Tremties trimitas
ŠAULIŲ SĄJUNGOS ATSIKŪRIMAS TREMTYJE
(Tąsa iš balandžio mėn. nr.)
Šio straipsnio pirmoje dalyje (žiūr. š. m. balandžio mėn. KARIO nr., pusi. 133) jau minėjome, jog 1954 m. kovo 7 d. laikytina LŠST atsikūrimo pradžios data. Sąryšyje su tuo, LŠST LCV Darbo Prezidiumas buvo eiles šaulių paklaustas, kodėl neskaičiuoti LŠST atsikūrimo nuo 1952 m. vasaros, kada susidarė S-gos organizacinio branduolio užuomazga, arba bent 1953 m. vasaros, kuomet padidėjęs organizacinis branduolys ėmė vykdyti pirmuosius konkretaus pobūdžio paruošiamus darbus.
Mūsų manymu, 1954.III.7 datos laikytinasi todėl, kad tada S-gos atkūrėjų — iniciatorių būrelis pirmą sykį išėjo viešumon, supažindindamas platesnį brolių ir sesių šaulių ratą su LŠS atkūrimo tremtyje projektu bei gaudamas tam projektui nuoširdų, tvirtą ir aiškų pritarimą. Daugumos pritarimas kaip tik ir buvo lemiantis veiksnys, apsprendęs iki tuomet atlikto paruošiamojo darbo likimą. Nesulaukus reikiamo atgarsio, net ir pačios intensyviausios organizacinio branduolio pastangos nebūtų atsiekusios savo tikslo
Kaip žinome, 1954.III.7 Čikagos Lietuvių Auditorijoje įvyko Tėvynės Mylėtojų Draugijos 2-osios Kuopos suruoštas LŠS Įkūrėjo Vlado Putvinskio-Putvio 25 m. mirties sukaktuvių minėjimas. Į minėjimą susirinko apie 100 asmenų; didelė jų dalis — buv. šauliai ir šaulės. Iš LŠS organizacinio branduolio dalyvavo 3 nariai: pulk. M. Kalmantas, A. Valatkaitis ir V. A. Mantautas (po minėjimui pirmininkavusio Dr. A. Garmaus žodžio, V. A. Mantautas savo paskaitoje peržvelgė V. Putvio gyvenimo kelią, pulk. M. Kalmantas papasakojo savo prisiminimus iš Klaipėdos Sukilimo laikų, nušviesdamas V. Putvio vaidmenį Klaipėdos krašto atvadavime, A. Valatkaitis kalbėjo apie šaulių padalinių organizavimą 1919-20 m. Žemaitijoje ir V. Putvio kilnias būdo ypatybes). Pulk. M. Kal-manto pranešimas LŠS atkūrėjų vardu, jog norima atgaivinti Šaulių Sąjungą tremtyje, — visų pirma Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Kanadoje, — buvo sutiktas plojimais. Tokio paties pritarimo susilaukė ir tolimesni pulk. M. Kalmanto žodžiai apie darbo planą, būtent — Sąjungos organizaciniam branduoliui paimti tolimesnę iniciatyvą į savo rankas kaip laikinajai S-gos vadovybei, išsiaiškinti su atitinkamomis įstaigomis bei pareigūnais S-gos atkūrimo ir veiklos galimybes, ir, atlikus visus reikalingus žygius, sušaukti viešą susirinkimą.
Pasibaigus minėjimui, daug šaulių dar tą patį vakarą arba sekančiomis dienomis vieni žodžiu, kiti raštu pareiškėd žiaugsmą, jog atsirado žmonės, kurie paėmė iniciatyvą bei atsakomybę Sąjungos atkūrimo darbe, ir užtikrino savo visokeriopą paramą. Ypač didelį ir neužmirštamą įspūdį padarė vienas šaulys, kuris, tuoj po minėjimo pabaigos priėjęs prie organizacinio branduolio grupelės, su ašaromis akyse ištiesė ranką ir tarė: Mano visa šeima išvežta į Sibirą. Gyvenu čia pats vienas. į susirinkimus nesilankau — esu perdaug nusivylęs tremtyje vykstančiomis peštynėmis. Bet į šaulių Sąjungą — ateisiu. Išgirdęs apie mūsų Įkūrėjo minėjimą, negalėjau likti namie... Seno šaulio širdis tenai, kur ir jo vėliava. Jūs tą vėliavą iškėlėte tremtyje ir žinokite — apie ją susirinks šimtai!”
