LIETUVIŲ VETERANŲ SĄJUNGA “RAMOVĖ”
A. RĖKLAITIS
SĄJUNGOS ĮKŪRIMAS
Nepriklausomos Lietuvos įvairių laipsnių buv. kariai, nuo generolo iki eilinio imtinai, astidūrę išeivijoj, susibūrė į Lietuvių Veteranų Sąjungą “RAMOVĖ”. Sąjungos įkūrimo data yra 1950 m. balandžio 2 d. Tą dieną Čikagoj steigiamasis susirinkimas nutarė Sąjungą steigti, išrinko laikinąją Sąjungos Centro Valdybą ir priėmė laikinąjį Sąjungos statutą. Į laikinąją Sąjungos Centro Valdybą buvo išrinkti: Povilas Plechavičius — pirmininkas, Vladas Mieželis — I-as vicepirmininkas, Antanas Rėklaitis — II-as vicepirmininkas, Bronius Michelevičius — sekretorius ir Pranas Linkus — iždininkas.
Laikinoji Centro Valdyba dviejų metų laikotarpy suorganizavo daugumą Sąjungos skyrių įvairiuose laisvojo pasaulio kraštuose. Šiuo metu Sąjungos skyriai yra: J.A.V-bėse, Kanadoje, Anglijoje, Vakarų Vokietijoje ir Australijoje. Sąjungos kūrimosi pradžioje buvo galvota ar nebūtų geriau, kad ramovėnai susijungtų arba įsijungtų į Amerikos Lietuvių Legioną. Klausimą vispusiškai išnagrinėjus ir, atsiklausius Sąjungos narių nuomonės, buvo nutarta Sąjungą palikti atskira organizacija, ją inkorporuojant šio krašto įstatymų tvarka. Tas ir buvo padaryta. Sąjunga buvo inkorporuota 1956 m. kovo 21 d. Illinois valstybės sekretoriate vardu: “THE LITHUANIAN VETERANS ASSOCIATION “RAMOVE”. Inkorporavimo dokumente pasakyta, kad Sąjungos skyriai gali būti steigiami visose J.A. Valstybėse ir kituose kraštuose, kur atsiranda pakankamas skaičius norinčių Sąjungai priklausyti.
VALDOMIEJI ORGANAI
Sąjungos valdomieji organai yra:
Centre: Skyrių atstovų visuotinis susirinkimas, Sąjungos Centro Valdyba, Kontrolės Komisija ir Garbės Teismas:
Skyriuose: Skyriaus narių susirinkimas ir Skyriaus Valdyba.
Naujiems Centro organams rinkti ir Sąjungos svarbiems klausimams spręsti Centro Valdyba šaukia Sąjungos Skyrių atstovų susirinkimus, arba pateikia tuos reikalus spręsti skyriams korespondenciniu būdu. Jau įvyko du skyrių atstovų suvažiavimai Čikagoje. Pirmas 1954 m. gegužės 30 d., antras 1956 m. birželio 30 ir liepos 1 d.d. Pastarasis suvažiavimas įvyko Sąjungos 5 metų sukaktuvių metais. Atstovai išklausė Centro Valdybos 5 metų veiklos pranešimą, priėmė naują, dabar veikiantį Sąjungos statutą, išrinko naujus Centro organus ir sprendė kitus svarbius klausimus. Suvažiavimas užbaigtas banketu viename geresnių Chicagos viešbučių, kur vyko ir suvažiavimo posėdžiai. Suvažiavimą pagerbė garbingi svečiai, atsilankydami į posėdžius ir banketą, būtent: Diplomatijos šefas p. Ministeris S. Lozoraitis, Lietuvos Konsulas Čikagoje p. Dr. P. Daužvardis, Vyskupas Brizgys ir kiti. Reikia pažymėti, kad tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje įvyko ir Moterų Kunig. Birutės Draugijos atstovių suvažiavimas.
1952 m. gegužės mėn. ir 1958 m. gegužės-birželio mėn. buvo atlikti Centro organų rinkimai ir išspręsti principiniai klausimai korespondenciniu būdu.
