PRISIMINKIME GARBINGĄSIAS GRETAS
1954m. 5
Šiemet daugumui Lietuvos kariuomenes dalinių sukako ar sukaks 35 metai, kai jie buvo įkurti, šiandien tų dalinių nebėra, priešas juos išdraskė, bet jų atminimas tebėra gyvas Lietuvos miškuose narsiųjų partizanų gretose ir mūsų, išblaškytų po visą pasauli, tremtinių širdyse.
Nepriklausomybės laikais “Karys” šauniai paminėdavo mūsų dalinių sukaktis padidintais savo numeriais arba atskirais priedais. Šiandieninė būklė tai padaryti neleidžia. Taigi nors labai trumpai, nors keliomis eilutėmis prisiminkime tuos mūsų dalinius, kuriems jau sukako 35 metai. Neleiskime žūti mūsų tradicijoms.
1 PĖST. D. L. K. GEDIMINO PULKAS
1918 m. lapkričio 1 d. karininkas Grigaliūnas-Glovackis pradėjo pulką organizuoti Vilniuje. 1918 m. lapkričio 23 d. oficialiai paskelbtas pulko organizavimas ir pulko vadu paskirtas karininkas Galvydis-Bykauskas. 1919 m. spalio 30 d. pulkas gavo D. L. K. Gedimino vardą.
Pirmųjų pulko kautynių metu pulkui vadovavo karininkas Antanas Juozapavičius. 1919 m. vasario 13 d. jis žuvo Alytuje, kautynėse su bolševikais. Tai pirmoji mūsų kariuomenės auka iš karininkų tarpo.
2 PĖST. D. L. K. ALGIRDO PULKAS
1918 m. gruodžio 5 d. karininkui Liatukui įsakyta kurti 2 pėst. pulkas. Nuo 1918 m. gruodžio 24 d. pulką kūrė ir jam vadovavo karininkas Grigaliūnas-Glovackis. 1919 m. gruodžio 5 d. pulkas gavo D. L. K. Algirdo vardą. Kovose už Lietuvos nepriklausomybę pulkas turėjo daugiausia aukų žuvusiais karininkais ir kareiviais.
3 PĖST. L. K. VYTAUTO PULKAS
1919 m. gegužės 4 d. karininkas Liatukas Raseiniuose pradėjo kurti pulką iš atvykstančių savanorių. Į pulką buvo įlietas ir Šiaulių batalijonas. 1920 m. vasario 16 d. pulkas gavo D. L. K. Vytauto vardą.
4 PĖST. L. K. MINDAUGO PULKAS
1918 m. gruodžio 30 d. vyriausybė pavedė karininkui Variakojui sudaryti Panevėžio srities apsauga. 1919 m. sausio 7 d. ši apsauga pavadinta Panevėžio srities apsaugos būriu, kovo 22 d. Panevėžio atskiru batalijonu. o lapkričio 1 d. 4 pėst. pulku. 1919 m. gruodžio 29 d. gavo L. K. Mindaugo vardą.
5 PĖST. D. L. K. KĘSTUČIO PULKAS
1919 m. kovo 2 d. vyriausybė įsakė karininkui Škirpai organizuoti atskirą batalijoną. Kovo 5 d. į batalijoną atvyko iš Kauno karo komendantūros dvi pėstininkų kuopos, antrasis gusarų eskadronas ir kulkosvaidininkų. Visa tai sudarė batalijono užuomazgą. 1919 m. birželio 20 d. batalijonas pavadintas Vilniaus batalijonu, o lapkričio 10 d. 5 pėst. pulku. 1920 m. vasario
13 d. pulkas gavo D. L. K. Kęstučio vardą.
6 PĖST. PILĖNŲ KUN. MARGIO PULKAS
Šis pulkas sudarytas iš 2 pėst. pulko 1 batalijono. Tuo būdu ir šio pulko pradžia buvo laikoma 2 pėst. pulko įskūrimo data, būtent, 1918 m. gruodžio 5 d. Nuo 1919 m. birželio 15 d. jis vadinosi Atskiro Marijampolės batalijono vardu, o nuo gruodžio 5 d. gavo 6 pėst. Pilėnų Kunig. Margio pulko vardą.