Iš pradžių laikinoji S-gos vadovybė norėjo rasti kuklesnį vardą, bet po kurio laiko, daugumai šaulių pageidaujant, apsistota ties LŠST LCV terminu. Tuo vardu buvo daromi visi žygiai Sąjungos atkūrimo reikalu, susirašinėjamą su įstaigomis, organizacijomis, įvairiais asmenimis. Visą atsakomybę už pasekmes, pradedant 1954.III.7, LŠST LCV pasiėmė sau. Dėl tos priežasties, buvo susilaikyta ir nuo Valdybos praplėtimo, kol -nebuvo aišku, jog Sąjungos veiklai nėra jokių kliūčių, — kad eventualiai be reikalo nesusidarytų sunkumų didesniam asmenų skaičiui.
Pirmas LŠST LCV atliktas darbas buvo LŠST Laikinojo Statuto paruošimas. Tai padarė trijų LCV narių komisija, susidedanti iš pulk. M. Kalmanto, A. Valatkaičio ir V. A. Mantauto, savo darbą užbaigusi 1954 m. birželio 29 d. (statutas randasi LŠST LCV archyve ir S-gos atstovų visuotinojo suvažiavimo metu bus įteiktas dalyviams kaip prisiminimas iš pirmųjų S-gos dienų tremtyje). Tuo pačiu metu LCV Pirmininkas drauge su Sese Mantautiene dirbo prie LŠS ideologijos ir V. Putvio biografijos (tais klausimais metų gale broliai ir sesės gaus specialų pranešimą). Toronte, Sesė E. Klupšienė (pirmoji LCV Įgaliotinė Kanadoje, dabar LCV Vicepirmininkė) drauge su gražiu būriu bendradarbių ruošė dirvą šauliškam veikimui. Ypač pažymėtinas jos iniciatyva surengtas (Toronte, 1954 m. balandžio mėn.) Vlado Putvio 25 m. mirties sukaktuvių minėjimas, nuoširdžiai padedant kariams ir savanoriams bei globojant Liet. Bendruomenės vadovams. Minėjimas buvo įspūdingas, su rimta ir gražia programa bei labai gausiu dalyviu skaičiumi. Išsamią ir turiningą paskaitą apie V. Putvį skaitė tam tikslui iš Ročesterio pakviestas buv. LŠS Vadas pulk. P. Saladžius.
1954 m. liepos mėn. Toronte lankėsi LCV sekretorius V. A. Mantautas. Jo lankymosi metu įvyko kelišauliški susirinkimai, o to paties mėnesio 11 dieną įsisteigė Toronto Šaulių Klubas, pirmasis šauliškas vienetas tremtyje. Steig, susirinkime dalyvavo: Stasys Banelis, Antanas Bumbulis, Kęstutis Grigaitis, Viktorija Grigelytė, Juzė Jakubauskienė, Juozas Jankaitis, Julius Jasiūnas, Veronika Kalendrienė, Jonas Karka, Eugenija Klupšienė, Vaidievutis A. Mantautas, Mikas
Petrulis, Vladas Rušas, Eugenija Šimbelienė, Marija Valiulienė ir Bronius žolpys.
Kadangi tiek pats steig, susirinkimas, tiek kiti 1954 m. liepos mėn. Įvykę šauliški pasitarimai Toronte turėjo didelės reikšmės LŠST gyvenime, ties jais sustosime truputį ilgiau.
(tąsa sekančiam numeryje)
Toronto Šaulių Klubo steigiamasis susirinkimas liepos 11 d., 1954 m.
Sėdi iš k. j d.: S. Banelis, J. Jokubauskienš, V. Kalendrienė, V. A. Mantautas, E. Klupšienė, V. Grigelytė, K. Grigaitis.
Stovi: J. Karka, J. Jasiū-nas, B. żolpys, V. Rušas, J. Jankaitis, M. Petrulis.
BROLIU IR SESIŲ ŠAULIŲ DĖMESIUI
Birželio men. “KARIO” numeriui išeinant iš spaudos dar gegužės mėnesį, LŠS metinės bus paminėtos sekančiam numeryje.