CENTRO ORGANŲ KADENCIJA
Iki šiol Centro organų kadencija buvo 2 metai. Bet nuo 1958 m. birželio 28 d. Sąjungos narių nutarimu visi Centro organai: Centro Valdyba, Kontrolės Komisija ir Garbės Teismas bus renkami kas 4 metai. Šitokį nutarimą padiktavo pats gyvenimas-patyrimas. 2-jų metų Centro organų kadencija esamose sąlygose yra pertrumpa. Du metai greit prabėga. Suvažiuoti skyrių atstovams į visuotinį suvažiavimą nėra lengva problema. Milžiniški atstumai, ilgos kelionės ir didelės išlaidos. Korespondenciniu būdu rinkimų pravedimas ir sprendimas svarbių klausimų taip pat reikalauja daug darbo ir laiko. O po dviejų metų vėl tas pat. Tai yra tie motyvai, kuriais remiantis, nutarta Centro organų kadenciją pailginti iki 4 metų. Ta prasme ir Sąjungos statutas bus pakeistas. Dabartinės Centro Valdybos sudėtis: Povilas Plechavičius — pirmininkas, Stasys Dirmantas — I-as vicepirmininkas, Mikas Rėklaitis — II-as vicepirmininkas, Juozas Tumas — iždininkas, Juozas Balčiūnas-Švaistas — kultūros vadovas, Antanas Rėklaitis — sekretorius ir Kazys Oželis, Jr. — sekretorius padėjėjas.
Atkreiptinas dėmesys į faktą, kad Povilas Plechavičius nuo Sąjungos įkūrimo pradžios be pertraukos yra jos Centro Valdybos pirmininku. Jis daug yra pasidarbavęs Lietuvai nepriklausomybės kovose ir vėliau. Jo ryžtas ir kovos dvasia ir dabartinėse sąlygose nėra užgęsusi. Tai tikrai užsitarnavęs ir pagarbos vertas Karys-Veteranas.
SĄJUNGOS VEIKLA
Sąjungos veikla — daugiausia idėjinė, kultūrinė, šalpos. Ugdymas ir laikymasis lietuviškų tradicijų bei papročių yra kiekvieno ramovėno suprantama-privaloma pareiga. Taip, kasmet Sąjungos skyriai vietoje organizuoja Lietuvos kariuomenės lapkričio 23 d. (Sąjungos šventė) metinių sukaktuvių minėjimą. Minėjimo dieną renkamos Lietuvos Laisvės Kovų Invalidams aukos. Nuo 1954 m. gegužės 30 d. iki 1958 m. rugpjūčio 3 d. invalidams surinkta ir įteikta $2,746.02 aukų. Tai aukos, įteiktos per Centro Valdybą-Savišalpos Fondą. Be to, kai kurie skyriai invalidams aukas siuntė tiesioginiai ir jos į minėtą sumą neįskaitytos.
Skyrių narių susirinkimų metu skaitomos paskaitos aktualiais klausimais. Paskaitos karinio pobūdžio temomis dažniausiai yra skaitomos pačių ramovėnų. Be to, skyriuose daromos iškylos, kultūriniai parengimai bei draugiški susipažinimo pobūviai.
Kultūrinėje veteranų srityje didelį darbą atlieka KARYS — veteranų žurnalas, jų globojamas ir remiamas. Jo puslapiuose telpa aktualios karinės žinios, istoriniai straipsniai, atsiminimai, beletristiniai straipsniai, korespondencjos ir žinios iš veteranų-karių veiklos ir gyvenimo. KARY atskirą skyrių turi atsikūrę išeivijoj Lietuvos šauliai. Lietuvos kariuomenės 40 metų sukakties proga KARYS išeina padidinto numerio. Ryšy su tuo ramovėnai buvo Centro Valdybos paraginti, kad KARĮ paremtų ir aukomis ir straipsniais.
MIRUSIŲJŲ SĄJUNGOS NARIŲ PAGERBIMAS
Mirusiųjų Sąjungos narių pagerbimu ramovėnai siekia atkurti išeivijoj seną ir gražią lietuvių tautos tradiciją, tiek daug auklėjančios ir mus vienijančios reikšmės turinčią. Mirusį Sąjungos narį arba karį ir nenarį skyriai stengiasi kuo iškilmingiau palaidoti ir atiduoti jam paskutinę pagarbą.
