius vedė šešiasdešimt žemaičių bajorų į Konstancą kryžiuočių skųsti, o dabar jis, anojo provaikaitis, čia tarp naujoviškų bajorų gali senolių pergalę prisiminti ir naujam skundui ryžtis, nes ne kryžiuotis, o maskolis, grasina mus vėl su visa Amerika palaidoti.
Laikas prabėgo kaip sapne, prie tradicinių ano meto kariškų dainų, prie plokštelėse užburtos muzikos garsų, sukeliančių jaunystės atgarsius iš to laiko, kada buvome jauni savo laisvoje jaunoje valstybėje, pasiryžę ją ginti ir mylėti, šokančios poros nenorėjo skirtis tokiame jaukiame pasimatyme, lyg bijodamos kad ateinančio dešimtmečio audros gal išblaškys jas vėl į visas puses. Skyrėmės tikėdami savo tėvynei laisvės, o KARIUI tenai tvirto žingsnio, aštraus kardo. Jaučiame, kad ir mūsų skaitytojai to pat linki ir tikisi. V. Jonikas
Žalgirio mūšio 550 m. sukakties vakaro Detroite vaidintojai. Iš k. į d.: rėžis. J. Pusdešris, V. Ogilvis, A. Gubilas, V. Čižauskaitė, K. Gricius ir “Ramovės" sk. p-kas plk. Šepetys.
Don Varno posto veteranai pagerbia poste valdybos narį Edvardą Šulaitį išeinantį iš šv. Antano parap. bažnyčios Cicero, III. po jungtuvių su Ona Ališyte. Sutuoktuvės įvyko rugsėjo mėn. 17 d.
Nuotr. Z. Degučio
Biveinytė Gražina LL.B., buv. Lietuvos kariuom. karin. Vlado Biveinio dukra, šiais metais baigusi teisių mokslus Canberroje, Australijoje.
DAR VIENAS LIETUVIO KAPAS
š.m. rugsėjo mėn. 15 d. netikėta ir negailestinga mirtis išskyrė iš mūsų tarpo, didį kultūrininkų, nenuilstamų lietuviškumo žadintoją, taurų lietuvį a.a. Pranų Zenkevičių.
Rugsėjo mėn. 9 d. a.a. velionis buvo sužeistas eismo nelaimėje; Nugabentas į ligoninę, buvo padaryta operacija, bet deja tas nepagelbėjo ir po kelių dienų jis mirė.
Rugsėjo mėn. 19 d. dalyvaujant beveik visai lietuvių kolonijai, jis buvo palaidotas East Geelong kapinėse. Gedulingos pamaldos įvyko šv. Jono parapijos bažnyčioje, North Geelonge, kurias atlaikė kun. P. Bačinskas. Kapinėse atsisveikinimo žodį tardamas, jis iškėlė veliuonio nuopelnus, lietuvių bendruomenei. Geelongo Apylinkės V-bos ir Kultūros Fondo vardu atsisveikino D. Paliulis, Australijos Liet. Kultūros Fondo ir gimnazijos draugų Vardų atsisveikino P. Mikaila.
Velionis gimė 1900 m. lapkričio 22 d Kryblių km., Bublelių valšč. Šakių apsk. Gimnazijos mokslus ėjo Voronežo gimnazijoj. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo karininkas ir pasienio policijos viršininkas. Kultūrinėj srityje dirbo Alytaus mėgėjų teatro režisoriu.
Tremtyje velionis, kiek Vokietijoj tiek čia Australijoj, visada sielojosi lietuviškais reikalais. Tai buvo šviesi lietuviškumo asmenybė, nei vienas susirinkimas, minėjimas ar koks kultūrinis parengimas be jo pagalbos ar patarimų neapsiedavo; jis buvo lyg švyturys šiai mažai lietuvių kolonijai svetimam krašte.