7 PĖST. ŽEM. KUN. BUTEGEIDŽIO PULKAS
1919 m. sausio 9 d. Kauno karo komendantūroje buvo sudaryta kuopa, kuri greit išaugo į batalijoną. 1919 m. liepos 1 d. minimas batalijonas buvo išskirtas iš Kauno karo komendantūros ir pavadintas Kauno batalijonu, 1919 m. gruodžio 8 d. pavadintas 7 pėst. pulku ir 1920 m. sausio 9 d. gavo Žemaičių Kunigaikščio Butegeidžio vardą.
8 PĖST. KAUNO KUN. VAIDOTO PULKAS
1919 m. gegužės 12 d. vyriausiojo karo vado įsakymu karininkui Kubiliui buvo įsakyta sudaryti Ukmergės oatalijoną. 1919 m. gruodžio 10 d. batalijonas pavadintas 8 pėst. pulku, o 1920 m. vasario 16 d. gavo Kauno Kunigaikščio Vaidoto vardą.
9 PĖST. L. K. VYTENIO PULKAS
1918 m. gruodžio mėn. vokiečiams pasitraukus iš Joniškėlio apskrities komitetas organizavo lietuvių miliciją. Tas darbas buvo pavestas karininkui Kazilevičiui. 1919 m. sausio 22 d. bolševikams užplūdus, milicija du mėnesius negalėjo veikti. Tų pat metų kovo 22 d. milicija Joniškėlyje nuginklavo bolševikų “8 Žemaičių pulką” ir įsigijo ginklų.
1919 m. balandžio 5 d. Joniškėlio milicija sudarė apsaugos štabą, kuris suderintų atskirų būrių veikimą. Nuo to laiko apskrities milicija pradėjo vadintis partizanais. Vyriausybė šiuos partizanus pavadino atskiru partizanų batalijonu. 1919 m. birželio 20 d. minimas batalijonas buvo pavadintas Joniškėlio batalijonu, o gruodžio 10 d. 9 pėst. pulku. 1920 m. kovo 1 d. pulkas gavo Lietuvos Kunigaikščio Vytenio vardą.
10 PĖST. MARIJAMPOLĖS PULKAS
1919 m. birželio 20 d. vyr. karo vado įsakymu iš 1 pėst. pulko buvo išskirtas 3 batalijonąs ir pavadintas 1 atsargos batalijonu. 1920 m. rugpiūčio 1 d. batalijonas pavadintas 10 pėst. pulku, o tų pat metų spalio
14 d. — 10 pėst. Marijampolės pulku.
Šio rašinio pabaiga bus kitame numeryje.
1954m. 6
(Žiūr. “KARIO” Nr. 5)
1 GUSARŲ D. L. K. E. JONUŠO RADVILOS PULKAS
1919 m. sausio 11 d. prie Kauno karo komndantūros pradėtas organizuoti 1 gusarų eskadronas, kurio vadu buvo paskirtas karininkas Vladas Bielinskis.
1919 m. kovo 4 d. prie atskiro Vilniaus batalijono buvo pradėtas organizuoti 2 gusarų eskadronas, kurio vadu buvo paskirtas karininkas Laikūnas.
1919 m. gegužės 12 d. iš visų raitųjų dalinių buvo sudarytas 1 lietuvių raitelių pulkas. Pirmuoju jo vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras Hoegeris, bet faktiškai pulkui vadovavo karininkas Jackevičius. Vėliau oficialiai jis buvo paskirtas vadu.
1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas 1 raitelių, o vėliau 1 kavalerijos pulku. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas gavo 1 gusarų pulko pavadinimą, o 1927 m. rugsėjo 25 d. pavadintas 1 gusarų D. L. K. E. Jonušo Radvilos pulku.