Skyriai vietoje prižiūri ir tvarko, kur sąlygos leidžia, mirusiųjų karių kapus. Vėlinių dieną arba mirusiųjų pagerbimo dieną, organizuotai lanko karių kapus, atlieka pagerbimo apeigas bei uždeda ant kapų vainikus. Ta pat proga aplankomi kapai ir didžiųjų lietuvių, dirbusių ir aukojusių Lietuvai. Ir jų atmintis vienu ar kitu būdu pagerbiama.
VASARIO 16 GIMNAZIJOS PARĖMIMAS
Sąjungos Centro Valdybos iniciatyva ir patvarkymu 1955 m. buvo pravestas Sąjungos skyriuose piniginis vajus Vasario 16 Gimnazijai paremti. Buvo surinkta ir Gimnazijos direktoriui pasiųsta $1,027.80. Už šią auką viena Gimnazijos klasė yra pavadinta Sąjungos “RAMOVĖ” vardu.
LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ MUZĖJAUS SKYRIUS IR ŽUVUSIEMS UŽ LAISVĘ PAMINKLAS ČIKAGOJE
Sakoma, kad Čikaga yra lietuvių išeivių sostinė. Čia yra daugiau lietuvių susitelkusių, negu bet kuriam kitam Amerikos didmiesty. Čia yra lietuvių pastangomis ir aukomis įkurtas jau ne vienas istorinės reikšmės lietuvių tautai turintis paminklas. Čia yra įspūdingas Dariaus-Girėno paminklas. Čia yra naujai pastatyta lietuviško stiliaus bažnyčia. Yra graži Marijos vardo gimnazija ir daug kitų mokyklų. Yra kazimieriečių vienuolynas, Draugo spaustuvės ir administracijos gražūs rūmai. Yra puikūs Tėvų Jėzuitų pastatyti Jaunimo namai. Yra lietuvių aikštė — “Lithuanian Plaza” ir Lituanica gatvė. O Jaunimo namuose yra įkurta Čiurlionio Galerija. Bet tai dar neviskas.
Lietuviai veteranai-ramovėnai ėmėsi iniciatyvos įkurti Lietuvos Laisvės Kovų Muzėjaus skyrių prie Čiurlionio Galerijos ir pastatyti žuvusiems už laisvę paminklą Jaunimo namų sodely. Muzėjaus skyrius ir paminklo statymas organizuojamas Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ” Centro Valdybos globoje ir priežiūroje, susitarus ir bendradarbiaujant su L.A. Menininkų Klubo Vadovybe.
Laisvės Kovų Muzėjaus skyrius apims:
1. Lietuvą iki 1918 m. 2. Nepriklausomybės laikotarpį ir 3. Okupacijų laikus.
L.K. Muzėjaus skyrių organizuoti pavesta sudarytai komisijai iš: plk. Kruvelio, mjr. Šeštakausko ir inž. E. Vitkaus. M. Rėklaitis — L. V. Sąjungos “RAMOVĖ” II-as vicepirmininkas su pasišventimu padeda Muzėjaus komisijai visuose jos darbuose ir kitus į darbą įtraukia.
Žuvusiems už Lietuvos Laisvę paminklas projektuojamas pastatyti-atkurti tokio pavyzdžio, koks buvo prie Karo Muzėjaus Kaune, tik, žinoma, mažesnio masto, pritaikant vietos sąlygoms. Paminklą pastačius, numatoma atgaivinti vėliavos pakėlimo ir žuvusių pagerbimo iškilmes panašia tvarka ir forma kaip, kad tas buvo atliekama Karo Muzėjaus sodely Kaune. Lietuvos Laisvės Kovų Invalidai, esantieji dar gyvi šiame krašte, bus pritraukti į tų iškilmių pravedimą.
Muzėjaus skyriaus įrengimas ir paminklo statyba pareikalaus nemaža ir lėšų. Tam tikslui artimiausiu laiku L.V.S. “RAMOVĖ” Centro Valdyba organizuos vajų. Į vajų numatoma įtraukti L.V.S. “RAMOVE” skyrius, L.K.K. Savanorių Sąjungą, šaulius ir Birutininkes.
