Karinė spauda
ORDNANCE, Kovo — Balandžio mėn. 1955.
Žemyno Orinė Apsauga, gen. B. W. Chidlaw. žemyno orinės apsaugos viršininkas ilgokame straipsnyje nubrėžia pagrindus naujai sudaryto priešlėktuvinės apsaugos plano. Pirmą kartą istorijoje J. A. Valstybėms gresia puolimai iš oro. Todėl pirmą kartą visas šiaurės Amerikos žemynas yra numatytas ginti iš anksto organizuotai. Radaro tinklas, stebėjimo punktai, naikintojai, priešlėktuvinė artilerija ir raketos ir žvalgyba yra vieno viršininko vadovybėje, kad vieningai galėtų gintis nuo puolančių lėktuvų.
Ginkluotas Taikos Budėjimas, gen. majr. J. M. Gavin. Įvertindami sovietų pramoninį pajėgumą, kuris yra jų karo mašinos pagrindas, negalime būti neatidūs. Visi daviniai rodo, kad sovietai yra pavojingi varžovai karinėje technologijoje. Paskutinis gegužės 1 dienos paradas Maskvoje aiškiai parodė jų pasiektus laimėjimus išvystant modernius ginklus, helikopterių panaudojimą, stipriai mechanizuotas ir modernizuotas sausumos jėgas ir sunkiuosius bombonešius. J. A. Valstybės ir laisvasis pasaulis turi prieš save komunistų armijas, laivyną ir oro jėgas, kurios yra nepaprasto dydžio, modernios ir pažangios technikoje. J. A. V. turi būti techniškai gerai pasirengę, kad nebūtų silpnesnės už agresorių. Atominis pabūklas ir beveik tobula priešlėktuvinė raketa NIKE yra užtikrinimas, kad priešas gali susilaukti žlugimo. Galinga ugnis ir didelis judrumas yra tikras atsakymas į bet kokį puoliko pasikėsinimą. To siekia JAV ginkluotos jėgos.
Torpedos Išvystymas, Ė. M. Seifert. Nuo 1585 m., kai italas Frederigo Gianibelli, gelbėdamas olandų Antverpeną nuo ispanų, išsprogdino tiltą pavartodamas mažą laivelį su parako krūviu ir laikrodiniu sprogikliu, iki dabar torpeda išėjo ilgą vystymosi kelią. Torpedos nusakymas skamba: Mažas povandeninis laivas automatiškai varomas ir vairuojamas azimutu ir gilumon, nešantis sprogalų krūvį, kuris sprogsta palietęs ar būdamas atatinkamam atstume nuo taikinio.
Visos Vienam, Vienas Visom, W. M. Trevarrow. Nauja sistema nustatanti standartines dalis visiems kautynių vežimams padeda išspręsti perkrautų tiekimo linijų problemą ne tik dabar, bet ir ateičiai.
Ekonominis Pajėgumas Karui,
Rear adm. J. D. Hayes. Be tautos, ir valstybės geografinės padėties, pajėgumą karui nustato dar: socialinis, ekonominis, industrinis pajėgumas, tiekimas ir karinės jėgos.
Dinamiškas Pasirengimas, brig, gen. O. J. Gatchell. Amerikos gynybai reikalingas priemones gamina privačios bendrovės. Jos parodo kartais daug iniciatyvos kaip pasirengti karo laiko gamybai įvairiose sąlygose. Nupasakojama kaip viena tokių bendrovių parengė savopačios mobilizacinį planą, kad reikalui kilus, galėtų pradėti gaminti ginkluotom jėgom reikalingas reikmenis, net jei priešas pultų jos teritoriją bombomis.
Mūsų Nykstantieji Taiklieji Šauliai, vedamasis. Pereitų metų gale Caracas mieste, Venecueloje, Pasaulinėse Šaudymo rungtynėse J. A. Valstybių šauliai pasirodė nepaprastai blogai. Amerikiečiai laimėjo tik 5 vietą šaudant laisvai nuo rankos iš 300 m; 6 vietą smulkaus kalibro šaudyme iš 50 m; antrą — pistoletų iš 50 metrų. Nors geriausi ginklai ir municija yra čia gaminama, tačiau šaudyti yra užmirštama. Jei Hitleris dabar naujai nudažytų kluono duris, mes į jas nebepataikytume.
Ginklavimo Technologijos Skyrius:straipsniai: Orinių Jėgų Ginklavimas; Nauji Elektroniški Smegenys: Iššaukimas Korėjoje: Mechaniški Laiko Degikliai. Z. R.
THE AMERICAN LEGION MAGAZINE, balandžio mėn. 1955 m.