ARTILERIJA
1 baterija. 1919 m. sausio 1 d. buvo išleistas įsakymas pirmajai baterijai organizuoti. Faktiškai pradėta organizuoti sausio 6 d., kada iš vokiečių buvo gautos dvi rusiškos 3 colių lengvosios patrankos. Pirmuoju baterijos vadu buvo paskirtas karininkas Juodka.
2 baterija pradėta steigti 1919 m. kovo mėn. Pirmuoju. jos vadu buvo karininkas Uogintas.
3 baterija pradėta steigti 1919 m. kovo 28 d. Pirmuoju vadu buvo karininkas Michnevičius.
4 baterijasudaryta iš 1 baterijos 2 būrio 1919 m. birželio 2 d.
5 baterijapradėta steigti 1919 m. liepos 13 d.
6 baterija pradėta steigti 1919 m. rugsėjo 4 d.
7 baterija pradėta steigti 1919 m. lapkričio 8 d.
8 baterijapradėta steigti 1919 m. gruodžio 8 d.
AVIACIJA
1919 m. sausio 24 d. suorganizavus technikos dalį, buvo sudarytas aviacijos būrys. Iš inžinerijos kuopos sudarius batalijoną, 1919 m. kovo 12 d. aviacijos būrys buvo išskirtas ir sudaryta savarankiška aviacijos kuopa ir karo aviacijos mokykla. Kuopos vadu buvo paskirtas karininkas Petronis. Pirmas lietuvis lakūnas mūsų karo aviacijoje buvo karininkas Hiksa. Pirmasis savarankiškai išskridęs iš Lietuvos aviacijos paruoštų lakūnų buvo a. a. ltn. Vytautas Rauba.
1919 m. lapkričio 26 d. aviacijos kuopa jau buvo pavadinta — karo aviacija.
RYŠIŲ BATALIJONAS
1919 m. sausio 8 d. suformuota bevielio telegrafo grupė. Vasario 7 d. suformuota inžinerijos kuopa, į kurios sudėtį suėjo įvairių specialybių būriai. Kovo mėn. kuopa buvo pavadinta inžinerijos batalijonu.
1919 m. liepos 1 d. iš inžinerijos batalijono išskirta elektrotechnikos kuopa į savarankišką dalinį ir liepos 28 d. performuota į mokomąjį elektrotechnikos batalijoną.
1920 m. gruodžio 11 d. batalijonas gavo naują vardą — elektrotechnikos batalijonas. 1926 m. sausio 1 d. įėjo į technikos pulko sudėtį, o 1927 m. rugsėjo 1 d. iš technikos pulko technikos batalijono buvo sudarytas ryšiu batalijonas.
AUTO BATALIJONAS
1919 m. sausio 30 d. įsteigtas auto būrys. Iš inžinerijos kuopos sudarius batalijoną, iš auto būrio buvo sudaryta auto kuopa. 1919 m. gruodžio 1 d. sudarytas auto batalijonas.
PIJONIERIŲ BATALIJONAS
1919 m. sausio 13 d. pradedamas steigti 1 sapierų būrys. Kovo 1 d. iš būrio sudaryta sapierių kuopa prie inžinerijos batalijono. Rugpjūčio 1 d. kuopa išskirta iš batalijono ir pavadinta atskira sapierių kuopa.
1920 m. gegužės 1 d. pavadinta atskira inžinerijos kuopa, o 1921 m. vasario 20 d. atskiru inžinerijos batalijonu. 1921 m. birželio 19 d. batalijonas įėjo į inžinerijos pulko sudėtį, o 1926 m. sausio 1 d. į technikos pulko. 1927 m. rugsėjo 1 d. išskirtas iš technikos pulko ir suformuotas pijonierių batalijonas.
GUDŲ DALINIAI
Lietuvos kariuomenės sudėtyje organizavosi ir gudų daliniai. Gardine buvo suformuotas (1918—1919 m.) 1 pėstininkų gudų pulkas, Gardino komendantūros batalijonas ir 1919 m. sausio mėn. pradėtas formuoti gudų gusarų eskadronas.