Velionis buvo vienus metus Geelonge Liet. Apylinkės V-bos pirmininkas, dvejus metus Kultūros Fondo Geelongo skyriaus pirmininkas. Jis režisavo vaidinimų “Sekminių vainikas”, platino lietuviškas knygas ir spaudų. Ilgą laiką buvo “Kario” platintojas.
Velionis paliko žmonų, sūnų ir dukrą. Liūdi ne tik šeima, netekus tauraus vyro ir tėvo, bet liūdi ir Geelongo lietuvių kolonija netekus, galingo dvasios milžino. Liūdi jo tėvynė Lietuva, netekus savo sūnaus, kilnaus ir garbingo lietuvio.
P.M.
KARIUOMENĖS ŠVENTĖ BROOKLYNE
Tradicinė Lietuvos Kariuomenės Šventė šįmet įvyko drauge su Žalgirio pergalės minėjimu Apreiškimo parapijos salėje, sutraukdama nemažai gražios lietuviškos visuomenės.
J. Juodžio puikiai išdekoruotoje salės scenoje atidarymo kalbą pasakė pik. J. Šlepetys, trumpai peržvelgdamas Lietuvos kariuomenės atkūrimo momentą ir kautynių laimėjimus.
Dr. J. Puzinas savo gražioje paskaitoje trumpai apibudino ano meto politines aplinkybes, privedusias Lietuvą prie Žalgirio mūšio ir nulėmusias tos pergalės išnaudojimo galimybes. Vytautas nuo prūsų žemių, kurias jis vadino savo tėvų palikimu, neatsisakė, tiktai rytinių Lietuvos
Prof. dr. J. Puzinas skaito paskaitą apie Žalgirio mūšį. Scenos dekoracijos dail. J. Juodžio
sienų ir nesutvarkyti su Lenkija reikalai vertė jį peržiūrėti laikinai savo politiką su Ordinu. Tos pastabos išblaško nerimtus mūsų priekaištus Vytautui.
Solistas V. Verikaitis, pianinu palydint A. Mrozinskiui, padainavo keletą puikių dainų, kurių viena “Oi, neverk, motinėle”, Maironio žodžiais, ypatingai tiko šventės nuotaikai. Norėtųsi tokių dainų turėti plokštelėje.
Rašytojas aktorius A. Škėma įspūdingai padeklamavo iš Balio Sruogos “Milžino Paunksmėje” sceną, kur Jogaila rašydina Švirigailai laišką ir iš “Kazimiero Sapiegos”, to paties autoriaus, monologą, kur Lietuvos maršalas Sapiega atsisveikina su mirusia bajorų Lietuva. Paliko klausytojams gilų įspūdį.
Ponios J. Matulaitienės vedama Lietuvių tautinių šokių grupė pašoko keletą įspūdingų šokių, kur mūsų tautos jaunimas pasireiškė savo grožiu ir grakštumu. Jų šokiams akordeonu grojo V. Strolia. Tokie šokiai prašosi garsinio filmavimo, nes ateitis gali atimti iš mūsų ir jaunimą ir jų tautinius šokius.
Programos metu jaunimo daug nesimatė salėje, tačiau po to, kai prasidėjo šokiai, jaunimas visą salę ir užvaldė. Jų tarpe matėsi ir Romas Butrimas, anksčiau čia grojęs su savo populiariu orkestru. Dabar jis jau Amerikos kario uniformoje. Gaila, kad lietuviškai mokąs jaunimas savo tarpe flirtuoja angliškai, tarsi bijodamas, kad vyresnieji jų širdies paslapčių nesuprastų. Nėra prasmės baimintis, nes vyresnieji buvo kadaise jaunuoliai ir visos jaunuolių paslaptys yra lengvai atspėjamos ir suprantamos. Būtų kur kas gražiau, jei tėveliai, išleisdami į lietuviško pobūdžio pasilinksminimus, savo jaunuolius padrąsintų su savo tautiečiais flirtuoti lietuviškai. Jie nepasislėps po anglišku žodžiu, tiktai pasirodys kitiems su savo sąmonės nesubrendimu. Lietuvybė dabar yra modernus garbės dalykas.