LŠST LCV DARBO PREZIDIUMAS
— LŠST LCV nariui prof. Mečislovui Mackevičiui š. m. balandžio 14 d. suėjo 50 metų amžiaus. Garbingasis Sukaktuvininkas visiems gerai žinomas savo plačia visuomeniška veikla ir nuopelnais Lietuvai. Ant Tėvynės meilės aukuro jis yra sudėjęs skaudžias ir dideles asmeniškas aukas: 1940 m. buvo bolševikų areštuotas ir tardomas, o 1943 m. pradžioje nacių išgabentas į baisųjį Stutthofo koncentracijos lagerį Vokietijoje.
Šauliai džiaugiasi ir didžiuojasi turėdami Gerb. Profesorių savo vadovybėje. Faktas, jog prof. M. Mackevičius — artimas a.a. Mykolui Sleževičiui žmogus, tam džiaugsmui suteikia ypatingai šiltą atspalvį. Iš gražaus būrio Valstiečių Liaudininkų, nuoširdžiai dirbusių šaulių Sąjungoje nuo pat pirmųjų dienų, Amžinos Atminties Mykolui Sleževičiui neabejotinai tenka pirmoji vieta. Nei karo audros, nei tremties vargai neįstengė sunaikinti šviesaus jo vaizdo šaulių širdyse. Šiandien, po daugelio metų, matydami jojo žentą ateinantį į atgijusios Sąjungos centrą tęsti tą patį kilnų šaulišką darbą, priimame tai kaip gilų ir prasmingą simbolį šauliškos kovos tradicijos tęstinumui.
Ilgiausių metų mūsų Brangiam Sukaktuvininkui!
— “Tremties Trimitą” pasiekė maloni žinia iš Toronto, jog šaulių Aldonos ir Juozo Jankaičių šeima padidėjo neseniai pasaulio šviesą išvydusiu sūneliu Giedrium. Mažajam šauliui linkime gražiai augti ir būti tokiu pat geru lietuviu, kaip jo Mamytė ir Tėvelis!
— Sesė Apolonija Valatkaitienė, žymi šaulių moterų veikėja Čikagoje, turėjo sunkią operaciją. Šiuo metu yra jau grįžusi iš ligoninės ir gydosi namie. Tikimės, jog su sprogstančiais pavasario pumpurais ir linksmu paukščių čiulbesiu greit sustiprės ir sesės Valatkaitienės sveikata.
— Patersono Šaulių Grandies vadovas šaulys Petras Pliskevičius š. m. balandžio mėnesio gale išvyko į Vokietiją. Jis tenai gaus pilną gyv. aprūpinimą kaip karo invalidas (kovojęs prieš bolševikus ir jų sužeistas). P. Pliskevičius nori Vokietijoje įsteigti šaulių vienetą. Patersono Šaulių Grandies vadovybę iš jo perėmė kapitonas Antanas Rugys, 212 Lawrence PI., Paterson, N. J.
— LŠST LCV II Sekretorius ir Jaunimo Skyriaus Viršininkas šaulys Alfas Valatkaitis persikėlė į naujus namus. Jo adresas yra sekantis: 5727 So. St. Louis Ave., Chicago 29, Ill. Prašome visus jam skirtus raštus siųsti tiktai šiuo, bet ne senuoju adresu.
— Naujosios Toronto Šaulių Klubo Valdybos sąstatas: Mečys Krikščiūnas (pirmininkas), Vladas Kazlauskas (vicepirmininkas), Vytautas Jonaitis (sekretorius), Marija Valiūnienė (iždininkė) ir Bronius žolpis (V-bos narys). Valdyba prašo visus raštus siųsti pirmininko adresu: 562 Brock Ave., Toronto, Ont., Canada.
— Naujosios Wisconsin šauliųKlubo Valdybos sąstatas: JonasGiedrikas (pirmininkas), VladasSkirmuntas (vicepirmininkas), Viktoras Bulkaitis (vicepirmininkas), Petras Petrušaitis (sekretorius), Vladas Vilcinas (kasininkas) ir Viktoras Kažemėkaitis (kultūros ir meno vadovas). Revizijos Komisija: Eduardas Šilingas (pirmininkas), Ona Kažemėkaitienė ir Jonas Virbickas (nariai). Garbės Teismas: prof. Jonas Šimoliūnas (pirmininkas), Bronius Keturakis ir Pranas Mickevičius (nariai). Valdyba prašo visus raštus siųsti sekretoriaus adresu: 1561 Holmes Ave., Racine, Wis.
