Kronika
Ona Šaulyte-Urbonienė
MIRĖ ONA URBONIENĖ
Daugiau kaip prieš metus buvusio ilgamečio “Kario” redaktoriaus kpt. Simo Urbono šeimą ištiko skaudi nelaimė — sunkiai susirgo jo žmona, o keturių vaikų motina Ona Šaulytė-Urbonienė. Iš ligos patalo nebepakilo ir š.m. liepos 15 d. mirė.
Mirtis ją pakirto dar tik žmogaus pusamžyje, vos 47 metų amžiaus sulaukus. Ji gimė 1908 m. gegužės 21 d. Radviliškio mieste, Šiaulių aps.
Ona Urbonienė mokėsi Radviliškio Vidurinėje Mokykloje ir Kaune “Aušros” gimnazijoje. Mokyklų suolus apleidusi, stojo dirbti į Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo Mokyklą, mokymo dalį, mašininke.
Ona mylėjo dainą ir toji sritis ją traukė. Iki vedybų visą laiką ji dalyvavo muziko Martinonio vadovaujamame Lietuvos Šiaulių Sąjungos chore. Lietuvių choruose dalyvavo ir tremties metu Vokietijoje ir čia JAV. Be to, tremtyje dalyvavo ir lietuviškuose vaidybos rateliuose.
Ir mūsų spaudos srityje Ona Urbonienė yra pridėjusi savo darbščiąją ranką. Vokietijoje, Schwein-furto lietuvių stovykloje, ji visą laiką dirbo savaitraščio “Tėviškės Garsas” redakcijos štabe, vyriausiosios mašininkės pareigose. Jos vyras S. Urbonas yra parašęs ir išleidęs keletą knygų. Ona ir čia vyrui aktingai talkininkavo. Mašinėle perrašydavo Lietuvoje ir tremtyje spaudai ruošiamą medžiagą — knygoms bei laikraščiams.
Karo metu Onai teko išgyventi daug vargo su mažais vaikučiais. Vyras karininkas. 1941 m. bolševikmečiu mūsų kariniai daliniai buvo išsiųsti į poligonus. Ona viena su vaikais lieka Vilniuje. Prasideda mūsų tautos ir karių išvežimai į Sibirą ir kitas šiaurės sritis, areštai. Jautri moteris Ona tai sunkiai išgyvena dėl vyro likimo, bet laimė neapleidžia. Karui prasidėjus pavojus praeina.
Vokietijoje dar daugiau vargo patiria. Vyras “Kario” redagavimo reikalais yra priverstas gyventi nuolat bombarduojamuose didmiesčiuose. Be to, “Kario” redakcija tuomet rūpindavosi lietuvius karius, atsidūrusius vokiečių darbo ir kitokiuose daliniuose, aprūpinti patriotiniais lietuviškais leidiniais. Vyras negalėdavo arti savo šeimos būti. Ona pati viena turėjo rūpintis savo mažų vaikų išlaikymu ir globa. O tai anais laikais moteriai buvo nelengva, ypač, kada ir oro pavojai žmogaus nervus ardo.
Atvykus į Ameriką, visa Urbonų šeima apsigyvena Great Neck, N. Y. čia ir gyvena visą laiką, šeima didelė, reikia ją pastatyti ant kojų — išleisti į mokslus. Vienam vyrui būtų persunku. Ona stoja dirbti fizinį darbą, kad tik galėtų padėti šeimai. Greta darbo, Ona neatsisakydavo padėti ir kultūrinėje srityje.
Ona susituokė su Simu Urbonu 1934 m. liepos 10 d. Taigi drauge išgyveno 21 metus. Man teko juos iš arčiau pažinti jau nuo 1936 metų, o Vilniuje apie metus gyventi pas juos. Gėrėdavausi jų gražiu sugyvenimu, meile tarp jų. Mokėdavo vienas kitą suprasti ir užjausti. Neteko girdėti tarp jų barnių bei grubių žodžių. Tai buvo reto pavyzdingumo šeima. Išaugino gražią šeimą: sūnų Algimantą ir tris dukreles — Danutę, Gražiną ir Rūtelę.
O. Urbonienė palaidota liepos 18 d. iš Angelų Karalienės parapijos bažnyčios (Brooklyne, N. Y.) Holy Root, L. I., kapinėse. Buvo pašarvota pas Garšvą Brooklyne. Kun. Dabušis atlaikė pamaldas ir prie kapo pasakė pamokslą.
Kpt. Urbono vardas glaudžiai susijęs su “Kariu”, todėl nenuostabu, kad ši jo skaudi nelaimė giliai sujaudino tiek dabartinius, tiek buvusius “Kario” bendradarbius ir skaitytojus. Liūdintį kapitoną, sūnų Algimantą ir dukreles Danutę, Gražiną ir Rūtelę nuoširdžiai užjaučiame.
O Tu, mieloji Ona, svajojai grįžti į laisvą Lietuvą, į savo mylimą žemę. Bet, deja, mirtis peranksti Tave atskyrė iš gyvųjų. Tau parinko amžinajam poilsiui nors ir svetimą, bet mums draugišką Amerikos žemę. Tačiau ir kape Tu susijungei su gimtąja lietuviška žeme, kurios žiupsnys, 1944 m. išsivežtas iš Lietuvos laukų, buvo užbertas ant Tavo karsto. Toji Tėvynės žemė tegul Tau lengvina ir Amerikos žemę!
St. Butkus