Ši Kariuomenės Šventė praėjo tikrai dailiai ir naujai, be ilgų tuščios politikos kalbų, be balasto. Galima sakyti, kad ji praėjo savotiško susikaupimo, rimties ženkle, kas dabartinėmis mūsų tautinės tragedijos dvidešimtmečio sąlygomis ir buvo reikalinga. Atsilankę toje šventėje bus dėkingi jos rengėjams ir programos iš-pildytojams, ir savo žaliam jaunimui, už gražią dvasinio atsigaivinimo progą. V. Jonikas
Tautinių šokių grupės dalyvės — žavingos lietuvaitės. V. Maželio nuotr.
ŽUVUSIEMS DĖL LIETUVOS LAISVĖS PAMINKLAS CHICAGOJE
A. Rėklaitis
Įsikūrę lietuviai tėvai Jėzuitai Chicagoje, 5620 So. Claremont Ave., pastatė čia Jaunimo Centro rūmus, vienuolyno rūmus ir koplyčią.. Tarp Jaunimo Centro rūmų ir koplyčios yra graži ir nemaža aikštė, kurioje yra statomas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklas. Paminklo projektą paruošė architektas Jonas Mulokas. Statymo darbus vykdo Jonas Stankus, statybos rangovas. Jis paminklą pastatys, neimdamas už savo darbą ir triūsą užmokesčio. Jo darbas — auka paminklui.
Paminklo statymo įdėjos vykdytojai yra Tėvai Jėzuitai, L.V.S. “Ramovė”, Savanorių — Kūrėjų Sąjunga, Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje ir L. Kunig. Birutės Karių Šeimų Moterų Draugija.
Paminklo kertinio akmens pašventinimas įvyko 1959 m. lapkričio 22d., minint atkurtos Lietuvos kariuomenės šventę. Šiais metais rugsėjo 11 d į paminklo pamatus buvo įmūryta Lietuvos žemės sauja su Baltijos jūros Palangos krantų gintarų gabalėliais ir paminklo statymo aktas. Įmūrijimo iškilmės įvyko tuojau po pamaldų Jėzuitų koplyčioje. Pamaldas už žuvusius dėl Lietuvos laisvės atnašavo vyskupas V. Brizgys, pasakydamas momentui pritaikytą pamokslą. Pamaldų metu giedojo Lietuvos operos solistė Alė Kalvaitytė-Velbasienė.
Pamaldose ir akto įmūrinimo iškilmėse dalyvavo šios organizacijos su savo vėliavomis: Savanoriai — Kūrėjai, Ramovėnai, Šauliai ir Ateitininkai. Šauliai be savo šauliškos vėliavos turėjo JAV ir mūsų tautinę vėliavas. Dalyvavo ir lietuvių skaitlinga visuomenė. Prasidėjus įmūrinimo ceremonijomis, pirmiausiai buvo perskaitytas paminklo statybos aktas. Aktą perskaitė A. Rėklaitis, L.V.S. “Ramovė” Centro Valdybos sekretorius, kuris aktą specialioj dėžutėj įdavė dr. P. Daužvardžiui, Lietuvos Konsului Chicagoje. Pastarasis gi jį perdavė M. Rėklaičiui, paminklo statymo komiteto pirmininkui, prašydamas, kad jis jį įdėtų į pamatus įmūrinti. Akto įmūrinimą atliko statybos vykdytojas Jonas Stankus su J. Mockaičiu. Po to tarė žodį Lietuvos Konsulas dr. P. Daužvardis. Jo kalbos mintys buvo šios: Lietuvių tauta per visą savo gyvenimą kovojo ir dabar kovoja dėl savo žemės laisvės. Svarbesnių kovų momentai yra sužymėti akte, kuris tik ką įmūrytas į paminklo pamatus. Įmūryta Lietuvos žemė mums simbolizuos Lietuvą išeivijoje. Šiuo paminklu mes išreiškiame savo atmintį ir pagarbą tiems, kurie aukojosi ir žuvo dėl Lietuvos laisvės. Mūsų širdys, mūsų protai semsis iš šio paminklo įkvėpimo ir ryžto kovoti, kol mūsų tėvynė vėl bus laisva. Esame dėkingi L.V.S. “Ramovei” ir kitoms organizacijoms, kurios pasiryžo šį paminklą pastatyti. Po Konsulo dar kalbėjo Tėvas J. Kubilius, S.J. Jaunimo Centro Direktorius. Jo mintys buvo šios: Jėzuitų vardu reiškė padėką tiems, kurie prisideda prie paminklo statymo. Paminklo reikalingumas ir svarba milžiniška. Jis stiprins mūsų dvasią ir ryžtą. Greta atminimo ir pagarbos tiems, kurie aukojosi, kentėjo ir žuvo dėl Lietuvos laisvės, šis paminklas bus tą šventovė, kuri mus visus vienys ir skatins dideliems darbams — Lietuvos išlaisvinimui.