Reikia pripažinti, kad išeivijos sąlygose šis Ramovėnų užsimojimas yra ne tik kilnus, bet ir didingas. Jis pareikalaus ne tik daug darbo, bet ir aukos. Dedamos pastangos, kad Laisvės Kovų Muzėjaus skyrius būtų galima atidaryti lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės 40 metų sukaktį. Gi paminklo statybą ir sodelio įrengimą numatoma pradėti ateinantį pavasarį.
Tėvų Jėzuitų pagalba šiame ramovėnų užsimojime yra didelė, padrąsinanti. Už tai jiems priklauso mūsų visų visų didelis dėkingumas.
LIETUVOS KOVŲ ISTORIJA
Sąjungos Centro Valdyba ėmėsi iniciatyvos paruošti ir išleisti Lietuvos kovų istorijos knygą. Jos pavadinimas numatomas toks: “Laisvės Kovų Istorijos Bruožai”. Knygos turinys bus 3-jų dalių, būtent:
I. Bendras vaizdas senovės Lietuvos valstybės kūrimosi ir kovos su kaimynais.
II. Laisvės kovos 1918-1920 metais.
III. Taikos metai.
Numatoma kelių metų bėgyje šią knygą paruošti ir išleisti, žinomas Lietuvos kovų istorijos tyrinėtojas Kazys Alšauskas sutiko šios knygos paruošima organizuoti, pritraukdamas visas galimas tam darbui jėgas iš mūsų istorikų tarpo.
BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ORGANIZACIJOMIS
Ramovėnai remia visas Lietuvos laisvinimo pastangas ir kur tik gali patys aktingai prisideda prie bendro darbo. Dažnais atvejais Sąjungos Centro Valdyba, skyriai arba paskiri Sąjungos nariai talkininkauja BALFui, ALTui ir Lietuvių Bendruomenei. Sąjunga, kaip organizuotas vienetas, ypatingai daug padėjo ALTui 1953 metais, renkant liudininkų parodymus ir kitus dokumentus apie Lietuvos okupaciją ir įjungimą į Sovietų Sąjungą. Tada Kongresiniam Komitetui, Charles J. Kersteno vadovybėj, tyrinėjant Pabaltijo valstybių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą, buvo svarbu, kad organizuoti ir pavieniai lietuviai pateiktų minėtam komitetui kuo daugiau faktų ir dokumentų. Sąjungos Centro Valdybes sudaryta autoritetinga komisija surinko daugelio liudininkų parodymus ir paruošė išsamų memorandumą „SOVIETŲ OKUPACIJA LIETUVOJE” (karine prasme). Be to, paruošė ir atspausdino virš 100 egzempliorių Lietuvos žemėlapio, žemėlapy atvaizduotos Sovietų okupacinės armijos žygio į Lietuvą kryptys, tikslai ir įgulų apsistojimo vietos, žemėlapiai, memorandumas bei kiti dokumentai buvo perduoti ALTui. 1954 metais buvo išleista J.A.V. valdžios knyga apie Pabaltijo valstybių sovietine okupacija. Knygos pavadinimas: “BALTIC STATES INVESTIGATION HEARINGS...” H. Res. 346, Part 1. Toje knygoje yra patalpinti liudininkų parodymai, minėtas žemėlapis bei kiti dokumentai.
Ramovėnai palaiko ryšius ir bendradarbiauja su Kunig. Birutės Moterų Draugija, L. K. Savanorių Sąjunga, šauliais, Laisvės Kovų Invalidų Draugija ir kitomis lietuvių patriotinėmis organizacijomis.
Reikia pabrėžti, kad Ramovėnų veikla vyksta sklandžiai, darnaus susiklausymo dvasioje. Ta prasme pastebimas ryškus užgrūdinto lietuvio kario bruožas. O gimtos žemės meilė ir viltis, kad Lietuvai vėl išauš laisvės rytas, skatina Sąjungos narius vieningam ir naudingam darbui.