— Wisconsin Šaulių Klube įsteigta sportinio šaudymo sekcija, kuriaivadovauja šaulys Viktoras Kažemėkaitis. Taip pat įsteigtas fondas Klubo patalpoms ar kitokiai nuosavybei įsigyti. Klubas šiuo metu turi 43 narius.
— Šį rudenį LŠST LCV T. Aukl. ir Kult. Darbų, Šaulių Moterų, Jaunimo ir Ryšių Skyriai išsiuntinės šauliams savo paruoštus bendraraščius, instrukcijas ir kt. medžiagą. LŠST LCV Darbo Prezidiumas be to dar paruoš bendrų direktyvų ideologiniais klausimais. Prezidiumas taip pat ruošia informacinio pobūdžio raštą J. A. Valstybių Prezidentui šaulių Sąjungos atgaivinimo tremtyje proga.
ŠAULIŲ SĄJUNGOS ATSIKŪRIMAS TREMTYJE
(Tąsa iš birželio mėn. nr.)
Toronto Šaulių Klubo steig, susirinkimo ir kitų 1954 m. liepos mėn. Toronte įvykusių šauliškų pasitarimų metu buvo išsamiai aptarti LŠST uždaviniai ir darbo kryptis (diskusijų pagrindą sudarė laikinojo S-gos Statuto projektas). LCV-ba iš Toronto šaulių idėjinio branduolio, šalia jai parodyto nuoširdumo, gavo daug reikšmingų sugestijų ir medžiagos. Medžiagos gausumu ir pačių diskusijų intensyvumu, pasitarimai Toronte priminė S-gos atstovų suvažiavimą miniatiūroje, nors dalyvavusių skaičius buvo nedidelis. Toronto šaulių veikėjų duotos pozityvios, turiningos ir rimtos sugestijos labai pagelbėjo LCV darbuose. Kai šį rudenį šaulių vienetams bus išsiuntinėtos instrukcijos ir ideologinė medžiaga, nevienas Toronto šaulių vadovas tenai ras savo minčių ir išsireiškimų, kai kur net pažodžiui.
Šaulių Sąjungos darbui taip pat labai naudinga buvo Toronto šaulių moterų suruošta atsisveikinimo arbatėlė. Šalia būrelio šaulių, joje dalyvavo Toronto liet. visuomenės atstovai. Viską pravedė Toronto lietuvių Bendruomenės pirmininkas P. J. Simonavičius. Beveik kiekvienas dalyvavusių tarė žodį, duodamas vertingų pasiūlymų atsikuriančiai š. Sąjungai (pagrindinę kalbą pasakė Kanados Lietuvių Bendruomenės pirmininkas — dabartinis VLIKo pirmininkas — P. J. Matulionis). Kadangi kalbėjusieji priklausė įvairioms organizacijoms, kryptims ir įsitikinimams, bendra pasiūlymų suma šauliams buvo ypatingai naudinga ir svarbi. LŠST LCV-ba, per savo sekretorių gavusi šitame pobūvyje pareikštų minčių santrauką, galėjo visoje Čilėje atvejų geriau orientuotis ir rasti teisingesnę, tinkamesnę išeitį.
Čikagos šaulių Klubui įteikiami 3 sportiniai šautuvai.
Iš Lietuvos atvežtoji Šaulių vėliava per 1954 m. XI. 21 d. iškilmės Toronte
Tų pačių metų rugpjčio mėn. LCV sekretorius atvyko į Wašingtoną išsiaiškinti LŠST veiklos Jungtinėse Amerikos Valstybėse klausimą. Visų pirma buvo aplankytas Lietuvos Įgaliotas Ministeris P. Povilas Žadeikis. Išklausęs pranešimo apie Šaulių S-gos atkūrimą ir susipažinęs su LCV darbo planu, P. Ministeris nuoširdžiai pritarė šiai idėjai, prižadėdamas savo pagalbą. Vadovaujantis P. Ministerio duotais patarimais, LCV sekretorius susirišo su įvairiais J.A.V. valdžios pareigūnais ir įstaigomis, buvo užtikrintas, jog Šaulių S-gos nėra J.A.V. Teisingumo Ministerijos (United States Department of Justice) subversyvinių organizacijų sąraše ir taip pat gavo daug šauliams reikalingų informacijų. Privačiai paklausti nuomonės dėl konkrečios veikimo formos, visi mūsų draugai, J.A.V. valdžios įstaigose patarė tą patį dalyką, būtent, kurioje nors vietoje užregistruoti šaulių klubą, o visur kitur J.A.V. teritorijoje steigti jojo skyrius. Drauge su šiuo patarimu, LŠST LCV-bai aukščiau minėtieji mūsų bičiuliai (ypač kai kurie asmenys, dirbę P. Kersteno komitete) davė labai gerų sugestijų dėl pačių klubo taisyklių turinio ir registravimo procedūros.