M. Rėklaitis tarė padėkos žodį vyskupui V. Brizgiui už mišių atnašavimą ir grąžų pamokslą, kalbėjusiems už pasakytas prasmingas kalbas ir visiems dalyvavusiems šiose iškilmėse už atsilankymą.
Paminklo statyba turi būti užbaigta iki š.m. lapkričio 23 d. Tą dieną, minint atkurtos Lietuvos kariuomenės šventę, įvyks paminklo pašventinimas ir atidarymas.
•
Kario š. m. balandžio mėn. numerio straipsny, “L. V. S. ‘Ramovė’ dešimtmečio proga”, buvo pateikta žinių ir apie statomą Chicagoje žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklą. Čia pateikiama daugiau informacijų apie jį. Paminklo statyba eina prie galo. Paminklo atidarymas įvyks š. m. lapkričio 20 d. Lietuvos kariuomenės atkūrimo 42 metų sukakties proga. Rugsėjo mėnesio bėgyje Chicagoj vyko įvairių lietuvių organizacijų kongresai ir suvažiavimai, kaip pav. Ateitininkų Federacijos 50 metų jubilėjinis kongresas, Amerikos LB Tarybos ir Lietuvos Nepriklausomybės Talkos Tarybos suvažiavimai, Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungos suvažiavimas, Lietuvių Profesorių Sąjungos suvažiavimas, Skautų sąskrydžiai ir pan. Minėtų organizacijų atstovai būdami Chicagoje ir daugumoje posėdžiaudami Jaunimo Centro rūmuose, prie kurių statomas paminklas, turėjo puikios progos pamatyti paminklo statybą ir gauti jo pilną vaizdą. Veik visos minėtos organizacijos prie statomo paminklo nusifotografavo, tuo būdu norėdami savo posėdžius — suvažiavimus labiau įprasminti, surišti su paminklo idėja — pagarba ir atmintim tų, kurie žuvo ir kovojo dėl Lietuvos laisvės.
Paminklo aprašymas
Paminklo visumos vaizdą sudaro šios atskiros, bet bendron kompozicijon apjungtos dalys:
1. Aikštelė su Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos žemėlapiu;
2. Koplytkryžius su buvusio Kaune žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklo fragmentu;
3. Skydai;
4. Aukuras.
Koplytkryžius, skydai ir aukuras pastatyti ant keturkampės aikštelės, kurios viršus yra padengtas tašyto akmens plokšte 116 x 108 colių didumo.
Aikštelė turi trijų pakopų betoninį pagrindą. Jos viršutinė pakopa yra 152 x 144 colių, apatinė —302 x 294 colių.
Ant aikštelės viršaus yra išgraviruotas Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos žemėlapis su ano meto kaimyninių sričių žymesniais geografiniais punktais.
