MOTINA
MOTINOS DIENOS PROGA
(A. RĖKLAITIS)
Motina buvo, yra ir bus begalinės motiniškos meilės, pasiaukojimo ir kančių pavyzdžiu. Ypač savo vaikų atžvilgiu, motinos meilė pastebima kiekviename gyvenimo žingsnyje. Darniam šeimos židiniui sukurti motina iš visų šeimos narių daugiausia rūpinasi ir pasiaukoja. Motina dažnai nedamiega, nedavalgo ar nuo ko kitko atsisako dėl to, kad jos vaikams—šeimos džiaugsmui, nieko netrūktų. Motina rūpinasi, kad jos vaikai, kiek sąlygos leidžia, būtų išmokslinti, išauklėti, kad jiems ateitis būtų lengvesnė, šviesesnė. Motina yra laiminga ir jaučia didelį džiaugsmą savo širdyje, kai mato, jog jos vaikai ją myli, ją varguose užjaučia bei paguodžia. Kiek skausmo motina savo širdyje patiria, kiek kančių iškenčia, kai jos vaikai ją. užgauna. O, kokia motina laiminga, kai jos šeimoje tokių blogų vaikų nepasitaiko! Motinos meilė savo vaikų atžvilgiu yra tyra, nuoširdi ir amžina. Taip jau sutvarkyta pasaulio Sutvėrėjo. Kaip gražu ir džiugu, kada vaikai tiek maži, tiek paaugę ar suaugę savo motiną myli ir gerbia. Tokie motinų vaikai: poetai, rašytojai, dailininkai, muzikai, mokslininkai motinos garbei, jos motiniškai meilei, pasiaukojimui ir kančioms atvaizduoti parašė gražiausias eiles, įdomiausius veikalus, nupiešė puikiausius paveikslus, sukūrė skambiausias operas ir dainas, surašė storiausias mokslines knygas.
Tautų mitologija ir istorija pateikia daug ryškių pavyzdžių apie moters motinos karžygiškumą ir pasiaukojimą savo tėvynės labui. Legendarinio Lietuvos kunigaikščio Margio ir jo karių susideginimas Punios pilyje, kai pamatė, kad pilies nuo priešo apginti negalės, mums parodo kokios anų laikų lietuvės motinos buvo augštos kultūros, kad jos sugebėjo išauklėti tokius karžygius patriotus, atsidavusius savo tėvų žemės laisvei. Mes pagrįstai didžiuojamės Vytauto Didžiojo motina kunigaikštiene Birute, sugebėjusia užauginti, išauklėti ir išmokslinti mūsų tautos anų laikų gabų politiką, administratorių ir didį karo vadą Vytauto asmenyje, kurio politinė išmintis ir žygiai stebino visą ano meto Europą. Mes taip pat didžiuojamės mūsų tautos dukros Gražinos karžygiškumu, kurios garbei yra jos vardu sukurta pirmoji lietuviška opera.
Rusų carų priespaudos laikotarpyje, kada okupantai buvo iš mūsų tautos atėmę ir žodžio ir rašto laisvę, tada Lietuvos bakūžė ir lietuvė motina pasidarė svarbiausiu židiniu lietuvybei nuo mirties apsaugoti. Tada lietuvė motina, prie ratelio verpdama, mokė savo vaikus lietuviškai melstis, skaityti ir rašyti. Tada ir gimė Lietuvos Vargo Mokykla, kuri ir šiais mūsų tautos nelaisvės ir kančių metais atgaivinama ir turi suvaidinti labai svarbų lietuvybės išlaikymo vaidmenį. Ano meto
Vargo Mokykla padarė stebuklus. Jos dėka Lietuva nežuvo. Ji paruošė tėvynei naujų kovotojų, kurie prikėlė ir atkūrė Lietuvą. Mūsų dailininkas Rimša savo raižinyje “Lietuvė motina prie ratelio moko vaiką skaityti” puikiai atvaizdavo, įprasmino ir įamžino Vargo Mokyklos idėją.
