ĮDOMU SKAITYTI IR PRISIMINTI
Juozas Vaičeliūnas
Juozas Vaičeliūnas. TĖVYNĖS SARGYBOJE.(Lietuvos karininko — lakūno atsiminimai 1932—1941 m.). Sudbury, Ontario, 1955 metai. Viršelis dail. T. Valiaus. Išleido autorius. Rinkimo darbą atliko spaudos bendrovė “žiburiai”. West. Toronto, Ont. Iliustracijų knygoje 15. Kaina 3 doleriai.
Lietuvos karo aviacijos kpt. J. Vaičeliūnas atliko tikrai gražų ir mūsų karinei istorijai naudingą darbą — parašė ir išleido savo atsiminimus iš 1932—1941 m. tarnybos Lietuvos kariuomenėje. O tokių atsiminimų mes labai trūkstame.
Autorius savo atsiminimus suskirsto į penkias dalis: 1. Tarnyba 4 pėst. L. K. Mindaugo pulke. 2. Tarnyba Karo Aviacijoje, 3. Lietuva netenka Nepriklausomybės, 4. Kelionė į Sovietų Sąjungą, 5. Vokiečių — Sovietų Sąjungos karas.
Pirmiausia autorius aprašo savo praleistas dienas Karo Mokykloje ir pėstininkų pulke, vėliau Karo Aviacijoje. Aprašinėja ne tik tarnybinį gyvenimą, bet ir privatinį. Paliečia ir neigiamąsias karių puses.
Rusams okupavus Lietuvą, prisimena lietuvių karių gyvenimą (karo aviacijos) bolševikų vergijoje, paliečia kai ką ir iš civilinių gyventojų, su kuriais jam anuomet teko susitikti.
Gavęs atostogų, drauge su kitu lietuviu karininku vyko į Sovietų Sąjungą pažinti jos gyvenimą. Aprašinėja savo išgyventus įspūdžius Sovietų Sąjungos miestuose, geležinkelių stotyse ir kitur.
Prasidėjus vokiečių — sovietų karui, aprašinėja savo atsipalaidavimą iš raudonosios armijos eilių, pabėgimą su lėktuvu ir patekimą į vokiečių nelaisvę. Ką išgyveno nelaisvėje ir kaip buvo paleistas į laisvę.
Atsiminimuose įdėta 15 paveikslų iš Lietuvos kariuomenės pėstininkų ir karo aviacijos gyvenimo. Yra įdėtos ir žuvusiųjų arba mirusiųjų Lietuvos karo lakūnų bei žvalgų sąrašas. Čia noriu pataisyti vieną klaidą. Autorius minimame sąraše rašo, kad kpt. R. Marcinkus žuvęs 1941 m. belaisvių stovykloje Vokietijoje. Jis žuvo (buvo vokiečių sušaudytas drauge su anglų lakūnais, mėginusiais pabėgti iš nelaisvės) 1944 m. Turiu iš Škotijos atsiųstus du kpt. R. Marcinkaus atvirukus, rašytus iš belaisvių stovyklos Vokietijoje. Vienas rašytas 1942 m., o antras 1944 m. vasario 5 d.
J. Vaičeliūno atsiminimai “Tėvynės Sargyboje” įdomūs ne tik buvusiems 4 pėst. pulko ir karo aviacijos kariams, bet bendrai visiems, kas mėgsta atsiminimus skaityti. Rašo paprastai, be jokių pagražinimų ir ištęsimų. O tai vertinga istoriniu atžvilgiu.
Autorių už tai tenka pagirti, kad jis drįso ir netingėjo savo atsiminimus parašyti ir išleisti. Jis yra pavyzdys tiems, kurie turi daug įdomių ir vertingų atsiminimų, bet tingi net trumpai mūsų laikraščiams parašyti. Paprašyti teisinasi, kad Lietuvoje likę jų giminės ir biją jiems pakenkti. Tai tik tuščias pasiteisinimas. Bijai tikrąja pavarde, gali slapyvardžiu pasirašyti. Bolševikai nors ir gudrūs, bet nėra antžmogiai, kad viską mokėtų susekti. Jeigu bolševikai sugebėtų taip sekti atsiminimus, kaip daugelis mūsų perdėtai įsivaizduoja, tai tikriausiai aš 1940—1941 m. būčiau išvežtas į vergų stovyklas už savo 1918—1919 m. atsiminimus, prirašytus Nepriklausomybės laikais Lietuvos ir Amerikos lietuvių spaudoje.
Nevisi turime kantrybės parašyti knygas. Kiti, kas turime įdomių atsiminimų, parašykime “Kariui” ar kuriam kitam laikraščiui. Visi mielai deda atsiminimus, nes skaitytojai mėgsta juos skaityti. O tų atsiminimų taip mums trūksta!
St. Butkus
Kariuomenės vadas gen. S. Raštikis aviatorių šventėje. Į dešinę div. gen. Adamkavičius — 2-ros div. vadas, brig. gen. A. Gustaitis — aviacijos v-kas ir gen. št. plk. J. Rapšys — aviacijos štabo v-kas. Klišė: J. Vaičeliūnas “Tėvynės Sargyboje”