Aikštelės šiaurės vakariniame kampe yra paminklo pagrindinė da-
1960. IX. 3 Lietuvių Profesorių Sąjungos suvažiavimo dalyvių dalis prie statomo paminklo. Iš kairės: prof.Matas Krikščiūnas, prof. dr. Kristupas Gudaitis, prof. dr. Motiejus Nasvytis, prof. Jonas Šimoliūnas ir prof. Stasys Dirmantas, L.V.S. “Ramovė” Centro Valdybos pirmininkas.
lis — koplytkryžius, kurio augštis su jo viršutine dalimi — kryžiumi yra 27 pėdos.
Koplytkryžiaus pietiniame ir vasariniame šonuose įkomponuotas buvusio Kaune žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklo fragmentas, kurio augštis yra 61 colis. Fragmento pietų pusėje įgraviruota skulptoriaus Zikaro “Verkianti moteris prie kapo”, kiek augščiau — 1921 metai ir Vyties Kryžius.
Koplytkryžiaus rytinėje pusėje kryptimi į šiaurę sustatyti trys, vienas greta kito, tašyto akmens skydai, kiekvienas iš jų vis ant kitos aikštelės pakopos. Skydų augštis 64 coliai. Pirmame skyde (iš dešinės) yra įgraviruotas Lietuvos valstybės ženklas — Vytis, antrame — Gedimino stulpai, trečiame — Vyties Kryžius.
Kitoje skydų pusėje (vakarinėje) yra stora tašyto akmens plokštė, ant kurios įgraviruotas šis užrašas:
“PARTIZANAI 1918, 1941, 1947.
SIBIRAS 1831, 1863, 1840.
Pietiniame aikštelės kampe pastatytas keturkampis tašytų akmenų aukuras. Jo augštis 30 colių, apačia 24 x 24 colių, viršus 18 x 18 colių. Ant aukuro šoninių plokščių išgraviruoti šie užrašai:
1. Rytinėje — fronto pusėje kario galva su šalmu ir užrašu: “REDDE QUOD DEBES”,
2. šiaurinėje pusėje užrašas: “ŽUVUSIEMS DEL LIETUVOS LAISVĖS”,
3. Pietinėje pusėje užrašas: "TOTHOSE WHO DIED FOR LITHUANIA’S FREEDOM”,
4. Vakarinėje pusėje užrašas: “DULCE ET DECORUM EST PRO PATRIA MORI”.
1960.IX.23 Amerikos LB Tarybos suvažiavimo dalyviai prie statomo paminklo. Rita Baranauskaitė įdeda Palangos gintaro gabalėlį į tą pačią stiklinę dėžutę, kurioje yra Lietuvos žemės sauja ir Vilniaus akmuo. Dėžutė įmūryta į paminklo aikštelę, kurioj yra išgraviruotas Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos žemėlapis. Iš kairės toliau matosi: Bačiūnas, Galva, Mikulskis, Barzdukas, Dilis, Katiliškis, Šlepetienė, Šlepetys ir kiti.
Aikštelės viršutinės pakopos šonuose yra išgraviruoti šie užrašai:
Pakopos vakarinėje pusėje; “DURBĖ 1260, GRUNVALDAS 1410”,
Pakopos pietinėje pusėje: “KIRCHHOLMAS 1605, ORŠA 1514, MASKVA 1370”,
Pakopos rytinėje pusėje: “1918DAUGUVA — RADVILIŠKIS — ŠIRVINTAI”,
Pakopos šiaurinėje pusėje: “KLAIPĖDA 1923”.
Paminklo atidarymas
Paminklo atidarymas ir pašventinimas įvyks š. m. lapkričio 20 d., minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 42 metų sukaktį. Paminklo atidarymo iškilmių svarbesnieji momentai:
1. Paminklą atidaro Lietuvos Respublikos atstovas. Pašventina vyskupas V. Brizgys.
2. Vėliavų pakėlimas. Pirma keliama JAV vėliava ir giedamas JAV Himnas. Paskui keliama Lietuvos vėliava ir giedamas Lietuvos Himnas. Prie kiekvienos vėliavos, pakėlimo metu, asistuoja po dvi tautiniais rūbais pasipuošusios lietuvaitės. Be to, prie Lietuvos vėliavos asistuoja Lietuvos karo invalidai.