Galutinėje išvadoje, LŠST LCV-ba nutarė pagrindinį šaulių klubą registruoti Illinois V-bėje. Tokio klubo steigiamąjį susirinkimą sušaukti Čikagoje tapo pavesta LCV nariui šauliui Alfui Valatkaičiui.
Čikagos šaulių Klubo steig, susirinkimas įvyko 1954 m. rugpjūčio 15 d. Jame dalyvavo 11 asmenų: J. Dambrauskas, K. Dudėnas, E. Grigaliūnienė, M. Kalmantas, A. Kybartienė, V. A. Mantautas, A. Markūzienė, T. Serapinienė, I. Serapinas, A. Šuopys ir A. Valatkaitis. Klubo pirmininku tapo išrinktas pulk. M. Kalmantas (sekančių metų pavasarį tas pareigas perėmė A. Valatkaitis). Neužilgo po steig, susirinkimo įvyko keli kiti susirinkimai, pasitarimai ir pobūviai. Čikagos Šaulių Klubo narių skaičius ėmė greitai augti.
Čikagos Šaulių Klubo steigėjams paprašius, LŠST LCV-ba pavedė LCV sekretoriui šauliui V. A. Mantautui paruošti klubo taisykles, pagal Wašingtone gautus patarimus. Šaulys V. A. Mantautas šį darbą užbaigė 1954 m. lapkričio 10 d. Pati svarbiausioji problema taisykles ruošiant buvo jų priderinimas prie laikinojo LŠST Statuto. Po intensyvių pastangų ir bandymų pagaliau pavyko rasti tinkama forma: buvo paruoštas naujas statuto projektas, duodąs labai daug laisvės šaulių veiklai paskiruose kraštuose, taikantis prie tų kraštų sąlygų bei įstatymų; tuo tarpu, klubo taisyklės buvo suredaguotos atsižvelgiant į specialias darbo problemas Jungtinėse Amerikos Valstybėse, įnešant tiek bendrosios šauliškos ideologijos, kiek tai buvo galima.
Taisyklėms pasiekus Čikagą, Klubo Valdyba sudarė specialią komisiją, kuri paruošė taisyklių santrauką, pasirūpino jos išvertimu anglų kalbon ir nusiuntė į Illinois Valstybės Sekretoriaus įstaigą registracijai. 1955 m. sausio 26 d. taisyklės tapo oficialiai užregistruotos ir Klubui išduotas inkorporacijos pažymėjimas (čarteris). /Pagal tas taisykles registruojami visi šauliški vienetai J. A. V-bėse kaip Čikagos šaulių Klubo skyriai (Chapter), ir šauliai taip gali legaliai veikti visame krašte/.
Netrukus po Čikagos šaulių Klubo įsisteigimo, Klubas gavo savo žinion, turbūt, vienintelę tremtyje šaulišką vėliavą, atvežtą iš Lietuvos. Vos pagaminta, toji vėliava 1940 m. turėjo būti įteikta vienam Kauno NN. rinktinės daliniui, tačiau dieną prieš įteikimo iškilmes į Lietuvą įsiveržė bolševikai. Vėliava buvo paslėpta ir rūpestingai saugoma vieno Prūsų lietuvio patrioto. Jinai matė daug graudžių ir tragiškų momentų, ir pagaliau to paties asmens buvo atvežta į Vokietiją, o iš tenai į J. A. V-bes.
Pirmą sykį viešai pagerbta tremtyje ši vėliava buvo per 1954 m. lapkričio 21 d. iškilmes Toronte, minint Lietuvos kariuomenės šventę ir Lietuvos Šaulių Sąjungos 35-rių Metų Sukaktį. Ją į ten su savim atsivežė LŠST LCV atstovavęs šaulys A. Valatkaitis. Už kelių savaičių, 1954 m. gruodžio 12 d., ją pamatė ir Čikagos lietuvių visuomenė per LŠS sukakties minėjimą Lietuvių Auditorijoje.