Mes Eikvojamės, Eugene W. Castle. Kai Nehru prašo iš mūsų pinigų, mes mielai daliname jam ir jo indams, kurie yra nusistatę prieš mus politiškai, bet kai reikia mūsų pačių krašto gyventojams indėnams padėti, Dėdė Samas ramiai atsako, kad neturi pinigų. 59 kraštai, o jei pridėti kolonijas ir dominijas, tai 90 kraštų gauna pinigines pašalpas iš J. A. Valstybių. Nuo 1945 metų viso yra išmokėta $52,067,651,495, t. y. virš 52 bilijonai dolerių. Tuo tarpu mes jau turime minusą biudžete virš 4 bilijonų ir kas metai išmokame 12 bilijonų nuošimčių skoloms dengti. Į tas išlaidas neįeina 3 1/2 bilijono, kuriuos išmokėjom Jungtinėm Tautom ir dar daug kitų mokėjimų užsieniams. Mes esame pasiturinti tauta, bet nesame tokia turtinga, kad galėtume visą pasaulį išmokėti ir nešti ant savo pečių.
Daug dalykų mes patys esame reikalingi, kuriuos už tuos išeikvotus pinigus galėtume įsigyti. Mūsų mokyklos yra perkrautos, namų statyba yra per lėta, plentai yra nepakankamo pajėgumo, už tai mokame kasmet 38.000 žuvusių auto katastrofose, stambūs statybos industriniai darbai nevykdomi dėl pinigų stokos: Missouri River Authority plan. Seven Year Straus Reclamation plan ar Hell’s Canyon Dam ir Passamaquoddy Dam planai. Sustabdyti hidroelektrinių stočių statyba, kai tuo tarpu tokios stotys mūsų pinigais statomos mum nedraugiškoj Indijoj: Bhakra Dam. Mes neturim pinigų apsodinti miškų sritis kenčiančias nuo smėlio audrų, mūsų žemyno viduryje. Net tokiam svarbiam reikalui kaip išvystyti didelio masto strateginių metalų gamybą vakarinėje hemisferoje, kurie bus reikalingi ateities didžiajam karui, mes neturime pakankamai pinigų. Šiandien mes priklausome nuo užjūrių išteklių, kurie atominio karo atveju būtų lengvai atkirsti. Uraniumą mes gauname iš Belgų Kongo ir Pietų Afrikos, manganezą ir chromitą iš tos pat Pietų Afrikos ir Aukso Pakrantės, gumą iš Malajų ir t. t.
Svarbiausias argumentas dalinti pinigus užsieniams nurodomas reikalas išlaikyti tuos kraštus draugiškus, nes jie kontroliuoja tuos mums reikalingus strateginius metalus. Senato pakomitė vedama senatoriaus G. W. Malone rado, kad esama tokių kritiškų metalų viso 77, kurie būtini karinei gamybai. Tačiau jie beveik visi randami mūsų hemisferoje, tik reikia išvystyti jų kasimą ir apdirbimą. Tik maža JAV dalelė yra geologiškai ištirta. Išmėtomų pinigų dalies pakaktų tam milžiniškų pasekmių darbui atlikti.
Žemyno apsaugai planuojamas Project Lincoln, tikslu sudaryti priešo lėktuvams nepereinamą uždangą šiaurėje, gali kainoti apie
Skraidanti platforma varoma dviejų priešingai besisukančių propelerių uždarytų apskritame pagrinde. Vairuojama lakūno svorio. Išvystė Hiller Helicopters, Palo Alto, Calif.
20 bilijonų, kurių mes dabar neturime. Viena numesta atomo ar vandenilio bomba ant Detroito padarytų nemažiau 14 bilijonų nuostolių ir milijonus žuvusių. Tačiau mes turėjome pakankamai pinigų tokiai Britanijai, kuriai per 13 metų išmokėjom beveik 32 bilijonus.
Jei norime išvengti tautinės katastrofos, turime baigti eikvojimą, kitaip bus pervėlu. Z. R.
LIETUVA — TAI MŪSŲ RAUDONASIS KRYŽIUS
Vokiečių karių laikraštis “Deutsche Soldaten Zeitung” Nr. 2 deda atsiliepimą tūlo vokiečio belaisvio apie lietuvių žmoniškumą jiems.