3. žodis L. V. S. “Ramovė” Centro Valdybos pirmininko prof. S. Dirmanto.
4. Aukuro uždegimas. Aukurą uždega Lietuvos Respublikos atstovas, asistuojant dviem tautiniais rūbais pasipuošusioms birutininkėms.
5. Lietuvos Respublikos atstovo žodis.
6. žvakučių uždegimas žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės pagerbimui.
7. žodis Chicagos miesto atstovo.
8. žodis Tėvų Jėzuitų Provinciolo kun. B. Krištanavičiaus, S.J.
9. Vainikų uždėjimas. Giedama Marija, Marija ir tuo metu dedami vainikai šia eile: a. Lietuvos Respublikos atstovo, b. L. V. S. “Ramovė” Centro Valdybos, c. L. K. K. Savanorių Sąjungos, d. Dariaus — Girėno ir Don Varno postų, e. L. V. S. “Ramovė” Chicagos skyriaus ir kitų skyrių, f. Šaulių organizacijos, g. Skautų ir skaučių organizacijų, h. Ateitininkų organizacijos, i. Neo Lituanijos ir kitų organizacijų, jei bus.
Prieš iškilmėms prasidedant organizacijos, jų vėliavos ir vainikai, o taip pat garbės svečiai ir visuomenė, bus užėmę prie paminklo jiems numatytas vietas.
Po paminklo atidarymo Jaunimo Centro salėje vyks akademinė ir koncertinė programos dalis — iškilmių tąsa.
ŽALGIRIO MŪŠIO MINĖJIMAS CLEVELANDE.
Nors ir su uždelsimu, paminėjome Žalgirio mūšio 550 m. sukaktį.
Ramovėnų ir P.L. B-nės iniciatyva buvo sudarytas komitetas. Minėjome dvi dienas; šeštadienį, spalių 1 d. vakare Šv. Jurgio parapijos salėje, gi sekmadienį toje pat bažnyčioje, o po pamaldų prie miesto Dailės muzėjaus.
Parapijos salės scena buvo dekoruota didingu Vytauto portretu, kurį tam tikslui nupiešė dailininkas Raulinaitis. Po įžanginių kalbų pasakytų majoro Leknickio ir Pas. Liet. B-nės valdybos pirmininko S. Barzduko, žodį paėmė gen. št. majoras A. Jonaitis. Jis trumpai apibrėžė sąlygas, privedusias prie žūtbūtinės kovos su Lietuvos ir Lenkijos engėjų-kryžiuočių ordinu. Toliau prelegentas plačiai išnagrinėjo pačių kautynių eigą.
Nors kautynių manevrai ir buvo smulkiai išnagrinėti, bet prelegentas, rodydamas schemose, padarė tai taip vaizdžiai ir gyvai, kad ir klausytojai-nekariai visai gerai kautynių eigą suprato.
Pranešimui pasibaigus, “Vaidilos” teatro mėgėjai gražiai padeklamavo kelis tam įvykiui pritaikintus literatūrinių kūrinių fragmentus.
Sekmadienį, spalių 2 d., šv. Jurgio bažnyčioje buvo iškilmingos pamaldos kuriose dalyvavo mūsų organizacijos su vėliavomis.
Po pamaldų ilga virtinė automobilių papuoštų taut. vėliavėlėmis nuvažiavo prie Dailės Muziejaus, kur Čiurlioniečių choras pradėjo iškilmes abiejų (USA ir Lietuvos) valstybių himnais. Ten kalbėjo P.L. B-nės vald. vice-pirmininkas inž. Žiurys ir miesto meno atstovas.