Paaiškėjus, jog šauliai gali laisvai veikti, buvo papildyta ir Laikinoji Centro Valdyba, pirmojo atkūrėjų — iniciatorių branduolio kvietimu (dabartinis V-bos sąstatas buvo paskelbtas š.m. vasario mėn. numeryje). Išjudinusi šaulių veikimą laisvųjų vakarų kraštuose, paruošusi idėjines gaires ateities darbui ir parūpinusi ideologinės medžiagos besisteigiantiems vienetams, jinai sušauks visuotinį S-gos atstovų suvažiavimą, kuris perims vairą į savo rankas, išrinkdamas pastovią Valdybą, priimdamas S-gos Statutą etc.
Be minėtų Toronto ir Čikagos Šaulių Klubų, jau veikia kiti du šaulių vienetai: Wisconsin šaulių Klubas ir Patersono Šaulių Grandis. Juda šauliai taip pat eilėje kitų vietovių ir šį rudenį bus galima pradėti vienetų steigimą plačiu mastu.
Tolimesnes smulkmenas palikdami atpasakoti patiems šaulių vienetams korespondencijose iš savo veiklos, norėtumėm šį straipsnį užbaigti keliomis citatomis iš laiškų, skirtų laikinajai šaulių S-gos vadovybei. Žengiant pirmuosius žingsnius, šie laiškai, drauge su Pono Ministerio Povilo Žadeikio pagalba, buvo mums didelė moralinė parama, padrąsinimas ir paskatinimas tvirtai žengti pradėtu keliu.
Pirmasis atsiliepdamas į mūsų sveikinimus (1954 m. gruodžio 20 d.) Lietuvos Diplomatijos šefas Min. St. Lozoraitis rašė: “Šaulių Sąjunga, su kuria Putvinskių šeima yra taip ankštai surišta, turi vieną garbingiausių vietų naujoj Lietuvos istorijoj. Aš linkiu Sąjungai visiško pasisekimo dirbant užsieny Lietuvos nepriklausomybės atstatymui ir lietuvybės palaikymui”. Savo antrajame laiške (1956 m. vasario 7d.),Lietuvos Diplomatijos šefas rašo: “Labai dėkodamas už malonią informaciją apie Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje laikinosios centro valdybos sudėtį, nuoširdžiai linkiu valdybai geriausio pasisekimo, šaulių Sąjungos atkūrimą tremtyje laikau didžiai teigiamu įvykiu, nes esu tikras, kad ji ugdys ir platins patriotinę dvasią ir pilietines dorybes, kurių dėka Šaulių Sąjunga Lietuvoje buvo viena svarbiausių tautos organizacijų”.
Keturiomis dienomis vėliau už pirmąjį Lietuvos Diplomatijos šefo laišką, atėjo labai šilti žodžiai iš tuometinio VLIKo pirmininko Prel. M. Krupavičiaus, kuris vėliau ir pats sutiko įeiti į LšST LCV-bą. Iš Prel. M. Krupavičiaus laiškų čia cituojame 1955 m. birželio 17 d. rašytojo ištrauką: “Šauliai, kaip senovės vaidilutės, šventosios lietuviškos ugnelės ir Lietuvos gyvybės bei garbės saugotojai. Savo uždavinius Šaulių Sąjunga atliko sąžiningai ir garbingai. Ji istorijoj turi gražų lapą. Tremty jos uždaviniai nenutrūko. Jie dar svaresni ir reikšmingesni pasidarė. Dėl to iš nelaimių pakrikimo vėl suderino savo gretas ir rikiuojasi žygin kovai su piktybėmis, įsiveisusiomis lietuvių tarpe, su lietuviškosios ugnelės — kalbos gesintojais, ir saugoti visam lietuviškam iš Tėvynės išsivežtam lobynui, o kai išmuš valanda — kovai su raudonuoju priešu, kuris kryžiuoja mūsų tautą ir lietuviškojo kraujo klanais nu-leistė mūsų tėvų žemelę. Dieve, padėk visada eiti anais garbingais šaulių numintais keliais ir laimėti. Tai mano karščiausi troškimai ir linkėjimai.”
(pabaiga)