Mes reiškiame savo gilią pagarbą ir lenkiame galvas prieš visas lietuves motinas, davusias tautai eiles kovotojų, kurie senovėje buvo sukūrę Didžiąją Lietuvą, kurie tėvynės priespaudos metais prikėlė tautą, kurie Lietuvą vėl paruošė nepriklausomam gyvenimui, kurie sunkiausiu okupacijos metu 1918 m. Vasario 16 d. drįso paskelbti visam pasauliui Lietuvą vėl esant nepriklausomą valstybę, kurie tą nepriklausomybę su ginklu iškovojo ir, kurie, pagaliau, nepriklausomą Valstybės gyvenimą sukūrė ir padarė prasmingą visai mūsų tautai.
Iš visų motinų tektų atskirai iškelti lietuvio kario motiną. Kariai, savo motinų perteiktu krauju ir įkvėpta tėvynės meile eina su ginklu kovoti ir mirti už savo tėvų žemės laisvę. Už tėvynės laisvę gyvybę aukoti yra didžiausia ir kilniausia auka, kokią tik žmogus gali padaryti. Motinos, kurių sūnūs kariai savo gyvybę aukoja laisvės aukuran, užsitarnauja ypatingas savo tautos pagarbos. Šia proga prisimintina ir lietuvė motina tremtyje. II Pas. karo pasėkoje lietuvės motinos gyvenimas ypatingai pasidarė kartus, sunkus, pilnas pavojų ir kančių. Prisiminus lietuvės motinos tremties kelius iš tėvynės į Sibirą arba į laisvąjį pasaulį, vaizdas gaunasi ir vienu ir kitu atveju liūdnas, baisus. Motina, okupanto išguita ir vis dar varoma Sibiran, yra pasmerkta prievartai, smurtui, vergės likimui ir sunaikinimui. Šiandien rytų barbarai žmogaus jausmų neturi. Motinas ligones, nėščias jie brutaliausiais būdais atplėšia nuo jų gimto krašto, išgabena nežinomam likimui, išardo šeimas, atskirdami nuo jų vaikus ir vyrus. Kas gal apsakyti, kas gal aprašyti lietuvės motinos kančias ...
Į laisvus Vakarus pasirinktas lietuvės motinos kelias nėra rožėmis klotas. Jai teko su širdgėla ir ašaromis apleisti savo mylimą tėvynę. Jai teko bėgti tremties keliais su savo mažais vaikais per ugnį ir mirtį nešančias karo audras. Stovyklą gyvenimas motinos kančių ir rūpesčių nesumažino. Jei čia medžiaginė jos būklė kiek pasitaisė, tai moraliniu atžvilgiu ji jautėsi vieniša. Po visą pasaulį išsisklaidžiusios lietuvės motinos šiandieninė padėtis neteikia šviesesnių vilčių. Ją kamuo-
Pieta, iš K. Čiurlionies muzėjaus originalo.
Eduardo Krasausko pieš.
ja svetima aplinkuma, tėvynės ilgesys ir susirūpinimas savo vaikais tais, kurie vis labiau atsiriboja nuo savo tėvynės reikalų, kurie vis labiau atitolsta nuo lietuvybės. Motina tremties sąlygose neturi jėgų ir galimybės padaryti į savo vaikus lemiamos įtakos, kad jie ne svetimais, o savo, lietuviškais reikalais, daugiau domėtųsi. Jos pastangos išauklėti tremtyje savo vaikus lietuviškoje dvasioje nevisada būna sėkmingos. Toji nesėkmė ją skaudina, sudaro jai daug rūpesčio, pakerta jos jėgas.
Motinos dienos proga suteikime savo motinai džiaugsmo. Tą dieną ją šiltai pasveikinkime ir pagerbkime, pasižadėdami būti jos gerais vaikais. O tie, kurie savo motinos nustojote, nors mintimi prisiminkite tas dienas, kada ji savo motiniškos meilės ir širdies globoje jus augino ir auklėjo. Šia proga prisiminkime ir mūsų visų motiną—Lietuvą. Okupantai ją naikina, žudo. Laisvasis pasaulis tikros pagalbos rankos jai dar neištiesia. Ir mes, jos vaikai laisvėje, neturime galimybės savo kenčiančiai Motinai—Lietuvai sumažinti skausmus. Bet mes galime jai didelį džiaugsmą suteikti, ją moraliai sustiprinti, eidami vienybės keliais ir vieningai kovodami jos laisvei atgauti.