Žmonių susirinko prie muzėjaus apie 300. Galėjo būti ir daugiau . ..
K.Ž
LVS RAMOVĖ ČIKAGOS SKYRIAUS NARIŲ VEIKLA.
Po atostogų, š.m. 10 d., Jaunimo Centre įvyko LVS Ramovė Čikagos skyriaus visuotinas ir skaitlingas narių susirinkimas. Susirinkimą atidarė skyr. p-kas. K. Dabulevičius, pirmininkauti pakvietė M. Rėklaitį, sekretoriauti Z. Samuolį.
Buvo apsvarstyta eilė aktualių skyriaus veiklos reikalų.
Pagrindiniai šie:
a) . Centro v-bos bendraraščio vykdymo aptarimas,
b) . Kariuomenės šventės (lapkr. 23d.) ir skyriaus dešimtmečio minėjimas.
c) . Prisiminimai iš Nepriklausomybės laikotarpio.
d) . Kiti Skyriaus einamieji reikalai.
Aplinkraštį (nr. 56) perskaičius ir keliems kolegoms teigiamai dėl jo pasisakius, paaiškėjo kad K. Jurgėlos yra parašyta anglų kalba knyga, “Žalgirio Mūšis” ir jau atiduota spaudai. Prašoma aukų knygos išleidimui. Kas aukos nemažiau $3 gaus ir knygą. Susirinkimo dalyviai tam sumanymui pritarė. Iš apie 50 dalyvavusių susi-me tuojaus 36 dalyviai suaukojo 158 dolerius, kiti pažadėjo atsiųsti vėliau. Didžiausią sumą $10, paaukojo kolega K. Oželis.
Knyga leidžiama anglų kalba tam kad būtų galima ją paskleisti platesnėje kitataučių visuomenėje supažindinant ją su 1410 m. karu su kryžiuočiais ir abibūdinant Vytauto Didžiojo vaidmenį kaip karo vado Žalgirio mūšyje. Ta knyga bus išsiuntinėta į mokslo įstaigas ir bibliotekas.
Lapkričio 20 d. Čikagos ramovėnai ruošiasi paminėti trigubą šventę:
Kariuomenės šventę lapkr. 23 d.
Skyriaus paminėjimo Šventę,
Nepriklausomybės Kovų paminklo atidarymo šventę. Tą dieną pamaldas laikys vysk. V. Brizgys. Po to seks akademinė ir meninė dalis.
Kolegos: pik. Genys ir pik. Ališauskas skaitė paskaitas iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio atsitiktinų prisiminimų, anekdotų ir jumoro formoje. Paskaitininkams už linksmų nuotykių papasakojimą nepagailėta katučių.
Gen. S. Dirmantas kalbėjo, kad mūsų praeities — Nepriklausomybės Kovų Istorija nepakankamai aprašyta. Permažai palikta istorinės medžiagos mūsų ateities kartoms. Bet čia pat, jis pasidžiaugė kol. K. Ališausku, kuris kiek pajėgdamas, nors sunkiai fiziniai dirbdamas fabrike, randa ryžto ir laiko ir jau nemažai turi surinkęs iš Lietuvos Nepriklausomybės Kovų laikotarpio istorinės medžiagos, kurios dalis yra paskelbta spaudoje — Karyje.
A. Rėklaitis perskaitė L.V.S. Ramovė C.V. komisijos aktą, kuriame komisija įvertino K. Ališausko atliekamą didelį ir kruopštų darbą istorinę medžiagą renkant ir paskyrė jam piniginę premiją. Premiją įteikė gen. Dirmantas. Premijos kuklumas neleidžia manyti, kad tai būtų užmokestis už darbą, tai tik paskatinimas tęsti pradėtąjį darbą toliau.
Visi susirinkimo dalyviai nusifotografavo prie naujai pastatyto Nepriklausomybės Kovų paminklo.
J.V.