Minėtas belaisvis pasakoja, kad 1948 m. žiemą jis buvo perkeltas į Panevėžio belaisvių stovyklą ir iš ten paskirtas į darbo grupę lent-piūvėn miesto viduryje. Lentpiūvės didžiulės, akmeninės patalpos viduryje stovėjo garo mašina, atgabenta iš Leipcigo. Ji juos šildė ir gaivino. “Kai rytą atvykome į darbą,” pasakoja belaisvis: “rusas sargybinis poste pakėlęs ranką suriko: Ein Kamerad davai! Su ta komanda vienas iš mūsų, bavarietis kirpėjas, pasikabinęs ant pečių du krepšius, staiga pranyko lentinės tvoros skylėje. Kur jis pranyko ir kodėl, mums naujiems čia buvo paslaptis, tol, kol jis nepasirodė jau vėlokai po pietų. Jis pranyko ir apkeliavo visus savo geradarius lietuvius, kurių jis turėjo nemaža. Jo krepšiai buvo pilni, išsipūtę ir mes jau seniai buvom matę tiek duonos, tiek daug duonos, net lašinių spirgai, keli cibuliai ir net raugintas agurkas. Patiesęs ant žemės milinę, jis rūpestingai pasvarstęs dėliojo visą turtą į trylika krūvelių, šalia išdygo ir keturiolikta, kuri bematant pranyko mūsų sargybinio kišeniuje, ir jis buvo alkanas.
Mūsų laikais Panevėžyje išpuolė didžiosios šventės. Tą dieną mes visi trylika vyrų sėdėdami ant dviejų sienojų tarp lentų krūvų, padarėm iškilmingą pasižadėjimą šitam kraštui. Prieš mus ant milinės žemėje gulėjo trylika krūvelių maisto. Ir kiekvienoje po du kiaušiniu (sargybiniui teko trys, nes vienu buvo perdaug), po penkis pyragaičius, gabalas pyrago, lašinių spirgis, trys cibuliai ir gera krūvelė duonos. Mes sėdėjome apstulbę ir be žado akimis stebėjom tą švenčių stalą. Visi jutom valandos rimtumą. Tada atsikėlė Jupp iš Koelno ir prabilo:
— Pagalvokit, jau trys metai, kai mes esame šioje svetimoje žemėje ir maža buvo dienų, kad kurioje nors neatitektų mums duonos gabalėlis iš lietuvių rankos. Pagalvokite apie Šiaulius — 4000 belaisvių ir kiekvienam veik kasdien priteko po gabalą duonos iš lietuvių rankų. Ir tai per ištisus tris metus, o juk tai yra suvargus tauta. Aš tvirtinu jums, — jeigu kuris iš mūsų tai pamirštų, tas neturėtų nei trupučio sąžinės. To maža. Kada mes grįšime vėl į namus, mes turime apie tuos gerus žmones saviem papasakoti. Ten turi apie tai kiekvienas sužinoti. Lietuviai, te Dievas juos laimina, tai yra mūsų Raudonasis Kryžius”. Mes visi jam pritarėme ir dar pridūrėme: Kas jeigu tai užmirštų ar nutylėtų, sėdėdamas vėl prie pilno stalo, tam tegu pirmas kąsnis gerklėje užkliūna.” Tą pažadą visi padarėme ir visi tai pasižadėjome įvykdyti. Dėl to aš ir rašau čia, galbūt tai skaitys nevienas ir kitam dar pasakys — kad Lietuva yra mūsų Raudonasis Kryžius. V. Šventoraitis.
ERLANGER TAGBLATT, lapkr. 13 d. 1954 m. paskelbė Wilhelm Helander straipsnį: “Das Baltikum noch nicht normalisiert”.
Autorius rašo apie didelį pasipriešinimą okupantui, vykstantį už geležinės uždangos. Nuolatos vykstančios kautynės su sovietų MVD pareigūnais. Jam teko kalbėti su vienu, prasiveržusiu pro geležinę uždangą latviu, kuris pasakojo apie partizanus Rygoje, besislapstančius nuo rusų policijos bažnyčioje. Rusam juos ten užtikus, įvyko kautynės, partizanai gynėsi prie altoriaus. Visi žuvo, išskyrus, vieną — tą kuris pasakojo. Partizanai kaudamiesi vartoja granatas, automatinius pistoletus ir peilius.
Baltijos kraštai dar vis tebėra paskelbti karo sritimi. Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj dar ir šiandien yra maisto kortelės, darbo stovyklos, sproginėja geležinkeliai ir rusų sandėliai. Kartais rusai naudoja lėktuvus puldami partizanus. Kartais mėto iš lėktuvų desantus specialiai paruoštus kovai su partizanais. Per Baltijos kraštus uždrausta pravažiuoti svetimų kraštų traukiniams; tai vis dar uždrausta zona. Kęstutis Skrebutėnas
PAMINĖJO NEPAVYKUSĮ SUKILIMĄ
Jau buvome pamiršę 1920 m. vasario 20—23 dd. įvykusį Kauno įgulos kareivių sukilimą. Jį š. m vasario mėn. 22 d. savo numeryje 44 (3645) pamini vilniškė “Tiesa”, minėdama šio sukilimo 35 metų sukaktį.
Laikraščio atkarpoje įdėtas netrumpas rašinys, bet pačių istorinių faktų nedaugiausia. Visa kita pripilta bolševikinės “gražbylystės”, ir kliūva visiems, ir Amerikos, Anglijos ir Prancūzijos “imperialistams”. Jeigu sukilimas nepavyko, tai kalti minėti “imperialistai.”