1 gudų Gardino pėst. pulkas gyvavo iki 1919 m. gegužės mėn. Pulke atsiradus keliems išdavikams, lenkams pavyko pulką (o taip pat ir komendantūros batalijoną) nuginkluoti ir jų karius paimti į nelaisvę.
Gudų gusarų eskadronas. Jam pavyko iš Gardino nuo lenkų pabėgti ir atvykęs į Kauną buvo prikomandiruotas prie lietuvių 1 gusarų pulko.
Kovose su lenkais netekęs daug karių ir arklių, 1919 m. lapkričio 17 d. eskadronas buvo išformuotas. Kareiviai buvo perkelti į gudų pėstininkų batalijoną.
1 gudų atskira kuopa. 1919 m. vasario 27 d. Kaune prie gudų registracijos biuro buvo sudaryta gudų savanorių kuopa. Vėliau pavadinta 1 gudų atskira kuopa. Lapkričio 17 d. įėjo į gudų pėstininkų batalijono sudėti, kaip 1 kuopa. 1920 m. balandžio 1 d. vėl liko atskira gudų kuopa. Rudenį priskirta prie gudų atskiro batalijono. 1924 m. batalijonas buvo išformuotas. Pirmuoju gudų savanorių vadu buvo karininkas Kozlovas.
Skaitytojai, turbūt, pasiges dar kitų buvusių Lietuvos Kariuomenės pulkų bei kitokių dalinių. Čia suminėjome tik tas dalis, kurios buvo įsteigtos 1918—1919 m., vadinas, jau sukako joms 35 metai. 1920 m. ir vėliau įsteigtąsias dalis paliekame paminėti kitais metais.
1954m. 8
(Žiūr. Kario Nr. 5 ir 6)
KAUNO KARO KOMENDANTŪRA
1919 m. sausio 6 d., Nr. 12, Krašto Apsaugos Ministerio karininko Velykio įsakymu, nuo sausio 5 d. buvo įsteigta Kauno karo komendantūra ir komendantu paskirtas karininkas Juozas Mikuckis.
Prie Kauno karo komendantūros buvo suorganizuoti: Kauno pėst. batalijonas, 1 ir 2 gusarų eskadronai, etapo komendantūra, karo reikalams dirbtuvės (buv. Rekušo fabrikai), Karo Milicijos Mokykla, mokomoji kuopa ir įvairios komandos ir pradėtas organizuoti Vilniaus atskiras batalijonas. Kovo 2 d. Vilniaus batalijonui buvo iš Kauno karo komendantūros išskirtos 5 ir 6 kuopos ir 2-ras gusarų eskadronas, ir batalijono vadu paskirtas komendanto padėjėjas karininkas Kazys Škirpa. Vėliau, kovo 28 d., Vilniaus batalijonui iš Kauno karo komendantūros sudėties buvo duotos dar dvi kuopos—1-ma ir 4-ta, ir kulkosvaidininkų grupė.
Vilniaus batalijonas paskui tapo 5-tu pėst. D. L. K. Kęstučio pulku.
Liepos 1 d. keturios pėst. kuopos, ryšių, grenadierių ir kulkosvaidininkų komandos iš Kauno karo komendantūros sudėties išskirtos į Kauno batalijoną. To batalijono vadu skiriamas komendantūros karininkas Vincas Petrauskas. Vėliau Kauno batalijonas tapo 7-tu pėst. žem. Kun. Butegeidžio pulku.
Iš prie Kauno karo komendantūros susiorganizavusių dviejų raitelių eskadronų buvo pradėtas 1-mas gusarų pulkas, kurio vadu paskirtas komendantūros ūkio vedėjas karininkas Pranas Jackevičius.
Redakcijos prierašas:šį aprašymėlį atsiuntė vienas Kauno karo komendantūros veteranų. Jis savo laiške pažymi, kad reiktų prisiminti ir komendantūrą, nes daugelyje atsiminimų minimas ir jos vardas. Be to, atitaisoma anksčiau įsibrovę kai kurie netikslumai. Būtų gera, kad ir kitų komendantūrų veteranai trumpai parašytų apie savo komendantūras.