Meskime trumpą žvilgsnį į sukilimo eigą. Vasario 20 d. kareiviai įvairiuose daliniuose kėlė savo reikalavimus vyriausybei. Vasario 21 d. Šančiuose įvyko bendras Kauno įgulos kareivių atstovų susirinkimas. Dalyvavo apie 200 atstovų. Susirinkimui vadovavo komunistas Petras Mickeliūnas, buvęs rusų armijos puskarininkis, 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę.
Vasario 22 d. iš ryto išsirikiavę kareiviai nužygiavo į miestą įteikti valdžiai savo reikalavimus. Tačiau tų kareivių tarpe nebuvo atvykusių iš A. Panemunės artilerijos pulko ir 2-j o atsargos batalijono kareivių. Jiems kelią į Kauną užkirto 6 ir 8 pėst. pulkų mokomosios kuopos.
Į Kauną nužygiavę kareiviai grįžo į kareivines ir nurimo, tačiau sukilo A. Panemunėje stovėjęs artilerijos pulkas ir 2-is atsargos batalijonas. Sukilėliai kareiviai areštavo savo karininkus ir net atvykusį pas juos perkalbėti kariuomenės vadą gen. Liatuką. Puskarininkis Petras Mickeliūnas pasiskelbė ar sukilusių kareivių buvo išrinktas artilerijos pulko vadu. Jis buvo ir vyriausias sukilimo vadas — “revoliucinio komiteto” pirmininkas. Šis komitetas bandė susirišti su Kaišiadorių bei Alytaus įgulomis, ir su Šančiais, tačiau nepavyko.
Sukilėliai gynėsi visą vasario 22 d. ir naktį. Prie sukilėlių prisidėjo šarvuočių netekę autobatalijono kareiviai. Tą pat dieną buvo neramumų ir raitininkų pulke, o vasario 23 d. rytą sukilo karo aviacijos specialistų kuopos kareiviai.
A. Panemunės sukilėliai buvo palaužti vasario 23 d. 9 val.rytą. Tą pat dieną buvo numalšinti ir aviacijos sukilėliai.
“Tiesa” lieja kruvinas ašaras, kad suimti sukilėliai buvo žudomi, mušami, kankinami. Bet kiek jų buvo nužudyta? Pati “Tiesa” rašo, kad kovo 12 d. ypatingas karo teismas nuteisė sušaudyti tik ... keturis aktyviausius sukilimo dalyvius: Petrą Mickeliūną, Dominiką Vizgirdą, Maksą Kušnerį ir Balį Benišauską. Iš 183 buvusių patrauktų teisman, tik dešimtys buvo nuteisi kalėti. Tai tau ir “Tiesos” keikiamasis žiaurusis baltasis teroras.
Kiek būtų nuteistų, jeigu toks sukilimas būtų įvykęs kokiam nors bolševikų valdomame krašte. Manau, daug nesuklysiu pasakęs, kad “nežiaurusis” raudonasis teroras būtų sušaudęs mažiausiai kokius 400, o visus kitus sukilimo dalyvius būtų pasiuntęs į vergų stovyklas. O “žiaurusis” baltasis teroras, be aukščiau minėtų nubaudimų, aktingąjį sukilėlių dalinį — 2-jį atsargos batalijoną — tik išskirstė po kitus dalinius. Tai tau ir žiauriausia bausmė. Apie tą bausmę net ir “Tiesa” nerašo. Jai būtų daug maloniau, kad vietoj išskirstyti batalijoną, jis visas būtų pasiųstas kur nors į Vorkutos vergų stovyklas. B. P-as.
MŪSŲ BIČIULIAI
AUKOJO KARIUI:
1. Baltrušaitis V....................... $2.00
2. Būda Mykolas ........................ 1.00
3. Kraunaitis I. E..................... 1.00
4. Šenbergas Voldemaras ........ 1.00
5. Telksnys Jonas .................... 1.00
6. Valentukevičius Ferd......... 2.00
7. Varkalis A. (N. Zelandija) 5.00
8. Žiedas Vladas ........................ 1.00
ATSIŲSTA PAMINĖTI:
ŽAIBAI, Uršulės Gudienės. Eilėraščiai, iliustravo Vladas Vijeikis. Tiražas 1000 egz. Išleido “Tėviškėlė”, 2313 W. 91 St. Chicago 20, 111. 62 psl. kaina $1.00.
KALENDORIUS 1955 METAMS, išleido Argentinos Lietuvių Balsas. 64 psl., iliustrutas. ........
ASSEMBLY OF CAPTIVE EUROPEAN NATIONS, First Session; Sept. 20, 1954 — Febr. 11, 1955. Organization, Resoliutions, Reports, Debate. 191 psl.
